- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- e2S-761-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17903-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemė tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemė tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-911-584/2022 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, trečiasis asmuo byloje – Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ nutraukti nuomos sutartis žemės sklypuose: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. gautame AB „Energijos skirstymo operatorius“ rašte Nr. 40411 nurodytas aplinkybes.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra sudariusi valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis: 1) 2008 m. gruodžio 15 d. nuomos sutartis Nr. N19/2008-224 (galioja iki 2058 m. gruodžio 15 d.) dėl valstybino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0558 ha, žemės sklypo naudojimo paskirtis – „Kita“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini); 2) 2013 m. birželio 26 d. nuomos sutartis Nr. 8SŽN-97 (galioja iki 2075 m. birželio 25 d.) dėl valstybino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,02 ha, žemės sklypo naudojimo paskirtis – „Kita“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini); 3) 1994 m. rugpjūčio 18 d. nuomos sutartis (galioja iki 2093 m. rugpjūčio 18 d.) dėl valstybino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0148 ha, žemės sklypo naudojimo paskirtis – „Kita“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini); 4) 1996 m. spalio 8 d. nuomos sutartis Nr. N19/96-3774 (galioja iki 2095 m. spalio 7 d.) dėl valstybino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0348 ha, žemės sklypo naudojimo paskirtis – „Kita“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė raštu informavo NŽT, jog nuo 2021 m. lapkričio 19 d. nutraukia žemės sklypų nuomos sutartis. Ieškovė nesutinka su atsakovės pranešimu, mano, kad planuojamas nuomos sutarčių nutraukimas nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė rašte nepagrįstai nurodo, kad žemės sklypais naudojasi ar galės naudoti servituto pagrindais. Iš to suprantama, kad atsakovė siekia išvengti prievolės mokėti žemės mokesčius, o siekia servituto pagrindais naudotis valstybine žeme iš esmės neatlygintinai. O tai reiškia, kad jokių nuomos sutarčių pažeidimų nėra ir nebuvo. Be to, tai reiškia, kad tiek valstybė, tiek savivaldybė negaus pajamų dėl žemės mokesčių nemokėjimo, bet ir neturės galimybės naudoti valstybinės žemės kitoms reikmėms, nes ji bus užimta atsakovei priklausančiais pilnai funkcionuojančiais ir eksploatuojamais pagal paskirtį pastatais (statiniais). Atsakovė nenurodė jokių (nei esminių, nei neesminių) ieškovės atliktų nuomos sutarčių pažeidimų, kuriuos nuomininkas turėtų ar galėtų ištaisyti tam, kad nuomos sutartys nebūtų nutrauktos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė, vadovaudamasi šiuo metu galiojančiais specialiais teisės aktais bei naujai suformuota teismų praktika, laiko, jog jos veiklai vykdyti ir patekimui prie jai priklausančių transformatorinių žemės sklypų nuomos sutartys nėra reikalingos, kadangi atsakovė valstybine žeme prie šių objektų gali naudotis įstatyminio servituto, nustatyto Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 75 straipsnyje, pagrindu. Atsižvelgusi į tai, atsakovė nusprendė, kad toliau tęsti teisinius santykius pagal su ieškove sudarytas nuomos sutartis nėra pagrindo, kadangi tokiu būdu yra nepagrįstai didinamos atsakovės, kaip reguliuojamo ūkio subjekto, sąnaudos mokant nuomos mokestį už naudojimąsi žemės sklypo dalimi, kuria galėtų naudotis įstatyminio servituto pagrindu. Ieškovės prevencinio ieškinio pateikimo teismui metu ginčo nuomos sutartys jau buvo nutrauktos. Šiuo atveju ieškovė prevenciniu ieškiniu reikalauja uždrausti atlikti veiksmus, kurie šio ieškinio pateikimo metu jau yra atlikti. Toks reikalavimas objektyviai negali būti patenkintas ir pagal prevencinio ieškinio apibrėžtį ir išaiškinimus negali būti tokio ieškinio dalyku. Akivaizdu, kad prevencinis ieškinys neatitinka vienos iš būtinųjų tokio ieškinio sąlygų: ieškovė neįrodė būsimų neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl toks reikalavimas turi būti atmestas. Kadangi ieškovė jokių kitų reikalavimų teismo priimtame nagrinėti ieškinyje nesuformulavo, darytina išvada, kad visas ieškinys iš esmės negali būti tenkinamas, todėl turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nutraukdama nuomos sutartis, tačiau šio veiksmo neteisėtumo ji neįrodė, t. y. neįvardijo jokios konkrečios šiuo atveju taikytinos teisės normos, kuri nagrinėjamu atveju buvo pažeista. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su nuomos sutarčių nutraukimu, savaime nereiškia tokio nutraukimo neteisėtumo. Ieškovės argumentai dėl to, kas yra laikoma esminiu pažeidimu, nagrinėjamam ginčui apskritai nėra aktualūs, kadangi nuomos sutarčių nutraukimas iš viso nėra siejamas su pažeidimu. Šiuo atveju atsakovė ir neteigia, kad nuomos sutartys buvo nutrauktos dėl pažeidimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi bylą nutraukė.
5. Teismas pažymėjo, kad veiksmai, kuriuos prašo uždrausti atsakovei atlikti ieškovė, faktiškai jau yra įvykę, nes atsakovė jau atliko veiksmus, kuriuos ieškovė įvardina kaip piktnaudžiavimą teise nutraukiant žemės sklypų nuomą, t. y. atsakovė nuo 2021 m. lapkričio 29 d. žemės nuomos sutartis nutraukė, ir konstatavo, jog ieškovės pateiktas ieškinys neatitinka prevenciniam ieškiniui keliamų sąlygų tuo aspektu, kad veiksmai, kuriuos prašo uždrausti ieškovė, jau yra praeities faktai.
6. Teismas sprendė, kad byloje nėra ir kitos prevencinio ieškinio sąlygos – neteisėtų veiksmų, nes atsakovės įspėjimas dėl nuomos sutarčių nutraukimo negali savo esme būti laikomas neteisėtu – pažeidžiančiu įstatymo ar sutarties nuostatas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė NŽT prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visos sąlygos ginti NŽT teises ir teisėtus interesus prevencinio ieškinio instituto normų pagrindu, o būtent: reikalaujama užkirsti kelią neteisėtam ir nepagrįstam žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimui. Siekiama užkirsti kelią žalos atsiradimui, kuri pasireikštų valstybės ir savivaldybės negautomis pajamomis, kurias valstybė ir savivaldybė pagrįstai gauna ir ketina gauti iš nuomos sutarčių.
1.2. NŽT ieškinį teismui pateikė 2021 m. lapkričio 17 d. ir patikslintą ieškinį 2021 m. lapkričio 24 d., t. y. NŽT patikslintą ieškinį pateikė laiku, kai dar nebuvo nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys. Pabrėžtina, kad teismui priėmus patikslintą ieškinį, laikytina, kad jis pateiktas pirmojo ieškinio pateikimo dieną. Taigi, nėra aišku, kokiu pagrindu teismas teigia, jog veiksmai, kuriuos prašo uždrausti NŽT yra praeities faktai, nes NŽT patikslintą ieškinį pateikė, kai dar nebuvo nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys.
1.3. Ieškinio pateikimas laiku ir bylos pradėjimas neleido valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui išregistruoti ginčo nuomos sutarčių. Taigi, teismui nagrinėjant pranešimo apie nutraukimą neteisėtumą, nuomos sutartys negalės būti nutrauktos / išregistruotos iš viešojo registro, kol neįsiteisės sprendimas. Laiku kreipusis į teismą, pranešimo apie numatomą sutarčių nutraukimą įvykdymas sustoja, kol nebus išnagrinėta byla.
1.4. NŽT taip pat nesutinka su teismo nuomone, kad byloje nėra ir kitos prevencinio ieškinio sąlygos – neteisėtų veiksmų, nes atsakovės įspėjimas dėl nuomos sutarčių nutraukimo negali savo esme būti laikomas neteisėtu – pažeidžiančiu įstatymo ar sutarties nuostatas. Atsakovė siekia išvengti prievolės mokėti žemės mokesčius ir siekia servituto pagrindais naudotis valstybine žeme iš esmės neatlygintinai. Tai reiškia, kad tiek valstybė, tiek savivaldybė negaus pajamų dėl žemės mokesčių nemokėjimo, bet ir neturės galimybės naudoti valstybinės žemės kitoms reikmėms, nes ji bus užimta atsakovei priklausančiais pilnai funkcionuojančiais ir eksploatuojamais pagal paskirtį pastatais (statiniais). Numatoma ne tik žala negauti pajamų, bet ir negalėjimas naudoti žemės kitoms reikmėms dėl užstatytų statinių.
1.5. Teiginys, kad atsakovės įspėjimas dėl nuomos sutarčių nutraukimo negali savo esme būti laikomas neteisėtu, laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad NŽT neteisėtumą grindžia ne dėl paties įspėjimo, o dėl priimtame nagrinėti ieškinyje nurodytų argumentų. Svarbu tai, kad spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas preliminariai įvertino prevencinio ieškinio pagrįstumą, nustatė terminą jį patikslinti. Priimdamas patikslintą ieškinį, teismas iš esmės patvirtino, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) keliamus reikalavimus, tame tarpe ir galimus neteisėtumo kriterijus. Galima sutikti, kad nuomos sutarties nutraukimas yra įstatymo leidėjo numatytas, todėl leidžiamas, tačiau įstatymų leidėjas ne veltui numatė, jog vienašališkas nutraukimas galimas tik praėjus įspėjimo terminui, kas reiškia, kad per tą laiką, šalis gali ginčyti numatomą nutraukimą. Vien tai nulemia, kad vienašališkas nutraukimas negalimas neišnagrinėjus ginčo iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
1.6. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-81-544/2018 negalima remtis, nes jos aplinkybės ir ginčo dalykas netapatūs. Joje nebuvo vertinamos ginčo nutartyje nagrinėjamos aplinkybės.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
2.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas prevencinis ieškinys neatitinka nei vienos iš esminių prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų. Nors ieškovė atskirajame skunde bando teigti priešingai, tačiau be bendro pobūdžio, deklaratyvių teiginių nepateikė jokių konkrečių argumentų, nei apie konkrečiu atveju atsakovės padarytus neteisėtus veiksmus, nei tuo labiau apie tokius neteisėtus veiksmus, kurie būtų tik būsimi, nei apie realią žalos grėsmę.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė atskirajame skunde deklaratyviai teigia, kad atsakovės atlikti neteisėti veiksmai – nuomos sutarčių nutraukimas, tačiau nenurodo, kokios teisės normos buvo pažeistos tokiu būdu. Iš prevencinio ieškinio bei atskirojo skundo argumentų matyti, jog ieškovė iš esmės mano, kad vien tik nuomos sutarčių nutraukimas prieš terminą savaime yra neteisėti veiksmai. Atsakovės nuomone, ji tinkamai ir pagrįstai pasinaudojo savo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.565 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko teise vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, nepriklausomai nuo tokio nutraukimo priežasčių.
2.3. Atsakovės atlikti veiksmai informavus apie nuomos sutarčių nutraukimą nuo 2021 m. lapkričio 19 d. yra ne tik teisėti, bet ir jau faktiškai įvykę, todėl visiškai nesusiję su ateityje įvyksiančiais įvykiais. Nors ieškovė atskirajame skunde akcentuoja, kad pradinį prevencinį ieškinį, kuriam teismas buvo nustatęs trūkumus, buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 17 d., tai nekeičia nutartyje padarytos išvados, kad ieškovės pateiktą prevencinį ieškinį teismas turėjo atsisakyti priimti, o kadangi jis buvo priimtas, byla nutrauktina. Pradiniame prevenciniame ieškinyje ieškovė iš viso nebuvo įvardijusi, kokius konkrečiai veiksmus ji prašo uždrausti atlikti, todėl spręsdamas tokio pradinio prevencinio ieškinio priėmimo klausimą teismas iš viso negalėjo įvertinti pateikto prevencinio ieškinio atitikties sąlygoms. Tik 2021 m. lapkričio 24 d. pateikusi patikslintą prevencinį ieškinį. ieškovė konkrečiai įvardijo, kad prašo uždrausti atsakovei nutraukti nuomos sutartis. Taigi tik tada, kai ieškovė suformulavo tokį reikalavimą, teismas galėjo įvertinti prevencinio ieškinio su būtent tokiu reikalavimu priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad jau tuo metu (2021 m. lapkričio 24 d.), kai ieškovė prevenciniame ieškinyje suformulavo reikalavimą uždrausti atsakovei nutraukti nuomos sutartis, nuomos sutartys, be kita ko, ir pagal pačios ieškovės paaiškinimus, jau buvo nutrauktos (nuo 2021 m. lapkričio 19 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskiruosiuose skunduose išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pirmosios instancijos teisme pareikštas atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl uždraudimo nutraukti nuomos sutartis. Ieškovė ieškiniu prašo uždrausti atsakovei nutraukti nuomos sutartis žemės sklypuose: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. gautame atsakovės rašte Nr. 40411 nurodytas aplinkybes.
11. Šioje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
12. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys). Tai vadinamasis apsauginis teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-248/2015). Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams; be to, tai, kad atsakovas nepripažino teisę pažeidžiančių veiksmų. Aplinkybė, kad, ieškovui pareiškus prevencinį ieškinį, atsakovas nutraukia neteisėtus veiksmus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinio tenkinimas tokiu atveju būtų nepagrįstas, nes išlieka neteisėtų (būsimų) veiksmų galimybė ir realus pavojus (grėsmė), jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ir padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-184/2014).
13. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, nurodęs, kad vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas ieškinį turėjo atsisakyta priimti, nes veiksmai, kuriuos ieškovė prašo uždrausti atsakovei atlikti, faktiškai jau yra įvykę, taigi pateiktas ieškinys neatitinka prevenciniam ieškiniui keliamų sąlygų tuo aspektu, kad veiksmai, kuriuos prašo uždrausti ieškovė, jau yra praeities faktai, ir atsižvelgęs į tai, jog ieškinys jau yra priimtas, bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byla nutraukta nepagrįstai.
14. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui (CPK 293 straipsnio 1 punkte).
15. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2021 m. lapkričio 17 d. 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškiniui nustatyti trūkumai, patikslintas ieškinys pateiktas 2021 m. lapkričio 24 d., rezoliucija priimtas – 2021 m. lapkričio 29 d. Atsakovė ieškovei siųstu raštu informavo ieškovę, jog nuo 2021 m. lapkričio 19 d. nutraukia žemės sklypų nuomos sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad pradinis ieškinys teismui pateiktas 2021 m. lapkričio 17 d., taigi iki 2021 m. lapkričio 19 d., sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog ieškinys byloje pateiktas laiku, kai dar nebuvo nutrauktos žemės nuomos sutartys, o laiku kreipusis į teismą, pranešimo apie numatomą sutarčių nutraukimą įvykdymas sustoja, kol nebus išnagrinėta byla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė neturėtų prarasti teisės ginti, jos manymu, pažeistas jos teises tik dėl to, kad pateikus ieškinį iki atsakovės rašte nurodyto sutarties termino pabaigos ieškinys dėl trūkumų šalinimo buvo priimtas jau po minėtame rašte nurodyto termino.
16. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad, teismo nuomone, byloje nėra ir kitos prevencinio ieškinio sąlygos – neteisėtų veiksmų, nes atsakovės įspėjimas dėl nuomos sutarčių nutraukimo negali savo esme būti laikomas neteisėtu – pažeidžiančiu įstatymo ar sutarties nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokią išvadą, pasisakė dėl pačios bylos esmės. Klausimas dėl atsakovės veiksmų, kuriuos ieškovė siekia uždrausti atlikti, nes jie, ieškovės nuomone, gali sukelia žalos padarymo ateityje grėsmę, spręstinas nagrinėjant bylą iš esmės.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylos nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.