Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-11-25 · Civilinė byla Nr. 2A-730-357/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-25
Bylos Nr.
2A-730-357/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė (pran.)
Atsakovas
M. P.
Ieškovas
E. P.
Išvadą teikia
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 75.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-730-357/2013Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01004-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 75.4.2;78.2.1;3.2.12.;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1934-251/2013 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, byloje institucija, teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. P. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 643, nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – P.; nustatyti nepilnametės šalių dukros L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus; vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Gimus dukrai, atsakovas nustojo rūpintis šeima, dažnai nebūdavo namuose, neprisidėjo prie namų išlaikymo, nebedirbo, nepadėjo auginti dukters, neprisidėjo prie bendro gyvenimo, gyveno pats sau. Kai dukrai buvo 6 mėnesiai, atsakovas išvyko į užsienį ir nuo to laiko atsakovė jokių pinigų iš jo negauna, gyvena tėvų bute, kurį paveldės, nes tėvas mirė. Ieškovė, supratusi, kad atsakovas nenori su ja ir vaiku gyventi, kreipėsi į advokatę dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suruošė dokumentus ir perdavė atsakovo patėviui nuvežti. Dokumentų atsakovas nepasirašė, nes nenori mokėti vaikui išlaikymo, nors jau trejus metus nesirūpina vaiku, neteikia materialinės paramos. Ieškovė buvo registruota darbo biržoje, todėl gavo motinystės pašalpą. Šiuo metu dirba pardavėja, į rankas gauna apie (duomenys neskelbtini) Lt darbo užmokesčio. Gautas pajamas skiria: mokesčiams už butą - žiemą apie 600 Lt, vasarą apie 150 Lt; mokesčiui už darželį 220 Lt; papildomoms išlaidoms už spektaklius, renginius. Be to, ieškovė perka maistą, rūbus, t. y. viena rūpinasi visais vaiko poreikiais

Atsakovas M. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Santuoką tarp E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 643, nutraukė dėl atsakovo M. P. kaltės.

Paliko ieškovei P. pavardę.

Nustatė nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina E. P., motinos gyvenamąją vietą laikant nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta.

Priteisė iš atsakovo M. P. nepilnamečiam vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvieną mėnesį mokant po 400,00 Lt periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2013-02-27 iki jos pilnametystės.

Priteisė iš atsakovo M. P., vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), 14400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatė ieškovei E. P. uzufrukto teisę tvarkyti gaunamą išlaikymą.

Priteisė iš atsakovo M. P. valstybei 719,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.

Teismas nustatė, kad ieškovė E. P. ir atsakovas M. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) gimė L. P., kurios gyvenamoji vieta nuo 2008-12-03 yra deklaruota su motina (duomenys neskelbtini) .

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes gimus dukrai atsakovas nustojo rūpintis šeima, jo dažnai nebūdavo namuose, nuo tada, jis neprisideda prie namų, vaiko išlaikymo. Kai dukrai buvo 6 mėnesiai, atsakovas išvyko į užsienį, t. y. nuo tada sutuoktinio pareigų nevykdė, paliko šeimą, ja nesirūpino. Ieškovės paaiškinimas teismui įrodė, kad atsakovas daugiau kaip ketveri metai savo, kaip sutuoktinio pareigų, nevykdo. Atsakovas po viešų skelbimų specialiame interneto tinklalapyje, teismui prašymų nepateikė, į posėdį neatvyko. Teismas iš turimų byloje duomenų padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas ir, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškinį tenkino ir santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, palikdamas ieškovei santuokinę pavardę.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įskolinimo priteisimo

Iš ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, kad sutuoktinis neskiria lėšų vaiko išlaikymui, todėl ji viena išlaiko savo nepilnametę dukrą, teikia jai gyvenamąjį būstą. Teismo vertinimu, ieškovė reikalavimą dėl vaiko išlaikymo dydžio iš dalies pagrindė teismo posėdžio metu paaiškindama, kad jai vienai tenka išlaikyti būstą mokant komunaliniams mokesčiams ir už dukros išlaikymą lopšelyje – darželyje. Ieškovė nurodė, kad papildomai turi mokėti už spektaklius, renginius vaikui. Teismas vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius sprendė, jog akivaizdu, kad be šių išvardintų išlaidų vaikui reikalingos lėšos maistui, aprangai, ugdymui. Teismas nustatė, kad ieškovės vidutinės pajamos siekia (duomenys neskelbtini) Lt atskaičius mokesčius, ieškovės vardu įregistruoto nekilnojamo turto nėra, tačiau ji pateikė 2012-12-17 paveldėjimo liudijimą, iš kurio matyti, kad ieškovė priėmė tėvo palikimą, transporto priemonės neturi. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą. Teismas nustatė, kad nuo santuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamo turto. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismui nepateikti įrodymai, kad jo sunki turtinė padėtis, taip pat byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo. Nors ieškovė nepateikė detalios vaiko išlaikymui skirtų išlaidų sąmatos, tačiau teismo nuomone prašoma išlaikymui priteisti vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Lt suma yra reali, neužaukštinta, todėl prašomas priteisti išlaikymo dydis teismo laikytas pagrįstu ir protingu. Ieškovė pagrindė, kad ji viena auginą vaiką ir tenkina būtiniausius vaiko poreikius, todėl iš atsakovo teismas priteisė 400 Lt išlaikymą kas mėnesį, mokant jį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-02-27) iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę ieškovei tvarkyti nepilnametės dukters išlaikymą.

Šalies argumentai

Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad atsakovas iš viso su šeima nebendrauja daugiau nei ketverius metus, neteikia išlaikymo, o byloje nėra kitokių įrodymų, todėl, atsižvelgiant į priteisto vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Lt išlaikymo sumą, iš atsakovo vaikui teismas priteisė 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui palikus šeimą vaikas visą laiką gyveno su motina, todėl vaiko interesais, jo gyvenamoji vieta teismo nustatyta su ieškove. Ieškovė nurodė, kad santuokoje turto neįgijo, kreditorių neturi, tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl šie klausimai teismo nebuvo sprendžiami. Atitinkamai teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu M. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą dalyje:

dėl santuokos nutraukimo – nuspręsti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

dėl priteisimo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui L. išlaikymą kiekvieną mėnesį mokant po 260,00 Lt periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2013-02-27;

dėl išlaikymo įsiskolinimo – priteisiant iš atsakovo 1560,00 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-07-01;

nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

Dėl kitos sprendimo dalies apeliantas sutinka ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje iš ieškovės.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nurodo, kad ieškovė žinojo, kad teismo metu buvau įkalinimo įstaigoje už muštynes, bet teismui to nenurodė ir taip apribojo atsakovui teisę tinkamai ginti savo interesus.

2. Apeliantas teigia, kad grįždavo į Lietuvą mažiausiai kartą į metus ir visada grįžęs vaikui atveždavo daug reikalingų drabužių ar kitų daiktų. Duodavo pinigų vaiko ir jos poreikiams. Anksčiau kartu su ieškove gyveno Anglijoje, bet vėliau grįžo į Lietuvą. Neturi išsilavinimo, baigė tik 6 klases, o 7 klasės kursą tik išklausė ir neturi jokios specialybės. Čia ieškosi darbo be specialios kvalifikacijos. Ieškovė buvo atsiuntusi dokumentus išsituokti tarpusavio sutarimu, tačiau atsakovas negalintis mokėti 400 Lt vaiko išlaikymui. Yra bedarbis, gauna bedarbio pašalpą, stovi darbo biržoje. Ieškovė klaidina teismą, kad atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo.

3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Ieškovė taip pat kalta, nes atsisakė kartu važiuoti gyventi į Angliją ir gyventi kaip šeima.

4. Apeliantas savo jokio nekilnojamojo turto neturi, o ieškovė turi, todėl jos skiriama vaiko išlaikymo dalis gali būti ir didesnė. Apeliantas įsitikinęs, kad vaikui turi pakakti 520 Lt absoliučiai visiems poreikiams tenkinti, todėl mano, kad būtu tikslinga priteisti iš tėvo po 260 Lt dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Šildymo kaina yra kompensuojama pagal ieškovės gaunamas pajamas ir tokios sumos jai mokėti tikrai nereikia, be to šildymas būna ne visus metus. Dukrai eiti į darželį liko tik vieneri metai, o vėliau už darželį tokios sumoms mokėti nebereikės. Apeliantas prisipažįsta kaltu, kad nesugebėjo mokytis ir baigti mokyklos, nes negali dabar rasti darbo ar baigti kokių nors kursų. Šiuo metu intensyviai mokosi anglų kalbos, kad galėtų pamėginti baigti pagrindinę mokyklą. Apeliantas pripažįsta, kad visiškai šeimos neberėmė nuo šių metų sausio mėnesio, todėl sutinka, kad išlaikymo skola būtų priteista nuo tos dienos – nuo 2013 metų sausio mėnesio l d. Apeliantas šiuo metu stovi darbo biržoje ir gauna tik pašalpą, kurios dydis yra (duomenys neskelbtini) svaras į savaitę. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Gaunamos bedarbio pašalpos vos pakanka savo minimalių poreikių patenkinimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. P. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą rūpintis savo byla, apie kurios iškėlimą jam buvo žinoma, bei sužinoti teismo datą ir laiką. Atsakovas yra darbingas, neturi jokių priežasčių dėl kurių negalėtų dirbti, neturi sveikatos negalavimų. Gaunama atsakovo pašalpa (duomenys neskelbtini) svaro leidžia vaikui teikti priteistą išlaikymą. Mano, kad atsakovas teismui pateikė netikrą nuomos sutartį. Atsakovas nededa visiškai jokių pastangų, kad dirbtų ir sąžiningai atliktų prievolę dėl vaiko išlaikymo. Taip pat pastebėti, kad atsakovas dirbtinai menkina savo turtinę padėtį. Atsakovas niekada nei vieno daikto ar drabužio iš užsienio vaikui neparvežė, pinigų nei vaiko išlaikymui nei žmonos poreikiams nedavė. Atsakovas dirbdavo legaliai, tačiau šiuos duomenis nuo teismo nuslėpė. Atsakovas prie vaiko auginimo neprisidėjo, o jo motina kelis kartus dovanas anūkei siuntė. Atsakovo noras vadovautis Vaikų globos namų nuostatomis atrodo makabriškas, lygiai taip pat kaip atsakovo noras vaiką įsprausti į minimalias vaiko aprūpinimo normas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės normas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl atsakovo teisės tinkamai ginti savo interesus

Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, ieškovei buvo žinoma apie atsakovo buvimą įkalinimo įstaigoje nuo 2013-02-02 iki 2013-06-02, bet teismui to nenurodė ir taip apribojo atsakovui teisę tinkamai ginti savo interesus.

Sutinkamai su CPK 42 str. 5 d. šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

Visų pirma, pats apeliantas pripažįsta, kad ieškovė jam siūlė nutraukti santuoką bendru sutikimu. Tai reiškia, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovės siekį ir ketinimą nutraukti santuoką. Be to, apeliaciniame skunde paties apelianto nurodoma, kad „žinojau apie galimas skyrybas, todėl tik grįžęs iš laisvės ribojimo įstaigos, iš karto su ieškove susisiekiau ir klausiau, kaip su tom skyrybos (84 b. l). Apeliantas grįžo į Lietuvą ir atvykęs į teismą sužinojo apie priimtą teismo sprendimą. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas 2013-06-03 nutartimi nutarė atsakovui apie 2013-06-17 d. teismo posėdžio datą pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje (65 b. l.). Todėl nustatytas terminas nors ir trumpesnis, nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu ir laikytinas pakankamu siekiant apelianto interesų gynimo, juolab, kad apeliantas per šį terminą ir per sprendimo paskelbimo atidėjimo terminą nepateikė savo nuomonės dėl bylos nagrinėjimo. Pažymėtina ir tai, kad teismas savo nuožiūra sprendžia klausimą dėl būtinumo užtikrinti šalies dalyvavimą nagrinėjat bylą, atsižvelgdamas į tai, ar be nepateisinamų priežasčių nedalyvaujančios šalies neatvykimas ar atsiliepimo nepateikimas trukdo teisingai išnagrinėti bylą. Akivaizdu, jog prioritetas yra teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui ir būtinumui nepažeisti nedalyvaujančios šalies interesų. Tačiau civiliniame procese ne mažiau svarbūs yra ir proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principai bei būtinybė užkirsti kelią šaliai piktnaudžiauti procesu ir vilkinti bylos nagrinėjimą (CPK 7 str.). Tokiu būdu yra užtikrinamas šalių lygiateisiškumas bei rungimosi, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principai. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis yra pagrindas išvadai, kad atsakovas turėjo procesinę teisę ir pareigą spėti laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį bei galimybę dalyvauti teismo posėdyje, esant svarbiomis priežastimis prašyti bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Antra, nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekdamas pateikti atsiliepimą į ieškinį, kad nurodytu laikotarpiu tikrai buvo laisvės ribojimo įstaigoje.

Iš išdėstytų duomenų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo civilinę bylą atsakovui nedalyvaujant, nes jam apie bylą buvo pranešta tinkamai, atsakovas nepateikė savo neatvykimą patvirtinančių duomenų, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimo, todėl laikytina, kad atsakovo procesinės teisės pažeistos nebuvo.

Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo

Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismas, spręsdamas dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka, turi atsižvelgti į nurodytas teisės normose sąlygas bei į tai, kuris iš sutuoktinių įrodė kito kaltę. Šiuo atveju šaliai pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Tačiau ši prezumpcija yra nuginčijama, todėl kita šalis turi teisę įrodinėti, kad sutuoktinio nurodytų faktų iš tikrųjų nebuvo arba, nors ir buvo, yra kitokių aplinkybių, kurios jo kaltę arba apskritai paneigia, arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Laiko, kad ieškovė taip pat kalta, nes atsisakė kartu važiuoti gyventi į Angliją ir gyventi kaip šeima.

Bylos duomenimis, šalys susituokė (duomenys neskelbtini) faktiškai kartu nebegyveno nuo 2009 m. gegužės mėnesį, kai atsakovas išvyko uždarbiauti į užsienį. Pažymėtina, kad šių faktinių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Byloje nepaneigtos aplinkybės, kad gimus dukrai, atsakovas nustojo rūpintis šeima, jo dažnai nebūdavo namuose, nuo tada, jis neprisideda prie namų, vaiko išlaikymo. Kai dukrai buvo 6 mėnesiai, atsakovas išvyko į užsienį, t. y. nuo tada sutuoktinio pareigų nevykdė, paliko šeimą, ja nesirūpino. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad išlaikymą dukrai teikdavo grįžus į Lietuvą, ypač dovanomis, tačiau šį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Taigi, apeliantas nepateikė įrodymų pagrindžiančių lėšų pervedimą ar perdavimą skirtą dukros išlaikymui, dovanų pirkimo kvitų, pagaliau atsakovo nenurodoma net teikto išlaikymo suma. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo pareiga yra asmeninio pobūdžio ir negali būti deleguota kitam asmeniui. Tai, kad anūkei siuntinius siųsdavo apelianto mama, negali būti vertinama kaip tinkamas išlaikymo teikimas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, kad šeimą paliko ir nesirūpino ja daugiau kaip vienerius metus. Teismo kolegijos akcentuotina ir tai, kad išlaikymas vaikui turi būti teikiamas pastoviai ir ne dalinis, ar dovanomis. Apelianto argumentas, kad ieškovės kaltę įrodo jos atsisakymas vykti gyventi į užsienį kartu su šeima, nelaikytinas tinkamu nustatant ieškovės kaltę santuokos nutraukimo byloje.

Byloje nėra nei duomenų, kurie paneigtų atsakovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, nei įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai vykdė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių pareigą būti lojaliems vienas kitam, gerbti, moraliai remti ir rūpintis vienas kitu, todėl, atsakovui neįvykdžius jam tenkančios įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis), pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo pripažinta, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, pagrįsta ir paliktina nepakeista.

Dėl vaiko poreikių pagrindimo ir turtinės padėties vertinimo

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė vaiko išlaikymo dydžio klausimą. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Šios abiejų tėvų pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1-2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

Apeliantas įsitikinęs, kad vaikui turi pakakti 520 Lt absoliučiai visiems poreikiams tenkinti, todėl mano, kad būtu tikslinga priteisti iš tėvo po 260 Lt dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Tokį vaiko poreikių dydį apeliantas grindžia Lietuvos higienos normomis, kurios skirtos vaikų globos įstaigoms.

Visų pirma, apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos higienos normomis, kurios skirtos vaikų globos įstaigoms. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentui, kad atsakovo noras vadovautis Vaikų globos namų nuostatomis yra neteisingas, taip, kaip ir atsakovo noras vaiką įsprausti į minimalias vaiko aprūpinimo normas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nesutikdamas su ieškovės nurodytu vaiko poreikių patenkinimo dydžiu, savo detalaus vaikų poreikių pagrindimo nepateikė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra ne kartą konstatavęs, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nagrinėjamu atveju, priteistas išlaikymo dydis abiejų tėvų teiktinas šalių dukrai, yra mažesnis už minimalią mėnesinę algą. Tėvo, privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinamo vaiko poreikių pagrindimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti ir į tai, kad abiems tėvams tenka pareiga aprūpinti vaikus gyvenamuoju plotu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad į aplinkybę, jog vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, turi būti atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Bylos duomenimis nustatyta, kad dukra gyvena su ieškove jos paveldėtame bute, todėl neišvengiamai mokami ir komunaliniai mokesčiai tenkantys vaiko išlaikymui. Teismui akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, pareiga aprūpinti vaiką gyvenamuoju plotu ir tenkanti komunalinių mokesčių dalis, nepagrįstai perkelta tik ieškovei. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad šildymo kaina yra kompensuojama pagal ieškovės gaunamas pajamas ir tokios sumos jai mokėti tikrai nereikia. Apeliantas nepaneigė ieškovės už dukros išlaikymą lopšelyje – darželyje sumokėtos sumos dydžio, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad dukrai eiti į darželį liko tik vieneri metai, o vėliau už darželį tokios sumos mokėti nebereikės, laikytinas prielaida.

Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010).

Tai, kad apeliantas savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi, o ieškovė turi po tėvo mirties paveldėtą butą, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės skiriama vaiko išlaikymo dalis gali būti ir didesnė. Byloje nustatyta, kad ieškovės vidutinės pajamos siekia (duomenys neskelbtini) Lt atskaičius mokesčius. Atsakovas Anglijoje gauna (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų kas savaitę mokamos bedarbio pašalpos. Vertinant abiejų tėvų gaunamas pajamas teigtina, kad jos yra panašaus dydžio, todėl apelianto gaunama bedarbio pašalpa (duomenys neskelbtini) svaro kas savaitę, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia vaikui teikti teismo priteistą 400 Lt dydžio išlaikymą dukrai. Apeliantas apeliaciniame skundė detaliai išdėsto savo motyvus, kad nesugebėjo mokytis ir baigti mokyklos, o dabar negali rasti darbo ar baigti kokių nors kursų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais apelianto argumentais negali būti grindžiamas privalomo teikti išlaikymo dydis. Argumentui, kad šiuo metu intensyviai mokosi anglų kalbos, apeliantas įrodymų nepateikė, galėjimas siekti mokslo neįtakoja pareigos vykdymo, todėl nevertintas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį skola gali būti priteisiama.

Apeliantas pripažįsta, kad visiškai šeimos neberėmė nuo šių metų sausio mėnesio, todėl sutinka, kad išlaikymo skola būtų priteista nuo tos dienos – nuo 2013 metų sausio mėnesio l d.

LR CPK 178 straipsnis numato, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, todėl apeliantui nepakanka nurodyti tik argumentus, o būtina juos pagrįsti įrodymais. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad iki 2013 m. sausio mėnesio, atsakovas teikė kokį nors išlaikymą dukrai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą vaikui priteisė nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2013-02-27 d. iki vaiko pilnametystės.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Šalys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos iš šalių nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus MockevičiusVilija Valantienė