Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-129-667/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-09-29
Bylos Nr.
1-129-667/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02652-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
E. D., I. D.
Nukentėjusysis
Ž. Š., I. S.
Advokatai
Evaldas Liutkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-129-667/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02652-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant L. Ž., Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorui A. A.,kaltinamiesiems E. D. ir I. D., jų gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,nukentėjusiesiems Ž. Š., I. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

I. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. D. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su I. D., 2020 m. gruodžio 17 d. iš IP (duomenys neskelbtini) adreso, interneto svetainėje www.(duomenys neskelbtini)lt patalpinęs apgaulingą skelbimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis parduoda „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, nors jos neturėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. suklastojęs katės veislę patvirtinantį dokumentą, kurį I. D. 2020 m. gruodžio 31 d. apie 14:00 val., prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodama apgaulę – pateikdama suklastotą katės veislę patvirtinantį dokumentą, kaip patvirtinimą apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, pagal melagingą skelbimą atsiliepusiam nukentėjusiajam Ž. Š., pardavė neveislinę katę už 650 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiojo Ž. Š. turtą – 650 eurų.

Be to, E. D. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su I. D., 2020 m. lapkričio 24 d. iš IP (duomenys neskelbtini) adreso, interneto svetainėje www.(duomenys neskelbtini)lt patalpinęs apgaulingą skelbimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis parduoda „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, nors jos neturėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 19 d. suklastojęs katės veislę patvirtinantį dokumentą, kurį I. D. 2020 m. gruodžio 19 d. apie 14:00 val., prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodama apgaulę – pateikdama suklastotą katės veislę patvirtinantį dokumentą, kaip patvirtinimą apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, pagal melagingą skelbimą atsiliepusiai nukentėjusiajai I. S. pardavė neveislinę katę už 600 eurų, kuriuos nukentėjusioji I. S. pervedė į E. D. vardu AB „Šiaulių“ banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiosios I. S. turtą – 600 eurų.

I. D., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama bendrininkų grupėje su E. D., kuris 2020 m. gruodžio 17 d. iš IP (duomenys neskelbtini) adreso, interneto svetainėje www.(duomenys neskelbtini)lt patalpinęs apgaulingą skelbimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis parduoda „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, nors jos neturėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. suklastojęs katės veislę patvirtinantį dokumentą, kurį ji 2020 m. gruodžio 31 d. apie 14:00 val., prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodama apgaulę – pateikdama suklastotą katės veislę patvirtinantį dokumentą, kaip patvirtinimą apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, pagal melagingą skelbimą atsiliepusiam nukentėjusiajam Ž. Š., pardavė neveislinę katę už 650 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiojo Ž. Š. turtą– 650 eurų.

Taip pat I. D., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama bendrininkų grupėje su E. D., kuris 2020 m. lapkričio 24 d. iš IP (duomenys neskelbtini) adreso, interneto svetainėje www.(duomenys neskelbtini)lt patalpinęs apgaulingą skelbimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis parduoda „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, nors jos neturėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 19 d. suklastojęs katės veislę patvirtinantį dokumentą, kurį ji 2020 m. gruodžio 19 d. apie 14:00 val., prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodama apgaulę – pateikdama suklastotą katės veislę patvirtinantį dokumentą, kaip patvirtinimą apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, pagal melagingą skelbimą atsiliepusiai nukentėjusiajai I. S. pardavė neveislinę katę už 600 eurų, kuriuos nukentėjusioji I. S. pervedė į E. D. vardu AB „Šiaulių“ banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiosios I. S. turtą – 600 eurų.

Kaltinamasis D. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jie nusipirko kačiukus ir pasirodė, kad močiutei alergija nuo kačių, be to, jie turi du šunis, todėl teko parduoti katinukus. Mama I. D. ieškojo pirkti kačiukų užsienyje. Ji 2020 m. spalio- lapkričio mėnesiais skirtingomis dienomis susirado kates internetiniame puslapyje. Tame puslapyje, kaip mama pasakojo, buvo daug veislynų, kurie pardavinėjo savo kates. Jie nesiruošė eiti į parodas, buvo pigesnių kačių, kurios netinka parodoms ir veislynams. Iš Rusijos jiems atvežė užsakytas kates į namus. Tas veislynas turėjo savo kurjerius. Su kurjeriu atsiskaitė, kai atvežė kačiuką. Nematė, kaip buvo paduoti pinigai kurjeriui. Kai kurjeriai atvežė kačiukus, nebuvo namuose. Pirmą atvežė juodą kačiuką, kitą – vėliau. Vienas buvo kačiukas, kita- katytė. Apie kačių veisimą negalvojo. Kačiukas (duomenys neskelbtini)kainavo 600 Eur bei jo pristatymas 150 Eur. Kačiukas (duomenys neskelbtini) kainavo 700 Eur bei 150 Eur jo pristatymas. Kačiukas (duomenys neskelbtini) buvo juodas, o (duomenys neskelbtini)- baltas su juodomis dėmėmis. Jie bandė kačiukus pripratinti prie šunų, bet nepavyko, šuo vis puldavo kačiukus. Tekdavo laikyti narvelyje kačiukus. Be to, močiutei L. Č. buvo alergija nuo kačių, akys raudonuodavo, ašarodavo ir buvo čiaudulys, todėl nusprendė parduoti kačiukus. Nuvažiavo į veterinarijos kliniką, nes reikėjo skiepyti kačiuką. Pirmą į veterinarijos kliniką prie prekybos centro „Savas“ vežė kačiuką (duomenys neskelbtini), jį paskiepijo, buvo čipo numeris. Abiem kačiukams padarė Europasą. Neturėjo minčių apgaudinėti, nes Europase įrašyti jo duomenys. Veterinarijos gydytoja surašė duomenis į Europasą, kuriuos jis jai pateikė. Kilmės dokumentuose buvo čipo numeris, šiuos dokumentus pateikė gydytojui. Kai pirko kačiukus, iš pradžių gavo tik elektroninius dokumentus. Veterinarijos gydytojai parodė dokumento nuotrauką ir gydytoja išrašė Europasą. Pasirinko šias kačiukų veisles, nes norėjo kažko įdomesnio. Prieš tai neturėjo katino. Neplanavo vežti kačių į parodas, šie kačiukai buvo Pet klasės, buvo kažkokie neatitikimai veislei. Kačių pirkimą mama organizavo, nestebėjo viso pirkimo- pardavimo proceso. Kitą kačiuką taksi automobiliu vežė į kitą kliniką, nes, galimai, toje pačioje nebuvo vietų. Tuos kačiukus pardavė I. S. ir Ž. Š.. Neprisimena, kas dėjo skelbimus portale (duomenys neskelbtini)lt, kad parduoda kačiukus. Tiksliai neprisimena, ar buvo nurodyta skelbimuose, kad kačiukai neatitinka standarto, bet klientai apie tai buvo informuoti. Jis arba mama kūrė skelbimo tekstus, juos redagavo. Kačiukus pardavė pigiau nei buvo pirkę. Juos reikėjo parduoti, kad nekankinti jų. Su kačių pirkėjais susitiko Petrašiūnuose, prie „Šilo“ parduotuvės. Pirmą pardavė (duomenys neskelbtini), tai buvo lapkričio pabaigoj- gruodžio pradžioj. Buvo praėjęs gal mėnuo po kačiuko įsigijimo. I. S. sumokėjo 600-650 Eur, juos pervedė į jo banko sąskaitą. Apie 600 Eur gavo iš Ž. Š., ne[prisimena, kam jis padavė pinigus. Gal mėnuo praėjo po pirmo kačiuko pardavimo, kai pardavė antrą. Skelbimus dėl kačiukų pardavimo įkėlė skirtingu metu. Negali pasakyti, kuris kačiukas brangiau buvo parduotas, pasitarę su šeima nustatė kainą. Gruodžio 31 d. susiskambino su Ž. Š., kalbėjo ir su jo vaikais. Susitikimo vietoj jis plastikinėje dėžutėje nešė katę, mama nešė dokumentus. Ž. Š. sakė, kad nežiūrės katės, jis net nebuvo atsidaręs dėžutės. Parduodami katę Ž. Š. pridėjo maisto ir tualetą. Dokumentuose buvo įrašytas katės vardas, savo vardo nebuvo sugalvoję. Gal po mėnesio pradidėjo problemos. Paskambino Ž. Š. ir pasakė, kad katino dokumentai, galimai, suklastoti. Ž. Š. prašė grąžinti pinigus, sakė, kad kreipsis į teismą. Vėliau pranešė, kad užvesta baudžiamoji byla. I. S. kreipėsi į juos, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas. I. S. susirado Ž. Š. per internetą, kilo diskusijos, kad dokumentai gali būti klastotė. I. S. po katino įsigijimo rašė, kad patenkinta katinu, siuntė jo nuotraukas. Vėliau, kai sužinojo, kad katinas, galimai, ne veislinis, sakė, kad jis yra ligotas. Nesutiktų dabar pasiimti katinų. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Katės atrodo taip, kaip ir turi atrodyti. Jis siūlė eiti pas notarą dėl dokumentų tikrumo. Mano, kad sertifikatai tikri. Jis pasitikėjo žmonėmis, kurie pardavė katinukus. Negali dokumentų vertinti, nes nėra ekspertas. Galima internete pažiūrėti, kaip atrodo tokios veislės kačiukas. Pasiruošęs atlyginti žalą, jeigu teismas nustatys, kad neteisėtai pasielgė. Kiek mama minėjo, katės buvo iš Rusijos. Kartu su mama nuvyko į veterinarijos kliniką. Nesakė, kad katės iš Baltarusijos, nenurodė, kad katės iš Graikijos. Dokumentuose parašyta, kad katės kilmė- galimai kergti jos tėvai, vienas kurių kilęs iš Graikijos. Anksčiau nelaikė nei vienos katės. Kai rasdavo lauke kačiuką, jį pasiimdavo, po to padovanodavo kam nors ar parduodavo už 10 Eur, nes kiti žmonės už dyką nenori paimti gyvūno. Veislinės katės su dokumentais anksčiau nėra pardavęs, tai nėra jo verslas. Bendras šeimos sprendimas buvo įsigyti kates. Ieškojo, kokią veislę įsigyti. Po to nešė parduoti kates. Gal jis paredagavo skelbimą, bet jį įdėjo mama. Jie - šeima, todėl nesvarbu, kas apmokėjo skelbimą. Skelbime buvo įdėtos kitų kačių nuotraukos, nes kates laikė dėžutėse. Jas buvo sunku nufotografuoti. Buvo įdėtos ir to katino, ir panašių į jį katinų nuotraukos skelbime. Nuotrauka su kalėdine kepure buvo jų. Greičiausiai, mama rašė, kad katinas veislinis. Kadangi katinų niekada neturėjo, mama internete žiūrėjo, kaip atrodo tikri sertifikatai, domėjosi bendram išprusimui. Jo laikomi šunys yra veisliniai. Šunys puldavo katę.

Kaltinamoji I. D. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji ieškojo kačiukų Lietuvoje, bet nerado, todėl pradėjo ieškoti Rusijoje. Radau saitą 83.179.24.126, kuriame buvo parduodamų kačiukų skelbimai. 2020 m. nusipirko du kačiukus ir negalėjo jų laikyti. Turi didelį šunį, kuris labai puola kačiukus. (duomenys neskelbtini) atkeliavo lapkričio pradžioj, o (duomenys neskelbtini)- gruodžio pradžioje. Juos atvežė kurjeris iš Rusijos. Kačiukai buvo tokie, kaip nuotraukoje, įtarimų nesukėlė. Vėliau, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, negalėjo patekti į šį saitą. Sūnus paaiškino, kad angliškai buvo parašyta, kad neegzistuoja saitas ar užblokuotas. A., su kuriuo bendravo, sakė, kad kačiukas keliaus apie savaitę laiko. Negali pasakyti, iš kurios Rusijos srities keliavo kačiukai. Dokumentai išduoti Maskvoje. Kačiukus užsakė kartu, trys savaitės praėjo nuo vieno kačiuko atsiradimo pas juos iki kito. Kai kačiukas keliauja per sieną, padidina kačiukų amžių, nes jie gali keliauti nuo 4-5 mėnesių amžiaus. Apie tai juos informavo asmuo. Iš to žmogaus jie gavo paso nuotrauką. Amžius buvo padidintas gal mėnesiu. Negalint laikyti kačiukų, nusprendė parduoti (duomenys neskelbtini). Davė skelbimą portale (duomenys neskelbtini)lt. Paskambino I. S. ir sakė, kad jai labai patiko kačiukas, jo akys. Susitiko su ja prie „Šilo“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, aikštelėje. Kačiuką įleido į I. S. mašiną, atidavėme dar ir kačiuko reikmenis. Ji buvo atvykusi kartu su vaikais. I. S. padarė bankinį pavedimą, jie bankomate nusiėmė pinigus. I. S. išvažiavo buvo patenkinta, siuntė kačiuko nuotraukas. Ji parašė, kad daug kirminų pas katiną. Po trijų savaičių prasidėjo pretenzijos. Ji rašė, kad įtaria, jog katino dokumentai netikri. Klausė, ar jie padarė tuos dokumentus, ar juos apgavo. Ji sakė, kad į Lietuvą nebuvo įvežtas joks (duomenys neskelbtini). Klausė, iš kur tai žino, bet ji neatsakė. Katinui buvo gal 4 mėnesiai. Jis atrodė kaip normalus katinas. Veterinaras sakė, kad tai- stambus katinas. Su savimi neturėjo lydimųjų dokumentų, toks dokumentas lieka pasienyje. Kaip minėjo veterinaras, viename dokumente surašyti visi vežami gyvūnai. Kai ji gavo užsakytą katiną, parašė, kad yra patenkinta. Jai atsiuntė gyvūno kilmės dokumento nuotrauką. Tas dokumentas buvo anglų kalba. Jame buvo giminės medis. Ten, kur gimė, dokumentai buvo surašyti angliškai. Veislyno pavadinimai buvo surašyti angliškai. Didelio katino jų šuo nepriimtų, neturi galimybės pasiimti katino atgal. (duomenys neskelbtini) buvo labai ramaus charakterio. Su I. S. ieškiniu nesutinka. I. S. matė katiną, jai viskas tiko. Nesutinka dėl katino charakterio pasiimti jį atgal. Dėl dokumentų klastojimo nieko nežino. Neklastojo kačiuko dokumento, tik dokumento nuotraukoje pataisė datą. Kačiukas atvyko su tuo pačiu dokumentu, kurio nuotrauką buvo gavę. Tik kilmės dokumento nuotraukoje ji ištaisė datą į tikrą, atstatė amžių iš 4 į 3 mėnesius, nes skiepai pagal amžių daromi. I. S. sakė, kad kačiukas yra Pet klasės- netinka nei veisimui, nei parodom. I. S. sakė, kad neketina dalyvauti parodose. Extra klasės kačiukas Vilniuje kainuoja apie 1000 Eur. Kartu su katinu atidavė ir jo daiktus, kurių kaina 60 Eur. D. (duomenys neskelbtini)veislės katytės paskambino Ž. Š., klausinėjo apie ją. Ž. Š. sakė, kad pasitars su šeima. Kitą dieną paskambino Ž. Š. žmona. Ilgą laiką po to jie neskambino. Gruodžio 30 d. vėl paskambino ir pasakė, kad nori susitikti gruodžio 31 d. Susitikę pardavė kačiuką, jie atsiskaitė grynais. Kačiukų atgal nepaims, nes neturi galimybės jų laikyti. Šuns tikrai niekam neatiduos. Jiems (duomenys neskelbtini) kačiuką atvežė kurjeris. A. pasakė, kad paklaus, ar jo pažįstami šiuo metu turi (duomenys neskelbtini) kačiuką. Pasakė, kad turi. Katytė buvo Pet klasės, ji buvo mažytė, smulkutė. Šių katinų kaina 1200-2500 Eur. Abudu jų įsigyti kačiukai atitiko jų veislių standartus. Kai Ž. Š. norėjo antrą kartą skiepyti kačiuką, jam veterinarė pasakė, kad tas katinas ne iš Graikijos, o iš Baltarusijos. Dokumentuose buvo parašyta, kad katino kraujas graikiškas. Dokumentuose parašyta, kad katytės kilmė iš Maskvos. Svarbu, kas katino tėvai, jeigu jis eis į parodas. Skelbimus dėl katinų pardavimo įdėjo ji arba sūnus, tai darė pakaitomis. Ji visu tuo užsiėmė, sūnus neturi laiko, jis dirbo, savanoriavo. 2020 m. ji namuose siūdavo, šiuo metu nedirba. Jų šeima visada patiko gyvūnai. Kai nusprendė įsigyti kačiuką, pradėjo domėtis veislėmis. Būdavo, kad kaimynai atnešdavo jiems rastus kačiukus, jie jais pasirūpindavo, parduodavo už simbolinę kainą ar atiduodavo. Rašydavo, kad kačiukai mišrūnai. Gyvena nuosavame name, namas nėra didelis, bet kačiukui daug vietos nereikia. Įsigytus kačiukus laikė atskiroje patalpoje. (duomenys neskelbtini) kačiukų niekas neveisia Lietuvoje. Sakė I. S., kad, geriau būtų pirkusi brangų kačiuką. Niekas per prievartą jiems kačiukų nekišo. Žmogus turi domėtis, kokį kačiuką perka, kokie veislės ypatumai. Kačiuko (duomenys neskelbtini) dokumente, atrodo, nieko netaisė. Kai ieškojo katinų, buvo sutaupę jiems 1400 Eur. Nusprendė įsigyti du katinus, jie buvo pigesni. Pirmą rado (duomenys neskelbtini). Suma nebuvo nurodyta. Jis kainavo 1200 Eur, dar 150 Eur kainavo atvežimas. Sertifikatus pasižiūrėjo, bet ji nėra kilmės dokumentų specialistė. Neprisimena, kas buvo kačiuko savininkas, kačiuką atvežė iš Rusijos. Jai nesvarbu, kas buvo kačiuko savininkai prieš tai. Katės kilmės dokumente buvo I. Z. pavardė, dar pagalvojo, kodėl dokumentuose lietuviški vardas ir pavardė. Gal I. Z. norėjo įsigyti katę, todėl sertifikate jos pavardė. Šuo su katinais neturėjo jokio kontakto. Močiutė alergiška katinams, bet pagrindinė kačių laikymo problema buvo šunys. Močiutė nebendravo su katinais ir nėjo į tą kambariuką, kur buvo katinai. Veterinarė nerado čipo, pasiūlė įdėti kitą. (duomenys neskelbtini) pirko už 600 Eur, dar 150 Eur atvežimas. Pardavė jį už 600 Eur ir dar dovanas atidavė. (duomenys neskelbtini) kačiuką pirko už 850 Eur, pardavė už 600 Eur. Šunį, kurį laiko, prieš tai buvę savininkai pirko už 600 Eur, o jiems pardavė už 100 Eur. Kuris galėjo, tas ir dėjo skelbimus - arba sūnus. Kartu su sūnum nešė kačiukus pas veterinarą. Su sūnum gerai sutaria. Ji siuntė sūnui sertifikatus. Sūnus pasakė, kad jis nieko nedarė, kad mama viską darė. Neprisimena, kada įdėjo skelbimus į tinklalapį, turbūt, galima tikėti oficialiais duomenimis. Skelbimai, kurie į tinklalapį įdėti prieš įsigyjant šiuos kačiukus, tai kitų kačiukų skelbimai. Jie skelbimus dėjo, kai jau buvo kačiukai- gruodžio mėnesį. Kai dėdavo skelbimus, tai ištrindavo seną skelbimą ir jį atnaujindavo. Įdėti skelbimą yra mokama. Žmonės įsigydami kačiukus matė juos, viskas tiko. Kačiukui jau buvo suėję 6 mėnesiai, kai jį pardavė. Pas juos kačiukas buvo pusantro mėnesio nuo lapkričio pradžios. Kiekvienas katinas turėjo savo daiktus (tualetą ir kt.). Laikė katiną rankoje, kai pratino jį prie šuns, labai arti šuns neprileisdavo, gal 1,5 m atstumu.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė kaltinamosios I. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 3 t., b. l. 22–24.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji I. D. parodė, kad jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jos el. paštas (duomenys neskelbtini). Namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, turi internetą, kuriuo naudojasi. Savo asmeninio kompiuterio neturi, yra tik sūnaus kompiuteris. Ji pati naudojasi telefonu. Ji norėjo įsigyti katiną, kokį nors gražesnį, kadangi myli gyvūnus. Apie tai pasikalbėjo su sūnumi Edgaru bei kitais šeimos nariais ir 2020 m. rudenį, tikslios datos nepamena, jie visi nusprendė, kad norėtų įsigyti „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ veislės katiną, tačiau pasidomėjusi internete, sužinojo, kad tokių veislės Lietuvoje nėra. Jie buvo sutaupę 1400 eurų katinui įsigyti. Tuomet ji naudodamasi savo telefonu, internete pradėjo ieškoti, iš kur galėtų įsigyti katiną ir internete, kur tiksliai negali pasakyti, pamatė skelbimą, kuriame buvo nuorodą į rusišką tinklalapį. Tai buvo nuoroda „(duomenys neskelbtini)“, joje buvo daug skelbimų apie parduodamus gyvūnus. Joje naršė ir išsirinko skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad parduoda „(duomenys neskelbtini)“ veislės kačiukus, kainos nebuvo nurodyta. Tuomet ji parašė jiems į skiltį, kur galima palikti žinutę, ir paklausė ar jie turi katinų ir kokia jų kaina. Į jos paklausimą šalia skelbimo, labai greitai atrašė, kad katinų yra, kaina 1200 dolerių. Jie susirašinėjo po skelbimu ir ji jiems pasakė, kad jai yra per brangu. Tuomet jai atsakė, kad jie turi „Pet“ klasės kačiuką už 600 dolerių. Asmens, su kuo susirašinėjo, vardą žinojo, nes jis prisistatė, tai buvo „A.“. Jam pasakė, kad ją dar domina ir „(duomenys neskelbtini)“ veislės katinai ir pardavėjas jai nurodė, kad jis pasidomės pas pažįstamus dėl tokios veislės katės. Kitą dieną jis jai pranešė, kad jo draugai turi „Pet“ klasės „(duomenys neskelbtini)“ veislės katiną už 700 eurų. Pardavėjas jai nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ katinas yra „Pet“ klasės, nes jos akys netradicinės spalvos šiai veislei, t. y. jos akys buvo žalios, o ne geltonos. O „(duomenys neskelbtini)“ katė yra „Pet“ klasės, nes jos svoris ir ūgis yra nestandartinis. Kadangi ji žinojo, ką reiškia „Pet“ klasė, kad tai yra veislės neatitikimas, jai tiko toks variantas, o šeima taip pat sutiko, kad jie perka du katinus. Pardavėjas buvo pateikęs katinų, kuriuos ketino įsigyti, nuotraukas. Jų neturi, todėl pateikti negali. Kokia kačių kilmės šalis, nesidomėjo, bet, kaip iš pardavėjo suprato – Rusija. Pasikartos, kad visas jų susirašinėjimas vyko po skelbimu. Pardavėjas nurodė, kad dokumentus jis atsiųs vėliau, ne kartu su katinais. Ji iš pažįstamų žinojo, kad taip yra daroma, todėl tai nei kiek nekėlė įtarimų. Taip pat ji su pardavėju sutarė, kad jam pinigų neperves internetu, kadangi juo nepasitiki (nors jai atsiuntė net savo asmens dokumento nuotrauką). Todėl jie nusprendė, kad ji apmokės atsiimant kačiukus iš kurjerio, kadangi pardavėjas buvo nurodęs, kad katinus atgabena per kurjerius. 2020 m. lapkričio mėn., tikslios datos nepamena, kurjeris, kuris kalbėjo rusiškai, buvo su baltu autobusiukų, be jokių skiriamųjų ženklų, į namus pristatė „(duomenys neskelbtini)“ katiną. Katino išvaizda atitiko nuotrauką, kurią buvo siuntęs pardavėjas, todėl ji kurjeriui padavė 750 eurų. Tuomet 2020 metų gruodžio mėn. pradžioje tas pats kurjeris atvežė „(duomenys neskelbtini)“ katiną ir pateikė prieš tai pirkto „(duomenys neskelbtini)“ katino dokumentus. Tie dokumentai atrodė kaip ir visi dokumentai žalios spalvos, kas juose parašyta skaitė, peržiūrėjo ir pastebėjo, kad visi kačiuko duomenys atitinka, ką pasakojo pardavėjas. Tuomet kurjeriui sumokėjo 850 eurų už katiną (kadangi atvežimas 150 eurų). „(duomenys neskelbtini)“ katė taip pat atrodė taip, kaip rodė pardavėjas, todėl taip patiko. Maždaug po 2 savaičių pašto dėžutėje rado neįpakuotą „(duomenys neskelbtini)“ katės dokumentą, kurio informaciją taip pat perskaitė. Nors jos planavo katinui išleisti 1000 eurų, bet įsigijo du katinus išleisdami 1600 eurų, todėl, kad labai norėjo dviejų katinų. Nuo pat pirmos dienos, kai namuose atsirado katinas „(duomenys neskelbtini)“, jis namuose nepritapo, kadangi jų šuo nuolat ant jo puldavo ir jie negalėjo paleisti to katino vaikščioti laisvai po namus. Gavus ir „(duomenys neskelbtini)“ katiną, situacija su šuniu buvo ta pati, todėl pasitarę su šeima, nusprendė parduoti šiuos katinus. Skelbimus apie parduodamas kates dėjo tai ji, tai sūnus, negali pasakyti, kas konkrečiai įdėjo skelbimus. Pirmiausia pagal skelbimą dėl „(duomenys neskelbtini)“ katės paskambino ponia iš Vilniaus ir sakė, kad labai nori šio katino. Ji su ja kalbėjosi apie katiną, ji jai sakė, kad tai „Pet“ klasės katė, kad ji netinka parodoms, tuomet ji atsakė, kad ji į parodas eiti neketina. Kai moteris 2020 m gruodžio 19 d. atvyko, parodė jai katiną, jai jis labai patiko, ji jai perdavė dokumentus, sūnus E. katę. Moteris norėjo sumokėti už katiną pervedimu, kadangi teigė negalinti išsiimti grynųjų pinigų. Jai tai tiko, todėl nurodė sūnaus banko sąskaitą, nes jis tuomet turėjo prie savęs savo sąskaitos duomenis. Vėliau moteris dar sūnui siuntė katino nuotraukas, teigė, kad yra labai patenkinta katinu. Vėliau, tikslios datos nepamena, bet savaitę iki pardavimo, pagal skelbimą dėl „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi vyras, kuris sakė, kad nori įsigyti šią katę, klausė ar jos užtikrina, kad tai „(duomenys neskelbtini)“ veislės katė, ji atsakė, kad ji negali duoti garantijų, nes ji ne veisėja. Tuomet jis sakė, kad jam dar reikia pasitarti su šeima. Tuomet ji su sūnumi nusprendė paskiepyti šią katę, todėl vyko į veterinarijos kliniką ją paskiepyti. Maždaug po savaitės, 2020 m. gruodžio 31 d. jai vėl paskambino tas vyras ir teigė, kad būtent šiandien nori įsigyti „(duomenys neskelbtini)“ katę. Ji su sūnumi E. susitiko su juo ir jo šeima. Sūnus perdavė katę, o ji dokumentus. Sakė pirkėjui, kad „prašom pažiūrėt į katę“, jis sako „ką ji ten pamatysiu“. Pirkėjas sumokėjo sutartą pinigų sumą, t. y. 650 eurų ir jie visi išsiskirstė (3 t., b. l. 22–24).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji I. D. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Jos vyras dirba furistu. (duomenys neskelbtini) dokumentus gavo kartu su (duomenys neskelbtini) kačiuku. Ji naudojasi facebooku, saitų ieško google. Facebooke jos paskyros vardas (duomenys neskelbtini)- elektroninio pašto pavadinimas. Daugiau paskyrų neturi. Ji neturi nuosavo kompiuterio, yra tik sūnaus kompiuteris. Dažniausiai telefonu Apple XL naudojosi, bet, jeigu reikia, prisėda prie kompiuterio. Vienas popierinis sertifikatas atėjo su kačiuku (duomenys neskelbtini), kitą rado pašto dėžutėje. Skelbimuose buvo jų kačių nuotraukos ir dar dėjo iš interneto tos veislės kačiukų nuotraukas, nes labai sunku gražiai nufotografuoti kačiuką, o norint parduoti kačiuką, turi būti graži nuotrauka. Žmonės nesakė, kad tai ne tas kačiukas. Žinojo, kad sūnaus paskyroje buvo 283 kačių sertifikatai. Ji ieškojo sertifikatų. Telefonas nebuvo išimtas ir niekas jo nenagrinėjo.

Nukentėjusysis Ž. Š. parodė, kad 2020 m. gruodžio mėnesį internete surado skelbimą, kad parduodama veislinė (duomenys neskelbtini) katė, ką tik gimęs kačiukas. Smulkiai domėjosi ta kačių veisle, buvo toks retas katinas ir norėjo įsigyti. Pasiskambinęs pardavėjai klausė, kad ar veislinė, ar yra dokumentai, pasakė, kad taip. Katei pagal standartą reikėjo atlikti procedūras ir pardavėjai pažadėjo per savaitę viską atlikti. Kaip suprato, katė nesterilizuota. Jie derėjosi, pardavėjai nuleido 50 eurų. Su abiem pardavėjais – kaltinamaisiais susitiko 2020 gruodžio 31 d. apie 14 val. prie parduotuvės. Kaltinamieji neprisistatė, jų pavardes sužinojo tik proceso metu po apklausų. Jis paklausė priežasties, kodėl parduoda katę, pasakė, kad alergiški jai. Katė buvo balta su dėmele. Jie sumokėjo pinigus ir gavę katę išsiskirstė. Padavė pardavėjui 6 kupiūras po 100 Eur ir vieną 50 Eur kupiūrą. Pirkimo pardavimo sutarties nebuvo, į kainą įėjo narvas. „Čipo“ numeris buvo nurodytas ant dokumento. Kai baigė skiepus, iš veterinaro sužinojo, kad juos apgavo. Pardavėjai sakė, kad katė iš Graikijos, o veterinaras pasakė, kad iš Baltarusijos. Veterinarė pasakė, kad jau šitą kačiuką yra skiepijusi. Pamačius dokumentus pasakė, kad jie netikri. Kačiukui reikia trijų skiepų. Ta katė dabar gyvena pas juos, visai kitos veislės katinas, tikriausiai gatvinis. Kadangi turi dokumentus, jie privalėjo sterilizuoti, dėl ko buvo papildomos išlaidos, kurias prašo iš kaltinamųjų priteisti. Pardavėjai sakė, kad katė iš Graikijos parvežta, ten tokie katinai yra populiarūs ir veisiami, tačiau katės vežamos iš visos Europos. Kartu su juo katės pirkime dalyvavo duktė E. Š. ir V. V.. Pinigus perdavė dukra. Ją buvo pasikvietęs, nes turėjo įtarimą dėl pardavėjų. Parduodama katė buvo pigesnė, nes ją pardavinėjo ištikus problemai. Katino kaina rinkoje prasideda nuo 1000 Eur. Pardavėjai dokumento apie pirmą skiepą nerodė, bet tikriausiai yra skiepų knyga. Iš pradžių jam nekilo klausimas dėl veislės, prieš perkant, kačiukas vizualiai tikrai buvo panašus į tos veislės, bet dabar jis tikrai nėra tokios veislės. Kai pirko katę, nežiūrėjo, ar ji plaukia vandenyje. Pardavėjai sakė, kad katės „čipas“ dingo ar nuslinko, o jis nebuvo „čipuotas“. Veterinarai pasakė, kad „čipo“ nėra. Tada kilo įtarimas kad nebuvo iš vis „čipo“. Gydytoja mikroschemos nerado, pasirodo ji buvo įdėta. Paskambinęs kaltinamajam pasakė, kad atiduoda jam dokumentus, kad jis jam pinigus gražintų ir jie niekur nesikreips, bet kaltinamasis atsakė nesutinkantis grąžinti pinigus. Perkant kačiuką, sužinojo pardavėjo adresą, nes buvo katės pase nurodytas. Nuvykęs pardavėjo adresu, beldėsi į buto duris, skambino telefonu, bet jo nekėlė. E. D. iš pradžių atsiliepdavo telefonu ir pats skambino, sakė žmonai, kad „katė graži ir ko jūs norit“.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė nukentėjusiojo Ž. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 25–28 , 76–77.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Ž. Š. parodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d. internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini)lt rado skelbimą, kuriame nurodoma, kad parduodama (duomenys neskelbtini) veislės katė, nesterilizuota, skiepyta, čipuota, grįžusi iš Graikijos. Su pardavėju susitarus 2020 m. gruodžio 31 d. apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, susitiko parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje. Pardavėjas E. D. kartu su moterimi, kurios duomenų nežino, su krepšiu atsinešė katę. Apsižiūrėjo katę, jiems parodė dokumentus, ir jiems paklausus, kodėl parduoda katę, šie atsakė, kad dėl alergijos. Jiems su šeima nelabai kilo klausimų, nors tokios veislės katės kaina su dokumentais prasideda nuo 1000 eurų, tačiau patikėjo žmonės, kad tikrai kaina mažesnė dėl alergijos, todėl už 650 eurų nusipirko minėtą katę. 2021 m. sausio 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), katę nuvežė į veterinarijos kliniką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje klinikos darbuotoja nurodė, kad prieš keletą savaičių skiepijo labai panašią katę (duomenys neskelbtini) veislės, atvežtą iš Baltarusijos. 2021 m. sausio 22 d. atvykus į minėtą kliniką pasiimti skiepytos katės paso bei perregistravimo dokumentų, iš veterinarijos klinikos darbuotojos sužinojo, kad jų pirkta katė (duomenys neskelbtini) veislės, nėra veislinė, katės veislę įrodantis dokumentas yra galimai suklastotas, katė čipuota bei skiepyta tos pačios klinikos, todėl darbuotoja atsiminė, kad buvo pas juos atvykusi (duomenys neskelbtini) veislės katė iš Baltarusijos ir tai buvo ta pati katė, neva atvykusią iš Graikijos, kurią jie yra įsigiję. Pagal visus tarptautinius teisės aktus, atvykstanti katė iš užsienio valstybės, turi turėti mikroschemas, pasą bei veislę įrodančius dokumentus. Dėl suklastoto katės veislės dokumento bei dėl sukčiavimo apgaulės būtų iš jo išviliota 650 eurų. Sužinojęs apie tai, kad jo nusipirkta katė yra be veislę patvirtinančio dokumento, 2021 m. sausio 22 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas pardavėją E. D., tačiau gyvenamo namo durų niekas neatidarė, nors pardavėjas buvo namuose, pasižiūrėjo per langą, tačiau durų nedarė ir mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini), nekėlė. Vėliau pardavėjas atrašė jo žmonai, kad „ko jie nori, jie juk gavo visus katės dokumentus, niekas jų neapgaudinėja“. Patikrinus sertifikate nurodytą veislyno nuorodą (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad veislynas nuo 2006 metų nevykdo jokios veiklos, o sertifikatas išduotas 2020 m. rugpjūčio 19 d. Taip pat patikrinę internete rado, kad asmuo prekiauja gyvūnais, tikėtina su suklastotais veislę įrodančiais sertifikatais (1 t., b. l. 25–28).

Nukentėjusysis Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nurodė, kad susitikęs su katės pardavėju E. D., jis nenurodė, kad jis neužsiima kačių veisimu, teigė, kad katę nusipirko sau, bet po savaitės laiko pajuto, kad jis ir jo šeima yra alergiški, todėl nutarė katę parduoti pigiau. Perkant katę, pardavėjas jam pateikė kilmės dokumentą ir katės pasą. Katės pase buvo įrašas, kad 2020 m. gruodžio 30 d. katė buvo paskiepyta. Už katę jis sumokėjo 650 eurų (padavė 6 kupiūras 100 eurų vertės ir 1 kupiūrą 50 eurų vertės). Jokios pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė. 2021 m. sausio 21 d. vyko į veterinarijos kliniką paskiepyti katę, kadangi jos pase buvo nurodyta sekančio skiepo data. Veterinarijos gydytoja apžiūrėjo jų katę ir pasakė, kad po šios katės oda nėra poodinės mikroschemos su numeriu, kuris nurodytas ant kilmės dokumento – Nr. (duomenys neskelbtini). Gydytoja nurodė, kad po katės oda yra tik poodinė mikroschema, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jų klinikoje ji buvo įdėta 2020-12-30. Todėl ir nesutampa mikroschemos numeriai, esantys ant kilmės dokumento ir pase (1 t., b. l. 72–73). Taip pat nurodė, kad jis susidomėjo skelbimu, kuriame buvo nurodyta, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių parduodama (duomenys neskelbtini) veislės katytė, gimusi (duomenys neskelbtini) d. Skelbime kaina buvo nurodyta 700 eurų, taip pat buvo aprašyta (duomenys neskelbtini) veislės atsiradimo istorija. Šio skelbimo nuorašą yra pridėjęs prie pareiškimo (kiti pridėti skelbimai, tik panašūs rasti internete). Tyrėjai parodžius skelbimą ir jį perskaitęs, gali patvirtinti, kad tai tas skelbimas, kuriuo susidomėjo ir pagal kurį skambino pardavėjui, tai skelbimas kurio ID (duomenys neskelbtini). Telefono numerio, kuris buvo nurodytas skelbime, nurodyti negali, o dėl parduodamos katės bendravo su moterimi, kuri papasakojo, kad katė yra veislinė, kad katė turi dokumentus. Jam paklausus, kodėl ji parduoda katę, pastaroji atsakė, kad jie yra alergiški katei. Tuomet jie sutarė laiką dėl susitikimo. Susitikus su pardavėja ji bendravo su juo, ji jam padavė katės dokumentus, pačią katę, o šalia buvęs vaikinas nieko nekalbėjo, tik stovėjo šalia. Jei gerai pamena, kad pinigus paėmė taip pat moteris. Susitikimas truko neilgai, moteris siūlė apžiūrėti katę. E. D. vykti pas notarą pasitikrinti jo pateiktus dokumentus tikrai nesiūlė, taip pat nieko neaiškino, kad katė yra „Pet“ klasės, t. y., kad yra veislinė, bet netinkama parodoms, kadangi jis jiems nepratarė nei vieno žodžio. Numerį (duomenys neskelbtini), į kurį skambino po to, kai suprato, kad yra apgautas, gavo veterinarijos klinikoje. Ten sužinojo ir to vaikino vardą ir pavardę. Susisiekus su E. D. jis jam pasakė, kad jie buvo pas veterinarą ir papasakojo, kad sužinojo, kad katė neveislinė. Bet jis nesileido į kalbas. Jis E. D. pasakė, kad kreipsis į policiją, o pastarasis atsakė, kad kreiptųsi ir padėjo ragelį, daugiau nekėlė. Jo sutuoktinė su juo susirašinėjo, todėl galės pateikti koks vyko pokalbis (1 t., b. l. 76–77).

Nukentėjusysis Ž. Š. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Parodė, kad kaltinamieji yra tie asmenys, kurie pardavė katiną. Dėl dokumentų ar katės sertifikato patvirtinimo pas notarą nebuvo ir niekas to nesiūlė daryti. Civilinį ieškinį 1450 Eur sumai palaiko. Jį sudaro katės kaina ir papildomos katės priežiūros išlaidos. Atgavęs pinigus yra pasiruošęs katę gražinti, bet su šeima šis klausimas nesutartas. Nurodė, kad reiškia 725 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurią sudaro nepateisinti lūkesčiai ir moralinė žala, nes tenka po teismus važinėti. Kaltinamųjų veiksmai buvo pakankamai įžūlūs, jiems buvo siūlyta taikytis, bet nesutiko. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai neprašė apžiūrai katės pateikti, nes turėjo fiktyvius dokumentus ir pačios katės niekas neapžiūrėjo. Derybos dėl katės telefonu vyko su moterimi, vyro funkcija buvo tik atnešti narvą su kate. Internete skelbime katės nuotrauka buvo tikrai tos veislės. Kai pasiėmęs katę sakė, kad tai ne ta katė, pardavėjai pasakė, kad skelbime buvo įkelta kitokia nuotrauka, bet katė ta pati. (duomenys neskelbtini) katės turi dėmę ant kailio, tokia dėmė buvo nuotraukoje, bet tai buvo ne ta pati katė.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad namuose šeima turėjo šunį, o dukra norėjo juodo katino. Pasidomėjusi rado (duomenys neskelbtini) veislę, bet veislynai neturėjo tokių kačiukų. Per skelbimus rado parduodamą tokios veislės katiną. Susisiekus su pardavėja ji pasakė, kad tas katinas (duomenys neskelbtini) veislės, iš Rusijos, kad jos šuo puola ant katino, todėl tą katiną parduoda. Tą pačią dieną jie nuvyko į Kauną, prie parduotuvės susitiko su pardavėja ir jos sūnumi. Jie atnešė katiną ir vieną pakelį maisto. Lauke buvo šalta, todėl įkėlė katiną į mašiną, o tarėsi lauke, todėl katino įvertinti negalėjo, ar jis toks, kaip nuotraukose. Dabar žiūrint mato, kad katino dokumentai suklastoti, o tuo metu į tai nekreipė dėmesio. Paklausus, kam mokėti pinigus, moteris pasakė, kad pervesti pinigus sūnui. Ji į E. D. banko sąskaitą pervedė 600 eurų. Namuose katinas buvo labai bailus ir po savaitės pradėjo vemti kirminais. Nuvežus pas veterinarą pradėjo jį gydyti nuo kirminų. Dar po poros mėnesių Facebook grupėje rado savo katės nuotrauką, kad vėl ją pardavinėja. Ji paklausė, ar žino, kas pardavinėja tą katiną. Pasakė, kad nuotrauka ištraukta iš interneto ir buvo įkelta dar prieš jai perkant, todėl jai kilo įtarimas, kad gal ir jai buvo parduotas kitas katinas. Ta mergina pasakė, kad yra iš organizacijos ir gali jai padėti dėl šitos situacijos pasiaiškinti. Ji pasakė, kad iš Rusijos joks katinas neatvyko. Tada ji jai atsiuntė katino dokumentą. Jai pasakė atsiųsti kitą dokumento pusę, o jos nebuvo. Tada mergina pasakė, kad dokumentas padirbtas ir pasakė parašyti veislynui dėl to katino. Veislynas pasakė, kad tokios vados neturėjo, kad (duomenys neskelbtini) veislės katinų snukutis plokščias, o jos katinas buvo su smailiu snukučiu. Veislynas pasakė, kad jie tik su plokščiu snukučiu kačių turėjo. Kaltinamiesiems ji siuntė katino nuotraukas, nes galvojo, kad jiems rūpi, kaip jis gyvena. Jie ilgai susirašinėjo, jai pasakojo kaip už katiną apmokėjo ir pirko, kad patikimas šaltinis, nes atvežė, pinigų prieš tai nemokėjo tam vežėjui. Pokalbiuose buvo daug neaiškių niuansų, vieną pasako, po to kitaip jau pasakoja. Šiuo metu katinas yra pas juos, 1,5 metų buvo neįmanoma išnaikinti kirminų, katinas iki šiol yra baikštus, su šuniu sutaria gerai. Ji reiškia civilinį ieškinį dėl 600 eurų turtinės ir 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ji vargo dėl katino ligų, teko gydyti savo šunį, vaikus ir save. Tai tik mažoji dalis, ką jie išleido vaistams. Negrąžintų pardavėjams katino, ji gal ir grąžintų, bet dukra neleistų to. Mažinti ieškinio nesutinka, nes katiną išgydė, buvo daug išlaidų. Katinas nėra veislinis. Ji skambino (duomenys neskelbtini) veislės veisėjams, katės išvaizdoje ir elgesyje yra tam tikrų skirtumų, ji neturėtų būti baugšti. Turi būti akys rudos, ryžos, gali būti žalios. Bet įsigyto katino ne tokios akys, jos labiau žalios. Už tokį katiną 600 eurų nemokėtų, nes man reikėjo būtent tos veislės katino. Ji turi vaikų, jai reikėjo stabilios psichikos katės, ką minėjo pardavėjams. Policijos pareigūnai jos katino neapžiūrėjo, ji jiems siuntė katino nuotraukas. Dėl specialisto kvietimo nebuvo jokios kalbos. Internete buvo įdėta ne jos katino nuotrauka, joje buvo gal 6 mėnesių katinas, vardas paliktas P.. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Perkant katiną, buvo Covid laikai, kai vaikui mašinoje rodė kačiuką dėžėje. Prie parduotuvės nėra galimybės paleisti katiną. Jos atveju, skelbime nebuvo nei vienos jos katino nuotraukos.

Specialistas N. K. paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų valdyboje informacinių technologijų specialistu. Jo darbo stažas- 28 metai. Šioje byloje atliko tyrimą, klausimai buvo susiję su gyvūnų sertifikatu. Buvo tiriami du kompiuteriai. Viename kompiuteryje nerado dokumentų, susijusių su gyvūnų veislių klastojimu.

Specialistas susipažino su 2021 m. spalio 7 d. specialisto išvada. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2021 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad standžiuosiuose diskuose Seagate ir SAMSUNG, bei nešiojamajame kompiuteryje Apple MacBook Pro nerasta informacijos, susijusios su gyvūnų veislės dokumentų klastojimu. Kompiuterio sisteminiame bloke, vartotojo profilyje „E.“, darbalaukyje sukurtame aplanke (duomenys neskelbtini)\ rastos 7 vaizdo bylos, kuriose vaizduojami gyvūnų kilmės dokumentai ir gyvūno augintinio pasas su įrašais. Vaizdų apdorojimo programoje Adobe Photoshop 2020 rasta paskutinių atidarytų bylų miniatiūros, kur 4 miniatiūrose vaizduojami gyvūnų pasai. Mobilaus ryšio telefono atsarginėje kopijoje, esančioje vartotojo profilyje „E.“ rasta 4 dokumentai, 283 vaizdo bylos, SMS žinutės ir Mesenger žinutės, kurios susijusios su gyvūnais bei gyvūnų dokumentais (1 t., b. l. 139–150). Specialisto išvadoje nurodyta rasta informacija saugoma IBPS prie specialisto išvados priedų. Šiuose prieduose matyti 283 kačių sertifikatų nuotraukos, veislynų emblemos ir kt. Taip pat rastuose susirašinėjimuose tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini).“ vyksta pokalbiai apie skelbimų talpinimą į internetinius tinklalapius, apie kačiukų sugaudymą ir sudėjimą į dėžę, apie dokumentų padarymą katinams, apie tinkamą popierių spausdinimui, lipdukų klijavimą prie atspausdintų dokumentų, apie katinų pardavimą“. Rastuose susirašinėjimuose tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „E. D.“ matyti kaip tariamasi dėl skelbimų turinio, derinama į kokią veiklą katinas yra panašus (1 t., b. l. 153–174).

Specialistas N. K. paaiškino, kad specialisto išvadoje pagal rastus dokumentus padaryta ataskaita. Kompiuteryje automatiškai padaroma telefono duomenų atsarginė kopija. Galimai SMS žinutėse buvo rasta informacija, susijusi su katėmis. Iš atsarginės telefono kopijos buvo nustatyta, kad buvo tariamasi su I. dėl gyvūnų. Messenger programėlėje buvo susirašinėjimas, susijęs su skelbimais apie kates, jų pardavimą. Ši informacija nebuvo slepiama, buvo darytos 4-5 bylos su nuotraukom. Bet kuris vartotojas galėtų prieiti prie šių kopijų, tik darytoj kopijoj tai padaryti sudėtingiau. Tai nebuvo informacijos slėpimas. Darbalaukyje buvo folderis, buvo nuorodos į failus. Asmuo buvo pasivadinęs ne E. D., o G.. Tai yra sąlyginis dalykas- Messenger galima persivardyti. Žinant konkrečius duomenis- vartotojo vardą, slaptažodį, galima autorizuoti asmenį. Prisijungimo iš išorės prie laikmenų nebuvo. Gali tvirtinti, kad buvo pajungti duomenys iš telefono kopijos. Pokalbiui nebūtinai buvo naudotas tas telefonas. Kai sukuriamas profilis, jam suteikiamas identifikacinis numeris. Gali pasivadinti, kaip nori. Savininko profilio ID nurodytas prie I.. Fiziškai nematai asmens, kuris kalba. Jei kalbama, yra galimybė nustatyti, kas kalba. Negali pasakyti, ar tai yra klastojimas, kas buvo rasta. Rastos miniatiūros su gyvūnų pasais rodo, kad tas vaizdelis buvo atidarytas ir su juo galėjo būti kas nors daryta. Informacija apie rastas 283 vaizdo bylas neteikia duomenų apie dokumentų klastojimą. Jis yra dokumentų tyrimo specialistas. Iš informacinių technologijų pusės gali pasakyti, ar dokumentas redaguotas. Tam, kad sulyginti dokumentus, reikalingas originalas arba originalo nuotrauka. Panašių dokumentų ten buvo ne vienas. Jis popierinių dokumentų netiria. Norint susirašinėti, reikia žinoti vartotojo prisijungimą- lyg tai elektroninį paštą ir facebooko slaptažodį. Skaičių seka facebooko vartotojui automatiškai sukuriama. Vardas gali keistis.

Specialistas S. Č. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vadovu 18 metų. Jis yra dailininkas, jo išsilavinimas – vidurinis. Lietuvoje nėra felinologų. Šiemet pirmas specialistas felinologas ruošiamas universitete Kaune. Visi felinologai mokomi seminaruose. Klubo veikla- parodų organizavimas, Lietuvoje gimusių kačiukų kilmės dokumentų išdavimas. Neturi savo katino, nes tai susikirstų su klubo narių interesais. Klubas įsikūręs (duomenys neskelbtini), klubo buveinės nėra, adresas korespondencijai- (duomenys neskelbtini). Su žmonėmis bendrauja internetu. Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje yra keli žmonės, kurie apžiūri kačiukus. Yra labai daug svarbių požymių, nustatant veisles. Pavyzdžiui, vienai veislei labai svarbu spalvos: mėlynas dūmas, juodas dūmas. Jų organizacijos funkcijos- tarptautinių parodų rengimas, narystė ir kilmės dokumentų išdavimas, jie vienija veislynus. Atstovauja (duomenys neskelbtini)). Joje 9 organizacijos, susijungusios į vieną. Jos naudojasi tais pačiais kodais: kačių, spalvų kodai yra vienodi. Dalinai juos kontroliuoja VMI ir veterinarinė tarnyba. Kai registruojami veislynai, atvažiuoja žiūrėti, kokios sąlygos, kiek turi vadų. Jie tikrina ir asmenis, ir organizaciją. Organizacija pavaldi tik (duomenys neskelbtini). Ekspertai mokosi, jie būna parodose kaip stiuardai. Po to išlaiko egzaminus, tampa asistentais. Jis (duomenys neskelbtini), bet tam, kad tapti teisėju, jau yra per senas. Lietuvoje yra trys teisėjai. Gimę kačiukai gauna dokumentus, remiantis mamos ir tėvo dokumentais. Žiūrima, ar nesiskiria veislės, ar juos pažiūrėję ekspertai. Klubo specialistai apžiūri gyvūną ir tik po to jis gauna dokumentą. Po to čipuojamas gyvūnas, įrašoma jo veislė. Vadoje visi kačiukai gauna iš vienos raidės vardus. Pirma vados kačiukų vardai prasideda A raide, antros- B ir t. t. Per metus gali būti ne daugiau trijų vadų. 7–8 metų katės išimamos iš veislyno. Jis davė išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jam buvo atsiųsti tik dokumentų pavyzdžiai, su kuriais turėjo susipažinti. Jis susisiekė su Maskvos klubo prezidente. Dokumentai, kurie jam buvo pateikti, buvo išduoti (duomenys neskelbtini)kačiukui, jie yra netikri.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė specialisto S. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 90–93.

Ikiteisminio tyrimo metu specialistas S. Č. paaiškino: į klausimą ar ikiteisminio tyrimo metu paimtame „(duomenys neskelbtini)“ katės veislės dokumente (sertifikate) yra nurodyta tikra informacija ir kokius netikslumus pastebi, nurodė, kad apžiūrėjęs anksčiau jūsų pateiktą (duomenys neskelbtini)o veislės katės (female) kilmės dokumentą ir dabar pateiktą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) veislės katino (male) kilmės dokumentą, galiu teigti, kad jie abu yra suklastoti pagal vieno ir to paties kilmės dokumento pavyzdį. Tai įrodo abiejuose kilmės dokumentuose esantis vienodas kilmės dokumento numeris (duomenys neskelbtini). Šis kilmės dokumento numeris nurodo, kad toks katės kilmės dokumentas buvo išduotas Rusijoje, ilgaplaukių (duomenys neskelbtini) veislės kačiukui 2006 metais. Tai patvirtino ir klubo Maskvoje prezidentė I. G., su kuria susisiekiau pasitikslinti šią informaciją. Toks numeris negali būti nurodomas ant (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) veislės katino kilmės dokumentų, kadangi kilmės dokumento numeryje nurodytos raidės (duomenys neskelbtini), yra ilgaplaukių (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) veislės trumpinys, kitaip tariant - kodas. Tai visiškai neatitinka (duomenys neskelbtini) veislės kodo, kuris pagal veislės kodą yra (duomenys neskelbtini). Taip pat, matyti, kad kilmės dokumente senelių, prosenelių ir proprosenelių kartose, palikti (duomenys neskelbtini) veislės kodai (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) veislės kačių, niekaip negali gimti (duomenys neskelbtini) veislės kačiukai. (duomenys neskelbtini) – tai natūraliai susiformavusi kačių veislė, kurios skiriamasis bruožas – trumpa, maždaug 8 cm ilgio, uodega. Abi šios veislės, ilgaplaukiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veislės katės nėra tarpusavyje maišomos, t. y. nekergiamos. Kergiant dvi skirtingas veisles, gaunamas paprasčiausiai mišrūnas, kuriam neišduodami kilmės dokumentai. Svetainė nurodyta kilmės dokumente netikra. Tikroji klubo (duomenys neskelbtini)svetainė: (duomenys neskelbtini). Šio klubo FB profilis (duomenys neskelbtini). Pateikto kilmės dokumento forma yra sena. Jau daugiau nei dešimt metų šis klubas naudoją kitą formą. Tai reiškia, kad pirminis šio dokumento variantas yra perdarytas kokios tai kompiuterinės programos pagalba. Specialistas S. Č. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad katės dokumentuose buvo įvesti kitų veislių kodai. Visose dokumento linijose turi būti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)- tokio kodo nėra, jis sugalvotas. Mūsų kraštuose (duomenys neskelbtini) – labai reta veislė, Turkijoje jų labai daug. (duomenys neskelbtini)reglamentuoja kilmės dokumentų išdavimą. Dokumente yra kilmės dokumento numeris, kačiuko vardas, veislyno apvadinimas, tėvai, seneliai, proseneliai, klubo, kuris išdavė, logotipas ir kt. Kačių gabenimui per sieną reikia turėti veterinarinę pažymą, būna sienos kirtimo atžyma, išmuitinimas. Be sertifikato gyvūno neregistruos Lietuvoje. Kačiukams turi būti 7 savaičių ir 3 mėnesių skiepai, po 21 karantino dienos katinas jau gali įvažiuoti. Neskiepyto, nečipuoto katino nepraleis per sieną. Katino sienos kirtimas fiksuojamas. Reikia pateikti katino dokumentus, kitaip jis neįtraukiamas į (duomenys neskelbtini)sistemą. Kitu atveju arba pasiūlys migdyti kačiuką, arba jį grąžinti. Pateiktuose dokumentuose suvelta daug veislių. Turi būti viena veislė. Čia- mišrūnai. Negalėjo taip būti, kad buvo sumaišytas sertifikato numeris. Jis būna įklijuojamas, jis ne ranka rašytas. Pačių kačių, kurioms buvo išduoti sertifikatai, nematė (2 t., b. l. 90–93).

Specialistui pateikus apžiūrai fotonuotraukas 1 t., b. l. 46, 47, jis paaiškino, kad pagal spalvas šis kačiukas panašus į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turi būti juodas, su ruda spalva- jau minusas. Akys turi būti nuo varinių iki auksinių spalvų, negali būti žalios. Iš nuotraukų nieko negali pasakyti apie šiuos katinus. Kai gimsta, akys būna melsvos „girtos“. Po 4–5, 8 mėnesių nusistovi kačių akių spalva. (duomenys neskelbtini) akys pas daug ką yra žalios. Tai- brokas. Tiksliai negali pasakyti, kokia kačių akių spalva bus. Penktoj kartoj gali išlįsti kokia nesąmonė ir sugadinti visą vadą. Jis nėra įtrauktas į ekspertų sąrašą, dirbti ekspertinį darbą licencijos neturi. Per 18 metų savo darbo patirties sukaupė savo žinias. (duomenys neskelbtini)pagal Lietuvos Respublikos įstatymus- tai kaip universitetas Lietuvoje. Jie atstovauja (duomenys neskelbtini), jie atstovauja (duomenys neskelbtini). Felinologas- tas, kas užsiima katėmis. Felinologas- tas, kas įgauna žinias, susijusias su kačių veisimu, standartais, eina ir iki ligų. Tik dabar Lietuvoje universitete rengiamas pirmas felinologas. Yra metodika, kaip mokomi ekspertai, jie išlaiko egzaminus. Veterinarai gydo kates, bet jie negali nieko pasakyti apie standartą, net apie veisles nelabai ką žino. Jam tyrimo metu buvo pateikti tik dokumentai, kačių nematė, pats parodyti kačių neprašė. Jis dirba Lietuvos gyvūnų augintojų centre, yra šios įstaigos vadovas. Pirmoji jų klubo darbuotoja bus oficiali felinologė.

Liudytoja E. P. parodė, kad 2020 m. gruodžio mėnesį dirbo veterinarijos klinikoje „(duomenys neskelbtini)“. Į kliniką E. D. atėjo Naujų Metų išvakarėse. Jis buvo Baltarusijoje pirkęs katytę, prašė išduoti Europasą. Ji vakcinavo katę. Jis sakė, kad katei mikroschema buvo įdėta, bet jos nebuvo galima nuskaityti: būna, kad katėms dingsta mikroschema. E. D. turėjo dokumentus telefone, ne popierinius. Jis laukė, kol atsiųs dokumentus. Neprisimena, ką jis sakė, kokia jo katės veislė. Katė buvo eilinė. Škotai, persai turi išskirtinių bruožų, o kitos katės jų neturi. Dėl tos katės buvo atėję du asmenys. Pirmasis klientas norėjo, kad ji sučipuotų katytę, išduotų jai Europasą ir suskiepytų. Kadangi nebuvo čipo, negalėjo išduoti Europaso. Katėms gali iškristi mikroschema. Kai antrą kartą atėjo asmuo, atsinešė tą patį katinuką. Katė išskirtinių bruožų neturėjo. Katytė buvo balta, ant galvos buvo juodos dėmėms. Antrą klientą, atėjusį po mėnesio, informavo, kad ta katytė jau buvo atnešta, skiepyta, įdėta jai mikroschema, ją atnešęs asmuo sakė, kad ji buvo atvežta iš Baltarusijos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė liudytojos E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 82–83.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. P. parodė, kad ji yra veterinarijos gydytoja dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veterinarijos klinikoje. 2020 m. gruodžio 30 d. apie 17:30 val. pas ją į kliniką atvyko klientas, E. D., kuris prašė paskiepyti antru skiepu, jo iš Baltarusijos atvežtą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę. Jis teigė, kad katė turi pirmąjį skiepą, bet paso neturi. Tai yra normalu, kartais būna, kad katė neturi vakcinacijos paso. Taip pat E. D. prašė išduoti katei Europasą. Tam, kad jį išduotų, katė turi turėti įterptą poodinę mikroschemą. Klientas E. D. jai telefone parodė katės dokumentus, kurių jis dar neva negavo, bet jų laukia paštu, ant kurių buvo nurodytas katės poodinės mikroschemos numeris. Jai pradėjus tikrinti katę su specialiu prietaisu mikroschemai aptikti, ji jos nerado. Apie tai informavo klientą E. D. ir jis nurodė katei įterpti naują poodinę mikroschemą. Taip jai ir padarius, prietaisas šią naują mikroschemą Nr. (duomenys neskelbtini) rodė, o tai reiškia, kad anksčiau šiai katei nebuvo įterpta poodinė mikroschema. Tuomet ji išdavė E. D. Europasą, kuriame nurodyta skiepo data, t. y. 2020 m. gruodžio 30 d. bei poodinė mikroschema, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Šie kodo lipdukai pridedami prie paso. Norint, kad šis numeris būtų ant kilmės dokumento, asmuo turi šį kodo lipduką pateikti tam asmeniui ar institucijai, kuri išduodą kilmės dokumentą. 2021 m. sausio 21 d. pas ją į kliniką atvyko klientai, kaip dabar žino, tai buvo Ž. Š. su žmona, kurie atvežė paskiepyti katę antru skiepu. Jie jai nurodė, kad ši jų neseniai įsigyta katė yra (duomenys neskelbtini) veislės, atvežta iš Graikijos. Ši katė jai iškart pasirodė panaši į katę, kurią skiepijo prieš mėnesį klientui E. D.. Klientui Ž. Š. pateikus jo atsineštos katės Europasą, pamatė, kad tai tas pas (duomenys neskelbtini)d. jos išduotas Europasas Nr. (duomenys neskelbtini)gyvūno savininkui E. D.. Šie duomenys yra registruojami Žemės ūkio informacijos ir plėtros centre. Juos patikrino ir tai pasitvirtino. Tuomet ji katę paskiepijo antru skiepu ir klientui Ž. Š. viską papasakojo, ką žinojo apie šios katės vakcinavimą ir poodinės mikroschemos įterpimą (1 t., b. l. 82–83).

Liudytoja E. P. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Europasas yra nustatytos formos dokumentas, tai keliavimo dokumentas. Europasas išduodamas Maisto ir veterinarijos tarnyboje, o veterinaras nurašo duomenis ir išduoda blanką, kuris atspausdinamas ant balto lapo. Tie lapai yra standartiniai, blankus jie patys numeruoja. Jis vadinasi „Gyvūno ženklinimas“. Europasas neturi vandens ženklų. Jame yra klinikos duomenys, šeimininko, gyvūno Europaso duomenys, vakcinavimo duomenys, perimančio asmens duomenys (jeigu gyvūną perima kitas asmuo). Europasas- tai gyvūno augintinio pasas. Vienoj pusėj lapo yra žmogaus duomenys, kitoj- gyvūno duomenys, kito lapo vienoje pusėje- veterinarės duomenys, kitoje pusėje- žmogaus duomenys. Privaloma įrašyti žmogaus asmens kodą. Ji skambino katės savininkui, nes nesutapo duomenys. Jis buvo sakęs, kad katė atvežta iš Baltarusijos, o antras žmogus teigė, kad katytė atvežta iš Graikijos. Kilmės ir atvežimo dokumentai liudija, kad gyvūnas atvežtas iš užsienio. Ji matė tik kilmės dokumentus. Neskaitė, kas buvo parašyta kilmės dokumentuose. Normalu, kad gyvūno dokumentai iš užsienio keliauja iki pusės metų. Gyvūnas turi turėti tranzitinius dokumentus. Bet, jeigu yra vada, tai viename dokumente surašomi visi kačiukai. Jai nebuvo žinoma, kad šiuo atveju būtų buvę tranzitiniai dokumentai. Europos augintinio gyvūno pasą gali išduoti bet kokiam kačiukui. Jis privalomas augintiniui vežti į užsienį. Vizualiai specifines veisles ji gali atskirti, bet yra daug veislių, kur negali pasakyti, ar tai yra veislinis kačiukas, ar ne.

Sukčiavimas, dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu Ž. Š. atžvilgiu

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-02652-21 matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2021 m. sausio d. atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pil. Ž. Š. pasiimti skiepytos katės paso, sužinojo iš veterinarijos klinikos darbuotojos, kad 2020 m. gruodžio 31 d. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, iš pil. E. D. pirkta katė (duomenys neskelbtini) veislės už 650 eurų, nėra veislinė, katės veislę įrodantis dokumentas yra galimai suklastotas. Dėl suklastoto katės veislės dokumento, apgaulės būdu iš pareiškėjo išviliota 650 eurų (1 t., b. l. 11).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas Ž. Š. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d. internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini)lt, rado skelbimą, kuriame nurodoma, kad parduodama (duomenys neskelbtini) veislės katė, nesterilizuota, skiepyta, čipuota, grįžusi iš Graikijos. Su pardavėju susitarus 2020 m. gruodžio 31 d. apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, susitiko parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje. Pardavėjas pil. E. D. kartu su moterimi, kurios duomenų nežino, su krepšiu atsinešė katę. Apsižiūrėjo katę, jiems parodė dokumentus, ir jiems paklausus, kodėl parduoda katę, šie atsakė, kad dėl alergijos. Jiems su šeima nelabai kilo klausimų, nors tokios veislės katės kaina su dokumentais prasideda nuo 1000 eurų, tačiau patikėjo žmonėmis, kad tikrai kaina mažesnė dėl alergijos, todėl už 650 eurų nusipirko minėtą katę. 2021 m. sausio 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), katę nuvežė į veterinarijos kliniką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje klinikos darbuotoja nurodė, kad prieš keletą savaičių skiepijo labai panašią katę (duomenys neskelbtini) veislės, atvežtą iš Baltarusijos. 2021 m. sausio 22 d. atvykus į minėtą kliniką pasiimti skiepytos katės paso bei perregistravimo dokumentų, iš veterinarijos klinikos darbuotojos sužinojo, kad jų pirkta katė (duomenys neskelbtini) veislės, nėra veislinė, katės veislę įrodantis dokumentas yra galimai suklastotas, katė čipuota bei skiepyta tos pačios klinikos, todėl darbuotoja atsiminė, kad buvo pas juos atvykusi (duomenys neskelbtini) veislės katė iš Baltarusijos ir tai buvo ta pati katė, neva atvykusi iš Graikijos, kurią jie yra įsigiję. Pagal visus tarptautinius teisės aktus atvykstanti katė iš užsienio valstybės, turi turėti mikroschemas, pasą bei veislę įrodančius dokumentus. Dėl suklastoto katės veislės dokumento bei dėl sukčiavimo apgaulės būtų iš jo išviliota 650 eurų. Sužinojęs apie tai, kad jo nusipirkta katė yra be veislę patvirtinančio dokumento, 2021 m. sausio 22 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas pardavėją E. D., tačiau gyvenamo namo durų niekas neatidarė, nors pardavėjas buvo namuose, pasižiūrėjo per langą, tačiau durų nedarė ir mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini), nekėlė. Vėliau pardavėjas atrašė jo žmonai, kad „ko jie nori, jie juk gavo visus katės dokumentus, niekas jų neapgaudinėja“. Patikrinus sertifikate nurodytą veislyno nuorodą (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad veislynas, nuo 2006 metų nevykdo jokios veiklos, o sertifikatas išduotas 2020 m. rugpjūčio 19 d. Taip pat patikrinę internete rado, kad asmuo prekiauja gyvūnais, tikėtina su suklastotais veislę įrodančiais sertifikatais (1 t., b. l. 25–28).

Iš kratos protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini)buvo atlikta gyvenamosiose ir pagalbinėse-ūkinėse patalpose. Gyvenamo namo kambaryje rastas ir išimtas nešiojamas kompiuteris „MacBook Pro 13-inch“, modelio Nr. A2338, serijos Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterio detalė „Seagate Barracuda 7200.12 500 Gbytes“; kompiuterio detalė „Samsung“, modelis „HD501LJ(500GB/7200rpm/16M); stacionarus kompiuteris „MAG“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112–114).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo valdybos 2021 m. spalio 7 d. specialisto išvados matyti, kad standžiuosiuose diskuose Seagate ir SAMSUNG, bei nešiojamajame kompiuteryje Apple MacBook Pro nerasta informacijos, susijusios su gyvūnų veislės dokumentų klastojimu. Kompiuterio sisteminiame bloke, vartotojo profilyje „E.“, darbalaukyje sukurtame aplanke \(duomenys neskelbtini)\ rastos 7 vaizdo bylos, kuriose vaizduojami gyvūnų kilmės dokumentai ir gyvūno augintinio pasas su įrašais. Vaizdų apdorojimo programoje Adobe Photoshop 2020 rasta paskutinių atidarytų bylų miniatiūros, kur 4 miniatiūrse vaizduojami gyvūnų pasai. Mobilaus ryšio telefono atsarginėje kopijoje, esančioje vartotojo profilyje „E.“ rasta 4 dokumentai, 283 vaizdo bylos, SMS žinutės ir Mesenger žinutės, kurios susijusios su gyvūnais bei gyvūnų dokumentais (1 t., b. l. 139–150). Specialisto išvadoje nurodyta rasta informacija saugoma IBPS prie specialisto išvados priedų. Šiuose prieduose matyti 283 kačių sertifikatų nuotraukos, veislynų emblemos ir kt. Taip pat rastuose susirašinėjimuose tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini).“ vyksta pokalbiai apie skelbimų talpinimą į internetinius tinklalapius, apie kačiukų sugaudymą ir sudėjimą į dėžę, apie dokumentų padarymą katinams, apie tinkamą popierių spausdinimui, lipdukų klijavimą prie atspausdintų dokumentų, apie katinų pardavimą“. Rastuose susirašinėjimuose tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „E. D.“ matyti kaip tariamasi dėl skelbimų turinio, derinama į kokią veiklą katinas yra panašus (1 t., b. l. 153–174).

Iš 2021 m. rugpjūčio 3–5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiojo Ž. Š. pateikto mobiliojo ryšio telefono „Iphone7“ matyti, telefonas „Iphone7“, kuris yra baltos spalvos, įdėtas į juodą dėklą. Atidarius telefone esančias žinutes, prie numerio „+(duomenys neskelbtini)“ matyti susirašinėjimas: 01-22, Fri. 13:20, pokalbį pradeda Nr. +(duomenys neskelbtini) (pilkos spalvos žinutė), nukentėjusysis jam atrašo (žalios spalvos žinutė). 01-22, Fri.15:57 Nr. (duomenys neskelbtini)rašo žinutę (pilkos spalvos žinutė), nukentėjusysis jam atrašo (žalios spalvos žinutė). Viso 4 žinutės. Pokalbio esmė- pirkėjas išsako pretenzijas dėl čipo nebuvimo, pardavėja aiškinasi, kad čipo nebuvo, bet tai nesvarbu, katė vis tiek yra veislinė ir pan. (1 t., b. l. 189–194).

Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus nukentėjusiojo Ž. Š. 2021 m. rugpjūčio 3 d. el. paštu pateiktas nusipirktos katės nuotraukas matyti, kad tai balta katė, kurios uodega yra juoda bei matyti juodi plėmai ant gyvūno kaktos. Katės akys žalsvos. Internete apie „(duomenys neskelbtini)“ veislės kates nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“ katės kūnas dažniausiai baltas, idealus atvejis – du spalvoti lopai ant galvos. Lopai būna tamsiai rudos arba kreminės spalvos. Daugumos „(duomenys neskelbtini)“ kačių akys gintarinės. Uodega ilga bet proporcinga kūnui, pūkuota. Palyginus nukentėjusiojo pateiktas nuotraukas ir oficialaus veislyno nuotraukas, akivaizdu, kad Ž. Š. nusipirkta katė nėra panaši į „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę (2 t., b. l. 7–12).

Iš tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti ar ant nukentėjusiojo Ž. Š. tyrimui pateiktame katės kilmės dokumento nurodyti duomenys „Owner“ (gyvūno savininkė) I. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), Tel. +(duomenys neskelbtini)“ yra teisingi, policijos duomenų bazėje buvo patikrinta ši informacija ir nustatyta, kad asmuo nurodytu ar panašiu vardu ir pavarde neegzistuoja bei negyvena nurodytu adresu. Nurodytas telefonas numeris neegzistuoja (2 t., b. l. 13).

Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktos informacijos matyti, kad augintinio mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodytos ant katės sertifikato) nėra registruotas sistemoje. Taip pat nurodoma, kad mikroschemų skaitytuvai turi atitikti tarptautinių dokumentų reikalavimuose numatytus techninius reikalavimus (2 t., b. l. 18).

Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro viešo gyvūnų registro matyti, kad mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodyta ant (duomenys neskelbtini) katės sertifikato) nėra registruota sistemoje, o mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodyta ant katės skiepų paso) yra registruota sistemoje (2 t., b. l. 1–20).

Iš 2021 m. kovo 16 d. tarnybinio pranešimo dėl skelbimo duomenų analizės matyti, kad išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis apie tinklalapyje www.(duomenys neskelbtini)lt naudotą tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad naudojant vis kitą elektroninį paštą, prisiregistruojant nauju vartotoju, bet nurodant vis tą patį kontaktinį tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. iki 2021 m. kovo mėn. įdėjo 30 skelbimų apie parduodamus vis kitus kačiukus. Visi skelbimai įdėti naudojantis tuo pačiu IP adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25–28).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2021 m. balandžio 6 d. UAB „Cgates“ pranešimo matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini)priskiriamas „Cgates“ klientui I. D., paslaugų teikimo adresas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. l.32).

Iš 2021 m. balandžio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl telekomunikacinių įvykių analizės matyti, kad buvo atlikta telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nurodė nukentėjusysis Ž. Š., kaip numerį, kuriuo bendravo su katės pardavėju E. D., analizė ir nustatyta, kad abonentas yra registruotas E. D., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. Abonentas priklauso operatoriui UAB „Tele2“. Abonentas nuo 2020 m. gruodžio 17 d. veikė telefone, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad įtariamasis E. D. apklausos metu nurodė, kad jo naudojamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 33).

Iš 2021 m. gegužės 4 d. tarnybinio pranešimo dėl telekomunikacinių įvykių analizės matyti, kad skelbimas apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę (kuriuo susidomėjo nukentėjusysis Ž. Š.), kurio ID (duomenys neskelbtini), buvo įdėtas 2020 m. gruodžio 17 d. iš IP (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. sausio 1 d. pašalintas iš IP (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šie IP adresai priskiriami UAB „Tele2“ klientui E. D., gyv. (duomenys neskelbtini), naudojant telefono numerį (duomenys neskelbtini). Šio skelbimo autorius nurodė savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) analizę, nustatyta, kad šis numeris priklauso UAB „Tele2“ IAP sistemai ir nuo 2020 m. gruodžio 23 d. 14:45:28 val. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 14:57:50 val. veikė telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) analizę, nustatyta, kad šis numeris priklauso UAB „Tele2“ registruotam vartotojui E. D., gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. lapkričio 23 d. 18:37:32 val. ir 2020 m. gruodžio 17 d. veikė telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 43).

Sukčiavimas, dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu I. S. atžvilgiu

Iš 2021 m. kovo 5 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06794-21 matyti, kad tyrimas pradėtas dėl to, kad pareiškėja I. S. 2020 m. gruodžio 19 d. pavedimu už veislinį katiną pardavėjos I. D. sūnui E. D. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 600 eurų. Tą pačią dieną pareiškėja I. S. atvyko pasiimti katino į Kauno miestą, adresu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Šilas“. Minėta moteris su sūnumi atnešė bei perdavė galimai suklastotą sertifikatą bei gyvūno augintinio pasą bei katiną, kuris, galimai, neveislinis (2 t., b. l. 46–47).

Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus nukentėjusiosios I. S. 2021 m. liepos 9 d. el. paštu pateiktos nusipirktos katės nuotraukas, matyti, kad tai juoda katė, žalsvos spalvos akimis, smailiomis ausimis. Internete apie „(duomenys neskelbtini)“ veislės kates nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) katė yra vidutinio sudėjimo, žvilgančiu juodu kailiu. Jos galvos viršugalvis yra gaubtas, ausys apvaliais galiukais, o snukutis platus ir bukas, vario arba aukso spalvos akys nutolusios viena nuo kitos. Kūnas tvirtas ir raumeningas, nugara stipri ir tiesi. Nosies odelė ir akių pakraščiai – juodi, o letenėlių padeliai būna juodi arba tamsiai rudi. Palyginus nukentėjusiosios pateiktas nuotraukas ir oficialaus veislyno nuotraukas, akivaizdu, kad I. S. nusipirkta katė nėra panaši į „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę (2 t., b. l. 102–103).

Iš 2021 m. gegužės 11 d. tarnybinio pranešimo dėl skelbimo duomenų analizės matyti, kad interneto svetainėje www.(duomenys neskelbtini)lt patalpino apgaulingą skelbimą apie tai, kad parduoda „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę ir 2020 m. gruodžio 19 d. apie 14:00 val., panaudodamas apgaulę – pateikdamas suklastotą katės veislę patvirtinantį dokumentą, kaip patvirtinimą apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, pagal melagingą skelbimą atsiliepusiai nukentėjusiajai I. S. pardavė neveislinę katę už 600 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji I. S. dėl parduodamo katino susisiekė skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis apie tinklalapyje www.(duomenys neskelbtini)lt naudoto tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad registruoti ir neregistruoti vartotojai, nurodydami šį kontaktinį numerį bei kitus kontaktinius duomenis (pvz. el. p. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nuo 2015 m. iki 2020 m. pabaigos dažniausiai skelbia apie parduodamas kates. Dažniausiai naudojamas IP adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad dažniausiai apmokėjimai nuo 2018 m. atliekami iš E. D. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad registruotas vartotojas: ID: (duomenys neskelbtini), įdėjo skelbimą „(duomenys neskelbtini)katinėlis“ 2020 m. lapkričio 2 d. 19:58:22 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) ir pašalintas 2021 m. sausio 23 d. 09:57:35 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Taip pat registruotas vartotojas ID: (duomenys neskelbtini), įdėjo skelbimą „Kilmingas (duomenys neskelbtini) kačiukas“ 2020 m. lapkričio 24 d. 21:11:39 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) ir pašalintas 2020 m. gruodžio 19 d. 15:11:07 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 129).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2021 m. gegužės 7 d. tarnybinio pranešimo dėl telekomunikacinių įvykių analizės matyti, kad skelbime apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ katiną buvo nurodytas pardavėjo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nukentėjusioji I. S. bendravo su katino pardavėju. Atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) analizę, nustatyta, kad šis numeris priklauso UAB „Tele2“ IAP sistemai ir nuo 2020 m. gruodžio 19 d. 12:13:33 val. iki 2020 m. gruodžio 29 d. 18:39:22 val. veikė telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. gruodžio 29 d. 18:41:04 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 21:58:43 val. veikė telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 136).

Iš 2021 m. birželio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl telekomunikacinių įvykių analizės matyti, kad skelbimas apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę (kuriuo susidomėjo nukentėjusioji I. S.), „Kilmingas (duomenys neskelbtini) kačiukas“, kuris buvo įdėtas 2020 m. lapkričio 24 d. 21:11:39 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) ir pašalintas 2020 m. gruodžio 19 d. 15:11:07 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priskiriamas UAB „Tele2“ registruotam klientui E. D., gyv. (duomenys neskelbtini), naudojant telefono numerį (duomenys neskelbtini). IP adresas (duomenys neskelbtini)priskiriamas UAB „Tele2“ registruotam klientui E. D., gyv. (duomenys neskelbtini), naudojant telefono numerį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 137).

- Iš tarnybinio pranešimo dėl banko sąskaitų analizės matyti, kad susipažinus su AB Šaulių banke esančios E. D. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d., kuriuose nurodytos visos bankinės operacijos (pinigų gavimai, pervedimai, įnešimai, pirkiniai, išgryninimai), jų tikslus laikas ir adresas, nustatyta, kad: nurodytu laikotarpiu į šią bako sąskaitą 2021 m. spalio 22 d., 2020 m. lapkričio 25 d., 2020 m. gruodžio 28 d., 2021 m. sausio 27 d. buvo gautos Užimtumo tarnybos „darbo paieškos išmokos mokėjimas“ 200,31 eurų išmokos. Taip pat, 2020 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini)“ 2299,98 eurų išmoka. Taip pat, 2020 m. gruodžio 19 d. I. S. iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 600 eurų, pavedimą pavadinusi „skola“. Taip pat, 2020 m. gruodžio 22 d. gauta „Top sport“ 170 eurų įmoka, pavadinimu „užsaymas“. Taip pat, 2021 m. sausio 29 d. į banko sąskaitą Karaliaus Mindaugo pr. buvo įnešta 190 eurų bei 2021 m. vasario 19 d. įnešta 120 eurų. Daugiau pinigų įplaukų, kurios būtų didesnės nei 50 eurų ar galėtų būti susijusios su tyrimu, nėra. Taip pat iš šios banko sąskaitos nurodytu laikotarpiu buvo gryninami pinigai, apmokėti pirkiniai parduotuvėse, apmokėtos „Tele2“ sąskaitos, pirkiniai „Top sport“. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu susipažinus su AS Luminor banke esančios E. D. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d., kuriame būtų nurodytos visos bankinės operacijos (pinigų gavimai, pervedimai, įnešimai, pirkiniai, išgryninimai), jų tikslus laikas ir adresas, nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu piniginių operacijų, kurios būtų didesnės nei 1,50 Eur nėra. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (2 t., b. l. 167).

Iš tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo matyti, kad įtariamosios I. D. nurodyta svetainė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji neva rado skelbimus apie kačiukus, neegzistuoja (2 t., b. l. 120).

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia, be kita ko, svetimo turto įgijimu. Konstatuojant sukčiavimą būtina nustatyti ne tik vieną iš objektyviųjų alternatyvių veikos požymių – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą ar turtinės prievolės panaikinimą, bet ir tai, kad tokia veika buvo padaryta panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu.

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau tokiu pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrus ketinimus, tikrąją valią. Jei svetimo turto (turtinės teisės) įgijimas yra susijęs su apgaulės, esmingai apsunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka, panaudojimu, tokie veiksmai laikytini nusikalstamais ir kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnį. Antai turi būti įvertinta, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895/2019 7 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, kai kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus (pvz., sutartį, kuri nebuvo sudaryta) arba į tikrus dokumentus įrašo netikrus duomenis (pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamąją ar darbo vietą arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimą, arba duomenis apie turto priklausomybę, suklastodamas parašą), jis ne tik suklaidina dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be baudžiamosios justicijos įsikišimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-693/2019 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895/2019 7 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiame kontekste pažymima, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895/2019 10 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2019 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pažymima, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymima, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje dokumentas laikomas suklastotu tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008). Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas, kuriuo laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2006). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė nutartis Nr. 2K-515/2006). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį, dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-290/2008). Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-7-175-303/2015). Dokumento suklastojimu pripažįstamas ir netikro dokumento pagaminimas, ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos, neatitinkančios tikrovės, įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

Kaltinamieji E. D. ir I. D. kaltais neprisipažino ir neigė, kad jie panaudodami suklastotus dokumentus-kačių sertifikatus, apgaule įtikino nukentėjusius Ž. Š. ir I. S. įsigyti kates, kurios, kaip suklaidinti nukentėjusieji manė, yra veislinės, ir tokiu būdu užvaldė nukentėjusių turtą. Kaltinamieji nurodė, kad susitaupę pinigų labai norėjo įsigyti įdomesnių veislių kačių. Jie I. D. surastoje internetinėje svetainėje pirko dvi kates už 1600 Eur. Katės su kurjeriu jiems buvo atvežtos iš Maskvos 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Kaltinamieji nurodė, kad katės nesutarė su šunimi, jiems pavyko jų pripratinti, jos labai bijojo šuns, kuris jas puolė, todėl šeimoje pasitarę nutarė jas parduoti. Kaip paaiškino kaltinamasis E. D., nuo kačių jo močiutei prasidėjo alergija, todėl kačių laikyti namuose negalėjo. Kaltinamieji paaiškino, kad vienas katės sertifikatas buvo pristatytas su antru katinu, o antrąjį sertifikatą rado pašto dėžutėje. Kačiukus jie paskiepijo, gavo kačių Europasus. Po to patalpino skelbimus apie parduodamas veislines kates (duomenys neskelbtini)lt svetainėje ir paerdavė jas nukentėjusiesiems. Kaltinamieji teigia, kad elgėsi teisėtai, jokios apgaulės nebuvo, nukentėjusieji galėjo apžiūrėti kates, katės jiems tiko, jų niekas nevertė kačių pirkti.

Kaltinamųjų parodymai laikytini jų siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamieji, turėdami nekilmingas neveislines kates ėmėsi priemonių įtikinti galimus pirkėjus, jog tai yra veislinis gyvūnas ir parduoti jas už veislinio gyvūno kainą ir tokiu būdu užvaldyti jų turtą. Kates kaltinamieji pristatė į veterinarijos kliniką, kur jos buvo paskiepytos, joms buvo įdėtos mikroschemos. Internete vienas ar kitas kaltinamasis pakaitomis dėjo skelbimus apie parduodamus veislinius kačiukus. Skelbimuose buvo naudojamos ne parduodamų kačių, o jų skelbiamą veislę atitinkančių gyvūnų nuotraukos. Kaltinamieji nurodė, kad kačiukus gražiai nufotografuoti yra sunku, todėl naudojo skelbimuose internete rastas veislinių kačių nuotraukas, taip užsitikrindami jų pardavimą.

Kaltinamųjų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, neatitinka nuo ikiteisminio tyrimo pradžios duodamų nuoseklių nukentėjusiųjų parodymų. Kaltinamasis E. D. iš pradžių teigė, kad internetu užsakė vieną katę, antroje apklausoje kalbama apie dvi kates. Teisminio nagrinėjimo metu kalba apie dvi kates, kurios pas juos atvyko mėnesio skirtumu. Kaltinamieji teigia, kad dėl močiutės alergijos kačių laikyti negalėjo, taip pat nurodoma, kad kates puolė šuo.

Kaltinamųjų siekis apgaule užvaldyti svetimą turtą matyti ir iš to, kad parduodamų veislinėmis įvardytų kačių skelbimuose nebuvo naudojamos tikros parduodamų kačių nuotraukos, tai paaiškinant sudėtingumu ir negalėjimu nufotografuoti kačių.

Nukentėjusieji Ž. Š. ir I. S. paaiškino, kad ieškodami veislinių kačių internete rado skelbimus apie parduodamus jų norimos įsigyti veislės kačiukus. Pakalbėję su pardavėja jie sutarė kačiukus įsigyti ir nuvykę į sutartą vietą juos nusipirko. Ž. Š. už katę sumokėjo grynais pinigais, o I. S. pervedė juos į E. D. sąskaitą. Ž. Š. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) veislės katės kaina su dokumentais prasideda nuo 1000 eurų, tačiau patikėjo žmonėmis, kad kačiuko pardavimo kaina mažesnė dėl alergijos, todėl už 650 eurų nusipirko minėtą katę. 2021 m. sausio 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), katę nuvežė į veterinarijos kliniką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje klinikos darbuotoja nurodė, kad prieš keletą savaičių skiepijo labai panašią katę (duomenys neskelbtini) veislės, atvežtą iš Baltarusijos. 2021 m. sausio 22 d. atvykus į minėtą kliniką pasiimti skiepytos katės paso bei perregistravimo dokumentų, iš veterinarijos klinikos darbuotojos sužinojo, kad jų pirkta katė (duomenys neskelbtini) veislės, nėra veislinė, katės veislę įrodantis dokumentas yra galimai suklastotas, katė čipuota bei skiepyta tos pačios klinikos, todėl darbuotoja atsiminė, kad buvo pas juos atvykusi (duomenys neskelbtini) veislės katė iš Baltarusijos ir tai buvo ta pati katė, neva atvykusi iš Graikijos, kurią jie yra įsigiję.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad įsigytas kačiukas turėjo kirminų, kurių naikinimas užtruko labai ilgai. Įsigijus kačiuką, dar po poros mėnesių Facebook grupėje rado savo katės nuotrauką, kad vėl ją pardavinėja. Nukentėjusioji išsiaiškino, kad iš Rusijos joks katinas neatvyko, kad katino dokumentas padirbtas. Veislynas pasakė, kad tokios vados neturėjo, kad (duomenys neskelbtini) veislės katinų snukutis plokščias, o jos katinas buvo su smailiu snukučiu. Veislynas pasakė, kad jie kačių turėjo tik su plokščiu snukučiu. Tokiu būdu nukentėjusieji buvo apgauti kaltinamųjų.

Kratos kaltinamųjų namuose metu E. D. kompiuteryje, kuriuo naudojosi ir I. D., nustatyti 283 failai su kačių sertifikatais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2021 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad standžiuosiuose diskuose Seagate ir SAMSUNG, bei nešiojamajame kompiuteryje Apple MacBook Pro nerasta informacijos, susijusios su gyvūnų veislės dokumentų klastojimu. Kompiuterio sisteminiame bloke, vartotojo profilyje „E.“, darbalaukyje sukurtame aplanke \(duomenys neskelbtini)\ rastos 7 vaizdo bylos, kuriose vaizduojami gyvūnų kilmės dokumentai ir gyvūno augintinio pasas su įrašais. Vaizdų apdorojimo programoje Adobe Photoshop 2020 rasta paskutinių atidarytų bylų miniatiūros, kur 4 miniatiūrose vaizduojami gyvūnų pasai. Mobilaus ryšio telefono atsarginėje kopijoje, esančioje vartotojo profilyje „E.“ rasta 4 dokumentai, 283 vaizdo bylos, SMS žinutės ir Mesenger žinutės, kurios susijusios su gyvūnais bei gyvūnų dokumentais (1 t., b. l. 139–150). Specialisto išvadoje nurodyta rasta informacija saugoma IBPS prie specialisto išvados priedų. Šiuose prieduose matyti 283 kačių sertifikatų nuotraukos, veislynų emblemos ir kt. Taip pat rastuose susirašinėjimuose tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini).“ vyksta pokalbiai apie skelbimų talpinimą į internetinius tinklalapius, apie kačiukų sugaudymą ir sudėjimą į dėžę, apie dokumentų padarymą katinams, apie tinkamą popierių spausdinimui, lipdukų klijavimą prie atspausdintų dokumentų, apie katinų pardavimą“. Rastuose susirašinėjimuose tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „E. D.“ matyti kaip tariamasi dėl skelbimų turinio, derinama į kokią veiklą katinas yra panašus (1 t., b. l. 153–174).

Šie duomenys apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini).“ bendrauja susirašinėdamos apie tai, kaip talpinti skelbimus į tinklapis, kaip sugaudyti kates, kaip lipdukus suklijuoti. Medžiagoje taip pat nustatytas pokalbis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „E. D.“ apie skelbimo dėl kačių pardavimo turinio, diskutuojama į kokią veislę labiausiai panaši jų katė.

Dėl kompiuterio failuose rastų 283 sertifikatų I. D. paaiškino, kad jie jai reikalingi dėl bendro išsilavinimo. Tačiau bylos medžiaga parodė, kad kaltinamieji kačių pardavimu vertėsi versliškai, nustatyta jų 30 skelbimų dėl kačių pardavimo. Specialistas pabrėžė, kad jokių prisijungimų iš išorės į kaltinamųjų gyvenamojoje vietoje esantį kompiuterį nebuvo, todėl nėra galimybės, kad jame būtų ne kaltinamųjų failai, pokalbiai.

Byloje nėra konkrečiai nustatyta, kokiu būdu buvo suklastoti gyvūnų sertifikatai, ar patys kaltinamieji juos suklastojo, ar įsigijo suklastotus, bet bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamieji jiems žinomai suklastotus gyvūnų sertifikatus panaudojo juos pateikdami galimiems pirkėjams ir tokiu būdu juos suklaidindami, ko pasekoje jie įsigijo neveislines kates, laikydami jas veislinėmis. Sudarant sandorius nebuvo siūlymų vykti pas notarą ir įsitikinti, kad kačių dokumentai tvarkingi.

Tai, kad katės nebuvo veislinės, nustatyta apžiūros metu. Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus nukentėjusiojo Ž. Š. 2021 m. rugpjūčio 3 d. el. paštu pateiktas nusipirktos katės nuotraukas matyti, kad tai balta katė, kurios uodega yra juoda bei matyti juodi plėmai ant gyvūno kaktos. Katės akys žalsvos. Internete apie „(duomenys neskelbtini)“ veislės kates nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“ katės kūnas dažniausiai baltas, idealus atvejis – du spalvoti lopai ant galvos. Lopai būna tamsiai rudos arba kreminės spalvos. Daugumos „(duomenys neskelbtini)“ kačių akys gintarinės. Uodega ilga bet proporcinga kūnui, pūkuota. Palyginus nukentėjusiojo pateiktas nuotraukas ir oficialaus veislyno nuotraukas, akivaizdu, kad Ž. Š. nusipirkta katė nėra panaši į „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę (2 t., b. l. 7–12). Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus nukentėjusiosios I. S. 2021 m. liepos 9 d. el. paštu pateiktos nusipirktos katės nuotraukas, matyti, kad tai juoda katė, žalsvos spalvos akimis, smailiomis ausimis. Internete apie „(duomenys neskelbtini)“ veislės kates nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) katė yra vidutinio sudėjimo, žvilgančiu juodu kailiu. Jos galvos viršugalvis yra gaubtas, ausys apvaliais galiukais, o snukutis platus ir bukas, vario arba aukso spalvos akys nutolusios viena nuo kitos. Kūnas tvirtas ir raumeningas, nugara stipri ir tiesi. Nosies odelė ir akių pakraščiai – juodi, o letenėlių padeliai būna juodi arba tamsiai rudi. Palyginus nukentėjusiosios pateiktas nuotraukas ir oficialaus veislyno nuotraukas, akivaizdu, kad I. S. nusipirkta katė nėra panaši į „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę (2 t., b. l. 102–103). Analogiškai kačių neatitikimą veislinių standartams patvirtino byloje apklaustas specialistas S. Č., vadovaujantis felinologų organizacijai.

Tai, kad kačių dokumentai buvo suklastoti matyti ir iš to, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti ar ant nukentėjusiojo Ž. Š. tyrimui pateiktame katės kilmės dokumento nurodyti duomenys „Owner“ (gyvūno savininkė) I. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), Tel. +(duomenys neskelbtini)“ yra teisingi, policijos duomenų bazėje buvo patikrinta ši informacija ir nustatyta, kad asmuo nurodytu ar panašiu vardu ir pavarde neegzistuoja bei negyvena nurodytu adresu. Nurodytas telefonas numeris neegzistuoja (2 t., b. l. 13).

Iš VĮ (duomenys neskelbtini)pateiktos informacijos matyti, kad augintinio mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodytos ant katės sertifikato) nėra registruotas sistemoje. Taip pat nurodoma, kad mikroschemų skaitytuvai turi atitikti tarptautinių dokumentų reikalavimuose numatytus techninius reikalavimus. Mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodyta ant (duomenys neskelbtini) katės sertifikato) nėra registruota sistemoje, o mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodyta ant katės skiepų paso) yra registruota sistemoje.

Bylos duomenys patvirtina, kad išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis apie tinklalapyje www.(duomenys neskelbtini)lt naudotą tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad naudojant vis kitą elektroninį paštą, prisiregistruojant nauju vartotoju, bet nurodant vis tą patį kontaktinį tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. iki 2021 m. kovo mėn. įdėjo 30 skelbimų apie parduodamus vis kitus kačiukus. Visi skelbimai įdėti naudojantis tuo pačiu IP adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Cgates“ nurodė, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priskiriamas „Cgates“ klientui I. D., paslaugų teikimo adresas (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. balandžio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl telekomunikacinių įvykių analizės matyti, kad telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas E. D. vardu ir nuo 2020 m. gruodžio 17 d. veikė telefone, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini). E. D. apklausos metu nurodė, kad jo naudojamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2021 m. gegužės 4 d. tarnybinio pranešimo dėl telekomunikacinių įvykių analizės matyti, kad skelbimas apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę (kuriuo susidomėjo nukentėjusysis Ž. Š.), kurio ID (duomenys neskelbtini), buvo įdėtas 2020 m. gruodžio 17 d. iš IP (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. sausio 1 d. pašalintas iš IP (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šie IP adresai priskiriami UAB „Tele2“ klientui E. D., gyv. (duomenys neskelbtini), naudojant telefono numerį (duomenys neskelbtini). Šio skelbimo autorius nurodė savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) analizę, nustatyta, kad šis numeris priklauso UAB „Tele2“ IAP sistemai ir nuo 2020 m. gruodžio 23 d. 14:45:28 val. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 14:57:50 val. veikė telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) analizę, nustatyta, kad šis numeris priklauso UAB „Tele2“ registruotam vartotojui E. D., gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. lapkričio 23 d. 18:37:32 val. ir 2020 m. gruodžio 17 d. veikė telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 43).

Byloje nustatyta, kad interneto svetainėje www.(duomenys neskelbtini)lt buvo patalpintas apgaulingas skelbimas apie tai, kad parduoda „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, kurią kaltinamieji 2020 m. gruodžio 19 d. apie 14:00 val., panaudodamas apgaulę – pateikiant suklastotą katės veislę patvirtinantį dokumentą, kaip patvirtinimą apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, pagal melagingą skelbimą atsiliepusiai nukentėjusiajai I. S. pardavė neveislinę katę už 600 eurų. Nukentėjusioji I. S. dėl parduodamo katino susisiekė skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis apie tinklalapyje www.(duomenys neskelbtini)lt naudoto tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad registruoti ir neregistruoti vartotojai, nurodydami šį kontaktinį numerį bei kitus kontaktinius duomenis (pvz. el. p. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nuo 2015 m. iki 2020 m. pabaigos dažniausiai skelbia apie parduodamas kates. Dažniausiai naudojamas IP adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad dažniausiai apmokėjimai nuo 2018 m. atliekami iš E. D. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad registruotas vartotojas: ID: (duomenys neskelbtini) įdėjo skelbimą „(duomenys neskelbtini)katinėlis“ 2020 m. lapkričio 2 d. 19:58:22 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), jis pašalintas 2021 m. sausio 23 d. 09:57:35 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Taip pat registruotas vartotojas ID: (duomenys neskelbtini) įdėjo skelbimą „Kilmingas (duomenys neskelbtini) kačiukas“ 2020 m. lapkričio 24 d. 21:11:39 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) ir pašalintas 2020 m. gruodžio 19 d. 15:11:07 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 129).

Atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) analizę, nustatyta, kad šis numeris priklauso UAB „Tele2“ IAP sistemai ir nuo 2020 m. gruodžio 19 d. 12:13:33 val. iki 2020 m. gruodžio 29 d. 18:39:22 val. veikė telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. gruodžio 29 d. 18:41:04 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 21:58:43 val. veikė telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini).

Iš 2021 m. birželio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl telekomunikacinių įvykių analizės nustatyta, kad skelbimas apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę (kuriuo susidomėjo nukentėjusioji I. S.), „Kilmingas (duomenys neskelbtini) kačiukas“, kuris buvo įdėtas 2020 m. lapkričio 24 d. 21:11:39 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) ir pašalintas 2020 m. gruodžio 19 d. 15:11:07 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priskiriamas UAB „Tele2“ registruotam klientui E. D., gyv. (duomenys neskelbtini), naudojant telefono numerį (duomenys neskelbtini). IP adresas (duomenys neskelbtini)priskiriamas UAB „Tele2“ registruotam klientui E. D., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojant telefono numerį (duomenys neskelbtini).

AB „Šaulių bankas“ esančios E. D. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. į šią banko sąskaitą 2021 m. spalio 22 d., 2020 m. lapkričio 25 d., 2020 m. gruodžio 28 d., 2021 m. sausio 27 d. buvo gautos Užimtumo tarnybos „darbo paieškos išmokos mokėjimas“ 200,31 eurų išmokos. Taip pat, 2020 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini)“ 2299,98 eurų išmoka. Taip pat, 2020 m. gruodžio 19 d. I. S. iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 600 eurų, pavedimą pavadinusi „skola“. Taip pat, 2020 m. gruodžio 22 d. gauta „Top sport“ 170 eurų įmoka, pavadinimu „užsaymas“. Taip pat, 2021 m. sausio 29 d. į banko sąskaitą Karaliaus Mindaugo pr. buvo įnešta 190 eurų bei 2021 m. vasario 19 d. įnešta 120 eurų. Daugiau pinigų įplaukų, kurios būtų didesnės nei 50 eurų ar galėtų būti susijusios su tyrimu, nėra. Taip pat iš šios banko sąskaitos nurodytu laikotarpiu buvo gryninami pinigai, apmokėti pirkiniai parduotuvėse, apmokėtos „Tele2“ sąskaitos, pirkiniai „Top sport“. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu susipažinus su AS Luminor banke esančios E. D. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d., kuriame būtų nurodytos visos bankinės operacijos (pinigų gavimai, pervedimai, įnešimai, pirkiniai, išgryninimai), jų tikslus laikas ir adresas, nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu piniginių operacijų, kurios būtų didesnės nei 1,50 Eur nėra.

Pažymėtina ir tai, kad iš tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo matyti, kad įtariamosios I. D. nurodyta svetainė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji neva rado skelbimus apie kačiukus, neegzistuoja (2 t., b. l. 120).

Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji apgaule užvaldė nukentėjusiųjų, siekusių įsigyti veislines kates, turtą, tam panaudodami suklastotus kačių dokumentus. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje: pakaitomis dėjo skelbimus į internetą, kartu pristatė pirkėjams kates. Nors nukentėjusiųjų akivaizdoje aktyviau reiškėsi I. D., tačiau pinigai už katę pervedami E. D., kuris juos išgrynina.

Laikytina nustatytu, kad E. D. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su I. D., 2020 m. gruodžio 17 d. iš IP (duomenys neskelbtini) adreso, interneto svetainėje www.(duomenys neskelbtini)lt patalpinęs apgaulingą skelbimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis parduoda „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, nors jos neturėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. suklastojęs katės veislę patvirtinantį dokumentą, kurį I. D. 2020 m. gruodžio 31 d. apie 14:00 val., prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodama apgaulę – pateikdama suklastotą katės veislę patvirtinantį dokumentą, kaip patvirtinimą apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, pagal melagingą skelbimą atsiliepusiam nukentėjusiajam Ž. Š., pardavė neveislinę katę už 650 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiojo Ž. Š. turtą – 650 eurų. Be to, E. D. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su I. D., 2020 m. lapkričio 24 d. iš IP (duomenys neskelbtini) adreso, interneto svetainėje www.(duomenys neskelbtini)lt patalpinęs apgaulingą skelbimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis parduoda „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, nors jos neturėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 19 d. suklastojęs katės veislę patvirtinantį dokumentą, kurį I. D. 2020 m. gruodžio 19 d. apie 14:00 val., prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodama apgaulę – pateikdama suklastotą katės veislę patvirtinantį dokumentą, kaip patvirtinimą apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, pagal melagingą skelbimą atsiliepusiai nukentėjusiajai I. S. pardavė neveislinę katę už 600 eurų, kuriuos nukentėjusioji I. S. pervedė į E. D. vardu AB „Šiaulių“ banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiosios I. S. turtą – 600 eurų.

I. D., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama bendrininkų grupėje su E. D., kuris 2020 m. gruodžio 17 d. iš IP (duomenys neskelbtini) adreso, interneto svetainėje www.(duomenys neskelbtini)lt patalpinęs apgaulingą skelbimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis parduoda „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, nors jos neturėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. suklastojęs katės veislę patvirtinantį dokumentą, kurį ji 2020 m. gruodžio 31 d. apie 14:00 val., prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodama apgaulę – pateikdama suklastotą katės veislę patvirtinantį dokumentą, kaip patvirtinimą apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, pagal melagingą skelbimą atsiliepusiam nukentėjusiajam Ž. Š., pardavė neveislinę katę už 650 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiojo Ž. Š. turtą– 650 eurų.Taip pat I. D., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama bendrininkų grupėje su E. D., kuris 2020 m. lapkričio 24 d. iš IP (duomenys neskelbtini) adreso, interneto svetainėje www.(duomenys neskelbtini)lt patalpinęs apgaulingą skelbimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis parduoda „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, nors jos neturėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 19 d. suklastojęs katės veislę patvirtinantį dokumentą, kurį ji 2020 m. gruodžio 19 d. apie 14:00 val., prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodama apgaulę – pateikdama suklastotą katės veislę patvirtinantį dokumentą, kaip patvirtinimą apie parduodamą „(duomenys neskelbtini)“ veislės katę, pagal melagingą skelbimą atsiliepusiai nukentėjusiajai I. S. pardavė neveislinę katę už 600 eurų, kuriuos nukentėjusioji I. S. pervedė į E. D. vardu AB „Šiaulių“ banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiosios I. S. turtą – 600 eurų.

2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, galiojusią iki 2023 m. birželio 1 d. ir galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d., atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 190 straipsnio 2 dalį, šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.

Kaltinamieji apgaule įgijo 600 Eur ir 650 Eur vertės turtą, šios sumos viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, todėl laikytina, kad kaltinamųjų veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai, jie kalti ir baustini.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamieji padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. D. yra anksčiau neteistas (2 t., b. l. 175), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 174), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (2 t., b. l. 176), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (2 t., b. l. 177), nedirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam minimaliam. Kiekviename epizode paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, esant idealiai veikų sutapčiai, BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Kiekviename epizode paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės.

Kaltinamoji I. D. yra anksčiau neteista (3 t., b. l. 10), nebausta administracine tvarka (3 t., b. l. 12), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruota (2 t., b. l. 176), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (3 t., b. l. 14), nedirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam minimaliam. Kiekviename epizode paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, esant idealiai veikų sutapčiai, BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Kiekviename epizode paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiu įsiteisėjus panaikintina. Kaltinamajai I. D. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Ž. Š. pareiškė 1450 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 68–69), nukentėjusioji I. S. - 800 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 70).

Nukentėjusysis Ž. Š. nurodė, kad civilinį ieškinį sudari 650 Eur katytės kaina, augintinio perregistravimas -10 Eur, skiepai – 15 Eur, sterilizacija – 50 Eur, iš viso 725 Eur. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad nepateisinus lūkesčių dėl įsigytos katės neturtinė žala sudaro 725 Eur.

Nukentėjusioji I. S. nurodė, kad ieškinį sudaro 600 Eur katino kaina. Kadangi katinas sirgo, reikėjo pirkti vaistus nuo kirminų, o kirminai lengvai persiduoda kitiems gyvūnams ir žmogui, reikėjo taip pat pirkti vaistus šuniui ir kitiems šeimos nariams, dėl ko šeima patyrė moralinę žalą, kurią ji įvertina 200 Eur.

Kaltinamieji nukentėjusiųjų civilinių ieškinių nepripažįsta.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala– tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Akivaizdu, kad nukentėjusieji, manydami, kad įsigyja veislinius katinus, sumokėjo atitinkamą kainą už juos, o paaiškėjus, kad katinai neveisliniai, jie patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Sutiktina, kad paprastų katinų už 600 ir 650 eurų sumas jie nebūtų pirkę. Dėl kaltinamųjų kaltų apgaule įvykdytų veiksmų nukentėjusieji patyrė turtinius nuostolius, kurie pagrįsti nukentėjusiųjų parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga. Taip pat dėl įvykio nukentėjusieji patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kas pagrindžia jų ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai ir solidariai priteistini iš abiejų kaltinamųjų. Įsigyti gyvūnai paliktini nukentėjusiųjų nuosavybėje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2021 m. sausio 25 d. nukentėjusiojo Ž. Š. kartu su pareiškimu pateikti dokumentai (dokumentų ir skelbimų nuotraukos), saugomi byloje (1 t., b. l. 39–49), paliktini saugoti byloje;

2021 m. sausio 25 d. nukentėjusiojo Ž. Š. kartu su pareiškimu pateiktas galimai suklastotas sertifikatas, paliktinas saugoti prie bylos;

2021 m. kovo 5 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiosios I. S. pateiktas sertifikatas, paliktinas saugoti prie bylos;

2021 m. kovo 5 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiosios I. S. pateiktas gyvūno augintinio pasas, paliktinas saugoti prie bylos;

2021 m. kovo 18 d. kratos protokolu paimtas nešiojamas kompiuteris, perduotas saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato daiktų saugyklą (3 t., b. l. 55), konfiskuotinas;

2021 m. kovo 18 d. kratos protokolu paimtas standusis diskas, perduotas saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato daiktų saugyklą (3 t., b. l. 55), konfiskuotinas;

2021 m. kovo 18 d. kratos protokolu paimtas standusis diskas, perduotas saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato daiktų saugyklą (3 t., b. l. 55), konfiskuotinas;

2021 m. kovo 18 d. kratos protokolu paimtas stacionarus kompiuteris, perduotas saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato daiktų saugyklą (3 t., b. l. 55), konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (Ž. Š. epizodas), skirti 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (Ž. Š. epizodas), skirti 50 (penkiasdešimties) MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (I. S. epizodas), skirti 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (I. S. epizodas), skirti 50 (penkiasdešimties) MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje paskirtas bausmes (Ž. Š. epizodas) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje paskirtas bausmes (I. S. epizodas) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtas ir subendrintas bausmes tarpusavyje subendrinti bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės ir skirti 110 (vieno šimto dešimties), tai yra 5500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Įpareigoti E. D. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

I. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (Ž. Š. epizodas), skirti 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (Ž. Š. epizodas), skirti 50 (penkiasdešimties) MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (I. S. epizodas), skirti 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (I. S. epizodas), skirti 50 (penkiasdešimties) MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje paskirtas bausmes (Ž. Š. epizodas) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje paskirtas bausmes (I. S. epizodas) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtas ir subendrintas bausmes tarpusavyje subendrinti bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės ir skirti 110 (vieno šimto dešimties), tai yra 5500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Įpareigoti I. D. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiojo Ž. Š. civilinį ieškinį tenkinti ir nukentėjusiajam Ž. Š. solidariai iš kaltinamųjų E. D. ir I. D. priteisti 725 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 725 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios I. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir nukentėjusiajai I. S. solidariai iš kaltinamųjų E. D. ir I. D. priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų Ž. Š. ir I. S. iš kaltinamųjų E. D. ir I. D. įsigytus gyvūnus palikti jų nuosavybėje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2021 m. sausio 25 d. nukentėjusiojo Ž. Š. kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus (dokumentų ir skelbimų nuotraukos), saugomus byloje, palikti saugoti byloje;

2021 m. sausio 25 d. nukentėjusiojo Ž. Š. kartu su pareiškimu pateiktą galimai suklastotą sertifikatą, palikti saugoti prie bylos;

2021 m. kovo 5 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiosios I. S. pateiktą sertifikatą, palikti saugoti prie bylos;

2021 m. kovo 5 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiosios I. S. pateiktą gyvūno augintinio pasą, palikti saugoti prie bylos;

2021 m. kovo 18 d. kratos protokolu paimtą nešiojamą kompiuterį, perduotą saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato daiktų saugyklą, konfiskuoti;

2021 m. kovo 18 d. kratos protokolu paimtą standųjį diską, perduotą saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato daiktų saugyklą, konfiskuoti;

2021 m. kovo 18 d. kratos protokolu paimtą standųjį diską, perduotą saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato daiktų saugyklą, konfiskuoti;

2021 m. kovo 18 d. kratos protokolu paimtą stacionarų kompiuterį, perduotą saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato daiktų saugyklą, konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius