Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-06-20 · Civilinė byla Nr. 2-1934-251/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-20
Bylos Nr.
2-1934-251/2013
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01004-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gema Janušienė
Ieškovas
E. P.
Išvadą teikia
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
M. P.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1934-251/2013Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01004-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 77.4.2; 78.2.1;113.1; 116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,dalyvaujant ieškovei E. P.,

institucijos, teikiančios išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Janulienei,

nedalyvaujant atsakovui M. P.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. P. ir prašė: šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo M. P. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – P.; nustatyti nepilnametės šalių dukros L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina ieškove E. P.; priteisti iš atsakovo M. P. išlaikymą nepilnametei dukrai L. P. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus; vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę E. P., priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. P.. Iki santuokos ir po santuokos sudarymo šalys apie metus gyveno bute pas ieškovės tėvus. Abu dirbo, turėjo bendras santaupas. Gimus dukrai, atsakovas nustojo rūpintis šeima, dažnai nebūdavo namuose, neprisidėjo prie namų išlaikymo, nebedirbo, nepadėjo auginti dukters, neprisidėjo prie bendro gyvenimo, gyveno pats sau. Kai dukrai buvo 6 mėnesiai, atsakovas išvyko į užsienį. Dukters jis visiškai neremia. Buvo dovanojęs dukrai auskarus gimtadienio proga ir daugiau nieko. Nuo tada, kai atsakovas išvyko į užsienį, atsakovė jokių pinigų iš jo negauna, gyvena tėvų bute, kurį paveldės, nes tėvas mirė. Ieškovė, supratusi, kad atsakovas nenori su ja ir vaiku gyventi, kreipėsi į advokatę dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suruošė dokumentus ir perdavė atsakovo patėviui nuvežti. Dokumentų atsakovas nepasirašė, nes nenori mokėti vaikui išlaikymo, nors jau trejus metus nesirūpina vaiku, neteikia materialinės paramos. Ieškovė buvo registruota darbo biržoje, todėl gavo motinystės pašalpą. Šiuo metu dirba pardavėja, į rankas gauna darbo užmokesčio apie 1387 Lt. Gautas pajamas skiria: mokesčiams už butą - žiemą apie 600 Lt, vasarą apie 150 Lt; mokesčiui už darželį 220 Lt; papildomoms išlaidoms už spektaklius, renginius. Be to, ieškovė perka maistą, rūbus, t. y. viena rūpinasi visais vaiko poreikiais. Ieškinį prašo tenkinti.

Atsakovas M. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje, atsiliepimo, prašymų negauta, priešieškinio nepareiškė, todėl teismas nagrinėja bylą atsakovui nedalyvaujant.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Rūta Janulienė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad vaikas nuo gimimo gyvena su mama, ieškovė viena augina dukrą L. P., todėl tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Taip pat tikslinga priteisti išlaikymą iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį, kadangi ši suma atitiks vaiko poreikius. Atstovė pritaria, kad reikia spręsti klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus, nes vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo išlaikymo, nepalaiko ryšio, nebendrauja su dukra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad, kad ieškovė E. P. ir atsakovas M. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (7, 25 b. l.). Pateiktas gimimo liudijimas įrodo, kad santuokoje gimė L. P., gim. (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Nepilnametės L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nuo 2008-12-03 yra deklaruota su motina (duomenys neskelbtini) (9 b. l.).

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo M. P. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – P.; nustatyti nepilnametės dukros L. P., gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo M. P. išlaikymą nepilnametei dukrai L. P. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus; vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Šalys santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų neturi, ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgėsi su kitų sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, pastangas išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė E. P. prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo M. P. kaltės, nes, gimus dukrai, atsakovas nustojo rūpintis šeima, jo dažnai nebūdavo namuose, nuo tada, jis neprisideda prie namų, vaiko išlaikymo. Kai dukrai buvo 6 mėnesiai, atsakovas išvyko į užsienį, t. y. nuo tada sutuoktinio pareigų nevykdė, paliko šeimą, ja nesirūpino.

Ieškovės paaiškinimas įrodo, atsakovas daugiau kaip ketveri metai savo, kaip sutuoktinio pareigų nevykdo. Atsakovas po viešų skelbimų specialiame interneto tinklalapyje, teismui prašymų nepateikė, į posėdį neatvyko. Teismas iš turimų byloje duomenų daro išvadą, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas ir, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškinys tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę (LR CK 3.60 str. 3 d., LR CPK 178, 185 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įskolinimo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 str. numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti Civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 str. 1, 2 d.), o Civilinio kodekso 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje konstatuota, kad atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, todėl institucija teikia išvadą, kad vaiko gyvenamąją vietą yra tikslinga nustatyti su mama, bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai (35-36 b. l.).

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai ir tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad sutuoktinis neskiria lėšų vaiko išlaikymui, todėl ji viena išlaiko savo nepilnametę dukrą, teikia jai gyvenamąjį būstą. Ieškovė reikalavimą dėl vaiko išlaikymo dydžio iš dalies pagrindė teismo posėdžio metu paaiškindama, kad jai vienai tenka išlaikyti būstą, kurio komunaliniams mokesčiams tenka išleisti žiemą apie 600 Lt, vasarą apie 150 Lt. Pateikta lopšelio – darželio „Bangelė“ pažyma įrodo, kad ieškovė už dukros išlaikymą lopšelyje – darželyje sumokėjo: 2010 m. – 251,55 Lt, 2011 m.- 1416,09 Lt, 2012 m. -1669,45 Lt, iki 2013-05-24 – 707,17 Lt. Ieškovė nurodė, kad papildomai turi mokėti už spektaklius, renginius vaikui. Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, jog akivaizdu, kad be šių išvardintų išlaidų vaikui reikalingos lėšos maistui, aprangai, ugdymui. Iš ieškovės paaiškinimo ir byloje esančios darbo užmokesčio pažymos (22 b. l.) matyti, kad ieškovė dirba UAB „MCIP“, jos vidutinės pajamos siekia 1367,38 Lt atskaičius mokesčius. Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo pranešimas patvirtina, kad ieškovės vardu nėra įregistruota nekilnojamo turto (23 b. l.), tačiau ji pateikė 2012-12-17 paveldėjimo liudijimą, iš kurio matyti, kad ieškovė ir R. P. priėmė tėvo P. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą (24 b. l.). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovė savo vardu yra įregistravusi transporto priemonę (13 b. l.). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismui nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą. Iš turimo Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo pranešimo matyti, kad nuo santuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamo turto (6 b. l.). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismui nepateikti įrodymai, kad jo sunki turtinė padėtis, taip pat byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo. Nors ieškovė nepateikė detalios vaiko išlaikymui skirtų išlaidų sąmatos, tačiau teismo nuomone prašoma išlaikymui priteisti vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Lt suma yra reali, neužaukštinta, todėl prašomas priteisti išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu ir protingu. Ieškovė pagrindė, kad ji viena auginą vaiką ir tenkina būtiniausius vaiko poreikius, todėl iš atsakovo priteistinas 400 Lt išlaikymas kas mėnesį, mokant jį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-02-27) iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę E. P. tvarkyti nepilnametės dukters išlaikymą (LR CPK 178, 185 str., LR CK 3.190, 3.192 str.).

Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Civilinio kodekso 3.200 str. numato, kad gali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad atsakovas iš viso su šeima nebendrauja daugiau nei ketverius metus, neteikia išlaikymo, o byloje nėra kitokių įrodymų, todėl, atsižvelgiant į priteisto vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Lt išlaikymo sumą, iš atsakovo vaikui priteistinas 14 400 Lt (400 Lt x 36 = 14 400 Lt) išlaikymo įsiskolinimas. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne ieškovei, ieškovei tik nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti gaunamą išlaikymą (LR CPK 376 str., 185 str.).

Ieškovė taip pat prašo nustatyti nepilnametės dukters L. P. gyvenamąją vietą su ja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui palikus šeimą vaikas visą laiką gyveno su motina, todėl vaiko interesais, jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (LR CK 3.169 str.).

Ieškovė nurodo, kad santuokoje turto neįgijo, kreditorių neturi, tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl šie klausimai nesprendžiami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, kad turėjo tokių išlaidų, todėl jos nepriteistinos. Ieškovės prašymu žyminio mokesčio sumokėjimą teismas atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo (26 b. l.).

Kadangi ieškinys tenkintinas, atsakovui atsiranda pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos 719 Lt bylinėjimosi išlaidos: 576 Lt (400 Lt x 12 x 0,03 = 144 Lt) žyminis mokestis už patenkintą ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo, 432 Lt (14400 Lt x 0,03=432 Lt) žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą bei 143,00 Lt žyminis mokestis už patenkintą ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5660) (LR CPK 80 str. 1 d. 1, 8 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo M. P. kaltės.

Palikti ieškovei P. pavardę.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), motinos gyvenamąją vietą laikant nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta.

Priteisti iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvieną mėnesį mokant po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2013-02-27 iki jos pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) 14400,00 Lt (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų litų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti ieškovei E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę tvarkyti gaunamą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 719,00 Lt (septynių šimtų devyniolikos litų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Gema Janušienė