Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-320-567/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-26
Bylos Nr.: e2A-320-567/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00053-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Čėsnienė, Neringa Švedienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“
Atsakovas: V. B., J. G., V. K., R. P., uždarajai akcinei bendrovei „ChemTrade LT“, Airijoje registruotai bendrovei „Sago Industries Limited“

Civilinė byla Nr. e2A-320-567/2025Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00053-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.2.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ ieškinį atsakovams V. B., J. G., V. K., R. P., uždarajai akcinei bendrovei „ChemTrade LT“, Airijoje registruotai bendrovei „Sago Industries Limited“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Grigeo Klaipėda“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1. priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų V. B., J. G., V. K., R. P., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ChemTrade LT“, Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ (toliau – ir bendrovė „Sago Industries Limited“) 1 424 516 Eur nuostolių atlyginimą;

1.2. priteisti ieškovei iš atsakovų V. B., J. G., V. K., R. P. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovų UAB „ChemTrade LT“, bendrovės „Sago Industries Limited“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3. priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad AB „Grigeo Klaipėda“ (ankstesnis pavadinimas AB „Klaipėdos kartonas“) gamina kartono popieriaus produkciją, tam ieškovei yra būtinos atitinkamos žaliavos ir (ar) medžiagos, pavyzdžiui, krakmolas, dažai bei kitos cheminės medžiagos, kurias ieškovė perka iš atitinkamų tiekėjų (pardavėjų, gamintojų).

3. 2014 m. sausio 3 d. ieškovė su atsakove UAB „ChemTrade LT“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis Nr. 1), pagal kurią UAB „ChemTrade LT“ įsipareigojo parduoti ieškovei krakmolą, dažus, skirtus popieriaus gamybai, ir kitas medžiagas. Konkreti prekė, jos kiekis ir kaina buvo nurodyta Sutarties Nr. 1 prieduose. Sutarties Nr. 1 šalys 2015 m. sausio 5 d. sudarė priedą Nr. 16 prie Sutarties Nr. 1, pagal kurį UAB „ChemTrade LT“ įsipareigojo parduoti ieškovei prekę – natūralų tapijokos krakmolą, iš viso 528 t, kaina – 520 Eur/t, pridėjus pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Tiekimą pagal šią sutartį atsakovė UAB „ChemTrade LT“ ieškovei vykdė 2014–2015 m. (nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn.).

4. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. tapijokos krakmolo tiekimas ieškovei turėjo būti vykdomas per atsakovę bendrovę „Sago Industries Limited“. 2016 m. vasario 1 d. ieškovė ir bendrovė „Sago Industries Limited“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis Nr. 2), pagal kurios priedą Nr. 1 bendrovė „Sago Industries Limited“ įsipareigojo tiekti ieškovei tapijokos krakmolą, prekės kaina – 520 Eur/t.

5. Iš viso ieškovė iš atsakovių UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“ 2014–2019 m. turėjo įsigyti 12 241 t tapijokos krakmolo, už kurį sumokėjo 6 507 740 Eur, t. y. iš UAB „ChemTrade LT“ – 2 119 t tapijokos krakmolo, o iš bendrovės „Sago Industries Limited“ –10 122 t tapijokos krakmolo.

Šalies argumentai

6. Ieškovės teigimu, atlikto vidinio tyrimo metu buvo išsiaiškinta: (i) 2014–2015 m. atsakovė UAB „ChemTrade LT“ negalėjo tiekti ir iš tikrųjų netiekė ieškovei tapijokos krakmolo, nes šios rūšies krakmolu neprekiavo nei UAB „Algol Chemicals“, nei užsienio įmonė „Lantmännen Reppe“ (iš kurių atsakovė neva pirko tapijokos krakmolą); (ii) 2015–2019 m. atsakovės bendrovės „Sago Industries Limited“ ieškovei pateiktas krakmolas taip pat negalėjo būti ir nebuvo tapijokos rūšies dėl to, kad šios rūšies krakmolu taip pat neprekiauja Vokietijoje registruota įmonė „Jäckering Mühlen-und Nährmittelwerke GmbF“ (toliau – „Jackering“); (iii) per 2014–2019 m. laikotarpį AB „Grigeo Klaipėda“ iš atsakovių įsigijo 12 241 t ne tapijokos rūšies krakmolo, o kviečių krakmolo ir būtent už šios rūšies, o ne tapijokos rūšies, faktiškai gautą krakmolo kiekį AB „Grigeo Klaipėda“ atsakovėms sumokėjo bendrą 6 507 740 Eur kainą.

7. Paaiškėjus, kad AB „Grigeo Klaipėda“ mokėjo atsakovėms prekės pardavimo kainą, tuo tarpu atsakovės tiekė pigesnę prekę, dėl kurios nebuvo sutarta, ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Reikalaujamą priteisti žalos atlyginimo dydį sudaro kainos skirtumas, kurį, ieškovės manymu, ji permokėjo, atsakovėms UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovei „Sago Industries Limited“ tiekiant ne tos rūšies krakmolą.

Šalies argumentai

8. Ieškovės teigimu, nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais visų atsakovų veiksmais. Žalos atlyginimo ieškovė reikalauja tiek iš prekės tiekėjų – atsakovių UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“, tiek ir iš atsakovų fizinių asmenų – V. B. (duomenys neskelbtini); J. G. (buvęs (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, būtent V. B. ir J. G. sprendimu buvo nutarta pirkti tapijokos krakmolą iš UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“. Taip pat iš V. K. (duomenys neskelbtini); UAB „Algol Chemicals“ buvo ieškovės kartono popieriui gaminti reikiamų dažų tiekėja (pardavėja)); R. P. (ieškovės teigimu, jis (duomenys neskelbtini). Ieškovės tvirtinimu, bendrais, tarpusavyje suderintais atsakovų veiksmais, kurių vieni faktiškai kontroliavo ir įtakojo krakmolo pirkėjos – ieškovės veiksmus, o kiti faktiškai lėmė krakmolo pardavėjų UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“ veiksmus, buvo sukurta ir 2014–2019 m. laikotarpiu realizuota schema, kai ieškovei, kuri turėjo galimybę apskritai nepirkti kartono popieriui gaminti nebūtinų tapijokos rūšies krakmolo ir jo nenaudoti popierinės produkcijos gamyboje, vietoj su krakmolo tiekėjomis atsakovėmis UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“ sutarto įsigyti tapijokos rūšies krakmolo apgaulės būdu buvo tiekiamas pigesnis kitos rūšies – kviečių krakmolas.

9. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo ieškovei iš atsakovų, kaip solidariųjų skolininkų, skirtingais pagrindais: 1) iš atsakovių krakmolo pardavėjų pagal sutartinės atsakomybės taisykles dėl netinkamos rūšies krakmolo pagal pirkimo–pardavimo sutartis pateikimo; 2) iš buvusio ieškovės vadovo, buvusio ieškovės darbuotojo, pardavėjų vadovo, pardavėjų faktinio vadovo ir faktinio steigėjo – pagal deliktinės atsakomybės taisykles dėl bendrininkavimo su krakmolo pardavėjomis, joms pristatant netinkamos rūšies krakmolą.

Atsiliepimas

10. Atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutiko, atsiliepimuose nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, taikant ieškinio senaties terminą. Atsakovų teigimu, ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė „Sago Industries Limited“ ir (ar) UAB „ChemTrade LT“ tiekė ne tapijokos, bet kviečių krakmolą, todėl ieškinys nelaikytinas pagrįstu.

11. Atsakovas J. G. pažymėjo, kad su juo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) dėl darbuotojo kaltės. Ieškovė, nutraukdama darbo sutartį su atsakovu, šiurkščiu jo darbo pareigų pažeidimu nurodė tai, kad jis, žinodamas, jog ilgą laiką kartono gamybai buvo perkamos žaliavos, medžiagos, faktiškai tiekiant pigesnę nei nurodytą sąskaitose alternatyvą, dėl tokio savo kalto veikimo ar neveikimo tyčia padarė itin didelę žalą ieškovei. Atsakovas J. G. šį ieškovės sprendimą apskundė. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-366-1071/2020 2020 m. kovo 3 d. sprendimu (kuris paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-740-253/2020) (toliau – Darbo byla) atmetė ieškovės ieškinį dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, t. y. teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais atsakovas kaltinamas ir šiame ieškinyje.

Žemesnės instancijos teismas

12. Civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-328-460/2021).

13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ apeliacinį skundą, 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-268-516/2022). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ neįrodė, jog pagal su UAB „ChemTrade LT“ ir bendrove „Sago Industries Limited“ sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis ir jų priedus jai buvo tiekiamas ne tapijokos, o kitos rūšies, pigesnis kviečių krakmolas. Teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovei neįrodžius, jog jai buvo tiekiama ne pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta prekė, t. y. ne tapijokos, o paprastas kviečių krakmolas, nėra pagrindo konstatuoti, jog AB „Grigeo Klaipėda“ neteisėtais ir tyčiniais atsakovų veiksmais buvo padaryta žala, dėl to nėra pagrindo vertinti kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė reikalavimus grindė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto tyrimu (raštu) bei bendrovės „AllStarch“ tyrimo vertinimo išvadomis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto tyrimo (rašto) ir „AllStarch“ tyrimo vertinimas buvo atliktas Darbo byloje, kurioje ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“, remdamasi iš esmės tokiais pačiais argumentais ir įrodymais kaip ir šioje civilinėje byloje, siekė įrodyti, kad jai iš UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“ buvo tiekiamas ne tapijokos, o kviečių krakmolas ir kad atsakovas J. G. tai žinojo. Darbo byloje teismai konstatavo, kad ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė, jog vietoje tapijokos krakmolo buvo tiekiamas kviečių krakmolas ir kad atsakovas (J. G.) apie tai žinojo bei nesiėmė jokių veiksmų. Darbo byloje buvo konstatuota, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto raštas, kuriuo apeliantė remiasi nagrinėjamoje byloje, nėra laikytinas tinkamu įrodymu, jog AB „Grigeo Klaipėda“ gamybos veikloje vietoje tapijokos krakmolo buvo naudojamas kviečių krakmolas, taip pat buvo įvertintos ir „AllStarch“ tyrimo išvados, kad mėginiai, paimti iš bendrovės „Sago Industries Limited“ siuntos, yra tapijokos krakmolas.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023 nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą, kuriais buvo atmestas ieškovės ieškinys, panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi prejudicija Darbo byloje ir neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų visumos. Spręsdami, ar atsakovės tinkamai vykdė su ieškove sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis dėl tapijokos krakmolo tiekimo, teismai turėjo iš naujo įvertinti tiek Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto raštą, tiek kitus įrodymus, pateiktus Darbo byloje ir nagrinėjamoje byloje. Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus, padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus ir dėl šios priežasties byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

16. Kasacinis teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į Darbo bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovei ir atsakovui J. G. (asmenims, dalyvavusiems abiejose bylose) šioje byloje prejudiciniais laikytini faktai, jog J. G. nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kad jis nežinojo, jog galimai vietoj tapijokos krakmolo buvo tiekiamas kviečių krakmolas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė įrodinėjo, jog UAB „ChemTrade LT“ faktiškai buvo valdoma ir kontroliuojama atsakovų V. B. ir V. K. (atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) per statytinį atsakovą R. P., tačiau nepakako įrodymų pagrįsti aplinkybes, jog atsakovų buvo sukurta ir realizuota schema, kuri, kaip nurodo ieškovė, užtikrino, kad viso ginčo laikotarpiu (2014–2019 m.) vietoje tariamai įsigyjamo tapijokos krakmolo apgaulės būdu buvo tiekiamas pigesnis kviečių krakmolas.

19. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovai fiziniai asmenys tarpusavyje bendravo, palaikė draugiškus santykius, dirbo vienoje ar kitoje bendrovėje, įsigijo vienos ar kitos bendrovės akcijas, tai, jog atsakovės kaip juridiniai asmenys tiekė ieškovei ir kitokio pobūdžio prekes, nepatvirtina ieškovės nurodomos schemos faktinio veikimo.

20. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. balandžio 14 d. Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-462-480/2021 pagal ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ ieškinį atsakovams V. B., R. P., J. G., V. K. ir UAB „ChemTrade LT“ dėl padarytos žalos atlyginimo ir pagal ieškovės UAB „Algol Chemicals“ ieškinį atsakovams UAB „ChemTrade LT“, V. K., V. B. ir R. P. dėl žalos atlyginimo (toliau – Dažų byla), kurioje priimtas sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-162-330/2022 buvo paliktas nepakeistas ir įsiteisėjo.

21. Dažų byloje ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė aplinkybe, kad V. K. buvo (duomenys neskelbtini), todėl Dažų byloje ši aplinkybė buvo tiriama ir nustatyta, jog V. K. nebuvo (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovei nepateikus naujų įrodymų, teismas sutiko su atsakovo V. K. argumentu ir pripažino, kad nustatyta aplinkybė Dažų byloje, jog V. K. nebuvo (duomenys neskelbtini) faktiniu vadovu, šioje byloje laikytina prejudiciniu faktu.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje prejudiciniu faktu laikytina Darbo byloje nustatyta aplinkybė, jog J. G. nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, t. y. jis nežinojo, jog vietoje tapijokos krakmolo galimai buvo tiekiamas kviečių krakmolas.

23. Taigi, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių tariamos schemos, nukreiptos į siekį tiekti ieškovei vietoj brangesnės rūšies pigesnį krakmolą ir taip pasipelnyti, sukūrimo ir veikimo.

24. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas konstatavo, kad būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti jos nurodytas aplinkybes, jog atsakovės UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovė „Sago Industries Limited“, vykdydamos su ieškove sudarytas pirkimo?pardavimo sutartis nuo 2014 m. iki 2019 m. perdavė ieškovei šių sutarčių sąlygų neatitinkantį, t. y. kitos rūšies krakmolą.

25. Įvertinęs ieškovės pateiktų įrodymų visumą, teismas nusprendė, kad jie nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovės perdavė ieškovei ne tapijokos, o kviečių krakmolą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui specialistų, ekspertų išvadų, patvirtinančių ginčo objektų neatitikimą ieškovės ir atsakovių sudarytų sutarčių sąlygoms.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė įrodinėjo, jog atsakovė UAB „ChemTrade LT“ pirko kvietinį krakmolą iš Švedijos bendrovės „Lantmännen Reppe“ ir tą patį kvietinį krakmolą patiekė ieškovei kaip tariamai tapijokos krakmolą, pirktą iš Latvijos įmonės „SIA Avi-Vest“ ar Suomijos įmonės „Haarla“, o atsakovė bendrovė „Sago Industries Limited“ pirko kvietinį krakmolą iš Švedijos bendrovės „Lantmännen Reppe“, Latvijos bendrovės „SIA Avi-Vest“ ir Vokietijos bendrovės „Jackering“, ir tą patį kvietinį krakmolą patiekė ieškovei kaip tariamai tapijokos krakmolą, pirktą iš Kazachstano bendrovės TOO „Baltman“.

27. Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovė pateikė likviduotos dėl bankroto UAB „M S“ veiklos dokumentus, t. y. ieškovės atstovų parengtą likviduotos dėl bankroto UAB „M S“ saugotų ir ieškovei atsakovių pateiktų CMR važtaraščių palyginamąją lentelę bei CMR važtaraščius, UAB „M S“ PVM sąskaitas faktūras atsakovėms už dokumentų tvarkymo paslaugas, kitus veiklos dokumentus.

28. Teismas sutiko su atsakovių UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“ argumentais, kad ieškovės pateikti CMR važtaraščiai, buvę likviduotos dėl bankroto UAB „M S“ veiklos dokumentuose, vertintini kritiškai ir negali būti siejami su byloje nagrinėjamo ieškinio dalyku bei patvirtinti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad CMR važtaraščiuose nėra visų būtinų šio dokumento elementų: siuntėjo, krovinio vežėjo, krovinio gavėjo parašų ir spaudų. Teismo vertinimu, tik šių duomenų visumos buvimas kiekviename iš šių CMR važtaraščių, kiekių sutapimas, leistų pagrįstai pripažinti įrodyta ieškovės nurodytą aplinkybę. Teismas įvertino, kad atsitiktiniai šių duomenų sutapimai nėra objektyvūs, nes prieštarauja logikai, protingumo kriterijams, kuriais teismas turi pareigą vadovautis įrodymų vertinimo procese.

29. Teismas nemanė, kad ir kiti ieškovės pateikti įrodymai (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto raštas, įrodymai dėl 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. siuntomis pristatyto krakmolo ieškovei, Lietuvos statistikos departamento (dabar Valstybės duomenų agentūra) duomenys apie 2014–2019 m. į Lietuvos Respubliką importuoto tapijokos (maniokų) krakmolų kiekius, bei ieškovės pateikti suvestiniai krakmolo suvartojimo (2012–2019 m.) duomenys, bei bendrovės „Sago Industries Limited“ atstovės T. B. (A.) elektroninis laiškas bendrovei „Jackering“, prašant tiekiamam krakmolui naudoti etiketę, nurodant natūralaus krakmolo S00 (native starch S00) pavadinimą, nenaudojant natūralaus kvietinio krakmolo (native wheat starch) pavadinimo, pagrindžia jos įrodinėjamas aplinkybes, t. y. kad atsakovės ieškovei tiekė kviečių krakmolą vietoj tapijokos krakmolo.

30. Teismo vertinimu, nesant byloje kitų įrodymų, pagrindžiančių kviečių krakmolo tiekimą ieškovei vietoje tapijokos krakmolo, aptarti ieškovės duomenys nepatvirtina, kad atsakovės UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovė „Sago Industries Limited“ ginčo laikotarpiu tiekė kviečių krakmolą, o ne tapijokos krakmolą, kadangi juose nėra duomenų, patvirtinančių, jog faktiškai buvo patiekta prekė, neatitinkanti sutarčių sąlygų.

31. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės, siekdamos paneigti ieškovės argumentus, pateikė duomenis apie ginčo laikotarpiu iš subjektų pirktus tapijokos krakmolo kiekius. Atsakovė UAB „ChemTrade LT“ nurodė, kad ji ieškovei patiektą tapijokos krakmolą įsigijo iš Latvijos įmonės „SIA Avi-Vest“ ir Suomijos įmonės „Haarla“. Patvirtindama šias aplinkybes, atsakovė UAB „ChemTrade LT“ pateikė 2014 m. kovo 10 d. sutartis su Latvijos įmone „SIA Avi-Vest“ dėl tapijokos krakmolo ir pardavėjos išrašytas sąskaitas bei du UAB „ChemTrade LT“ tapijokos krakmolo užsakymus iš Suomijos įmonės „Haarla“. Atsakovė UAB „ChemTrade LT“ pateikė nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. spalio 5 d. Latvijos įmonės „SIA Avi-Vest“ išrašytas 91 PVM sąskaitas faktūras už bendrą 2 119 800 kg (2 119,80 t) tapijokos krakmolo kiekį.

Atsiliepimas

32. Atsakovė bendrovė „Sago Industries Limited“ nurodė, kad ji tapijokos krakmolą, parduotą ieškovei, pirko iš Kazachstano bendrovės TOO „Baltman“, ir turėjo sudariusi sutartis, galimybę įsigyti ir patiekti šį krakmolą iš Vietnamo ir Lenkijos įmonių, taip pat krakmolą tiekė kitoms įmonėms.

Žemesnės instancijos teismas

33. Atsakovė bendrovė „Sago Industries Limited“ pateikė 2015 m. birželio 15 d. sudarytą sutartį su Vietnamo subjektu dėl 209 t krakmolo pirkimo ir 2019 m. sausio 13 d. sudarytą sutartį su Vietnamo subjektu dėl 204 t krakmolo pirkimo, 2015 m. rugsėjo 3 d. sudarytą susitarimą su Lenkijos subjektu dėl 2 000 t tapijokos krakmolo tiekimo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2015 m. rugpjūčio 15 d. sudarytą sutartį su Kazachstano bendrove TOO „Baltman“ dėl bulvių krakmolo ir tapijokos krakmolo tiekimo, bei TOO „Baltman“ išrašytas sąskaitas faktūras bendrovei „Sago Industries Limited“. Atsakovė bendrovė „Sago Industries Limited“ pateikė nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. vasario 4 d. TOO „Baltman“ išrašytas 421 PVM sąskaitas faktūras už 10 098 000 kg (10 098 t) tapijokos krakmolo kiekį.

34. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pareiškė reikalavimą kreiptis į prokurorą dėl pateiktų įrodymų klastojimo, tačiau teismas nusprendė, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog aptariamos sąskaitos faktūros yra suklastotos ir nepripažinti jų įrodymais byloje bei apie suklastojimo faktą pranešti prokurorui.

35. Teismas konstatavo, kad ieškovei neįrodžius, jog jai ginčo laikotarpiu buvo tiekiama ne pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta prekė, neįrodžius pačios žalos padarymo fakto ir atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovei atsakovų neteisėtais ir tyčiniais veiksmais buvo padaryta žala, dėl to nėra pagrindo vertinti kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

36. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovė nepagrįstai prašo taikyti visų atsakovų solidariąją prievolę atlyginti žalą bei nusprendė, jog ieškovė neįrodė ir prašomų atlyginti patirtų nuostolių dydžio. Teismo vertinimu, UAB „Ernst & Young Baltic“ 2020 m. vasario 6 d. ataskaita nėra pakankamas bei patikimas įrodymas, kad teismas jos pagrindu galėtų nustatyti žalos dydį, o tokio pobūdžio bylose teismas neturi įrodymų rinkimo iniciatyvos teisės.

37. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, jog jis pareikštas, praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas nustatė, kad atsakovių UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“ atžvilgiu taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, o atsakovų V. B., J. G., V. K., R. P. atžvilgiu taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Šalies argumentai

38. Teismo vertinimu, ieškovei anksčiausiai 2019 m. gegužės 17 d., o vėliausiai 2019 m. gegužės 31 d. buvo žinoma apie jos nurodomą pažeistą teisę, dėl kurios gynimo ji 2020 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą. Taigi, teismas nusprendė, kad atsakovių UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“ atžvilgiu dėl savo teisės gynimo su ieškiniu ieškovė kreipėsi praleidusi taikytiną ieškinio senaties terminą, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

39. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas; bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

39.1. Teismas ydingai paskirstė įrodinėjimo pareigą bylos šalims. Teismas nepagrįstai reikalavo ieškovės įrodyti tai, kad pardavėjai perdavė ieškovei sutarties neatitinkančią prekę, kai tuo tarpu būtent pardavėjoms, turinčioms visus daikto rūšį patvirtinančius įrodymus, kilo įstatyminė pareiga įrodyti tai, jog pirkėjai buvo perduota sutartį atitinkanti prekė.

39.2. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas: nepagrįstai atsakovių pateiktus duomenis, kuriais buvo siekiama įrodyti, kad ieškovei buvo tiekiama sutartimis sulygta prekė, laikė patikimais įrodymais, nors atsakovių pateikti duomenys neatitinka ne tik įrodymų formai, bet ir turiniui keliamų reikalavimų, nėra pagrįsti pirminiais duomenimis. Teismas nevertino ieškovės pateiktų ekspertizės aktų įrodomosios reikšmės ir ieškovės pateiktų CMR važtaraščių, gautų iš likviduotos dėl bankroto UAB „M S“, duomenis laikė nepagrįstais.

39.3. Ieškovė įvykdė procesinę pareigą ir teismui pateikė prašomos priteisti žalos atlyginimo pagrindimą, t. y. UAB „Ernst & Young Baltic“ 2020 m. vasario 6 d. ataskaitą. Tačiau teismas nepagrįstai, atsakovėms nepateikus ją paneigiančių įrodymų, ieškovės pateiktą ataskaitą vertino kaip nepatikimą.

39.4. Atsakovės UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovė „Sago Industries Limited“ turėjo visas galimybes pateikti jų turimus įrodymus, pagrindžiančius ieškovei tiekto krakmolo rūšį, tačiau šių įrodymų sąmoningai neteikė, todėl tokiu elgesiu prisiėmė tokių įrodymų nepateikimo padarinius – contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcijos taikymą. Šios prezumpcijos taikymas šiuo atveju reiškia, kad byloje turėjo būti pripažinta, jog atsakovės tiekė ieškovei ne sutartyse nurodytą tapijokos krakmolą, o kitos rūšies – kviečių krakmolą.

Žemesnės instancijos teismas

39.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kitose teismų nagrinėtose bylose vertintas faktines aplinkybes pripažino prejudiciniais faktais šioje byloje. Darbo byloje apskritai nebuvo nagrinėjami ir sprendžiami klausimai, susiję su atsakovės UAB „ChemTrade LT“ sutartinės prievolės vykdymu 2014–2015 m., o Dažų byloje jokia apimtimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl krakmolo tiekimo ieškovei, todėl vien dėl šios priežasties, esant visiškai kitam įrodinėjimo dalykui, teismas sprendime negalėjo remtis prejudicija.

39.6. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Senaties termino pradžia sietina su 2020 m. vasario 6 d., kai ieškovė gavo UAB „Ernst &Young Baltic“ ataskaitą.

Atsiliepimas

40. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „ChemTrade LT“ ir atsakovas R. P. prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

40.1. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nepagrindė teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus, o pateikė faktinių aplinkybių subjektyvią interpretaciją.

40.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktą, prejudiciniais faktais pripažindamas kitose bylose įsiteisėjusiais sprendimais nustatytas aplinkybes.

40.3. Apeliantė nepagrįstai ieškinio senaties pradžios momentą sieja su UAB „Ernst &Young Baltic“ ataskaitos gavimo momentu. Ieškovės 2019 m. pavasarį inicijuotas vidinis tyrimas rodo, kad jau tuo momentu ieškovei kilo abejonių dėl tiekiamos žaliavos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei suformuotą teismų praktiką dėl ieškinio senaties ir civilinės atsakomybės bei pagrįstai konstatavo, kad ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi taikytiną ieškinio senaties terminą.

41. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė bendrovė „Sago Industries Limited“ prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

41.1. Klaipėdos apygardos teismas tinkamai išnagrinėjo įrodymus ir juos objektyviai įvertino, pagrįstai kitose teismų nagrinėtose bylose vertintas faktines aplinkybes pripažino prejudiciniais faktais šioje byloje.

41.2. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį. Apeliantė nurodė, kad iš 2018 m. gegužės 16 d. bei 2018 m. rugsėjo 7 d. krakmolo siuntų lydinčiųjų dokumentų kai kuriems ieškovės darbuotojams kilo abejonių, ar krakmolo pardavėjos (bendrovės „Sago Industries Limited“) tiektas krakmolas iš tikrųjų yra būtent tapijokos krakmolas. Vadinasi, apeliantė apie jos tariamą teisių pažeidimą sužinojo dar 2018 m. gegužės mėnesį.

41.3. Ieškovė neįrodė, kad bendrovė „Sago Industries Limited“ tiekė būtent kviečių krakmolą. 2019 m. birželio 7 d. „AllStarch“ atlikto mėginių tyrimo atsakyme yra nurodyta, jog atsakovės pateikto tyrimui krakmolo pavyzdys yra tapijokos krakmolas.

41.4. Teismas tinkamai nusprendė, kad UAB „Ernst & Young Baltic“ 2020 m. vasario 6 d. ataskaita neįrodo ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio ir nėra pakankamas bei patikimas įrodymas, jog teismas jos pagrindu galėtų nustatyti žalos dydį, o tokio pobūdžio bylose teismas neturi įrodymų rinkimo iniciatyvos teisės.

42. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

42.1. Ieškovės ir atsakovo V. K. nesiejo materialieji teisiniai santykiai, pagal kuriuos susiformuotų procesiniai teisiniai santykiai. Atsakovas neturėjo fiduciarinių pareigų ieškovei, dėl šių aplinkybių atsakovo V. K. atsakomybė negalima pagal darbuotojo deliktinės civilinės atsakomybės institutą. Be to, byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovę su atsakovėmis UAB „ChemTrade LT“ ir bendrove „Sago Industries Limited“ siejo sutartiniai pirkimo?pardavimo teisiniai santykiai. Nustačius sutartinių santykių egzistavimo faktą tarp juridinių asmenų, atsižvelgiant į plėtojamą teismų praktiką dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo, kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nepagrįstai prašo nustatyti visų atsakovų solidariąją prievolę atlyginti žalą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

42.2. Teismas įvertino UAB „Ernst & Young Baltic“ 2020 m. vasario 6 d. ataskaitą ir argumentuotai padarė išvadą, kad ši ataskaita neįrodo ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio.

42.3. Ieškovės argumentas, kad teismas nepagrįstai atsakovo V. K. atžvilgiu „Dažų byloje“ vertintas aplinkybes pripažino prejudiciniu faktu, turėtų būti vertinamas, kaip prieštaraujantis teisiniam reglamentavimui bei teismų suformuotoms teisės taikymo taisyklėms dėl prejudicinių faktų. Nepriklausomai nuo to, kad skiriasi pats ginčo objektas Dažų byloje (ginčo objektas dažai) ir šioje byloje (ginčo objektas krakmolas), tačiau tas pats faktas, jog V. K. buvo UAB „Algol Chemicals“ faktiniu vadovu, tais pačiais įrodymais buvo grindžiamas Dažų byloje ir nagrinėjamoje byloje.

Šalies argumentai

42.4. Teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad atsakovių UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“ atžvilgiu dėl savo teisės gynimo su ieškiniu ieškovė kreipėsi, praleidusi taikytiną ieškinio senaties terminą, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

Atsiliepimas

43. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas J. G. prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, netenkinti apeliantės prašymo nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

43.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje konstatavo, kad, atsižvelgiant į Darbo bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovei ir atsakovui (asmenims, dalyvavusiems abiejose bylose) šioje civilinėje byloje prejudiciniais faktais laikytini faktai, jog atsakovas J. G. nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, t. y. jis nežinojo, jog vietoj tapijokos krakmolo buvo tiekiamas kviečių krakmolas, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie atsakovo dalyvavimą kvietinio krakmolo panaudojimo vietoj tapijokos krakmolo schemoje yra atmestini kaip neįrodyti.

43.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje nustatė, kad būtent pirkėja (šiuo atveju ieškovė) turi įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad jai buvo perduotas kitos rūšies (negu nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje) daiktas, todėl skundo argumentai dėl to, jog teismas neteisingai paskirstė bylos šalims įrodinėjimo pareigą, atmestini.

43.3. Ieškovės civilinėje byloje pateikti ir (ar) Klaipėdos apygardos teismo išreikalauti netiesioginiai įrodymai nepagrindžia ieškinio pagrįstumo. Dažų bei Darbo bylose konstatuoti prejudiciniai faktai, šioje civilinėje byloje pateikti tiesioginiai įrodymai patvirtina tai, kad ieškovei ginčo laikotarpiu buvo tiekiamas tapijokos krakmolas.

44. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, netenkinti apeliantės prašymo nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

44.1. Apeliantės argumentai nepagrindžia atsakovo V. B. dalyvavimo jos įrodinėjamose schemose ir ryšio su krakmolo pardavimo ar pirkimo procesu.

44.2. Šiuo atveju būtent apeliantė netinkamai vykdė pareigą apskaičiuoti žalą, o ne neturėjo galimybės apskaičiuoti žalą, todėl teismas neturėjo pagrindo ir teisės skaičiuoti žalą už apeliantę.

44.3. Apeliantės argumentai, kad apie tariamą pažeidimą ji sužinojo tik 2020 m. vasario 6 d. gavusi UAB „Ernst & Young Baltic“ ataskaitą, yra klaidingi, nes ataskaitoje buvo tirti ir vertinti išimtinai tik apeliantės pateikti dokumentai ir duomenys, bet jokių naujų duomenų ataskaitą pateikusi UAB „Ernst & Young Baltic“ nerinko. Atsakovo teigimu, iš Darbo bylos duomenų matyti (2019 m. gegužės 17 d. ieškovės (duomenys neskelbtini) V. M. įteikė atsakovui J. G. reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo), t. y. apeliantė jau 2019 m. gegužės 17 d. disponavo informacija apie galimai tiektą netinkamos rūšies krakmolą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

45. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal ieškovės apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

46. Apeliantė bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantės manymu, atsižvelgiant į itin didelę bylos apimtį, bylos šalių skaičių (byloje dalyvauja net 7 šalys), byloje vertintinų faktinių aplinkybių bei įrodymų gausą, byla Lietuvos apeliaciniame teisme bus operatyviau išnagrinėta žodinio, o ne rašytinio proceso tvarka. Atsakovai su prašymu nesutiko ir teigė, kad nėra pagrindų skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

47. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

48. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28–29 punktai).

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, buvimo. Prašymas iš esmės grindžiamas didele bylos apimtimi, joje nustatinėtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų gausa, tačiau šios aplinkybės nesuponuoja poreikio skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Bylos šalys procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai išdėstė esmines bylos nagrinėjimui faktines aplinkybes, nurodė ir aptarė įrodymus, kuriais grindžia pareikštus reikalavimus bei atsikirtimus į juos, apeliantė skunde aiškiai išdėstė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, kurie gali būti įvertinti rašytinio proceso tvarka. Be to, apeliantė, prašydama nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, nekonkretizuoja, kokias aplinkybes būtų galima nustatyti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, todėl teisėjų kolegija apeliantės prašymą laiko deklaratyviu ir nepagrindžiančiu sąlygų, leidžiančių nukrypti nuo bendros bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos buvimo. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

50. Nustatyta, kad ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ ir atsakovė UAB „ChemTrade LT“ 2014 m. sausio 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „ChemTrade LT“ įsipareigojo parduoti ieškovei krakmolą, dažus, skirtus popieriaus gamybai ir kitas medžiagas (Sutarties Nr. 1 1.1 punktas). Konkreti prekė, jos kiekis ir kaina buvo nurodyta Sutarties Nr. 1 prieduose. Sutarties Nr. 1 šalys 2015 m. sausio 5 d. sudarė priedą Nr. 16 prie 2014 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurį UAB „ChemTrade LT“ įsipareigojo parduoti AB „Grigeo Klaipėda“ prekę – natūralų tapijokos krakmolą, iš viso 528 t, kaina – 520 Eur/t, pridedant PVM. Tapijokos krakmolą atsakovė UAB „ChemTrade LT“ ieškovei tiekė 2014–2015 m.

51. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. tapijokos krakmolo tiekimas ieškovei buvo vykdomas per atsakovę Airijoje registruotą bendrovę „Sago Industries Limited“. Nustatyta, kad 2016 m. vasario 1 d. ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ ir atsakovė bendrovė „Sago Industries Limited“ pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios priedą Nr. 1 atsakovė bendrovė „Sago Industries Limited“ įsipareigojo tiekti ieškovei tapijokos krakmolą, prekės kaina – 520 Eur/t.

52. Iš viso AB „Grigeo Klaipėda“ iš atsakovių UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“ 2014–2019 m. įsigijo 12 241 t krakmolo, už kurį sumokėjo 6 507 740 Eur.

53. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl žalos atlyginimo, apeliantės (ieškovės) AB „Grigeo Klaipėda“ teigimu, atsakovėms UAB „ChemTrade LT“ ir Airijoje registruotai bendrovei „Sago Industries Limited“ 2014–2019 m. tiekus ne tos rūšies prekę, t. y. ne tapijokos, o pigesnį – kviečių krakmolą. AB „Grigeo Klaipėda“ teigimu, ji mokėjo atsakovėms sutartyse nurodytą prekės pardavimo kainą, tuo tarpu atsakovės tiekė pigesnę prekę, dėl kurios nebuvo sutarta. Reikalaujamą priteisti žalos dydį sudaro kainos skirtumas, kurį, ieškovės manymu, ji permokėjo, atsakovėms UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovei „Sago Industries Limited“ tiekiant ne tos rūšies krakmolą.

54. Kadangi žala, ieškovės teigimu, yra priežastiniu ryšiu susijusi neteisėtais visų atsakovų veiksmais, todėl žalos atlyginimo ji reikalauja tiek iš prekės tiekėjų – atsakovių UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“, tiek ir iš atsakovų fizinių asmenų – V. B. (buvęs ieškovės (duomenys neskelbtini), J. G. (buvęs ieškovės (duomenys neskelbtini), V. K. (buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius) ir R. P. (ieškovės teigimu, jis (duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkas bei buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius). Apeliantės teigimu, buvę darbuotojai (atsakovai) žinojo faktą, kad apeliantei vietoj tapijokos krakmolo tiekiamas kviečių krakmolas, tačiau nesiėmė veiksmų, jog užkirstų kelią nuostolių atsiradimui. Ieškovės teigimu, tiek tiekėjos, tiek jų vadovas, faktinis vadovas ir faktinis steigėjas, tiek ir buvę apeliantės darbuotojai solidariai atsakingi už ieškovei padarytą žalą.

55. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo ieškovei iš atsakovų, kaip solidariųjų skolininkų, skirtingais pagrindais: 1) iš atsakovių krakmolo pardavėjų sutartinės atsakomybės pagrindu dėl netinkamos rūšies krakmolo pagal pirkimo–pardavimo sutartis pateikimo; 2) iš buvusio ieškovės vadovo, buvusio ieškovės darbuotojo, pardavėjų vadovo, pardavėjų faktinio vadovo ir faktinio steigėjo – deliktinės atsakomybės pagrindu dėl bendrininkavimo su krakmolo pardavėjomis, joms pristatant netinkamos rūšies krakmolą.

56. Skirtingi pagrindai, kuriais reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, lemia ne tik skirtingus ieškinio senaties terminus, bet ir įrodinėjimo pareigos naštos paskirstymo ypatumus, dėl kurių teisėjų kolegija pasisakys atskirai.

Dėl ieškinio senaties

57. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimui, pareikštam atsakovėms UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovei „Sago Industries Limited“, taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas, redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Reikalavimui, pareikštam atsakovams V. B., J. G., V. K., R. P., taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų byloje nėra.

58. Spręsdamas dėl atsakovų prašymo taikyti ieškovės pareikštiems reikalavimams ieškinio senaties terminą, teismas nurodė, kad ieškovei anksčiausiai 2019 m. gegužės 17 d., o vėliausiai 2019 m. gegužės 31 d. buvo žinoma apie jos nurodomą pažeistą teisę, dėl kurios gynimo ji 2020 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą. Teismas nusprendė, kad atsakovėms UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovei „Sago Industries Limited“ ieškovė ieškinį pateikė, praleidusi taikytiną ieškinio senaties terminą ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

59. Apeliaciniame skunde šios teismo išvados kvestionuojamos. Apeliantės teigimu, atsižvelgusi į UAB „Ernst & Young Baltic” 2020 m. vasario 6 d. ataskaitoje (ieškinio 63 priedas) pateiktas išvadas, o ne nuo 2019 m. gegužės 17 d. ar nuo 2019 m. gegužės 31 d. kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ji galėjo sužinoti ir sužinojo, kad vietoje brangesnio tapijokos krakmolo 2014–2019 m. iš UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“ jai buvo tiekiamas pigesnis kviečių krakmolas, dėl to apeliantė patyrė žalą.

60. Taigi, byloje kilo klausimas – ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė momentą, nuo kurio skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šis terminas, kadangi teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

61. Aiškindamas šias nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 35 punktas).

62. Apeliantė, kaip minėta, teigia, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo (suprato) tik tuomet, kai susipažino su UAB „Ernst & Young Baltic“ 2020 m. vasario 6 d. ataskaitos išvadomis.

63. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik šalies paaiškinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

64. Aktualu ir tai, kad ieškinį atsakovams ieškovė pareiškė, siekdama jų tariamai neteisėtais veiksmais sukeltos žalos atlyginimo. Tam, kad toks ieškinys būtų patenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltė (išskyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Pagal kasacinio teismo praktiką, tokiais atvejais ieškinio senaties termino pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai ieškinio senaties termino pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017, 26 punktas).

65. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant apie tai, kada apeliantė galėjo ir turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą, būtina nustatyti, kada apeliantei kilo įtarimai, kad vietoj brangesnio tapijokos krakmolo jai yra tiekiamas pigesnis kviečių krakmolas ir dėl to ji patiria žalą.

66. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo momento, yra nepagrįsti.

67. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nėra nuosekli, teikdama paaiškinimus byloje. Ieškinyje teigė, kad kai kuriems AB „Grigeo Klaipėda“ darbuotojams kilo abejonių, ar krakmolo pardavėjos bendrovės „Sago Industries Limited“ pateiktas krakmolas iš tikrųjų yra būtent tapijokos krakmolas dar iš 2018 m. gegužės 16 d., 2018 m. rugsėjo 7 d. pateiktų krakmolo siuntų lydinčiųjų dokumentų. Taigi, akivaizdu, kad kilus abejonėms dėl prekės atitikties ir galimai patirtos žalos, ieškovė turėjo ir galėjo patvirtinti arba paneigti savo abejones aktyviais veiksmais dar 2018 m. gegužės mėnesį (pvz., paimdama mėginius), tačiau to neatliko.

68. Apeliantės nurodoma UAB „Ernst & Young Baltic” 2020 m. vasario 6 d. ataskaita buvo parengta ne siekiant nustatyti galimą apeliantės teisių pažeidimą, bet galimą patirtos žalos dydį: ataskaitos 6 lape nurodyta, kad šio vertinimo tikslas yra apskaičiuoti klientės iki 2019 m. vasario 6 d. patirtus nuostolius ir susikaupusias palūkanas. Nors apeliantė teigia, kad nesant duomenų apie galimai patirtą žalą ji negalėjo įgyvendinti savo teisių, t. y. pareikšti ieškinį teisme, tačiau ataskaitoje vienareikšmiškai nurodyta, kad išvados joje parengtos pagal klientės (t. y. apeliantės) ir jos advokatų pateiktą informaciją (ataskaitos 8 lapas). Vadinasi, preliminarius duomenis, pagrindžiančius tariamai patirtą žalą apeliantė turėjo dar iki ataskaitos pateikimo. Be to, ataskaitoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų daromos išvados apie galimą apeliantės teisių pažeidimą, todėl skundo argumentai dėl netinkamai teismo nustatytos ieškinio senaties termino pradžios (siejant ją išimtinai su 2020 m. vasario 6 d. ataskaitos gavimu) nelaikytini pagrįstais.

69. Teisėjų kolegija nemano, kad apeliantės galimybę laiku kreiptis į teismą siekiant apginti jos galimai pažeistas teises ribojo tai, jog jos vadovas buvo V. B., kuris, kaip teigia apeliantė, dalyvavo schemoje, tiekiant apeliantei ne tapijokos, bet kviečių krakmolą. Apeliantė nepagrindė aptariamos schemos egzistavimo. Nustatyta, kad Darbo byloje buvo pateikti duomenys apie tai, kad dar 2019 m. gegužės 17 d. apeliantės l. e. p. direktorius įteikė atsakovui J. G. reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo: kodėl ilgą laiką su J. G. žinia buvo perkamas tapijokos krakmolas, o faktiškai į gamybą pristatomas kviečių krakmolas, kuris yra ženkliai pigesnis (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos e2-366-1071/2020 1 t., b. l. 36). Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad apeliantės skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti teismo išvadas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo, yra nepagrįsti.

70. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą ???Todėl ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigą) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-1075/2024, 26 punktas).

71. Nagrinėjamu atveju apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti nėra suėjęs. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad egzistuoja pagrindai atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, apeliantė nenurodė, jų nenustatė ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

72. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą ir pagrįstai pripažino, jog ieškinys atsakovėms UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovei „Sago Industries Limited“ dėl žalos atlyginimo pareikštas, praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalyje 2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatytą ieškinio senaties terminą, pagrindų ir sąlygų jį atnaujinti nenustatyta.

73. Nepaisant to, kad konstatuota aplinkybė (jog ieškinys atsakovėms UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovei „Sago Industries Limited“ pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą) sudaro savarankišką pagrindą ieškinio reikalavimus šioms atsakovėms atmesti (CK 1.131 straipsnis), pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškiniu įrodinėjama visų atsakovų bendrai įgyvendinta schema parduodat apeliantei ne tą prekę, dėl kurios buvo susitarta sutartimis, nustatinėjo, ar ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimus iš esmės. Todėl teisėjų kolegija taip pat vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kuriomis konstatuota, kad ieškovė neįrodė, jog jai buvo parduotos netinkamos prekės, teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl įrodinėjimo pareigos, kai pirkėjas pareiškia ieškinį pardavėjui, kad perduotas kitos rūšies daiktas negu nustatyta sutartyje

74. AB „Grigeo Klaipėda“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovių UAB „ChemTrade LT“ ir Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ grindžia šalis siejusiomis pirkimo–pardavimo sutartimis. Apeliantė įrodinėja, kad nors sutartimis atsakovės įsipareigojo tiekti tapijokos krakmolą, iš tiesų buvo tiekiamas pigesnis kviečių krakmolas, todėl atsakovėms (kaip krakmolo pardavėjoms) prašoma taikyti atsakomybę dėl netinkamos rūšies krakmolo pagal pirkimo–pardavimo sutartis tiekimo.

75. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jai ginčo laikotarpiu buvo tiekiama ne pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta prekė. Apeliantė ne tik nesutinka su teismo atliktu įrodymų, kuriais ji siekė pagrįsti ieškinio reikalavimus, vertinimu, bet taip pat teigia, kad teismas netinkamai paskirstė bylos šalims įrodinėjimo pareigą. Prieš pasisakydama dėl skundo argumentų, kuriais ginčijamas bylą išnagrinėjusio teismo atliktas įrodymų vertinimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kam tenka įrodinėjimo pareiga, kai pirkėjas pareiškia ieškinį pardavėjui dėl perduoto kitos rūšies, negu nustatyta sutartyje, daikto.

76. Nagrinėjamai bylai aktualios teisės normos, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, nustato, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

77. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.333 straipsnį, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (aptariamo straipsnio 1 dalis); laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu nurodyta sutartyje, daiktas (aptariamo straipsnio 7 dalis). Taigi, pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas).

78. Išdėstytos teisės normos suponuoja išvadą, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nurodytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti būtent pirkėjas, nes įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos.

79. Nagrinėjamai bylai aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023 (civilinė byla, kuria AB „Grigeo Klaipėda“ ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, panaikinus teismų sprendimus (nutarties 12–14 punktai). Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad pagal kasacinio teismo praktiką būtent pirkėja (šiuo atveju ieškovė) turi įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad buvo perduotas kitos rūšies, negu nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, daiktas (aptariamos kasacinio teismo nutarties 39 punktas).

80. Nors 2023 m. kovo 31 d. nutartyje taip pat pažymėta, kad pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, jog pardavė atitinkančius sutartį daiktus (aptariamos kasacinio teismo nutarties 38 punktas), šis išaiškinimas, kuris suponuoja teismo pareigą išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas, grįsti tik pagal byloje esančių įrodymų visumą, nepaneigia nurodytu teisiniu reglamentavimu nustatytos bei kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos pareigos būtent pirkėjai įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, apeliacinio skundo argumentas dėl įrodinėjimo pareigos netinkamo paskirstymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl įrodymų vertinimo

81. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. ieškinį atmetė pagal išimtinai atsakovių pateiktus duomenis, dėl kurių tikrumo ir įrodomosios vertės kyla abejonių; nevertino ieškovės pateiktų įrodymų.

82. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir jis nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl tam tikrų aplinkybių, turi nurodyti ir pagrįsti, kokias įrodymų vertinimo taisykles teismas galimai pažeidė, kokių aplinkybių neįvertino. Tik apeliantės subjektyvus įrodymų vertinimas ir nesutikimas su teismo išvadomis nėra pagrindas pripažinti teismo sprendimą neteisingu.

83. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023 nurodyta, kad pirkėjas, teigdamas, jog pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (aptariamos kasacinio teismo nutarties 38 punktas). Tačiau, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo (to neneigia ir apeliantė), į bylą nėra pateikta tiesioginių įrodymų, kurie leistų neabejotinai teigti, kad nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. atsakovės tiekė ieškovei ne sutartimis aptartą prekę.

84. Pažymėtina, kad apeliantė įrodinėjo, jog atsakovų (kurių vieni faktiškai kontroliavo ir lėmė AB „Grigeo Klaipėda“ veiksmus (J. G., V. B.), o kiti – krakmolo pardavėjų UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“ veiksmus (V. K., R. P.) susitarimu buvo sukurta ir 2014–2019 m. realizuota schema, kai ieškovei vietoje tariamai įsigyjamo brangesnio tapijokos krakmolo apgaulės būdu buvo tiekiamas pigesnis kitos rūšies krakmolas.

85. Dėl šios schemos veikimo, apeliantės teigimu, ji objektyviai negali pateikti į bylą tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą, kadangi visi atsakovai, būdami susiję ir veikdami kartu, sąmoningai ir tiesiogiai veikė taip, kad tokie įrodymai neegzistuotų ir (ar) būtų neprieinami ieškovei.

86. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė ne tik nepagrindė jos įrodinėjamos schemos egzistavimo, bet ir fakto, kad jai buvo tiektos kitos, nei sutartimis sutartos, prekės.

87. Šias išvadas pagrindžia tai, kad kasacinis teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023 nustatė, jog, atsižvelgiant į Darbo bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovei ir atsakovui J. G. šioje byloje prejudiciniais faktais laikytini faktai, kad J. G. nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, jis nežinojo, jog galimai vietoj tapijokos krakmolo buvo tiekiamas kviečių krakmolas (aptariamos kasacinio teismo nutarties 50 punktas).

88. Aplinkybė, kad būtent V. B. ir J. G. sprendimu buvo nutarta pirkti tapijokos krakmolą iš UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovės „Sago Industries Limited“, taip neva įgyvendinant schemą, paneigiama pačios apeliantės į bylą pateiktais įrodymais: apeliantės pateiktomis Pirkimo proceso vadybos nuostatomis – tiekėjų atranką vykdo pirkimus vykdantys asmenys, techninę dokumentaciją pirkimui rengia ir sąlygas nustato prekę perkantis (užsakantis) skyrius (tarnyba) (6.4.4. papunktis) (ieškinio priedai Nr. 6–8). Todėl nustačius, kad J. G. (buvęs ieškovės gamybos padalinio vadovas, o vėliau gamybos direktorius), t. y. asmuo, kuris pagal Pirkimo proceso vadybos nuostatas rengdavo sąlygas pirkimams, nežinojo apie tai, jog apeliantei galimai buvo tiekiamas ne tapijokos, o kviečių krakmolas (nutarties 87 punktas), bei nustačius, kad V. B. (buvęs ieškovės generalinis direktorius) nedalyvavo pirkimo procesuose, apeliantės argumentai dėl šių asmenų veikimo schemoje laikytini nepagrįstais.

89. Nors apeliantė teigia, kad V. K. yra (duomenys neskelbtini) steigėjas, tačiau pagal bylos duomenis nustatyta, jog šis atsakovas nuo 2002 m. kovo 4 d. iki 2013 m. sausio 21 d. dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku, o nuo 2013 m. sausio 21 d. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Tai, kad ši įmonė buvo ieškovės kartono popieriui gaminti reikiamų dažų tiekėja (pardavėja), neįrodo atsakovo ryšio su atsakove UAB „ChemTrade LT“ ar dalyvavimo šios įmonės veikloje. Pažymėtina, kad tokią pačią išvadą byloje padarė ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis Dažų byloje nustatytomis aplinkybėmis. Nors Dažų byloje buvo vertinamas klausimas dėl AB „Grigeo Klaipėda“ žalos, patirtos dėl netinkamos prekės (dažų) tiekimo iš kitų tiekėjų (ne atsakovių nagrinėjamoje byloje), atlyginimo, bet Dažų byloje buvo sprendžiama dėl apeliantės ir šioje byloje įrodinėjamos schemos egzistavimo ir nuspręsta, kad V. K. nedalyvavo UAB „ChemTrade LT“ valdyme ir steigime, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šia išnagrinėtoje byloje konstatuota aplinkybe, kurią pagrindžia ir nagrinėjamoje byloje savarankiškai nustatytos aplinkybės.

90. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei nebuvo kliūčių pateikti jos įrodinėjamas aplinkybes pagrindžiančių tiesioginių įrodymų, o į bylą pateikti įrodymai neįrodo, kad apeliantei ginčo laikotarpiu buvo tiekiamas ne tapijokos, o kviečių krakmolas.

91. Nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, apeliantė teigia, kad teismas nevertino jos pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į jos iškeltas abejones dėl atsakovių pateiktų įrodymų leistinumo ir įrodomosios reikšmės ir ieškinį atmetė iš esmės pagal atsakovių pateiktus įrodymus.

92. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kaip deklaratyvius ir nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

93. Minėta, pareiga įrodyti, kad apeliantei buvo tiekiamos kitos nei pirkimo?pardavimo sutartimis aptartos prekės, yra nustatyta būtent apeliantei (ieškovei), tačiau šiuo atveju ieškovė vietoj to, kad tiesioginiais ir patikimais įrodymais pagrįstų jos įrodinėjamas aplinkybes, ginčijo atsakovių į bylą pateiktus įrodymus, kuriais jos siekė įgyvendinti joms suteiktą teisę atsikirsti į ieškovės argumentus.

94. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė terminą šalims iki 2023 m. balandžio 20 d. pateikti teismui papildomus rašytinius įrodymus, rašytinius paaiškinimus, prašymus.

95. Atsakovė UAB „ChemTrade LT“ pateikė duomenis apie tai, kad ji turėjo galimybę parduoti ieškovei ir buvo įsigijusi tapijokos krakmolą pagal 2014 m. kovo 10 d. su Latvijos įmone „SIA Avi-Vest“ pasirašytą sutartį. Siekdama pagrįsti šios sutarties realumą, atsakovė pateikė Latvijos įmonės „SIA Avi-Vest“ išrašytas sąskaitas (91 vnt.). Be to, buvo pateikti įrodymai apie UAB „ChemTrade LT“ tapijokos krakmolo užsakymus iš Suomijos įmonės „Haarla“ bei juos pagrindžiantys tarptautiniai krovinių pervežimo važtaraščiai.

96. Pažymėtina, kad apeliantė, susipažinusi su atsakovės UAB „ChemTrade LT“ pateiktais duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 8 d. teismui pateikė pareiškimą apie įrodymų suklastojimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek atsakovės UAB „ChemTrade LT“ į bylą pateiktas Latvijos įmonės „SIA Avi-Vest“ išrašytas sąskaitas, tiek apeliantės argumentus dėl jų tikrumo ir patikimumo, padarė išvadą, jog byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad aptariamos sąskaitos faktūros yra suklastotos, kadangi nėra duomenų, objektyviai pagrindžiančių, jog jų turinyje yra įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, įrašyta melaginga informacija.

97. Apeliantė nurodo, kad sąskaitų faktūrų suklastojimą patvirtina pagal teisinės pagalbos prašymą pateikti duomenys iš Latvijos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos. Pažymima, kad pateikdama duomenis Latvijos Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino tik dviejų paskutinių sąskaitų faktūrų tikrumą. Ginantis nuo tokių teiginių, atsakovė UAB „ChemTrade LT“ pateikė Latvijos Respublikos audito paslaugas teikiančios ribotos atsakomybės bendrovės „ILA Tax & Accounting Solutions“ išvadą, kurioje paaiškinta, kad Latvijos įmonė neprivalėjo deklaruoti prekių pirkimo iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės trišalio sandorio sudarymo, jeigu šalys susitarė dėl tokio trišalio sandorio, o pirkėjas, šiuo atveju Lietuvos įmonė, taikė PVM nupirktoms prekėms.

98. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apeliantės deklaratyvūs teiginiai dėl atsakovės pateiktų įrodymų klastojimo nepaneigia jų įrodomosios reikšmės. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei apeliantė turėjo pagrįstų abejonių dėl atsakovės dokumentų klastojimo, ji galėjo pati inicijuoti teisinius procesus dėl galimo dokumentų klastojimo, tačiau teismui įrodymų apie tai, jog apeliantė atliko kokius nors veiksmus, siekdama nuginčyti atsakovės dokumentų tikrumą, nepateikė, todėl apeliantės argumentai dėl atsakovės pateiktų įrodymų suklastojimo atmestini kaip deklaratyvūs.

99. Atsakovė bendrovė „Sago Industries Limited“ taip pat pateikė pirkimo–pardavimo sutartis su Vietnamo, Lenkijos bei Kazachstano bendrove TOO „Baltman“, pagrindžiančias, kad ši bendrovė realiai galėjo tiekti apeliantei būtent tapijokos krakmolą. Be to, bendrovė „Sago Industries Limited“ pateikė teismui sąskaitas faktūras, su visais būtinais rekvizitais, teiktas apmokėti tapijokos krakmolo pardavėjai Kazachstano bendrovei TOO „Baltman“. Tai įrodo krakmolo įsigijimą iš šios bendrovės. Apeliantė abejoja ir šių sąskaitų tikrumu bei teigia, kad realiai susiklosčiusius pirkimo?pardavimo sandorius patvirtintų tik duomenys apie sąskaitų faktūrų apmokėjimą.

100. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje, nei pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartyje konkrečiai nenurodė, kokius duomenis, siekiant atsikirsti į pareikštus reikalavimus, turi teisę pateikti atsakovės. Dėl įrodymų tam tikroms byloje nustatinėtinoms aplinkybėms pagrįsti ar paneigti pakankamumo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, todėl apeliantės teiginiai, kad jos dokumentai yra vieninteliai ar privalomi prekės tiekimo faktui patvirtinti, atmestini kaip nepagrįsti.

101. Šiame kontekste teisėjų kolegija pasisako ir dėl apeliantės argumento, dėl atsakovėms taikytinos contra spoliatorem prezumpcijos pagrįstumo. Apeliantė mano, kad perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris nurodo, jog atsakovės turi teisę pateikti duomenis, pagrindžiančius atitinkamo kiekio tapijokos krakmolo turėjimą (įsigijimą) ir jo tiekimą ieškovei, atsakovės tyčia nepateikė įrodymų, reikšmingų civilinės bylos aplinkybėms nustatytai (apmokėjimo tapijokos krakmolo tiekėjams fakto; krakmolo importavimo į Lietuvą dokumentų ir kt.). Apeliantė mano, kad atsakovėms, tyčia nuslėpusioms bylos nagrinėjimui esminę informaciją, turėjo būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija.

102. Contra spoliatorem yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 69 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas).

103. Įvertinus nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus bei atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pareigą taikyti contra spoliatorem prezumpciją. Nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje, nei pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartyje konkrečiai nenurodė, kokius duomenis siekiant atsikirsti į pareikštus reikalavimus turi teisę pateikti atsakovės. Teismai nurodė tik bendro pobūdžio pareigą pagrįsti fakto buvimą – t. y. kad atsakovės turėjo pakankamą kiekį prekių (tapijokos krakmolo) ir galėjo jas perduoti apeliantei, bet neįpareigojo pateikti konkrečių dokumentų. Atsakovės pateikė įrodymus, kurie, jų vertinimu, buvo pakankami pagrįsti, kad jos ginčo laikotarpiu buvo įsigijusios tapijokos krakmolą ir tiekė jį apeliantei. Tai, kad apeliantė nesutinka su atsakovių pateiktuose dokumentuose nurodoma informacija, nepaneigia jų realumo ir tikrumo bei nesudaro pagrindo taikyti contra spoliatorem prezumpciją.

104. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantės teiginius, kad teismas netinkamai įvertino jos pateiktus rašysenos eksperto A. B. ekspertizės aktus.

105. Nustatyta, kad atsakovės, siekdamos atsikirsti į apeliantės reikalavimus, be išvardintų įrodymų pateikė ir tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių kopijas (toliau – CMR važtaraštis). Apeliantės teigimu, iš jų atsispindi tik krakmolo pristatymas iš atitinkamai atsakovių (bendrovės „Sago Industries Limited“ arba UAB „ChemTrade LT“) į AB „Grigeo Klaipėda“, bet ne krakmolo transportavimas iš jų tiekėjų iki atsakovių. Abejones dėl šių įrodymų tikrumo kelia ir tai, kad jose kaip prekių siuntėjas ir kaip prekių gavėjas, apeliantės teigimu, pasirašė atsakovas J. G.. Šią aplinkybę, apeliantės teigimu, pagrindžia eksperto A. B. ekspertizės aktų išvados.

106. Tačiau atsakovė UAB „ChemTrade LT“, siekdama paneigti apeliantės pateiktus ekspertizės aktus, pateikė rašysenos ir dokumentų tyrimo eksperto A. M. bei rašysenos ir dokumentų rekvizitų tyrimo ekspertės D. G. konsultacinę išvadą, kuri neleido vienareikšmiškai teigti, kad CMR važtaraščiuose yra J. G. parašai (išvadoje pažymėta, jog tikėtina, kad tyrimui atlikti teiktose CMR važtaraščio grafose pasirašė ne J. G.). Todėl byloje esant dviem vienodos įrodomosios galios, tačiau skirtingas išvadas nurodantiems rašytiniams įrodymams, bei apeliantei neprašant teismo skirti ekspertizės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės argumentus dėl to, kad CMR važtaraščiai yra pasirašyti J. G., atmetė kaip neįrodytus. Pažymėtina, kad nors apeliantė nurodo, kad atsakovės pateikta ekspertės D. G. konsultacinė išvada patvirtino A. B. atlikto metodo teisingumą, tai savaime nelemia jo išvadų teisingumo ar didesnės įrodomosios galios.

107. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantės pateikti likviduotos dėl bankroto UAB „M S“ CMR važtaraščiai neįrodo, jog UAB „ChemTrade LT“ pirko kvietinį krakmolą iš Švedijos bendrovės „Lantmännen Reppe“ ir tą patį kvietinį krakmolą patiekė ieškovei kaip tariamai tapijokos krakmolą, pirktą iš Latvijos įmonės „SIA Avi-Vest“ ar Suomijos įmonės „Haarla“, o atsakovė bendrovė „Sago Industries Limited“ pirko kvietinį krakmolą iš Švedijos bendrovės „Lantmännen Reppe“, Latvijos bendrovės „SIA Avi-Vest“ ir Vokietijos bendrovės „Jackering“, ir tą patį kvietinį krakmolą patiekė ieškovei kaip tariamai tapijokos krakmolą, pirktą iš Kazachstano bendrovės TOO „Baltman“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikti CMR važtaraščiai neatitinka šiems dokumentams keliamų reikalavimų (dokumentuose nėra siuntėjo, krovinio vežėjo bei krovinio gavėjo parašų ir spaudų,), juose nurodytas kvietinio krakmolo kiekis visais atvejais skiriasi nuo ieškovės lyginimui pateiktuose važtaraščiuose nurodyto kiekio, todėl nesudarė pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad atsakovės pardavė ieškovei kviečių krakmolą.

108. Apeliantės argumentus paneigia ir tai, kad 2018 m. gruodžio mėn. buvo sudaryta mėginių paėmimo komisija, susidedanti iš J. G., ieškovės pirkimų skyriaus darbuotojų M. J., E. M. ir generalinio direktoriaus V. B.. E. M., dalyvaujant bei stebint kitiems komisijos nariams, paėmė po tris mėginius krakmolo iš trijų skirtingų tiekėjų ir skirtingų krakmolo siuntų, t. y. bendrovės „Sago Industries Limited“, AB „Amilina“ bei „Interstarch“ ir 2019 m. gegužės mėn. išsiuntė mėginius į tarptautinę kompaniją „AllStarch“, kuri atliko tyrimus. 2019 m. birželio 7 d. buvo gautas „AllStarch“ atsakymas, kad mėginys, paimtas iš bendrovės „Sago Industries Limited“ siuntos yra tapijokos rūšies krakmolas. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neneigė šių „AllStarch“ atliktų botaninės kilmės tyrimų išvadų.

109. AB „Grigeo Klaipėda“, be jau paminėtų ir aptartų įrodymų, tai kad jai buvo tiekiamas ne tapijokos, o paprastas kviečių krakmolas, grindė ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto tyrimu (raštu), kuriame nurodyta, jog buvo atliekami krakmolo botaninės kilmės tyrimai mikroskopo metodu, lyginant tiriamuosius metodus su skirtingos rūšinės kilmės krakmolo standartais; ištirti septyni UAB „Axioma servisas“ (tyrimo užsakovės) pateikti krakmolo mėginiai ir nustatyta jų botaninė kilmė (dalis – kviečių, dalis – tapijokos, dalis – kukurūzų). Kartu su šiuo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto raštu ieškovė pateikė nuotraukas, iš kurių vienoje iš jų yra nufotografuotas popieriaus lapas su 2018 m. rugsėjo 12 d. ranka padarytu įrašu, kad paimti 7 krakmolo mėginiai (jokių parašų ir kas paėmė mėginius nėra), kitoje nuotraukoje mėginių maišeliai, kurių tik 6 vnt. Įvertinusi šį dokumentą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto raštas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog ieškovei buvo tiekiamas ne tapijokos krakmolas. Kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto atsakymu (raštu) nėra pateiktas joks akreditavimo pažymėjimas ir (ar) sertifikatas, įrodantis, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės institutas turi teisę ir kompetenciją atlikti tokius botaninės kilmės tyrimus. Iš rašto neaišku, kas atliko tyrimą, nėra jokių duomenų, kad mėginiai iš tiesų buvo paimti tiek iš atsakovės bendrovės „Sago Industries Limited“ tiekto krakmolo, tiek ir iš kitų tiekėjų, nėra pateiktas mėginių paėmimo aktas, kuriame būtų užfiksuota, kas paėmė mėginius ir kurie iš mėginių priklauso atsakovei bendrovei „Sago Industries Limited“, o kurie – kitiems tiekėjams.

110. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje patikimų įrodymų, pagrindžiančių kviečių krakmolo tiekimą ieškovei vietoje tapijokos krakmolo, tiek Lietuvos statistikos departamento (dabar Valstybės duomenų agentūra) duomenys apie 2014–2019 m. į Lietuvos Respubliką importuoto tapijokos krakmolo kiekius, tiek ieškovės nurodomas 2018 m. kovo 14 d. T. B. (A.) elektroninis laiškas dėl etikečių formavimo, tiek ir ieškovės pateikti suvestiniai krakmolo suvartojimo 2012–2019 m. duomenys, nepatvirtina, kad atsakovės UAB „ChemTrade LT“ ir bendrovė „Sago Industries Limited“ ginčo laikotarpiu pagal pirkimo–pardavimo sutartis tiekė kviečių krakmolą, o ne tapijokos krakmolą, kadangi juose nėra duomenų, patvirtinančių, jog faktiškai buvo patiekta prekė, neatitinkanti sutarčių sąlygų. Šiuose įrodymuose užfiksuotą informaciją apeliantė pateikia subjektyviai, atsietai nuo byloje nustatytų aplinkybių.

111. Apeliantė nepagrindė ne tik neteisėtų atsakovų veiksmų, kaip pagrindinės sąlygos jų civilinei atsakomybei taikyti, bet ir prašomos priteisti žalos fakto. Apeliantė prašomos priteisti 1 424 516 Eur žalos dydį grindžia UAB „Ernst & Young Baltic“ 2020 m. vasario 6 d. ataskaita. Šis dokumentas parengtas tik už atsakovės bendrovės „Sago Industries Limited“ vykdytos veiklos laikotarpį; ataskaitoje, nėra duomenų, pagal kokią informaciją joje pateikiamos išvados, kurios ataskaitoje parengtos išimtinai pagal apeliantės (t. y. bylos išnagrinėjimo rezultatu suinteresuoto asmens) ir jos advokatų pateiktą informaciją (ataskaitos 8 lapas); ataskaitos 10 lape nurodyta, kad visi duomenys, kuriuos pateikė ieškovė, nebuvo patikrinti; ataskaitos 21 lape pažymima, jog jos rengėjai nedalyvavo atliekant ir neatliko jokio gautos informacijos tikrinimo. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė ataskaitos tinkamu įrodymu ieškovės prašomos atlyginti žalos faktui ir dydžiui nustatyti.

112. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ neįrodė, jog pagal su atsakovėmis UAB „ChemTrade LT“ ir bendrove „Sago Industries Limited“ sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis ir jų priedus jai buvo tiekiamas ne tapijokos, o kitos rūšies –kviečių krakmolas (CK 6.333 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

113. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliantė tik deklaratyviai teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau nenurodė tokį teiginį pagrindžiančių teisinių argumentų bei nepateikė teismo atliktą vertinimą paneigiančių įrodymų. Skunde nurodoma, kad teismas nemotyvuotai ignoravo tam tikrus įrodymus, tačiau teisėjų kolegijos atliktas skundžiamo sprendimo išvadų pagrįstumo vertinimas šiuos argumentus paneigia. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylos šalims įrodinėjimo pareigą, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, išvadas byloje grindė išsamiu ir visapusišku pateiktų įrodymų įvertinimu, remdamasis jų visuma bei laikydamasis kasacinio teismo suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepagrindė, jog jai iš tiesų buvo tiekiama ne pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta prekė, t. y. ne tapijokos, o kviečių krakmolas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagal ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

114. Ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ apeliacinio skundo netenkinant ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, ieškovė neįgijo teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas netenkinamas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

115. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas reglamentuoja, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

116. Atsakovas V. B. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 3 049,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos. 2025 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 25/05-211 ir 2025 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas 2025 m. II ketvirtį apmokėjo už atsiliepimo į apeliantės apeliacinį skundą parengimą.

117. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikomas 2024 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 335,90 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 3 036,67 Eur (1,3 x 2 335,90 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).

118. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo V. B. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegija mažina atsakovo prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, t. y. iki 3 036,67 Eur.

119. Atsakovas V. K. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 3 105,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: susipažinimo su ieškovės apeliaciniu skundu išlaidos (169,40 Eur), atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos (2 879,80 Eur) bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimo išlaidos (56,47 Eur). 2025 m. gegužės 22 d. pinigų priėmimo kvitas įrodo, kad atsakovas 2025 m. II ketvirtį apmokėjo už suteiktas teisines paslaugas.

120. Atsakovė bendrovė „Sago Industries Limited“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 6 973,63 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: susipažinimo su ieškovės apeliaciniu skundu išlaidos, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimo išlaidos. 2025 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė 2025 m. II ketvirtį apmokėjo už suteiktas teisines paslaugas.

121. Spręsdama dėl atsakovo V. K. ir atsakovės bendrovės „Sago Industries Limited“ prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo, į kurį rengiamas atsiliepimas, analizė, strategijos aptarimas bei susitikimas su klientu dėl pozicijos aptarimo vertinami kaip atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo stadijos sudėtiniai elementai, nes tokio procesinio dokumento neįmanoma parengti nesusipažinus su pateiktu procesiniu dokumentu bei neaptarus pozicijos su klientu, todėl visi šie darbai Rekomendacijų kontekste vertinami kaip atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, o atsiliepimas į apeliacinį skundą išskirtas rekomendacijose kaip atskiras darbas, kuriam rekomenduojamas atitinkamas įkainis. Įvertinusi atsakovo V. K. pateiktus duomenis apie patirtas atstovavimo išlaidas, teisėjų kolegija mažina atsakovo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį, neįtraukiant išlaidų už susipažinimą su apeliaciniu skundu. Atsakovui V. K. iš ieškovės išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti priteisiama 2 936,27 Eur, t. y. atsakovo prašyme nurodytos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos (2 879,80 Eur) bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimo išlaidos (56,47 Eur).

122. Teisėjų kolegija mažina atsakovės bendrovės „Sago Industries Limited“ prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme ir nustato, kad atsakovei iš ieškovės priteisiamas 3 370,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimas (3 036,67 Eur) ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimo išlaidos (233,59 Eur).

123. Atsakovas J. G. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ne tik atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos (2 400 Eur), tačiau ir susipažinimo su kitų atsakovų atsiliepimais į apeliacinį skundą, išlaidos (600 Eur). 2025 m. gegužės 1 d. mokėjimo nurodymas įrodo, kad atsakovas 2025 m. II ketvirtį apmokėjo už suteiktas teisines paslaugas. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso kodekso normos nenustato galimybės pateikti atsiliepimą į kitų šalių atsiliepimus, ir nustato, jog atsakovui J. G. iš ieškovės priteisiamos 2 400 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

124. Atsakovas R. P. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos. 2025 m. gegužės 22 d. pinigų priėmimo kvitas įrodo, kad atsakovas 2025 m. II ketvirtį apmokėjo už suteiktas teisines paslaugas.

125. Atsakovė UAB „ChemTrade Lt“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 2 783,27 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimo išlaidos. 2025 m. gegužės 23 d. lėšų pervedimo nurodymas įrodo, kad atsakovė 2025 m. II ketvirtį apmokėjo už suteiktas teisines paslaugas.

126. Atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 ir 8.17 papunkčiuose nustatyto dydžio, atsakovams iš ieškovės priteisiamas prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas, t. y. atsakovui R. P. iš ieškovės priteisiamas 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „ChemTrade Lt“ iš ieškovės priteisiamas 2 783,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ (juridinio asmens kodas 141011268) 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti atsakovui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ (juridinio asmens kodas 141011268) 3 036,67 Eur (tris tūkstančius trisdešimt šešis eurus ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti atsakovui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ (juridinio asmens kodas 141011268) 2 936,27 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti atsakovui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ (juridinio asmens kodas 141011268) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ChemTrade LT“ iš ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ (juridinio asmens kodas 141011268) 2 783,27 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti atsakovei Airijoje registruotai bendrovei „Sago Industries Limited“ (registracijos kodas 555433) iš ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ (juridinio asmens kodas 141011268) 3 370,26 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėNeringa ŠvedienėVigintas Višinskis