Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-24 · Civilinė byla Nr. e2A-1040-232/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-24
Bylos Nr.
e2A-1040-232/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38241-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas
L. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai
Kategorijos
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1040-232/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38241-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

I. L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 10 000 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-01-24 kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su skundu, prašydamas įpareigoti jo darbdavį UAB „Girteka“ išmokėti jam priklausančius dienpinigius ir išduoti atsiskaitymo lapelius už kiekvieną išmokėtą dienpinigių dieną. Inspekcija įžvelgė galimą nusikalstamą veiką ir pasiūlė kreiptis į policiją. Ieškovo pateikto skundo pagrindu, 2006-07-13 Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminis tyrimas vyko nuo 2006-07-13 iki 2013-04-09, t. y. beveik 7 metus - 5 kartus nutrauktas, 1 kartą sustabdytas ir 4 kartus atnaujintas, kartą atskirtas ir kartą sujungtas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą ir nepavykus apginti savo civilinių teisių, t. y. atgauti išmokų pagal darbo sutartį baudžiamojoje byloje, jis 2013-12-18 kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas ieškovo reikalavimų netenkino, o kasacinis teismas 2015-06-05 skundo nė nepriėmė. Ieškovo civilinio pobūdžio teisės buvo sprendžiamos labai ilgai (9 metus ir 5 mėnesius), taip pažeidžiant Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau –ir Konvencijos) 6 str. 1 d., todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo patirtą neturtinę žalą.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2013-10-15 nutarimu byloje S. ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 66365/09) pripažino Lietuvą turint veiksmingą vidaus teisinės gynybos priemonę dėl pernelyg ilgų procesų nuo 2007-08-06, todėl pareiškėjai, teikę peticijas po šios datos, pirmiau turėjo pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo prieš valstybę Lietuvos teismuose CK 6.272 straipsnio pagrindu.Ieškovo civilinių teisių gynimo procesas ilgai truko todėl, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju buvo nutrauktas penkis kartus, kurį keturis kartus aukštesnės institucijos pripažino nutrauktu be pagrindo ir jį atnaujino. Nuo tyrimo pradžios iki 2008 metų tyrimo metu nebuvo atliekamas joks išsamesnis tyrimas. Nuo 2008 iki 2010 metų spalio praktiškai jokie veiksmai nebuvo atliekami, o 2012-10-21 procesas nutartimi buvo sustabdytas. Tik praėjus 5 metams po tyrimo pradžios, ikiteisminio tyrimo pareigūnai įžvelgė, jog galėjo būti atlikta kita nusikalstama veika pagal kitą baudžiamojo kodekso straipsnį. Ikiteisminį tyrimą bandyta išskirti į du atskirus, kad vieną galėtų nutraukti, tačiau teismas tokį atskyrimą pripažino negalimu. Praėjus 5 metams, ikiteisminį tyrimą pareigūnai nutraukė dėl senaties, ką teismas pripažino neteisėtu ir vėl atnaujino. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovas gynė savo teises civilinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas nesudėtingą bylą nagrinėjo vienerius metus, o apeliacinė instancija – pusę metų. Šiuo atveju ieškovas gynė savo kaip darbuotojo teises į su darbo santykiais susijusias išmokas. Ieškovo finansinė situacija buvo labai sudėtinga, jis turėjo išlaikyti šeimą (sūnų ir dukrą studentę). Dėl užklupusių finansinių sunkumų ir negalėjimo pilnai pasirūpinti šeimos gerove jis neteko sūnaus, kuris pasitraukė iš gyvenimo. Per beveik dešimt metų trukusį jo pažeistų teisių gynimo procesą, kuris galiausiai buvo baigtas taip ir neatgavus priklausančio darbo užmokesčio, ieškovas neteko pasitikėjimo Lietuvos valstybe ir jos teisingumą vykdančiomis institucijomis. Ieškovo patirti moraliniai išgyvenimai dėl valstybės nesugebėjimo apginti jo interesus turi labai didelę įtaką jo tolimesnei visuomeninei, darbo veiklai ir šeimyniniam gyvenimui.

Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinio argumentai susiję su antruoju – civiliniu procesu- apsiriboja faktų išvardinimu ir abstrakčiu teiginiu, kad pirmoji instancija civilinę bylą nagrinėjo beveik metus, o apeliacinė instancija – dar pusę metų. Civilinį procesą ieškinyje ieškovas bando sutapatinti su ikiteisminiu tyrimu ir vertina kaip vieningo proceso stadijų visumą, vertinant proceso trukmę. Baudžiamoji byla ir civilinė byla buvo visiškai savarankiški procesai, kurių metu atliktų veiksmų pagrįstumas turi būti nagrinėjamas atskirai. Iš civilinės bylos matyti, kad jos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko 7, o ne 12 mėnesių, o apeliacinėje instancijoje, skaičiuojant nuo skundo gavimo – 4 mėnesius, kas atitinka reikalavimą išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką. Faktas, kad kasacinis skundas iš viso nepriimtas, nepagrindžia teismo veiksmų neteisėtumo. Vilniaus apygardos teismas 2015-03-05 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, vadinasi, iš nepagrįstai pradėtos bylos negali kilti teisėtos pasekmės – žalos atlyginimas. Ieškovo teiginiai, kad neturtinės žalos faktą įrodo jo dešimt metų trukę išgyvenimai, bylinėjimas teismuose, prarastos pajamos, nusivylimas dėl teisių neapgynimo taip pat veiksmai siejami ir su sūnaus mirtimi, leidžia vertinti, kad analogiškos aplinkybės (sūnaus mirtis, prarastos pajamos ir pan.) buvo išdėstytos ieškovo 2011-10-27 civiliniame ieškinyje baudžiamojoje byloje, tačiau jos buvo siejamos ne su valstybės institucijų, o su UAB „Girteka“ veiksmais. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto.

Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovas iš 2007-12-18 nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju turinio seka, kad ieškovui kaip nukentėjusiojo teisės buvo išaiškintos tinkamai. Nutarime nurodytos ir pacituotos visos BPK 28 straipsnio 2 dalyje numatytos nukentėjusiojo teisės. Pareigos informuoti asmenį, kad jis turi teisę reikšti civilinio teisinio pobūdžio reikalavimus, teisėsaugos pareigūnai ar prokuroras neturėjo, dėl to nėra pagrindo konstatuoti neteisėto neveikimo. Tyrimas buvo pradėtas gavus pareiškimą, nurodant, kad jam neišmokėta 56 712,84 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, teigiant, kad darbdavys suklastojo jo parašus arba išmokamų pinigų sumas ant kasos išlaidų orderių. Šios nurodytos aplinkybės ir lėmė tyrimo kryptį. Tyrėjas skyrė specialisto išvadą, siekdamas nustatyti parašo tikrumą. Vėliau apklausiamas ieškovas patvirtino, kad dokumentuose buvo jo parašai, tačiau nurodė, kad abejoja ar teisingai buvo įrašytos nurodomos kaip išmokamos gavėjui pinigų sumos. Šios naujos abejonės lėmė būtinybę atlikti buhalterinių dokumentų tyrimą, siekiant nustatyti, ar UAB „Girteka“ buvo tinkamai tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Todėl nenustačius reikšmingų aplinkybių, tokioje tyrimo stadijoje tyrimas negalėjo būti užbaigtas. 2011-12-02 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime tenkinti L. K. skundą, tyrimas truko ilgai ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltės, o dėl tyrimo specifikos, didelio liudytojų skaičiaus, nuolat jų vykstančių komandiruočių, UAB „Girteka“ nepateikiamų dokumentų bei kt. Ieškovas tyrimo metu teigė, kad jam nebuvo išmokėtos pinigų sumos pagal 9 kasos išlaidų orderius, o tyrimo pabaigoje nurodė, kad neišmokėti tik pagal 4 orderius. Toks ieškovo elgesys taip pat įtakojo ilgesnę nei įprastai trukmę. Iš galutinio ikiteisminio tyrimo rezultato matyti, kad tyrimo metu nepasitvirtino ieškovo nurodyti galimai nusikalstami UAB „Girteka“ darbuotojų veiksmai. Tad tyrimo trukmė niekaip neįtakojo ieškovo patirtų neturtinių nuostolių atsiradimo. Tiek šio ieškinio, tiek ieškinio baudžiamojoje byloje neturtinės žalos dydis yra grindžiamas tapačiais išgyvenimais, todėl yra pagrindas teigti, jog patirti išgyvenimai buvo susiję ne su tyrėjų, prokurorų ar teismų veiksmais, o su darbdavio elgesiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog šioje byloje ieškovas CK 6.272 straipsnio pagrindu reikalauja iš valstybės žalos atlyginimo ir teigia, kad dėl institucijų proceso vilkinimo, pareigūnų nekvalifikuotumo ir aplaidumo buvo pažeistas įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas procese, kas lėmė Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą.Ieškovas, įrodinėdamas vieną iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus, nurodė, kad veiksmų neteisėtumas pasireiškė per ilgu ikiteisminio tyrimo bei civilinės bylos nagrinėjimo procesu. Jokių BPK ar CPK normų, tiek tiriant galimai UAB „Girteka“ bei kitų asmenų nusikalstamą veiką, tiek nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-12861-727/2014 dėl komandiruotpinigių priteisimo, pažeidimų, išskyrus pareigūnų nekompetenciją keturis kartus nepagrįstai nutraukiant ikiteisminį tyrimą ir vėl jį atnaujinant, kas lėmė ilgą procesą, ieškovas neįrodinėjo.Teismas pritarė atsakovą atstovaujančių atstovų dėstytai pozicijai, kuri neprieštaruja kasacinio teismo bei EŽTT formuojamai praktikai, kad ilga bylos nagrinėjimo proceso trukmė pati savaime nėra laikytina pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos nagrinėjimą (EŽTK 6 straipsnio 1 dalis).Teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo eigą, pažymėjo, kad viso ikiteisminio tyrimo metu ieškovo L. K. pozicija dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų bei žalos jam kito, todėl tokie nukentėjusio veiksmai nepaneigiamai lėmė reikalingų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų skaičių bei atliekamo ikiteisminio tyrimo veiksmų trukmę. Teismas padarė išvadą, kad parodymų kaitaliojimas ikiteisminio tyrimo metu taip pat prisidėjo prie proceso trukmės.Teismas pažymėjo, kad vertinant ikiteisminio tyrimo trukmę, aktualu tampa skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų skaičius. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo apskųsti 5 kartus. Teismas sutiko su ieškovo atstovu, kad vien ikiteisminio tyrimo nutraukimų, jų apskundimų ir atnaujinimo veiksmai lėmė beveik dviejų metų ikiteisminio tyrimo laikotarpį, tačiau skundų pateikimas ir jų nagrinėjimas BPK tvarka taip pat vertintinas kaip ikiteisminio tyrimo dalis, kuri turi būti užbaigta, siekiant tęsti ikiteisminį tyrimą arba jį užbaigti. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo teigti, kad skundų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų nutraukimo nagrinėjimas, vertintinas kaip proceso delsimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas neįrodinėjo, kad sprendžiant ieškovo (nukentėjusiojo) pateiktų skundų pagrįstumą ir teisėtumą, būtų buvę pažeistos BPK normos, lėmusios tyrimo trukmę. Tokių aplinkybių nenustatė, vertindamas baudžiamosios bylos medžiagą, ir teismas. Teismas pabrėžė, kad skundų nagrinėjimo terminus lėmė ir paties ieškovo (nukentėjusio) operatyvumas pateikti skundą, kai skundas būdavo paduodamas po beveik mėnesio, skundžiamą nutarimą gaunant paštu ir jį teikiant paštu.Teismas, išanalizavęs teikiamų skundų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimų motyvus, konstatavo, kad kas kartą būdavo nurodomi reikalavimai apklausti naujus asmenis (UAB „Girteka“ darbuotojus), kuriuos vėliau apklausus, aplinkybės dėl galimo dokumentų klastojimo ar jiems neišmokėtų priklausančių piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais, nepasitvirtindavo. Teismas pažymėjo, kad ieškovui reiškiant reikalavimus apklausti liudytojais UAB „Girteka“ tiek esamus, tiek buvusius darbuotojus, šaukimai dažnai jiems neįsiteikdavo, o įsiteikus, negalėdavo atvykti į apklausas laiku (baudžiamoji byla t. 2, b. l. 75-80, 82-88, 89-96; t. 12, b. l. 22-23, 32-41 ir kt.), kas taip pat sąlygojo ikiteisminio tyrimo veiksmų eigą bei trukmę, kaip ir apklaustų tyrimo eigoje liudytojų bei įtariamaisiais patrauktų asmenų skaičius. Kai kurie buvo apklausiami po keletą kartų (iš viso buvo apklausta 29 asmenys – baudžiamoji byla t. 1, b. l. 33-36; t. 2, b. l. 27-31, 35-36, 77-80, 86-88; t. 4, b. l. 87-88, 165-167, 171-173, 175-178, 182-185, 187-190, 198-200; t. 5, b. l. 8-10, 16-17, 22-23, 25-26, 28-29, 32-33; t. 7, b. l. 55-56, 58-59, 62-63, 65-67, 68-70, 86-87; t. 9, b. l. 71-72, 87-89, 103-104, 125-126; t. 12, b. l. 20-23, 39-41, 53-56).Teismas vertindamas ieškovo argumentus, kad tik dėl nekvalifikuotų, neatidžių pareigūnų veiksmų, priimant nepagrįstus nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, nebuvo užtikrinta teisė į trumpiausią procesą, pažymėjo, kad pirmasis tyrimo atnaujinimas (2007-12-18, t. 1, b. l. 111) buvo sąlygotas formalaus procesinio pažeidimo, suteikiant pareiškėjui teisę teikti skundą, jį pripažįstant nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 113), kai įtraukus pareiškėją nukentėjusiuoju 2007-12-18 nutarimu, 2007-12-19 buvo priimtas analogiškas pirmajam antrasis Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 116-118). Antrasis nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi motyvavus, kad L. K. nebuvo apklaustas tinkamai pagal kiekvieną ginčo orderį, nebuvo ištirtos aplinkybės (apklausiant specialistą) dėl grafoje „pinigus gavau“ pasirašymo, be to, galimai neapklausti visi tam reikalingi liudytojai ( t. 1, b. l. 131-132). Trečiasis nutraukimas 2011-10-07 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimu, konstatavus, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. senatis, motyvuojamojoje dalyje išdėsčius nustatytas aplinkybes, buvo panaikintas, konstatavus BPK pažeidimus, nutraukiant tyrimą dėl senaties. Ketvirtasis ikiteisminio tyrimo nutraukimas 2012-05-16 nutarimu (t. 9, b. l. 151-180), konstatavus, kad nėra nusikalstamos veikos pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., buvo panaikintas aukštesniojo prokuroro nutarimu ( t. 12, b. l. 2), konstatavus, kad ne visos reikšmingos aplinkybės įvertintos. Tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad po šio atnaujinimo, papildomai apklausus liudytojus bei įtariamaisiais patrauktus tam tikrus asmenis (t. 12, b. l. 20-23, 39-41, 51-54), ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2013-04-09 nutarimu (t. 12, b. l. 66-94), kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013-09-18 galutine ir neskundžiama nutartimi (t. 12, b. l. 165-169). Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ir atnaujinimo priežastis, pažymėjo, kad kiekvienas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, įvertinęs surinktų byloje įrodymų visumą, gali subjektyviai įvertinti jų aktualumą, svarbą perspektyviam tolimesniam tyrimui, vertinant nusikaltimo sudėties požymių įrodytinumą. Tai, kad prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo vedimą, vertinimu, išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą, manyta, kad padarytos veikos neturi nusikaltimų požymių, o aukštesnių pareigūnų (prokurorų ar teisėjų) vertinta kitaip, nesuponuoja išvados, kad pareigūnai veikė aplaidžiai, nerūpestingai ir nekvalifikuotai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo eigos trukmei didelę reikšmę turėjo L. K. nurodyti galimi kasos išlaidų orderių klastojimo faktai, teigiant, kad abejotina, ar teisingai buvo įrašytos orderiuose nurodomos kaip išmokamos gavėjui pinigų sumos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, siekiant patikrinti pareiškėjo iškeltą versiją, kad jis negavo kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų, nes pasirašant išlaidų orderius sumos skaičiais būdavo nurodytos kitos, o eilutėje „Gavau“ suma žodžiais nebuvo užpildyta, 2010-04-08 buvo suformuota užduotis FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui atlikti objektų tyrimą, atliekant UAB „Girteka“ 2004-08-01 – 2008-08-12 ūkinės finansinės veiklos tyrimą (t. 2, b. l. 97-98). Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjai tik 2010-12-30 buvo pateiktas FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus prašymas pateikti papildomai nurodomus UAB „Girteka“ dokumentus“ (t. 2, b. l. 134). 2011-01-11 buvo priimtas nutarimas dėl dokumentų iš UAB „Girteka“ išreikalavimo (t. 2, b. l. 135-137), tačiau reikalaujami dokumentai buvo pateikti tik pritaikius procesinės prievartos priemones – poėmį (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 nutartis), iki to laiko, UAB „Girteka“ vengiant tinkamai bendradarbiauti (t. 2, b. l. 135-143, 178-171; t. 4, b. l. 22-88), kurie FNTT užduoties atlikimui perduoti 2011-06-22 (t. 4, b. l. 90) ir specialisto išvada pateikta 2011-07-05 (t. 4, b. l. 96-103). Teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo trukmę įtakojo UAB „Girteka“ vengimas bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, teikiant prašomus dokumentus, tokiu būdu apribojus galimybę atlikti buhalterinę ekspertizę operatyviai. Akivaizdu, kad tyrimo metu paskyrus dvi ekspertizes, jo trukmė buvo įtakojama ne vien ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei tyrimo specifiškumą, kad įtarimai pareikšti keturiems asmenims, apklausta 29 asmenys, atlikta daugybė procesinės prievartos veiksmų, paskirtos kelios ekspertizės), konstatavo, kad nors ikiteisminis tyrimas, pradėtas 2006-07-13 ir nutrauktas 2013-09-18 teismo neskundžiama nutartimi, nenustačius nusikaltimų sudėties, vyko 7 metus, tačiau šią trukmę lėmė ne pareigūnų aplaidumas, delsimas, vengimas operatyviai atlikti tyrimo veiksmus, pažeidžiant BPK normų reikalavimus, tačiau atlikto tyrimo specifiškumas bei nukentėjusio asmens abejojimas savo paties pareiškimais, kai būtina buvo apklausti daug liudytojų, atlikti įvairaus pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų, taip pat ir ekspertizes. Taip pat teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo laiką ženkliai prailgino ir pareiškėjo skundų gausa dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, taip pat ir dėl jų nutraukimo, nors baigiamuoju dokumentuoju – teismo nutartimi pasitvirtino ikiteisminio tyrimo pareigūnų vertinimas, kad byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina nusikaltimų sudėties. Teismo vertinimu, sunkiausia procesinio delsimo forma – neatliekami jokie veiksmai – iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nenustatyti.Teismas pažymėjo, kad ieškovas baudžiamajame procese buvo įtrauktas nukentėjusiuoju, kuriam baudžiamojo proceso trukmė buvo aktuali dėl galimai savo civilinių teisių apgynimo, pareiškus civilinį ieškinį baudžiamajame procese, siekiant atgauti savo darbo užmokestį iš UAB „Girteka“. Ši procesinė padėtis tiesiogiai lietė jo galimai pažeistus turtinius interesus, kurių gynimui ieškovas turėjo teisę pasirinkti ir civilinių teisių gynimą civilinio proceso tvarka. Viso ikiteisminio tyrimo metu ieškovas turėjo teisę ginti savo materialines teises civilinio proceso tvarka, kreipiantis į teismą, tačiau tokia procesine teise nesinaudojo. Teismas pabrėžė, kad ieškinyje išdėstyti teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neišaiškino jam teisės reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka nesuponuoja priešingo teismo vertinimo dėl pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo, kadangi tokia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga BPK nenumatyta. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės, dėl ilgai trukusio proceso, vertina kaip ikiteisminio tyrimo ir civilinio ieškinio nagrinėjimo proceso visumą, teigiant, kad ginant savo civilines teises buvo priverstas bylinėtis devynerius metus ir penkis mėnesius. Teismas sutiko su atsakovą atstovaujančios Teisingumo ministerijos pozicija, kad baudžiamoji byla ir civilinė byla buvo visiškai savarankiški procesai. Tiek teismų praktikoje, tiek EŽTT vertinant proceso trukmę kalbama apie stadijų visumą, vertinant baudžiamąjį procesą (nuo pranešimo apie įtarimą pareiškimo iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje). Šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimą, civilinės bylos nagrinėjimo proceso trukmė vertintina atskirai nuo vykusio baudžiamojo proceso.Teismas iš civilinės bylos Nr. 2-12861-727/2014 duomenų nustatė, kad civilinis procesas, ieškovui pareiškus tinkamą ieškinį teismui, prasidėjo 2014-02-19 (c. b. Nr. 2-12861-727/2014, b. l. 1). Teismo sprendimas priimtas 2014-09-25, įvykus dviem parengiamiesiems teismo posėdžiams bei vienam teismo posėdžiui (c b. Nr. 2-12861-727/2014, b. l. 45-71). Apeliacinės instancijos teisme, apskundus pirmosios instancijos sprendimą, nutartis priimta 2015-03-05 (c b. Nr. 2-12861-727/2014 b. l. 95-101), civilinę bylą apeliacinėje instancijoje gavus 2014-11-20 (b. l. 91). Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, tiek atsakovo atstovai sutiko, kad tokie civilinės bylos nagrinėjimo terminai neleidžia teigti, kad civilinis procesas buvo nepateisinamai uždelstas, pažeidžiantis teisę į įmanomai trumpiausią bylos išnagrinėjimo laiką. Tokiai pozicijai pritarė ir teismas.Teismas padarė išvadą, kad nenustačius teisėsaugos institucijos pareigūnų, teisėjų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese bei civiliniame procese neteisėtumo, žalos dydžio ir fakto klausimas yra teisiškai neaktualus, nes neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas yra negalimas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai, apeliantui L. K. priteisiant 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos Respublikos, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apelianto L. K. naudai.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai nurodė, jog beveik 10 metų trukęs procesas neturėtų būti vertinamas kaip pernelyg ilgai trunkantis bei pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises bei teisėtus interesus. Procesas, kurio metu apeliantas siekė apginti savo teises, buvo pernelyg ilgai užtęstas. Apeliantas savo teises buvo priverstas ginti daugiau nei 9 metus (apeliantas savo teises pradėjo ginti jau nuo 2006-06-24, t.y. baudžiamasis procesas truko 7 metus ir 8 mėnesius, o civilinis procesas - 1 metus ir 7 mėnesius, o visas procesas baigėsi 2015-06-05, kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą). Apeliantas tiek kreipdamasis į Valstybinę darbo inspekciją, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu, siekė apginti tas pačias savo pažeistas teises, t.y. užtikrinti, kad UAB „Girteka“ išmokėtų apeliantui priklausančius dienpinigius ir išduotų atsiskaitymo lapelius už kiekvieną išmokėtą dienpinigių dieną. Todėl tiek kreipimasis į Valstybinę darbo inspekciją, tiek baudžiamasis, tiek civilinis procesai turėtų būti vertinami kaip vientisa proceso stadija, kurios metu apeliantas siekė apginti savo pažeistas teises, pripažįstant, kad apeliantas savo pažeistas teises turėjo ginti beveik 10 metų. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl to, jog baudžiamasis bei civilinis procesai, kuriais ieškovas gynė savo pažeistas teises turėtų būti vertinami atskirai, nevertinant jų kaip vientiso proceso yra neteisėti, nepagrįsti bei prieštaraujantys EŽTT praktikai, ko pasėkoje buvo netinkamai įvertinta proceso trukmė ir ieškovui padarytos žalos atlyginimo klausimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog bylą tiriančių pareigūnų veiksmai ikiteisminio tyrimo bei pernelyg ilgai trunkantis tyrimas, nėra pagrindas pripažinti neteisėtų veiksmų sąlygos egzistavimą civilinės atsakomybės kontekste. Tai, jog šioje situacijoje turi būti nustatyti neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūnų elgesys viso ikiteisminio tyrimo metu. Visų pirma, apie sąmoningą tyrimo vilkinimą byloja tai, jog ikiteisminis tyrimas dėl galimai UAB „Girteka“ padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 223 straipsnį buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios bylos senaties terminui. Tokia tyrimo baigtis neabejotinai suponuoja išvadą, apie sąmoningai vilkintą procesą bei pareigų neatlikimą. EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad tais atvejais, kai dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso (be kita ko, nutraukto pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui) civilinis ieškovas netenka galimybės susilaukti savo civilinių teisių klausimo išsprendimo baudžiamajame procese, gali būti nustatomas ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamos asmens teisės į teismą pažeidimas (Baškienė v. Lithuania, no 11529/04; Anagnostopoulas v. Greece, no. 54589/00). Apie ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumą byloja ir faktas, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas net 5 kartus, visus kartus aukštesniems prokurorams tyrimą atnaujinus, pripažįstant, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagrįstai, neištyrus bei tinkamai neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Taip pat vieną kartą tyrimas buvo išskirtas į dvi atskiras bylas, po kurio laiko juos vėl sujungiant į vieną. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tik praėjus 5 metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pastebėjo, jog UAB „Girteka“ veiksmuose gali būti ir kitos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kas neabejotinai taip pat byloja apie prastą, nekoordinuotą ir neatsakingą teisėsaugos institucijų darbą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami apelianto L. K. apklausas, sąmoningai iškraipydavo bei klaidingai užfiksuodavo jo parodymus, dėl ko apeliantas turėdavo daryti apklausos protokolų prierašus, kad būtų ištaisyti klaidingai užfiksuoti parodymai. Todėl įvertinus anksčiau pateiktus argumentus bei aplinkybes, galime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų atliktų veiksmų neprofesionalumas, kompetencijos nebuvimas bei sąmoningas tyrimo vilkinimas, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog egzistuoja viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Pirmosios instancijos teismui nenustačius neteisėtų veiksmų sąlygos ir dėl to netyrus kitų sąlygų egzistavimo (žalos ir priežastinio ryšio), buvo neatsižvelgta į bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apelianto teigimu, dėl to, jog ikiteisminis tyrimas bei teisminis procesas truko daugiau nei 9 metus, jis patyrė daugybę išgyvenimų. Visų pirma, buvo sprendžiamas itin svarbus apeliantui klausimas – dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio bei su jais susijusių piniginių išmokų sumokėjimo. Viso proceso metu apeliantas buvo itin sudėtingoje finansinėje situacijoje, kadangi jis turėjo išlaikyti šeimą (žmoną, sūnų bei Vilniuje studijuojančią dukrą). Dėl šių finansinių sunkumų ir negalėjimo pilnai pasirūpinti savo šeimos finansine gerove apeliantas neteko sūnaus, kuris nesusitaikęs su finansiniu nepritekliumi pasitraukė iš gyvenimo. Viso proceso metu, apeliantas nežinodamas dėl savo ateities bei tai, kaip pasibaigs visas šis procesas, jautė nuolatinį stresą, įtampą (dėl ko nukentėjo jo bendravimas su šeima bei artimaisiais), kankino nemiga, suprastėjo gyvenimo kokybė. Apeliantas taip pat turėjo mokėti už teisininkų paslaugas rengiant įvairius procesinius dokumentus, nuolatos bendrauti su teisėsaugos institucijų pareigūnais, dalyvauti įvairiuose tyrimo veiksmuose, kas suprantama, jog asmeniui neturinčiam nieko bendra su teisininko profesija, sukelia neigiamus išgyvenimus. Kaip matyti šioje situacijoje, santykiai susiklostė tarp piliečio (apelianto) ir valstybės (atsakovės). Piliečio pasitikėjimą savo valstybe galima laikyti kaip pagrindiniu demokratinės visuomenės ramsčiu. Valstybė piliečiui yra jo, kaip individo išlikimo ir išgyvenimo visuomenėje garantas. Šiuo atveju, dėl pernelyg ilgo proceso, apelianto kaip piliečio pasitikėjimas valstybe visiškai žlugo. Dėl to jis patyrė labai didelius išgyvenimus ir stresą, juk kas dar gali operatyviai apginti piliečio teises jei ne valstybė. Apelianto patirti išgyvenimai yra susiję su prigimtinėmis jo teisėms, t.y. asmens laisvė ir galimybė ją realizuoti visuomenėje. Apelianto kaip valstybės piliečio orumas buvo pažeistas negrįžtamai, kai jam teko susidurti su institucijomis, kuriuos siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, kurios eilę kartų nutraukė procesą vien dėl savo nekompetencijos. Vykstant procesui apeliantas visus tuos metus gyveno su netikrumo ir susirūpinimo jausmu. Įvertinus tai, ką apeliantas turėjo išgyventi per beveik 10 metų trukusį procesą, galime konstatuoti, kad egzistuoja ir antroji civilinės atsakomybės sąlyga – žala, kurią apeliantas vertina 10 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nenustatęs teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų sąlygos, neanalizavo bei nevertino priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl teisėsaugos institucijų nekvalifikuotai atliekamo tyrimo, netinkamai atliekamų funkcijų, įstatymų nuostatų nesilaikymo bei sąmoningo tyrimo vilkinimo, kone dešimtmetį trukusio proceso metu, apeliantas buvo itin sudėtingoje finansinėje situacijoje. Apeliantas turėjo išlaikyti šeimą (žmoną, sūnų ir dukrą studijuojančią Vilniuje), tačiau užuot rūpinęsis šeima bei siekdamas užtikrinti jos poreikius bei gerovę, apeliantas, dėl nekompetentingų pareigūnų netinkamai vykdomo ikiteisminio tyrimo bei civilinės bylos nagrinėjimo, didžiąją dalį laiko bei pinigų turėjo skirti šiam pernelyg ilgai užsitęsusiam procesui, taip pat mokėti už advokato paslaugas. Dėl šių finansinių sunkumų ir negalėjimo pilnai pasirūpinti savo šeimos finansine gerove. Negana to, apeliantas nuolatos turėjo bendrauti su teisėsaugos institucijų pareigūnais, dalyvauti įvairiuose tyrimo veiksmuose, kas neabejotinai apeliantui, kaip asmeniui neturinčiam jokių reikalų su teisėsaugos institucijomis, nuolatos kėlė įtampą ir stresą, ko pasėkoje suprastėjo gyvenimo kokybė, apeliantą kankino nuolatinė nemiga bei nuovargis. Atsižvelgiant į anksčiau pateiktus argumentus, darytina išvada, jog egzistuoja ir trečiasis būtinas civilinės atsakomybės elementas – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tai, kad prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo vedimą, vertinimu, išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą, manyta, kad padarytos veikos neturi nusikaltimų požymių, o aukštesnių pareigūnų (prokurorų ar teisėjų) vertinta kitaip, nesuponuoja išvados, kad pareigūnai veikė aplaidžiai, nerūpestingai ir nekvalifikuotai. Apelianto nuomone, pareigūnai atlikdami tyrimą bei tinkamai laikydamiesi tų pačių teisės aktų nustatytų reikalavimų, vertindami byloje surinktą medžiagą, turėtų prieiti bendrų ar bent panašių išvadų dėl situacijos teisinio vertinimo. Priešingu atveju, tai gali kelti pagrįstas abejones dėl tyrimą atliekančių pareigūnų šališkumo bei pareigūnų kompetencijos tinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą. Būtent šioje byloje, aukštesni pareigūnai net 4 kartus priėmė skirtingus sprendimus (lyginant su bylą kuruojančiu prokuroru) dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo, t.y. bylą tiriantis prokuroras 4 kartus nutraukė ikiteisminį tyrimą, o aukštesni prokurorai bei teismai panaikino šiuos sprendimus ir ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais ir manytina, kad yra rimtas pagrindas įtarti bylą tiriančių pareigūnų suinteresuotumą užtikrinti, kad tyrimas būtų baigtas įtariamiesiems palankiu sprendimu (ikiteisminį tyrimą nutraukiant) arba tai, jog pareigūnų kompetencija nėra tinkama tirti tokio pobūdžio bylas. Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės tesės normų, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Teismas nenustatė neteisėtų teisėsaugos institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, o ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl pernelyg ilgo proceso nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti konkrečius neteisėtus teisėsaugos institucijų ir jų pareigūnų veiksmus bei neleidžia padaryti išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą ir tuo pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo nurodomų EŽTT išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos, taigi, ieškovas remiasi klaidingai interpretuojama ir aiškinama teismo praktika. Be to, į bylą nėra pateiktas nei vieno iš cituojamų sprendimų vertimas į lietuvių kalbą, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinį dokumentą grindžia tarptautinio ar užsienio teismo priimta teisės aiškinimo taisykle, turi pateikti šio teismo procesinio sprendimo, kuriame suformuluota ši taisyklė, kopiją, taip pat įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą į valstybinę kalbą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad esminis ieškovo interesas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek reiškiant civilinį ieškinį buvo prisiteisti negautus dienpinigius už komandiruotes. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu patvirtino, kad šis teisėtas interesas buvo apgintas dar 2006 metais, o reikalavimas priteisti likusią sumą yra netenkintinas. Iš aptartų aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškinys valstybei buvo pareikštas tik todėl, kad L. K. reikalauta suma nebuvo priteista iš UAB „Girteka“, taigi, tikrasis ieškovo tikslas yra ne apginti pažeistas teises, o nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita. Šis turtinis interesas nėra nei teisėtas, nei pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. K. ieškinį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 stripsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Byloje remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais liudytojų parodymais šalių paaiškinimais nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės bylos aplinkybes. 2007 01 24 apeliantas su skundu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su skundu reikalaudamas įpareigoti darbdavį UAB „Girteka“ išmokėti jam priklausančius dienpinigius ir išduoti atsiskaitymo lapelius už kiekvieną išmokėtą dienpinigių dieną, nurodė negavęs pusės darbdavio pažymoje nurodytų dienpinigių. Valstybinė darbo inspekcija 2006-03-10 atsakymu apeliantui pranešė, jog pagal darbdavio pateiktus duomenis jis į komandiruotes buvo siųstas 24 kartus, jam turėjo būti išmokėta viso 58 282,02 Lt, o pagal darbdavio inspekcijai pateiktus kasos išlaidų orderius jam buvo išmokėta 55 118,47 Lt liko neišmokėta 3 163,55 Lt, kuriuos Valstybinė darbo inspekcija įpareigojo darbdavį išmokėti apeliantui 2006-06-24 ieškovas su skundu kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą dėl galimai nusikalstamų darbdavio veiksmų, teigdamas, jog jo parašai kasos išlaidų orderiuose suklastoti. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2006-07-13 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje (dokumento klastojimas), užbaigtas 2013-09-18, Vilniaus apygardos teismui priėmus neskundžiamą 2013-09-18 nutartį palikti galioti Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės T. P. 2013-06-19 nutarimą atsisakyti panaikinti skyriaus prokuroro R. K. 2013-04-09 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 57-1-01177-06. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas penkis kartus, atnaujintas keturis kartus. Galutine ir neskundžiama nutartimi, kuria ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatuota, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro R. K. 2013-04-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl veikų, nustatytų BK 182 straipsniop 1 dalį (sukčiavimas), 300 straipsnio 1 dalį (klastojimas), 301 straipsnio 1 dalį (antspaudo, spaudo blanko suklastojimas), 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), buvo nutrauktas pagrįstai, nenustačius nusikaltimo požymių, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnyje (aplaidus apskaitos tvarkymas) suėjus baudžiamosios bylos senaties terminui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovas 2013-12-18 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl komandiruotpinigių priteisimo, tačiau teismas 2013-12-19 nutartimi ieškinio nepriėmė, nesilaikius išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. 2014-02-19 Ieškovas pakartotinai pateikė ieškinį teismui dėl 2014-01-28 Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS – 562 panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-12861-727/2014). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-25 sprendimu ieškinys buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2015-03-05 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą (c. b. Nr. 2-12861-727/2014). Kasacinis skundas dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties nebuvo priimtas.Apelianto skundo argumentas jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinį dėl atitinkamų institucijų proceso vilkinimo, pareigūnų nekvalifikuotumo ir aplaidumo dėl ko apelianto nuomone buvo pažeistas įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas procese, kas lėmė Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, jog visas beveik 10 metų trukęs procesas, turėtų būti vertinamas kaip vientisas procesas nes tiek kreipdamasis į darbo inspekciją, tiek inicijuodamas baudžiamąją bylą, tiek kreipdamasis su civiliniu ieškiniu jis siekė vieno ir to paties tikslo, kad darbdavys išmokėtų jam priklausančius komandiruotpinigius, atmestinas kaip nepagrįstas byloje nustatytais faktais.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kiekvienas iš ieškovo tiek teismine, tiek neteismine tvarka inicijuotų procesų, siekiant atgauti apeliantui jo nuomone neteisėtai neišmokėtus komandiruotpinigius dėl jo trukmės vertintinas atskirai. Be to pažymėtina, jog pats atsakovas delsė kreiptis į teismą dėl darbo išmokų (komandiruotpinigių) išieškojimo ieškinio teisenos tvarka ir ieškinį padavė tik 2013-12-19, kuris beje nebuvo priimtas dėl nuo paties apelianto priklausiusių priežasčių, nesilaikius išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, o 2014-02-19 buvo priimtas ieškinys dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo jo reikalavimai darbdaviui, pareikšti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka buvo atmesti.Todėl teismas pagrįstai kiekvieno iš vykusių procesų trukmę ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokurorų veiksmus ikiteisminiame tyrime ir teismo veiksmus nagrinėjant ginčą civilinio proceso tvarka vertino atskirai.Vertindamas ikiteisminio tyrimo eigą, teismas pagrįstai atsižvelgė, jog iš dalies ilgą ikiteisminį tyrimą lėmė ta aplinkybė, kad jo metu apelianto pozicija dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų bei žalos jam kito. 2006-06-24 skunde apeliantas buvo nurodęs, kad darbdavys klastojo parašus arba išmokamų pinigų sumas ant kasos išlaidų orderių, dėl ko reikėjo atlikti kasos išlaidų orderių rašysenos tyrimą. Atliktos rašysenos ekspertizę ir nustačius, jog parašai nėra suklastoti, vėlesnėse apklausose bei skunduose dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, apeliantas jau nurodė, jog kasos išlaidų orderiuose pasirašęs jis pats, teigė gavęs mažesnes sumas nei įrašytosios orderiuose, darbdaviui pataisant (suklastojant įrašus orderiuose apie išduotas sumas Be to ikiteisminio tyrimo eigoje kito jo nurodytų tokiu būdu suklastotų orderių skaičius nuo 9 iki 4 kasos išlaidų orderių. Remdamasis šiais faktais teismas pagrįstai konstatavo, jog tokie nukentėjusio veiksmai lėmė reikalingų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų skaičių bei atliekamo ikiteisminio tyrimo veiksmų trukmę.Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyrė ikiteisminio tyrimo eigą ir priežastis lėmusias tokią šio tyrimo trukmę. Pirmosios instancijos teismas sutiko su apelianto atstovu, kad vien ikiteisminio tyrimo nutraukimų, jų apskundimų ir atnaujinimo veiksmai lėmė beveik dviejų metų ikiteisminio tyrimo laikotarpį. Todėl teismas išanalizavo priežastis lėmusias ikiteisminio tyrimo atnaujinimus po kiekvieno nutraukimo. Ištyręs apelianto teiktų skundų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimų motyvus, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad pats apeliantas skunduose keldavo vis kitus reikalavimus apklausti naujus asmenis (UAB „Girteka“ darbuotojus), kuriuos apklausus, aplinkybės dėl galimo dokumentų klastojimo ar jiems neišmokėtų priklausančių piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais, kurias anot apelianto turėjo nurodyti šie liudytojai nepasitvirtindavo. Siekiant apklausti minėtus liudytojus tiek esamus, tiek buvusius UAB „Girteka“ darbuotojus tyrėjai susidurdavo su objektyviomis kliūtimis, neįteikiamais šaukimais, liudytojų negalėjimu atvykti į apklausas dėl darbo pobūdžio (tolimųjų reisų vairuotojai). Viso tyrimo eigoje apklausti 29 asmenys.Vertindamas apelianto argumentus, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų nekvalifikuotumo ir aplaidžių veiksmų, priimant nepagrįstus nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, kaip priežasties sąlygojusios jo teisės į trumpiausią procesą pažeidimą. Teismas pasisakė dėl kiekvieno tyrimo atnaujinimo priežasčių. Pirmasis tyrimo atnaujinimas 2007-12-18, sąlygotas formalaus procesinio pažeidimo, suteikiant pareiškėjui teisę teikti skundą, jį pripažįstant nukentėjusiuoju, įtraukus pareiškėją nukentėjusiuoju 2007-12-18 nutarimu, 2007-12-19 priėmus analogišką pirmajam nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tyrimas atnaujintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įpareigojus apeliantą apklausti pagal kiekvieną ginčo orderį, ištirti aplinkybes (apklausiant specialistą) dėl grafoje „pinigus gavau“ pasirašymo, taip pat apklausti apelianto nurodytus liudytojus. Trečiąjį kartą tyrimas atnaujintas, konstatavus BPK pažeidimus, nutraukiant tyrimą dėl senaties. Ketvirtą kartą tyrimą nutraukus 2012-05-16 nutarimu nenustačius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, šis nutarimas panaikintas aukštesniojo prokuroro nutarimu konstatavus, kad ne visos reikšmingos aplinkybės įvertintos. Tačiau ir po šio atnaujinimo, papildomai apklausus liudytojus bei įtariamaisiais patrauktus tam tikrus asmenis, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2013-04-09 nutarimu, kuris paliktas Vilniaus apygardos teismo 2013-09-18 galutine ir neskundžiama nutartimi.Taigi, ieškovas aktyviai naudojosi jam BPK numatytomis teisėmis skųsti pareigūnų veiksmus, jis ir pats nenurodo, jog jam kaip nors buvo kliudoma šias teises įgyvendinti. Apeliantui buvo suteikta teisė reikalauti tirti vis naujus įrodymus, keliant vis kitokias versijas. Tos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, įvertinęs surinktų byloje įrodymų visumą, subjektyviai įvertinę jų aktualumą, svarbą perspektyviam tolimesniam tyrimui, buvo nutraukę ikiteisminį tyrimą tais pačiais pagrindais, kuriais tyrimas nutrauktas ir ištyrus visus apelianto reikalautus ištirti įrodymus, kad galutinėje išvadoje nenustatytos nusikalstamos veikos, neduoda pagrindo teigti, kad užtrukus tyrimui buvo pažeistos apelianto teisės.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo, remiantis kasacinio teismo praktika padaryta išvada, jog tai, kad prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo vedimą, vertinimu, išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą, manyta, kad padarytos veikos neturi nusikaltimų požymių, o aukštesnių pareigūnų (prokurorų ar teisėjų) vertinta kitaip, nesuponuoja išvados, kad pareigūnai veikė aplaidžiai, nerūpestingai ir nekvalifikuotai. Ikiteisminio tyrimo veiksmai gali būti teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (LAT 2002-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (LAT 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003). Kaip matyti iš bylos medžiagos, net ir atnaujinus nutrauktą ikiteisminį tyrimą aukštesnių pareigūnų ar teismo procesiniais sprendimais, ikiteisminio tyrimo galutinis rezultatas buvo toks pats – jo nutraukimas.Teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog ikiteisminio tyrimo eigos trukmę įtakojo ir tai, kad siekiant patikrinti apelianto iškeltą versiją jog kasos išlaidų orderiai galėjo būti klastojami nurodant neteisingas išmokamas pinigų sumas, ko pasėkoje apeliantas neva negavo kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų, nes pasirašant išlaidų orderius sumos skaičiais būdavo nurodytos kitos, o eilutėje „Gavau“ suma žodžiais nebuvo užpildyta, 2010-04-08 buvo suformuota užduotis FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui atlikti objektų UAB „Girteka“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už keturis metus (2004-08-01 – 2008-08-12) ir, kad reikalaujami tyrimui dokumentai gauti tik pritaikius procesinės prievartos priemones – poėmį, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 nutartimi, o specialisto išvada pateikta 2011-07-05. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė tokie veiksmai kaip įtariamųjų ir apklausiamųjų daugėtas būtinumas atlikti daugelį procesinės prievartos veiksmų, paskirtos kelios ekspertizės, tyrimo specifiškumas paties nukentėjusio asmens abejojimas savo paties pareiškimais, o ne pareigūnų aplaidumas, delsimas, vengimas operatyviai atlikti tyrimo veiksmus, pažeidžiant BPK normų reikalavimus. Taip pat tai, kad ikiteisminio tyrimo laiką ženkliai prailgino ir pareiškėjo skundų gausa dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, tame tarpe ir dėl jų nutraukimo, nors baigiamuoju dokumentuoju – teismo nutartimi pasitvirtino ikiteisminio tyrimo pareigūnų vertinimas, kad byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina nusikaltimų sudėties. CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai tame tarpe ir dėl per ilgai trukusio bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (LAT 2011 12 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Tačiau pastarosios trys civilinės atsakomybės sąlygos byloje taikant civilinę atsakomybę turi būti nustatytos visos trys, nesant bent vienos jų civilinė atsakomybė negalima. Apeliacinio skundo argumentai jog teismas nenustatęs neteisėtų pareigūnų veiksmų netyrė kitų civilinės atsakomybės sąlygų žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos taip pat atmestinas, nes nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė negali būti taikoma, kitaip sakant nesant neteisėtų veiksmų nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir parengtinio tyrimo pareigūnų veiksmų.Vertindama ikiteisminio tyrimo trukmę, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ikiteisminio tyrimo trukmė atitiko baudžiamosios bylos sudėtingumą ir paties ieškovo elgesį procese, būtinybę skirti kelias ekspertizes.Kaip jau minėta pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog civilinės bylos nagrinėjimo proceso trukmė vertintina atskirai nuo vykusio baudžiamojo proceso. Procesas civilinėje byloje Nr. 2-12861-727/2014 pradėtas 2014-02-19 ieškovui pareiškus tinkamą ieškinį teismui, teismui priėmus jį nagrinėti, parengiamojoje proceso stadijoje skyrus du parengiamuosius posėdžius ir bylą išnagrinėjus iš esmės viename posėdyje. Apeliacinės instancijos teisme, apskundus pirmosios instancijos sprendimą, nutartis priimta 2015-03-05, civilinę bylą apeliacinėje instancijoje gavus 2014-11-20. Tiek ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, tiek atsakovo atstovai sutiko, kad tokie civilinės bylos nagrinėjimo terminai neleidžia teigti, kad civilinis procesas buvo nepateisinamai uždelstas, pažeidžiantis teisę į įmanomai trumpiausią bylos išnagrinėjimo laiką. Tokiai pozicijai pritarė pirmosios instancijos teismas su šiomis išvadomis sutinka ir kolegija Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėVidas StankevičiusLiuda Uckienė