Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Po 2021 lapkričio 4 d. ŽŪM reorganizacijos skyrius, kuriame dirbo pareiškėja, tapo pavaldus Departamento vadovybei. 2022 m. vasario 23 d. ji kreipėsi į Departamento direktorę ir informavo apie jai taikomą psichologinį smurtą, pateikė 2019 m. vedėjos tarnybinį pranešimą, kuriame vedėja nurodė, kad pareiškėją vertins nepatenkinamai. Taip pat buvo pateiktas jos 2019 m. paaiškinimas ŽŪM kancleriui, Teisės ir personalo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. tarnybinio nagrinėjimo išvada Nr. 18P-7(2.33), paneigianti vedėjos kaltinimus dėl darbų neatlikimo ir etikos pažeidimo.

Kiekvienais metais buvo vilkinami, nederinami jai priskirti administruoti teisės aktų projektai, parengti darbai, raštai bei perduodami galutinai įvykdyti kitiems darbuotojams (tai atsispindi valstybės tarnautojo metiniuose vertinimuose, aprašomojoje dalyje). 2023 m. devynis mėnesius nebuvo derinamos pareiškėjos parengtos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ (toliau – Priemonė 1) įgyvendinimo taisyklės (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), kurios vedėjai išsiųstos 2022 m. gruodžio 1 d., o Departamento patarėjai – 2022 m. gruodžio 5 d. Dėl to kelis kartus buvo nukeliami iš anksto patvirtinti Priemonės 1 paraiškų rinkimo grafikai.

Po daugkartinių pareiškėjos pastangų, primenant, kad artėja paraiškų rinkimas, ir vis siunčiant atnaujintas Įgyvendinimo taisykles, jos į Darbo grupės, skirtos pasirengti įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones (toliau – Darbo grupės), svarstymą buvo įtrauktos tik 2023 m. rugpjūčio 28 d. Po 2023 m. rugpjūčio 28 d. įvykusio posėdžio parengta pagrindinių Priemonės 1 Įgyvendinimo taisyklių išspręstų klausimų lentelė, kuri Departamento vadovybei buvo išsiųsta derinti.

Po 2023 m. rugsėjo 7 d. posėdžio psichologinis smurtas suintensyvėjo ne tik iš vedėjos, bet ir iš Departamento direktorės bei patarėjos, kuri buvo atsakinga už jos administruojamą Priemonę 1.

Įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos 2023 m. lapkričio 7 d., t. y. po vienuolikos mėnesių nuo termino, nustatyto jas parengti. Šios taisyklės turėjo būti parengtos vykdant žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 3D-410 „Dėl Pasirengimo įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginį planą veiksmų plano patvirtinimo“ 4.3.16 papunktį (pirminį variantą), kuriame buvo numatyta, kad žemės ūkio ministro įsakymu Priemonės 1 Įgyvendinimo taisyklės turi būti patvirtintos iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 1 d. vedėjai ir 2022 m. gruodžio 5 d. Departamento patarėjai nusiuntė derinti Priemonės 1 Įgyvendinimo taisyklių ir paraiškos projektą (Departamento patarėja 2023 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje nurodė, kad tik neseniai gavo Įgyvendinimo taisyklių projektą).

Nuo 2019 m. kiekvienais metais kasmetiniuose vertinimuose vedėja nurodo, kad ji neteikia siūlymų, ataskaitų dėl savo kuruojamų priemonių, neparengia medžiagos Projektų valdymo komisijos ir Stebėsenos komisijos posėdžiams, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimams, nedalyvauja Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos 2023–2027 m. strateginio plano rengime, o jos užduotis, įsakymus, visų strateginių planų keitimus ir kitą darbą atlieka pati vedėja arba kiti skyriaus specialistai. Taip pat vertinimuose nurodo, kad ji kaip valstybės tarnautoja neaktyvi, jos atliktas darbas, palyginus su kitų skyriaus kolegų darbų krūviais ir jų atlikimo terminais, yra minimalus, neatnešantis pridėtinės vertės. Penkerius paskutinius metus buvo sudėtinga suderinti su vedėja raštus pavaldžioms institucijoms, atsakymus ūkininkams.

Dar 2019 m. gruodžio 17 d. ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus išvadoje Nr. 18P-7(2.33) dėl galimo tarnybinio nusižengimo buvo ištirta ir konstatuota, kad jos kaltė dėl jai inkriminuotų nusižengimų nepasitvirtino. Tačiau 2020 m. sausio mėn. vykdytame 2019 metų veiklos vertinime vedėja tuos pačius darbus įvertino kaip nevisiškai įvykdytus, pažymėdama, kad juos už pareiškėją atliko tiesioginis vadovas. Pirmus du tarnybinius pranešimus vedėja jai parašė po dviejų mėnesių, kai buvo paskirta vadovauti, trečią – po septynių mėnesių (2019 m. gruodis), kuriame jau 2019 metais nurodė, kad ją vertins nepatenkinamai.

2019-2023 m. metiniuose vertinimuose nuosekliai fiksuotas jos neveiksnumas ir įvairūs pažeidimai. Šių įvertinimų pasekmė – dirbant ministerijoje 17-us metus, jos tarnybinis koeficientas siekė 0,84. Tokio koeficiento ministerijoje iš viso galimai turėtų nebelikti, nes rugpjūčio 5 d. buvo panaikinta jos pareigybė. 2024 m. liepos 1 d. pranešime apie pareigybės panaikinimą Nr. 19P9 nurodoma, kad įspėjimo laikotarpiu, t. y. vieną mėnesį ir dvi darbo dienas, jai bus siūlomos laisvos to paties lygio pareigybės ministerijoje, jeigu tokių bus. Galimai nei užimtų, nei laisvų 0,84 ar mažesnio koeficiento pareigybių ministerijoje, kurias galėjo jai pasiūlyti darbdavys, nėra. Taip pat pranešime nurodoma, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. 2024 m. liepos 1 d. (gavusi pranešimą apie atleidimą) Valstybės tarnybos portale rado paskelbtą konkursą į jų skyrių, kuriame ieškoma vyr. specialisto (siūlomas koeficientas 1,25). Jo specialiuosius reikalavimus ji atitiko. Nuo 2020 iki 2024 m. skyriuje buvo priimti 8 nauji darbuotojai, per tą laikotarpį iš darbo išėjo 5 darbuotojai (3 iš jų – nesusiradę kito darbo). 2024 m. rugpjūčio 20 d. ŽŪM smurto ir priekabiavimo darbe stebėsenos ir prevencijos darbo grupės (toliau – Grupė) posėdžio metu vedėja ir Liudytojas Nr. 1 pateikė parodymus, kad jos pareigos nereikalavo didelio darbo krūvio, tačiau funkcijų perskirstymas paskutiniais metais nebuvo atliekamas. Atleidimo metu pareiškėjos pareiginėse instrukcijose buvo nurodytos keturios administruojamos priemonės (25 priedas), tačiau vedėja ir Liudytojas Nr. 1 teigė, kad ji administruoja tik 1 priemonę.

2023 m. vasario 23 d. buvo kreiptasi į ŽŪM karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją dėl jos 2022 metų darbinės veiklos vertinimo. Komisijos posėdžio, įvykusio 2023 m. kovo 8 d., metu ne visa jos pateikta medžiaga buvo svarstoma.

2024 m. liepos 11 d., jau gavusi pranešimą apie pareigybės naikinimą, pareiškėja kreipėsi į ŽŪM darbuotojų profesinę sąjungą, prašydama ginti jos teises arba skirti dalinį finansavimą teisinėms paslaugoms apmokėti. 2024 m. liepos 17 d. ŽŪM profsąjungos valdyba pateikė siūlymą, vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos politikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D839 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos politikos patvirtinimo“ 9.2 papunkčio nuostatomis, oficialiu darbuotojo (asmens) prašymu kreiptis į Grupę dėl situacijos nagrinėjimo. Pasiūlė prašymą teikti Teisės ir personalo skyriui, kuris yra atsakingas už smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos politikos ŽŪM įgyvendinimą.

2024 m. rugpjūčio 29 d. gavo Grupės sprendimą Nr. 18P-1(2.33). Pareiškėjos pateikto prašymo nagrinėjimas Grupėje buvo nepakankamas: kai kurių liudininkų pateikti parodymai neatitinka tikrovės ir yra klaidinantys; po 17 metų darbo ŽŪM nebuvo ištirtos minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo priežastys; neanalizuotos metinių vertinimų neigiamos išvados, pateikiamos valstybiniame registre (VATARAS); neapžvelgti buvusio žemės ūkio ministro pasisakymai, galėję lemti 2024 m. vienintelės darbuotojos atleidimą ŽŪM; nenustatytas priežastinis ryšys tarp atleidimo ir galimo psichologinio smurto; neįvertinti faktiniai įrodymai dėl dokumentų perdavimo kitiems darbuotojams priežasčių nustatymo, nes kai kurios nurodytos priežastys dėl skubos neatitinka tikrovės (nagrinėjami žodiniai jos buvusių vadovų liudijimai, o nenagrinėjami pateikti jos faktiniai duomenys, kuriuose yra nurodytos datos, laikas, kada pateikiami darbai, dokumentų turinys); galiausiai, jos pateikti parodymai Grupei buvo netiksliai atspindėti sprendime.

Skyriuje, kuriame ji dirbo prieš atleidimą, buvo laisvas valstybės tarnautojo etatas. Per paskutinius pusę metų vykdomi darbuotojų paieškos konkursai. 2024 m. birželio mėn. naujoje funkcijų perskirstymo struktūroje nenumatyta esminių pakeitimų, t. y. visos funkcijos, kurios priskirtos kito departamento skyriams, liko nepakitusios. Naujoje struktūroje Išmokų už plotus skyrius iš esmės išliko su laisvu etatu. Jos vykdytos funkcijos nebuvo panaikintos, jos tiesiog buvo perskirstytos kitam departamentui, kitiems darbuotojams. Struktūriniai pertvarkymai buvo atliekami naikinant vyriausiojo specialisto etatą su darbuotoju, turinčiu mažiausią pareiginės algos koeficientą ir kuriam galimai 5 metus naudotas psichologinis smurtas darbe. Nors atsakovė pranešime nurodė, kad, tarnautojui sutikus, jis bus paskirtas į tokio pat lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių nėra, bus pasiūlytos žemesnės kategorijos pareigos, kurias tarnautojas gali užimti, tačiau pasiūlymų negauta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio l dalyje nustatyta, jog „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“. Prašoma atlyginti tik tuos nuostolius, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais darbdavio atsakomybę 2020–2024 metais, kai buvo galimai vykdomas psichologinis smurtas. Turtinė žala skaičiuojama remiantis teisingo apmokėjimo už darbą principu. Psichologinis smurtas darbe pasireiškė šiais vadovės veiksmais: neigiamu požiūriu, nepagrįstais priekaištais dėl jai priskirtų užduočių vykdymo, kliudymu tinkamai atlikti darbą, formuojant neigiamą nuomonę kolektyve bei neveikimu — vilkinant dokumentų derinimą, nepateikiant pozicijos strateginiais klausimais, nesuteikiant prieigos prie informacijos ar nekviečiant į jos kuruojamos priemonės posėdžius.

Turtinės žalos dydis apskaičiuotas įvertinus kiekvieno ketvirčio pareiškėjos vidutinį mėnesinį darbo užmokestį ir jį palyginus su vidutiniu vyr. specialisto (valstybės tarnautojo) darbo užmokesčiu, oficialiai skelbiamu ŽŪM tinklalapyje (https://zum.lrv.lt/lt/administracine-informaciia/darbo-uzmokestis/). Apskaičiuojant žalą, buvo susumuoti kiekvieno mėnesio susidarę atlyginimų skirtumai „į rankas“ (atskaičius mokesčius) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio iki 2024 m. birželio (iš viso 48 mėnesiai). Šis skirtumas laikomas negautu dėl darbdavio veikimo ar neveikimo. Negautų lėšų suma apskaičiuota eliminavus ilgalaikio nedarbingumo ir pašalpos gavimo laikotarpį.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja per 17-a darbo metų ŽŪM neturėjo tarnybinių nuobaudų ar nusižengimų.

ŽŪM kanclerio 2024 m. rugpjūčio 5 d. potvarkis Nr. 4P-414 „Dėl J. M. atleidimo iš pareigų“ priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2024 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 3D-490 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 3D-192 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros ir administracijos padalinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Šiuo įsakymu buvo pakeisti kelių ministerijos struktūrinių padalinių (departamentų ir skyrių) nuostatai. Pareiškėjos skundo atveju aktualu, kad buvo pakeisti ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento nuostatai, Departamento Išmokų už plotus skyriaus nuostatai, Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento nuostatai, Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus nuostatai. Keičiant struktūrinių padalinių nuostatus, numatyta funkciją, susijusią su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama pelno nesiekiančioms investicijoms“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo koordinavimu, perduoti iš Departamento Išmokų už plotus skyriaus į Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyrių. Toks funkcijų perskirstymas atliktas įvertinus tai, kad atliekant minėtas funkcijas sumažėjo darbo apimtis ir šių funkcijų vykdymas galėjo būti perduodamas kitiems darbuotojams, siekiant racionaliai paskirstyti krūvį šias funkcijas vykdantiems asmenims. Minėtų funkcijų vykdymas perskirstytas tarp struktūrinių padalinių, įvertinus skyrių uždavinius, nustatytus skyrių nuostatuose.

Pagal Išmokų už plotus skyriaus nuostatus, skyrius yra atsakingas už Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos tiesioginės paramos schemų (susietoji parama, atsietoji parama, įskaitant ekoschemas) rengimą ir jų įgyvendinimą, t. y. pagal kompetenciją koordinuoja ir organizuoja tiesioginių išmokų ir kitos paramos pagal Europos Sąjungos paramos programų priemones už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus reglamentavimą. Intervencinė priemonė „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ yra ne plotinė, bet investicinė priemonė, pagal kurią parama mokama kompensuojant paramos gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas, patirtas įrengiant tvoras ir įsigyjant šunį, taikant vieneto įkainius. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų (vilkų atakų metu sužalojami ir (arba) papjaunami ūkiniai gyvūnai) reikia tam tikrų dalykinių kompetencijų, funkcijos, susijusios su investicine intervencine priemone, kurios tikslas – prevenciškai saugoti ūkinius gyvūnus, perduotos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriui, kurio viena iš funkcijų yra gyvulininkystės plėtros užtikrinimas.

Funkcijų perskirstymas tarp padalinių lėmė, kad Departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė tapo perteklinė ir buvo panaikinta. Šios pareigybės aprašyme pagrindinės veiklos srities specializacija buvo nurodyta: Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama pelno nesiekiančioms investicijoms“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“.

Sprendimas vertinti pareigybę kaip perteklinę priimtas įvertinus tai, kad sumažėjo darbo apimtis dėl pareigybės aprašyme kaip viena iš pagrindinės veiklos sričių nurodomos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (toliau – Priemonė 2): „Tęstiniai įsipareigojimai - Žemės ir maisto produktų kokybės sistemos“ įgyvendinimo. Paraiškos pagal šią priemonę paskutinį kartą priimtos 2022 m. (nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d.). Pateiktos tik 3 paraiškos, iš kurių patvirtinta viena. Paskutinis Priemonės 2 įgyvendinimo taisyklių keitimas atliktas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 3D-591 „Dėl žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 3D-169 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Rengiant šį įsakymą dalyvavo pareiškėja. Šiuo metu Priemonė 2 baigta įgyvendinti, naujos paraiškos nepriimamos, vykdomi mokėjimai už prisiimtus tęstinius įsipareigojimus (parama teikiama 5 metus). Struktūrinių pertvarkymų metu funkcijos, susijusios su Priemonės 2 stebėsena, buvo perduotos kitam Išmokų už plotus skyriaus darbuotojui, kurio pareigybės specializacija pagal turinį artimiausia Priemonės 2 tikslams ir remiamoms veikloms (asmuo kuruoja ekologiniams ūkiams remti skirtas kaimo plėtros programas, strateginio plano priemones ir strateginio plano ekologinę sistemą „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“). Darbuotojo, kuriam perduota Priemonės 2 stebėsena, darbo krūvis nepadidėjo, nes ministerija dėl šios priemonės nevykdo jokių procesų (nei pagrindinių, nei vadybinių, nei pagalbinių). Mokėjimus vykdo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Atliekant struktūrinius pertvarkymus ir keičiant pareigybių nuostatus, buvo įvertinta, kad tiek Priemonė 1, tiek Priemonė 2 yra vienos iš smulkiausių (mažiausio biudžeto) paramos priemonių, o tai suponuoja ir mažiausią darbo krūvį jas administruojant. Todėl, siekiant veiklos efektyvumo, nutarta pareiškėjos užimtą pareigybę panaikinti, taupant pareigybės išlaikymui reikalingas biudžeto lėšas. Funkcijų perdavimas kompetentingiems padaliniams, nekuriant naujos darbo vietos, o deleguojant (papildant) esamų darbuotojų darbo krūvį, prisidėjo prie veiklos optimizavimo ir efektyvumo didinimo tikslų. Atsižvelgiant į ŽŪM įsakymą dėl padalinių nuostatų ir ŽŪM įsakymą dėl pareigybių, 2024 m. liepos 1 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie pareigybės panaikinimą Nr. 19P-9.

ŽŪM 2024 m. birželio 17 d. paskelbė konkursą į Departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiojo specialisto (kaimo plėtros 2014–2020 m. programa) pareigybę. Pareigybės aprašymas patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2024 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 40P-17 (4 priedas). Pareigybės pagrindinė veiklos srities specializacija – Lietuvos kaimo plėtros 2020–2024 m. programos tęstinės priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklų „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“ ir „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) „Investicijos ŠESD absorbcinių pajėgumų didinimas“ įgyvendinimas. Šiai pareigybei nustatyti šie išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai: 1) išsilavinimas: aukštasis universitetinis (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija; studijų kryptis - viešasis administravimas, žemės ūkis, politikos mokslai arba teisė; 2) išsilavinimas: aukštasis universitetinis (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija; studijų kryptis; 1 m. darbo patirtis aplinkosaugos srityje. Papildomas reikalavimas: užsienio kalbos (anglų) mokėjimas B2 lygiu.

Pareiškėjos užimtos pareigybės aprašyme nustatyti šie išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai: 1) išsilavinimas: aukštasis universitetinis (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija; studijų kryptis: apskaita, ekologija, aplinkos inžinerija arba aplinkotyra; 2) išsilavinimas: aukštasis universitetinis (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija; 1 m. darbo patirtis agrarinėje srityje. Papildomas reikalavimas: užsienio kalbos (anglų) mokėjimas B2 lygiu.

Pranešime apie pareigybės panaikinimą pareiškėjai nurodoma, kad įspėjimo laikotarpiu bus siūlomos laisvos kitos, jei tokių bus, valstybės tarnautojo pareigos, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitiks. Tai, kad Departamento Išmokų už plotus skyriuje buvo laisva vyriausiojo specialisto pareigybė ir paskelbtas konkursas, nėra pakankama aplinkybė manyti, jog pareiškėjai turėjo būti pateiktas siūlymas užimti šią pareigybę. Siūlymas dėl laisvų pareigybių pateikiamas tuo atveju, kai atleidžiamo asmens išsilavinimas ir darbo patirtis atitinka laisvai pareigybei keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Nors naikinamos pareigybės ir pareigybės, kuriai skelbiamas konkursas, pavadinimai sutapo (vyriausiasis specialistas), skyrėsi joms nustatyti išsilavinimo ir patirties reikalavimai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2024 m. gruodžio 31 d.) buvo numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo rašytiniu sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas raštu sutinka, – į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje ši nuostata buvo panaikinta. Be to, 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad asmenys į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priimami konkurso būdu, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai į šias pareigas priimama be konkurso. Valstybės tarnybos įstatyme nenumatyta galimybės priimti be konkurso tais atvejais, kai priimamas asmuo, kurio pareigybė naikinama. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, teigtina, kad teisės aktais nenumatyta reikalavimo asmeniui, atleidžiamam pareigybės naikinimo pagrindu, siūlyti laisvas ir lygiavertes pareigas.

Pareiškėjos darbo užmokesčio dydis nustatytas nuo 2024 m. sausio 1 d. remiantis Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi. Joje nustatyta, kad, įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose atlyginimo dydžio valstybės tarnautojams nustatymo tvarką, nenumatyta, kad valstybės tarnautojo stažas yra kriterijus pareiginės algos koeficientui. ŽŪM ir jos profesinės sąjungos 2023 m. gruodžio 18 d. Kolektyvinės sutarties 1 priedu patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemos aprašo 18 punkte nurodoma, kad, atsižvelgiant į ministerijos veiklos specifiką ir pareigybėms priskirtas funkcijas, lyginant pareigybes ir nustatant pareigybių didžiausius pareiginės algos koeficientų dydžius, taikomi šie pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijai pagal: 1) veiklos sudėtingumo lygį (apimtį), apibrėžiantį gebėjimą atlikti tam tikro sudėtingumo (apimties) užduotis; 2) atsakomybės lygį, apibrėžiantį pareigybei nustatytas funkcijas, faktinį atsakomybės poveikio lygį už laukiamą rezultatą; 3) darbo pobūdį, reikalingas žinias, patirtį. Todėl skunde pateikti argumentai dėl teisingo atlyginimo už darbą principo pažeidimo nepagrįsti.

Pareiškėjos skunde pateikiama informacija apie jos psichologinius ir sveikatos sutrikimus, tačiau nepateikiama nei duomenų apie sutrikimų pobūdį, nei jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Skunde nenurodoma, kokie konkretūs ministerijos sprendimai turėjo įtakos pareiškėjos psichologiniams ir sveikatos sutrikimams. Iš pareiškėjos skundo turinio darytina prielaida, kad sutrikimus lėmė nuo 2020 iki 2024 m. vykdomas psichologinis smurtas, tačiau tai nesusiję su skundo dalyku, kadangi pareiškėja prašo panaikinti ŽŪM kanclerio 2024 m. rugpjūčio 5 d. potvarkį.

Pareiškėja deklaratyviai užsimena apie stresą, sutrikusią sveikatą, nerimą, tačiau jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikia. Su skundu nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kokiais konkrečiais sveikatos sutrikimais pareiškėja skundėsi ir kaip jie yra susiję su skundžiamo potvarkio priėmimu. Pareiškėjos išgyventas stresas ar kiti nepatogumai negali būti kvalifikuojami kaip pagrindas neturinei žalai atsirasti.

Įvertinus pirmiau išdėstytus argumentus, ŽŪM sprendimas, priimtas dėl ministerijos struktūrinių pertvarkymų ir pareiškėjos atleidimo, yra pagrįstas ir teisėtas.

Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėją pažįsta kaip buvusią bendradarbę. Jas siejo tik darbiniai, dalykiški santykiai. Liudytojos nuomone, įtampa, stresinė situacija nebuvo sukuriama darbe, tiesiog yra darbo užduotys, kurias reikia įvykdyti kokybiškai ir laiku. Pastabų pateikimas nėra negatyvus reiškinys. Jeigu teikiamos pastabos, reiškia į tam tikrus trūkumus atkreiptinas dėmesys ir juos būtina ištaisyti. Išskirtinio dėmesio pareiškėjos darbui niekas neskyrė ir jo nebuvo. Pareiškėjos atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis tyrimas, tačiau nuobauda paskirta nebuvo. Dėl susidariusios situacijos pagal pareiškėjos skundą dėl jos atžvilgiu naudojamo psichologinio smurto (mobingo) buvo sudaryta Komisija. Komisijoje pareiškėja paaiškino tą patį, kaip ir teisme. Pažymėjo, kad nuo 2023 m. Lietuva įgyvendina strateginį planą, kuris baigsis tik 2027 m. Dėl to padidėjo darbo krūvis, nes nesibaigė projektai pagal ankstesnį planą, darbai persidengia. Padidėjus darbo krūviui darbuotojai gali jausti įtampą.

Pareiškėjas skundu prašo:

1) panaikinti ŽŪM kanclerio 2024 m. rugpjūčio 5 d. potvarkį Nr. 4P-414 „Dėl J. M. atleidimo iš pareigų“ ir grąžinti ją į valstybės tarnybą – ŽŪM vyr. specialisto pareigas;

Pagal LVAT jurisprudenciją viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Taigi, vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017, 2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-287-463/2024).

Bylos duomenimis, ŽŪM kanclerio 2024 m. rugpjūčio 5 d. potvarkis Nr. 4P-414 „Dėl J. M. atleidimo iš pareigų“ priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2024 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 3D-490 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 3D-192 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros ir administracijos padalinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Šiuo įsakymu buvo pakeisti kelių ministerijos struktūrinių padalinių (departamentų ir skyrių) nuostatai. Pareiškėjos skundo atveju aktualu, kad buvo pakeisti ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento nuostatai, Departamento Išmokų už plotus skyriaus nuostatai, Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento nuostatai, Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus nuostatai. Apie numatomus struktūrinius pokyčius ministerijoje buvo informuota ŽŪM profesinė sąjunga. Jai 2024 m. birželio 17 d. el. laišku buvo pateikta informacija apie numatomus struktūrinius pokyčius bei numatomų priimti teisės aktų projektai. ŽŪM profesinė sąjunga nepateikė pastabų dėl numatomų struktūrinių pokyčių. Keičiant struktūrinių padalinių nuostatus, numatyta funkciją, susijusią su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama pelno nesiekiančioms investicijoms“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo koordinavimu, perduoti iš Departamento Išmokų už plotus skyriaus į Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyrių.

Toks funkcijų perskirstymas atliktas įvertinus tai, kad atliekant minėtas funkcijas sumažėjo darbo apimtis ir šių funkcijų vykdymas galėjo būti perduodamas kitiems darbuotojams, siekiant racionaliai paskirstyti krūvį šias funkcijas vykdantiems asmenims. Minėtų funkcijų vykdymas perskirstytas tarp struktūrinių padalinių, įvertinus skyrių uždavinius, nustatytus skyrių nuostatuose.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų (vilkų atakų metu sužalojami ir (arba) papjaunami ūkiniai gyvūnai) reikia tam tikrų dalykinių kompetencijų, funkcijos, susijusios su investicine intervencine priemone, kurios tikslas – prevenciškai saugoti ūkinius gyvūnus, perduotos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriui, kurio viena iš funkcijų yra gyvulininkystės plėtros užtikrinimas. Pagal priemonės įgyvendinimo statistiką, ši intervencinė priemonė yra mažo masto. Pagal kaimo plėtros programą 2023 m. gautos 29 paraiškos, prašoma paramos suma – 124 316 Eur. Patvirtinta 16 paraiškų, patvirtinta paramos suma – 71 489 Eur. 2023 m. pagal priemonę išmokėta 248 364 Eur. 2024 m. išmokėta 59 460 Eur. Pagal strateginį planą 2023 m. gauta 17 paraiškų, prašoma paramos suma – 99 586 Eur. Patvirtintos 6 paraiškos, patvirtinta paramos suma – 36 847 Eur. 2023 m. pagal priemonę pinigų neišmokėta. 2024 m. gautos 7 paraiškos, prašoma paramos suma – 41 978 Eur, šiuo metu atliekamas jų vertinimas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (po įvertinimo tinkamų paramai gauti paraiškų skaičius sumažėja). Kvietimui buvo skirta 1 163 693 Eur, prašoma paramos suma siekia 4 proc. kvietimo sumos. 2024 m. išmokėta 15 995 Eur.