Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-268-516/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-19
Bylos Nr.: e2A-268-516/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00053-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Asta Radzevičienė, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“
Atsakovas: J. G., V. B., V. K., uždarajai akcinei bendrovei „ChemTrade LT“, Airijoje registruotai bendrovei „Sago Industries Limited“, R. P.

Kategorijos

2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
2.6.11.8Daiktų pirkimas-pardavimas išsimokėtinai (kreditan)
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-268-516/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00053-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.8; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ ieškinį atsakovams J. G., V. B., V. K., uždarajai akcinei bendrovei „ChemTrade LT“, Airijoje registruotai bendrovei „Sago Industries Limited“, R. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1. priteisti solidariai iš atsakovų V. B., J. G., V. K., R. P., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ChemTrade LT“, Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ 1 424 516,00 Eur nuostolių atlyginimo;

1.2. priteisti ieškovei AB „Grigeo Klaipėda“ iš atsakovų V. B., J. G., V. K., R. P. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, o iš atsakovų UAB „ChemTrade LT“ ir Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3. priteisti iš atsakovų V. B., J. G., V. K., R. P., UAB „ChemTrade LT“, Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ lygiomis dalimis ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad krakmolo tiekėjai UAB „ChemTrade LT“, Airijoje registruota bendrovė „Sago Industries Limited“ pardavė ieškovei ne tos rūšies krakmolą, dėl kurio buvo sutarta. Buvo parduotas pigesnis kviečių krakmolas už brangesnio „Tapioca“ (tapijokos) krakmolo kainą. Ieškovės buvę darbuotojai (atsakovai) žinojo šį faktą, tačiau nesiėmė veiksmų užkirsti kelią nuostolių atsiradimui, todėl tiek tiekėjai, tiek ir buvę darbuotojai (atskirais periodais) solidariai atsakingi už įmonei padarytą žalą (nuostolius).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė, grįsdama reikalavimus, nurodė, jog tarp AB „Grigeo Klaipėda“ ir atsakovės UAB „ChemTrade LT“ 2014 m. sausio 3 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2014-01-03/4 (ir jos priedais), taip pat tarp AB „Grigeo Klaipėda“ ir atsakovės Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ 2016 m. vasario 1 d. sudaryta sutartimi Nr. 2014-01-03/4 (ir jos priedais) šalys skirtingu periodu, be kita ko, susitarė dėl „Tapioca“ rūšies krakmolo pirkimo–pardavimo, o atsakovės įmonės prisiimtus įsipareigojimus įvykdė netinkamai, nes patiekė ne tokios rūšies krakmolą, o pigesnį kviečių krakmolą, be to, prie šių veiksmų prisidėjo atsakovai – fiziniai asmenys, todėl yra pagrindas atsakovų veiksmus laikyti neteisėtais bei nesąžiningais ir, taikant civilinę atsakomybę, priteisti solidariai nuostolius. Nuostoliais ieškovė laikė jai pagal „Ernst & Young Baltic“, UAB, 2020 m. vasario 6 d. ekspertinio tyrimo aktą atlikus apskaičiavimus nustatytas sumas.

5. Teismas konstatavo, kad reikalavimus daiktui nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas.

6. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės siekiamą teisinį rezultatą – susigrąžinti dalį atsakovėms / įmonėms, vykdant sutartis, sumokėtų sumų, nustačius, kad ieškovė įrodinėja dėl netinkamos rūšies patiektos produkcijos (ne tos rūšies krakmolo) patirtus nuostolius, bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika, spręstina, kad ieškovė gina savo teises, laikydama, jog patiektas krakmolas buvo kitos rūšies ir tuo pačiu jis neatitiko tos rūšies krakmolui būdingų savybių (CK 6.333 straipsnio 6, 7 dalis). Ieškovės pozicija, kad daikto / krakmolo kokybę šiuo atveju reikėtų vertinti kaip daikto trūkumus (CK 6.333 straipsnio 3 dalis), teismo vertinimu, nėra tiksli bei pagrįsta, nes daikto trūkumas galėtų būti svarstomas tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, patiektas kviečių krakmolas neatitiko kokybės savybių / reikalavimų, būdingų kviečių krakmolui, o patiektas „Tapioca“ krakmolas neatitiko „Tapioca“ rūšies krakmolui būdingų / įprastų savybių.

7. Vertindamas atsakovų reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas nustatė, kad ieškovė, kilus abejonių, ar 2014-2019 metų laikotarpiu vietoj brangesnio „Tapioca“ krakmolo nebuvo tiekiamas pigesnis kviečių krakmolas, 2019 metų pavasarį, bendradarbiaudama su UAB „Algol Chemicals“ atstovais, atliko vidinį tyrimą. Atsižvelgdamas į „Ernst & Young Baltic“, UAB, 2020 m. vasario 6 d. ekspertinio tyrimo akte padarytas išvadas, teismas sprendė, kad ieškovė tik nuo minėto akto pateikimo dienos, o ne nuo 2019 m. vasario 6 d. paskutinės gautos krakmolo siuntos, galėjo sužinoti ir sužinojo, kad, jos nuomone, vietoje brangesnio „Tapioca“ rūšies krakmolo 2014-2019 metų laikotarpiu iš atsakovių – įmonių buvo tiekiamas pigesnis kviečių krakmolas, o nuostoliai sudarė iš viso 1 424 516.00 Eur sumą. Teismas nustatė, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. vasario 19 d., todėl nepraleido CK 1.25 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino.

8. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-366-1071/2020 pagal ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ ieškinį atsakovui J. G. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, joje priimtas sprendimas, kuris apeliacine tvarka peržiūrėtas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m liepos 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-740-253/2020) (toliau – ir Darbo byla). Paminėtoje byloje teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo žemdirbystės instituto raštas nėra laikytinas tinkamu įrodymu byloje siekiant įrodyti, jog su atsakovo J. G. žinia ieškovės gamybos veikloje vietoje „Tapioca“ krakmolo buvo naudojamas tik kviečių krakmolas. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė, jog vietoje „Tapioca“ krakmolo buvo tiekiamas kviečių krakmolas ir kad atsakovas apie tai žinojo ir nesiėmė jokių veiksmų. Teismas konstatavo, kad ieškovės atsakovui inkriminuotas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – su darbuotojo žinia ilgą laiką kartono gamybai buvo perkama žaliava / medžiagos, faktiškai tiekiant pigesnę nei nurodytą sąskaitose alternatyvą, ir dėl to dėl savo kalto veikimo ar neveikimo darbuotojas tyčia padarė itin didelės žalos bendrovei – yra pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis, o ne objektyviais įrodymais.

9. Teismo vertinimu, faktinės aplinkybės, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo žemdirbystės instituto raštas nėra laikytinas tinkamu įrodymu byloje, siekiant pagrįsti, kad su atsakovo žinia ieškovės gamybos veikloje vietoje „Tapioca“ krakmolo buvo naudojamas tik kviečių krakmolas ir kad ieškovei laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. buvo tiekiamas būtent „Tapioca“, o ne kviečių krakmolas, laikytinos įrodytomis, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktu. Teismas sprendė, kad šalių ginčas šiuo aspektu yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (res judicata). Konstatavo, kad sprendimo res judicata galia yra taikoma šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

10. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „ChemTrade LT“ krakmolą ieškovei tiekė 2014, 2015 metais. Išanalizavęs bylos duomenis bei įvertinęs šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog UAB „ChemTrade LT“ tiekė netinkamos kokybės, t. y. kitos rūšies krakmolo krovinius. Nurodė, kad kartu su ieškiniu ieškovė pateikė iš bendrovės Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH gautus dokumentus (fotonuotraukas, patvirtinimą, kad ši bendrovė parduoda tik kviečių krakmolą, sutarties tarp bendrovės Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH ir Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ dokumentus), Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. gautus dokumentus ir tyrimo išvadą. Teismas konstatavo, kad visi ieškovės teikiami įrodymai yra susiję su Airijoje registruota bendrove „Sago Industries Limited“, tačiau nėra pateikiamas nei vienas įrodymas, kuris leistų abejoti UAB „ChemTrade LT“ tiekto krakmolo botanine kilme ar kokybe.

11. Teismas pastebėjo, kad net jei ir hipotetiškai nustačius, jog atsakovės / įmonės yra atsakingos už netinkamą krakmolo, kurį Airijoje registruota bendrovė „Sago Industries Limited“ pristatė ieškovei, kokybę, kviečių krakmolo pristatymą ieškovei pagrįstų tik dviejų krovinių per visą ginčo laikotarpį pristatymas. Be to, visi ieškovės teikiami įrodymai apie galbūt netinkamos rūšies pristatytą krakmolą yra susiję išimtinai su 2018 m. eigoje iš Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ gautais 2 kroviniais. Teismo vertinimu, net ir teigiant, kad UAB „ChemTrade LT“ galėjo ar turėjo kontroliuoti Airijoje registruotą bendrovę „Sago Industries Limited“, būdama šios bendrovės akcininke, tokia pareiga UAB „ChemTrade LT“ negali būti keliama nuo Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ akcijų pardavimo momento, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d., eliminuojant UAB „ChemTrade LT“ atsakomybę už Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ 2018 m. pristatytus krovinius ieškovei. Teismo vertinimu, įrodymai, gauti iš bendrovės Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH, patvirtina tik aplinkybes apie tai, kad ši bendrovė bendradarbiavo su Airijoje registruota bendrove „Sago Industries Limited“, tačiau nepagrindžia aplinkybių, jog ieškovei buvo tiekiamas netinkamos kokybės ar botaninės kilmės produktas.

12. Teismas pažymėjo, kad ieškovei gamyboje naudojant „Tapioca“ rūšies krakmolo specifikacijos neatitinkantį krakmolą, išaugdavo gamybos sąnaudos, reikėdavo atlikti daugiau gamybos ciklų, sunaudoti daugiau medžiagų, o mechanizmų pritaikymas gamybai tik iš kviečių krakmolo taip pat reikalavo programinių ir techninių pakeitimų. Teismas nurodė, kad šias aplinkybes byloje ne tik detaliai paaiškino buvę AB „Grigeo Klaipėda“ darbuotojai atsakovai V. B. ir J. G., tačiau minėtos aplinkybės yra atskleistos ir prie šios civilinės bylos prijungtoje Darbo byloje. Darbo byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 15 d. pradėjus naudoti tik kviečių krakmolą, vienai tonai produkcijos pagaminti krakmolo suvartojimas padidėjo nuo 42,96 iki 46,67 kg, kovo mėnesį krakmolo suvartojimas pakilo iki 51,15 kg, balandžio mėnesį krakmolo suvartojimas ir toliau kilo iki 54,06 kg. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad ieškovei jos nurodomu laikotarpiu tiekiant ne „Tapioca“ rūšies parametrus atitinkantį krakmolą ir ieškovei tokį krakmolą naudojant gamyboje, būtų pastebimi ryškūs pakitimai produkcijoje arba gamybos eigoje, tačiau tokių duomenų nėra.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „ChemTrade LT“ 2014, 2015 metais tiekė pirkėjai AB „Grigeo Klaipėda“ „Tapioca“ rūšies krakmolą, t. y. sutarties sąlygas atitinkantį produktą. Ieškovė neįrodė priešingų aplinkybių byloje (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Teismas nustatė, kad nuo 2015 rugsėjo mėnesio „Tapioca“ rūšies krakmolo tiekimas ieškovei AB „Grigeo Klaipėda“ pradėtas vykdyti ir iki 2019 metų buvo vykdomas per atsakovę Airijoje registruotą bendrovę „Sago Industries Limited“. Nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus ir kelia abejones ne dėl visų atsakovės tiektų krovinių laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m., o tik dėl dviejų krovinių, t. y. 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. Teismas nustatė, kad dėl šių krovinių siuntų kokybės yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-366-1071/2020 dėl 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. krakmolo siuntų konstatuota, kad „<…ieškovė leistinais įrodymais neįrodė, kad vietoje tapijokos krakmolo buvo tiekiamas kviečių krakmolas“. Visos aplinkybės ir vertinimai, susiję su atsakovės 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. krakmolo siuntomis, teismo vertinimu, yra nustatytos bei atliktas teisinis vertinimas, todėl teismas dar kartą dėl jų nebepasisakė.

15. Teismas nustatė, kad pati ieškovė per visą laikotarpį nepastebėjo jokių nukrypimų, atliekant gamybos procesą iš atsakovės Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ tiektų krovinių. Visas per minėtą laikotarpį patiektas krakmolas buvo sunaudotas, nė vienas krovinys dėl kokybės trūkumų nebuvo grąžintas, ieškovė visą patiektą krakmolą sunaudojo gamyboje.

16. Teismo vertinimu, ieškovės krovinio kokybės įrodinėjimas krovinio dokumentais negali būti tapatus kokybės vertinimui atliekant tyrimą laboratorijose. Dėl to kai kurie krovinio dokumento neatitikimai nereiškia krovinio kokybės nukrypimų nuo sutartos kokybės reikalavimų.

17. Nustatęs, kad atsakovės UAB „ChemTrade LT“ ir Airijoje registruota bendrovė „Sago Industries Limited“ tiekė sutartyse nustatytą „Tapioca“ rūšies krakmolą, teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, jog atsakovo V. B. veiksmai neatitiko jam, kaip 2013-2019 metų laikotarpiu AB „Grigeo Klaipėda“ vadovo pareigas vykdžiusiam asmeniui, pagal CK 2.87 straipsnį bendrovės vadovui tenkančių veikimo tik bendrovės naudai, sąžiningumo, protingumo bei lojalumo pareigų, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalies, 37 straipsnio 7 dalies reikalavimų, yra nepagrįsti. Teismas konstatavo, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo atsakovui V. B. taikyti deliktinę civilinę atsakomybę CK 2.87 straipsnio 7 dalies, 6.263 straipsnių pagrindu, nes, neįrodyta, kad vietoje „Tapioca“ rūšies krakmolo apgaulės būdu buvo patiektas kviečių krakmolas.

18. Nustatęs, kad atsakovės UAB „ChemTrade LT“ ir Airijoje registruota bendrovė „Sago Industries Limited“ tiekė sutartyse nustatytą „Tapioca“ rūšies krakmolą, ieškovės motyvus, kad atsakovas J. G., 2012-2019 metų laikotarpiu, būdamas iš pradžių AB „Grigeo Klaipėda“ gamybos padalinio vadovu, o vėliau gamybos direktoriumi, neabejotinai žinojo ar bent turėjo žinoti, kad atsakovės / įmonės 2014-2019 metų laikotarpiu ieškovei faktiškai tiekė būtent kviečių krakmolą ir kad faktiškai ieškovės kartono popierius buvo gaminamas nenaudojant „Tapioca“ rūšies krakmolo, teismo vertinimu, pripažino nepagrįstais ir neįrodytais. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo J. G. atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, nes nenustatyti neteisėti veiksmai, nenustatyta ieškovei padaryta žala/ nuostoliai (CK 6.246–6.249 straipsniai).

19. Teismo vertinimu, nepagrįsti ieškovės argumentai ir dėl to, kad V. B., J. G. nesąžiningai veikiant kartu su atsakovais V. K., R. P., atsakovės / įmonės 2014–2019 metų laikotarpiu tiekė ne pirkimo–pardavimo sutarties dalyką sudarantį „Tapioca“ rūšies krakmolą, o kviečių krakmolą. Teismas nustatė, kad nei atsakovas V. B., nei atsakovas J. G., nei atsakovas V. K., nei atsakovas R. P. nėra sutarčių, sudarytų tarp AB „Grigeo Klaipėda“ ir UAB „ChemTrade LT“ ar Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“, šalys. Teismo vertinimu, dėl šios priežasties ieškovės siekis perkelti (padalyti) pirkimo–pardavimo sutarčių šalių sutartinę atsakomybę, kilusią pagal sutartinę prievolę atsakovams / fiziniams asmenims, yra nepagrįstas.

20. Teismas konstatavo, kad atsakovės įrodė, jog jos skirtingu laikotarpiu tiekė Sutartyse numatytos botaninės kilmės, parametrų ir kokybės „Tapioca“ krakmolą. Nesant nei vienos įrodytos būtinosios sąlygos atsakovų / fizinių asmenų civilinei atsakomybei taikyti, t. y. nei kaltų neteisėtų veiksmų, nei žalos, nei priežastinio ryšio, ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovams J. G., V. B., V. K., R. P. yra nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21. Ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Teismo sprendimas nėra motyvuotas taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies 2-4 punktai. Teismas visiškai neaptarė aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kuriais savo poziciją byloje grindė ieškovė. Teismas, priimdamas sprendimą, nesuprato ir neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje. Ginčo dalyko esmę sudarė klausimas, ar UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ 2014-2019 metais tiekė ieškovei pirkimo–pardavimo sutarties dalyką sudarančią prekę. Nei daikto kokybės, nei daikto rūšies klausimai byloje nebuvo keliami. Reikalavimus dėl žalos atlyginimo ieškovė kildino ne dėl to, kad jai buvo tiekiamas netinkamos kokybės krakmolas, o dėl to, kad atsakovams UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ mokėjo sutarto dalyko (prekės) pardavimo kainą, kai tuo tarpu už gautus pinigus atsakovės tiekė pigesnę prekę, dėl kurios sutarta nebuvo.

21.2. Atsakovės UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“, nebūdamos „Tapioca“ krakmolo gamintojos ir teigdamos, kad jų ieškovei pateiktas krakmolas buvo „Tapioca“, o ne kviečių krakmolas, turėjo galimybę pateikti rašytinius įrodymus, t. y. pirkimo–pardavimo sutartis, užsakymus, krakmolo gamintojo specifikacijas, krakmolo gamintojo / pardavėjo išrašytas sąskaitas, krakmolo vežimo iš siuntėjų dokumentus, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovei parduotas krakmolas, įsigytas iš „Tapioca“ krakmolo gamintojų ar tokio krakmolo pardavėjų. Šias aplinkybes galinčių patvirtinti rašytinių įrodymų, net ir po teismo įpareigojimo, atsakovės UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ nepateikė.

21.3. Savo išvadas teismas grindė tuo, kad Darbo byloje buvo įvertinti įrodymai dėl 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovės iš „Sago Industries Limited“ gautų krakmolo siuntų ir Darbo byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad 2019 m. birželio 19 d. gautų tyrimo rezultatų pagrindu nenustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 7 d. krakmolo siuntą sudaręs krakmolas buvo kviečių krakmolas, o Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo žemdirbystės instituto raštas nėra tinkamas įrodymas. Rašto pripažinimas netinkamu įrodymu byloje ir 2019 m. birželio 19 d. gauti tyrimo rezultatai nesudarė teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovei per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovių pateikto kiekio krakmolo botaninės kilmės.

21.4. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad 2018 m. kovo 29 d. tarp „Sago Industries Limited“ ir Vokietijos įmonės Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH buvo sudaryta sutartis, pagal kurią „Sago Industries Limited“ nusipirko iš viso 696 tonas natūralaus kviečių krakmolo, kuris buvo siunčiamas 2018 m. balandžio–rugpjūčio mėn. laikotarpiu. Tarp Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH ir „Sago Industries Limited“ 2018 m. liepos 5 d. buvo sudaryta dar viena sutartis, pagal kurią atsakovė vėl įsigijo 696 tonas natūralaus kviečių krakmolo, kuris buvo siunčiamas 2018 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. 2018 m. balandžio–rugsėjo mėn. yra tas laikotarpis, kai „Sago Industries Limited“ turėjo tiekti „Tapioca“ krakmolą ieškovei. Tarp „Sago Industries Limited“ ir ieškovės 2015-2019 m. nebuvo sudarytų susitarimų dėl kviečių krakmolo tiekimo. Esant tokiems duomenims, teismas privalėjo aiškintis, kam atsakovė 2018 m. pardavė iš Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH įsigytą kviečių krakmolą (iš viso 950 tonų), ar šis krakmolas nebuvo patiektas AB „Grigeo Lietuva“. „Sago Industries Limited“ nepateikus įrodymų, kad iš Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH gautas kviečių krakmolas 2018 m. balandžio – rugsėjo mėn. ar vėliau nebuvo parduotas ieškovei, teismas privalėjo konstatuoti, jog paneigta „Sago Industries Limited“ pozicija dėl „Tapioca“ krakmolo tiekimo ieškovei.

21.5. Ieškovė pateikė 2019 m. gruodžio 17 d. Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH atstovės J. L. el. laišką, kuris patvirtina, kad „Sago Industries Limited“ atstovė T. B. (T. A.), kuri yra atsakovo V. K. sugyventinė, prašė, jog Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH tiekiamam kviečių krakmolui būtų naudojama etiketė, nurodant natūralaus krakmolo S00 (native starch S00) pavadinimą ir tuo pačiu nenaudojant natūralaus kvietinio krakmolo (native wheat starch) pavadinimo. Su tokiomis etiketėmis krakmolas buvo tiekiamas ir ieškovei. Esant tokiems duomenims, teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad tokių etikečių buvo prašoma ne atsitiktinai, o sąmoningai ir kryptingai siekiant nuo ieškovės nuslėpti tai, jog AB „Grigeo Klaipėda“ pristatomas ne „Tapioca“ krakmolas.

21.6. Teismas taip pat nepagrįstai neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m., t. y. byloje nagrinėjamu laikotarpiu, pardavėjas AB Lantmannen Reppe tiekė „Sago Industries Limited“ natūralų kviečių krakmolą. Byloje esantis el. laiškas patvirtina, kad AB Lantmannen Reppe jokiems klientams tuo laikotarpiu netiekė „Tapioca“ krakmolo. Šie duomenys patvirtina, kad nei iš Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH, nei iš AB Lantmannen Reppe per byloje nagrinėjamą laikotarpį „Sago Industries Limited“ negalėjo įsigyti „Tapioca“ krakmolo ir tuo pačiu negalėjo šios rūšies krakmolo parduoti ieškovei.

21.7. Savo poziciją ieškovė taip pat grindė oficialiais Statistikos departamento duomenimis apie 2014-2019 m. į Lietuvos Respubliką importuoto tapijokos (maniokų) krakmolo kiekius, kurie patvirtina, kad per 2014-2019 m. bendras į Lietuvos Respubliką importuoto tapijokos krakmolo kiekis sudarė tik 477,958 tonas. Šiuo laikotarpiu krakmolas nebuvo importuotas iš atsakovių nurodytų užsienio šalių, t. y. Suomijos, Vietnamo, Kazachstano. Taigi atsakovės 2014-2019 m. neimportavo į Lietuvos Respubliką ir tuo pačiu negalėjo perduoti ieškovei atitinkamai 2 119 tonų (UAB „ChemTrade LT“) ir 10 122 tonų („Sago Industries Limited“) krakmolo.

21.8. Atsakovė UAB „ChemTrade LT“ pateikė 2014 m. kovo 10 d. sutartį su Latvijos įmone SIA „Avi-Vest“ ir sąskaitą, Suomijos įmonės „Haarla“ užsakymų patvirtinimus, tačiau šiuose dokumentuose nėra duomenų apie gauto krakmolo kiekį, nepateiktos krakmolo specifikacijos. Sprendime nepateiktas šių duomenų vertinimas.

21.9. „Sago Industries Limited“ pateikė 2015 m. birželio 15 d. sutartį su Vietnamo subjektu dėl 209 tonų krakmolo pirkimo ir 2019 m. sausio 13 d. sutartį dėl 204 tonų krakmolo pirkimo, 2015 m. rugsėjo 3 d. su Lenkijos subjektu sudarytą sutartį dėl 2 000 tonų tapijokos krakmolo pirkimo, 2015 m. rugpjūčio 15 d. sutartį su Kazachstano subjektu dėl bulvių krakmolo ir tapijokos krakmolo tiekimo, tačiau šie dokumentai negalėjo būti laikomi tinkamais įrodymais. Juose nėra nurodyti užsienio subjektų pavadinimai, nėra užsienio šalių subjektų parašų, nenurodyti tapijokos krakmolo kiekiai.

21.10. 2014 metais vidutinė mėnesinė krakmolo suvartojimo norma sudarė 47,49 kg/1 t produkcijos, 2016 metais – 58,34 kg/1 t, o 2017 metais – 52,22 kg/1 t. Tokie duomenys, liudijantys ženklius krakmolo suvartojimo padidėjimo 2016, 2017 metais rodiklius, turėjo teismui sukelti pakankamai abejonių dėl atsakovės „Sago Industries Limited“ pozicijos, kad ji 2015 m. rugsėjo – 2019 m. vasario mėn. tiekė ieškovei sutartą produktą.

21.11. Tiek pagal kasacinio teismo praktiką, tiek ir pagal doktriną, įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) prejudicinė galia turi aiškias subjektines ribas. Darbo byloje dalyvavo tik ieškovė ir atsakovas J. G.. Atsakovai R. P., V. K., V. B., UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ Darbo byloje nedalyvavo. Šių asmenų civilinės atsakomybės (ne)taikymo klausimas nesudarė Darbo bylos dalyko, todėl byloje šie asmenys nebuvo atleisti nuo aplinkybių įrodinėjimo. Be to, teismas neįvertino, kad skiriasi šios ir Darbo bylos dalykas ir įrodymų visuma. Nesutampa bylų ginčo dalykas. Darbo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar visą nagrinėjamą laikotarpį, t. y. 2015 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. vasario mėn., atsakovė „Sago Industries Limited“ tiekė ieškovei sutartą produktą. Tokiems klausimams nagrinėti darbo byloje nebuvo renkami, tiriami ir vertinami rašytiniai įrodymai. Darbo byloje įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis nesudarė pagrindo konstatuoti kaip įrodytą aplinkybę, jog „Sago Industries Limited“ tiekė ieškovei nuo 2018 m. gegužės mėn. tapijokos krakmolą, nei spręsti, kad „Sago Industries Limited“ ieškovei per 2015 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. vasario mėn. pateiktas 10 122 tonų krakmolas yra būtent tapijokos krakmolas.

21.12. Sprendžiant, kad atsakovės „Sago Industries Limited“ ir UAB „ChemTrade LT“ 2014-2019 metais tiekė ieškovei ne tapijokos, o kviečių krakmolą, būtina iš naujo tirti ir vertinti, ar atsakovas V. B., kaip tuometinis ieškovės vadovas, nepažeidė savo pareigų pagal ABĮ 19, 37 straipsnius ir CK 2.87 straipsnį, ar savo veiksmais tiesiogiai neprisidėjo prie žalos ieškovei padarymo. Taip pat būtina iš naujo tirti ir vertinti, ar atsakovo J. G., kaip tuometinio ieškovės gamybos vadovo, veiksmai atitiko iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnyje įtvirtintas darbo pareigas bei nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 24 straipsnyje iš esmės panašiai įtvirtintas darbo pareigas.

21.13. Ieškovė pateikė daug rašytinių įrodymų, kurie patvirtina atsakovų fizinių asmenų tarpusavio santykius ir ryšius, taip pat jų santykius su atsakovais juridiniais asmenimis. Dalį įrodymų teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Žalos padarymo ieškovei priežastimi buvo neteisėti ir tarpusavyje suderinti bendri ir nesąžiningi AB „Grigeo Klaipėda“ atžvilgiu atsakovų – fizinių asmenų – veiksmai.

21.14. Tai, kad atsakovėms UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė už sutarties pažeidimą, nėra teisinė kliūtis kartu, taikant solidariosios atsakomybės institutą, atsakovams – fiziniams asmenims – taikyti civilinę atsakomybę įstatymo pagrindu, t. y. už įstatyminių pareigų pažeidimą. Šios aplinkybės teismo sprendime nebuvo analizuotos.

21.15. Teismo atsakovams priteistos advokato pagalbos išlaidos neatitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatų ir šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos. Advokato pagalbos išlaidos priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Byla savo esme ir pobūdžiu nėra nei itin sudėtinga, nei didelės apimties, teisės klausimai nėra nauji Lietuvos praktikoje.

Atsiliepimas

22. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Apeliantė netinkamai aiškina teismo pareigą motyvuoti priimtą sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) apeliantės iškeltus klausimus, nustatė teismo sprendimui priimti pakankamus faktus ir civilinės atsakomybės sąlygas.

22.2. Atsakovas palaiko teismo poziciją, kad kai kurie bylai reikšmingi faktai jau nustatyti J. G. atleidimo iš darbo byloje (Darbo byloje). Apeliantė dalyvavo Darbo byloje, vadinasi, negali ginčyti Darbo byloje nustatyto fakto, kad buvo tiekiamas tapijokos krakmolas. Atsakovas nebuvo Darbo byloje dalyvaujantis asmuo, bet neketina ginčyti nustatyto fakto, kad buvo tiekiamas tapijokos, o ne kviečių krakmolas. Apeliantės interpretacija, kad galima iš naujo ginčyti tai, ką teismas pripažino neįrodyta aplinkybe, yra neteisinga ir vestų prie begalinio bylinėjimosi. Jeigu šioje byloje būtų sprendžiama, kad apeliantei netaikoma teismo sprendimo Darbo byloje prejudicinė galia, kadangi ieškinio reikalavimai be J. G. yra reiškiami ir kitiems asmenims, būtų sukurta teisiškai ydinga situacija, kuomet skirtingose bylose tie patys faktai būtų nustatyti skirtingai.

22.3. Nustatęs, kad buvo tiekiamas ne kviečių, o tapijokos krakmolas, teismas detaliai nebeanalizavo atsakovų veiksmų, susijusių su UAB „ChemTrade“ įsteigimu, buvimu faktiniais vadovais ir akcininkais, pirkimo proceso reikalavimų pažeidimu, teisėtumo. Nustačius, kad buvo tiekiama tinkamos kokybės prekė – tapijokos krakmolas, objektyviai nelieka žalos atsiradimo galimybės.

22.4. Pirkimo procedūros, tiekėjų atranka ir sutarčių vykdymo kontrolė nėra juridinio asmens valdymo organo funkcijos, o apeliantės įmonėje lokaliniais darbo teisės aktais jos buvo nustatytos kaip privalomos tik pirkimų skyriaus darbuotojams. Byloje nėra jokių duomenų apie pirkimų procedūros pažeidimų konstatavimą, įforminimą, apeliantė nekelia pirkimų skyriaus darbuotojų atsakomybės klausimo. V. B. objektyviai negali atsakyti už vykdymą pareigų, kurios buvo nustatytos kitiems apeliantės darbuotojams, bet nebuvo atliekamos atsakovo. Apeliantė neįrodė, kad atsakovas V. B. veikė ne akcininkų naudai, nesilaikė įstatymų, bendrovės įstatų ar kitų teisės aktų. Apeliantė neįrodė, kad atsakovo V. B., kaip valdymo organo, veiksmai pažeidžia verslo sprendimo priėmimo taisyklei taikomus kriterijus. Priešingai, tik gavęs informacijos apie galimus krakmolo kokybės trūkumus, atsakovas V. B. visuomet imdavosi priemonių aplinkybėms išsiaiškinti.

22.5. Apeliantė byloje nesiremia jokia teisėta ir pagrįsta informacija apie žalos dydžio apskaičiavimą, tai reiškia, kad apeliantė šioje byloje nepagrindė ir neįrodė ir tariamai padarytos žalos dydžio.

22.6. Ieškinyje V. B. ryšiai su UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ buvo grindžiami dalyvavimu steigime, buvimu faktiniu akcininku ir steigėju, elektroniniu susirašinėjimu dėl UAB „ChemTrade LT“ steigimo, naudos gavimu. Pagrindinis apeliantės įrodymas – 2011 m. gegužės 17 d. el. laiškai. Nors nuo 2011 m. gegužės 17 d. praėjo dešimt metų, apeliantė nerado ir į bylą nepateikė jokių duomenų, leidžiančių susieti V. B. ir UAB „ChemTrade LT“ po 2011 m. gegužės 17 d. Bylos duomenys patvirtina, kad V. B. neįsidarbino UAB „ChemTrade LT“, akcijų neįsigijo, steigimo dokumentų nepasirašinėjo, kapitalo neformavo, dividendų, darbo užmokesčio ar kitų pajamų negavo. Nėra jokių duomenų, siejančių V. B. su dalyvavimu UAB „ChemTrade LT“ steigime, valdyme ar naudos gavime.

22.7. Apeliantė žalos dydį grindžia 2020 m. vasario 6 d. UAB „Ernst & Young Baltic“ ataskaita. Ataskaitos autoriai („EY“) nurodo, kad neprisiima jokių pareigų ar atsakomybės jokio kito asmens, išskyrus klientą, atžvilgiu. Vadinasi, nei prieš teismą, nei prieš atsakovus ataskaitos autoriai jokios atsakomybės dėl savo surašytos ataskaitos neprisiima. Taip pat nurodoma, kad „EY“ nedaro jokių pareiškimų ir neteikia jokių garantijų bei neprisiima jokios atsakomybės dėl kliento pateiktos informacijos tikslumo ar išsamumo.

22.8. Atsakovas V. B. yra pareiškęs prašymą taikyti ieškinio senatį. Visi dokumentai apie krakmolo prikimus iš UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“, kuriais grindžiamas ieškinys, buvo pas apeliantę nuo 2014 m. iki 2015 m., buvo tikrinami ir analizuojami tiek apeliantės darbuotojų, tiek valdybos, tiek ir motininės bendrovės AB „Grigeo“ atsakingų asmenų. Visa informacija buvo suvesta į apeliantės naudotas verslo valdymo bei apskaitos sistemas, buvo prieinama tiek apeliantės darbuotojams, tiek ir motininės įmonės AB „Grigeo“ darbuotojams, kurių funkcija ir buvo pirkimų kontrolė bei priežiūra. Todėl apeliantė per savo akcininkus, kitus valdymo organus, turėjo galimybę identifikuoti pažeidimus, jeigu tokie būtų buvę padaryti. Be to, apeliantė turėjo galimybę reikšti pretenzijas krakmolo tiekėjams, jeigu patiektą krakmolą laikė neatitinkančiu sutarties reikalavimų, tačiau niekada to nepadarė. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ginčo santykiams taikytinas CK 1.25 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, tačiau nepagrįstai ir neteisingai nustatė senaties termino eigos pradžią. Nors „Ernst & Young Baltic“, UAB, ekspertinio tyrimo aktas surašytas 2020 m. vasario 6 d., apeliantė jau anksčiau reiškė pretenzijas dėl tariamai ne tos rūšies krakmolo tiekimo. Jau Darbo byloje priimtame Darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 30 d. sprendime detaliai analizuojamas galimo netinkamos rūšies krakmolo tiekimo faktas, vadinasi jau minėto ginčo nagrinėjimo metu apeliantė turėjo visą informaciją ir rėmėsi aplinkybe, kad UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ patiekė ne tos rūšies krakmolą.

23. Atsakovė Airijoje registruota bendrovė „Sago Industries Limited“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Apeliantė tiek apeliaciniame skunde, tiek ir viso bylos nagrinėjimo metu manipuliavo teiginiais apie tariamą atsakovams tenkančios įrodinėjimo pareigos nevykdymą, iškreipdamas faktines bylos aplinkybes. Atsakovė „Sago Industries Limited“ ne kartą išsakė savo poziciją dėl galimybės pateikti teismui apžiūrėti jos su trečiaisiais asmenimis sudarytas tapijoka krakmolo pirkimo sutartis, kuriose yra visa sutartims būtina informacija bei rekvizitai: tiekėjų įmonių logotipai, pavadinimai, prekių kiekiai, kainos, sutartis pasirašiusių atstovų pavardės, parašai, antspaudai. Teismas šią atsakovės poziciją įvertino, priimdamas sprendimą dėl ieškovės prašymų, juos atmesdamas. Teismui nekilo abejonių atsakovės „Sago Industries Limited“ pateiktų rašytinių dokumentų kopijų tikrumu, taigi teismas neturėjo pagrindo išreikalauti šių dokumentų originalus. Todėl apeliantės teiginiai apie tariamą „Sago Industries Limited“ atsisakymą pateikti įrodymus ir jų nepateikimą bylą nagrinėjančiam teismui neatitinka tikrovės bei faktinių aplinkybių.

23.2. Tapijoka krakmolo pirkimo sutartyse, atsakovės „Sago Industries Limited“ pateiktose teismui, ir sandorio sudarymo patvirtinimo rašte nurodyta: dokumentų sudarymo datos, pardavėjų rezidavimo šalys, prekės pavadinimas ir, priešingai nei bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai teigė ieškovė, yra nurodyti įsigyti tapijokos krakmolo kiekiai. Teismui leidus, atsakovė į bylą pateikė sutartis originalo kalbomis – anglų ir rusų, su dalies teksto dengimu ir šių sutarčių vertėjo atliktus vertimus į lietuvių kalbą. Vertimuose nurodoma, kad originaluose yra pardavėjo parašas ir antspaudas. Iš atsakovės „Sago Industries Limited“ į bylą pateiktų dokumentų matyti visa ieškovę dominusi informacija, įrodanti atsakovės „Sago Industries Limited“ galimybę tiekti ieškovei tapijokos krakmolą.

23.3. Nesuprantama apeliantės pozicija dėl atsakovės „Sago Industries Limited“ ir Vokietijos įmonės Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH sudarytų sutarčių, pagal kurias pardavėjas Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH pirkėjai „Sago Industries Limited“ pardavė natūralaus kviečių krakmolo. Apeliantė nurodo, kad „Sago Industries Limited“ byloje nagrinėjamu atveju objektyviai negalėjo iš Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH, be kviečių krakmolo, įsigyti dar ir tapijokos krakmolo. Apeliantės manymu, teismas byloje privalėjo aiškintis, kam atsakovė „Sago Industries Limited“ 2018 metais pardavė iš Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH faktiškai įsigytą kviečių krakmolo kiekį (950 tonų) ir ar šis kiekis kviečių krakmolo nebuvo pateiktas AB „Grigeo Klaipėda“. Tokia apeliantės pozicija bei logika yra ydinga. Pastaroji bando išeiti už ieškinio ribų bei įtraukti teismą į atsakovės „Sago Industries Limited“ vykdomos komercinės veiklos tyrimą. Teismas pagrįstai tokio tyrimo nesiėmė. Tapijoka krakmolo atsakovė iš Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH ar AB Lantmannen Reppe nepirko, to niekada ir neteigė. Kam pardavė įsigytą kviečių krakmolą, „Sago Industries Limited“ neturėjo pagrindo nurodyti.

Šalies argumentai

23.4. Apeliantės teiginys apie tariamą „Sago Industries Limited“ atstovės prašymą dėl etikečių formavimo bei išvados paremtos spėliojimais, todėl teismas neturėjo pagrindo etikečių formavimo aplinkybę vertinti kaip bylos baigčiai reikšmingą įrodomąją reikšmę turintį faktą.

23.5. Ieškovė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokią žalą dėl tapijokos krakmolo tiekimo kita, nei sutartyje nurodyta kaina, ji patyrė, nepateikė jos tariamai dėl to patirtos žalos pobūdžio bei dydžio pagrindimo, nenurodė, kad dėl pakeistos sutarties kainos tarp šalių kilo ginčas. Priešingai – pirkėja pretenzijų dėl prekės kainos nereiškė, prekes priėmė bei sunaudojo. Ieškovė taip pat nenurodė, kad galutinis produktas, kurio gamybai buvo naudojamas „Sago Industries Limited“ tiektas pakeista kaina tapijokos krakmolas būtų buvęs parduotas nuostolingai. Priešingai, iš į bylą ieškovės pateiktų įrodymų – finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto – matyti, kad AB „Grigeo“ iš savo veiklos gavo pelną, o ne patyrė nuostolį, o prekių savikaina 2018 m. lyginant su 2017 m. sumažėjo beveik 4 mln. Eur. Taigi žalos dėl sutartyje nurodytos kainos pakeitimo ieškovė ne tik neįrodė, bet net nebandė įrodinėti.

23.6. Faktą, kad AB „Grigeo Klaipėda“ naudojo tapijokos krakmolą savo gaminamai produkcijai, patvirtino Allstarch atliktas botaninės kilmės tyrimas, kuriame nurodyta, jog iš „Sago Industries Limited“ paimti mėginiai yra tapijokos krakmolas.

23.7. Prieš pradėdama tiekti tapijokos krakmolą, atsakovė „Sago Industries Limited“ pirkėjui AB „Grigeo“ pateikė prekės specifikacijas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad jai nebuvo tiekiamas šalių aptartas, specifikacijas atitinkantis natūralus S00 krakmolas. Į bylą teikti tik pasvarstymai apie krakmolo neatitikimą botaninei rūšiai, bet ne įrodymai apie neatitikimą kokybės parametrams, t. y. natūralaus krakmolo S00 specifikacijai. Krakmolo kokybę atspindi ne tik pavadinimas, bet ir jo kokybiniai parametrai, šalių aptarti ir suderinti specifikacijoje – klampumas, drėgmė, Ph. Kad prekė neatitiko šių parametrų ieškovė neteigė ir neįrodinėjo.

23.8. Ieškovės pateikti Statistikos departamento duomenys nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos bei nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

23.9. Teismas padarė teisėtą išvadą, kad faktinės aplinkybės, nustatytos išnagrinėtoje byloje, jog Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo žemdirbystės instituto raštas nėra laikytinas tinkamu įrodymu byloje siekiant įrodyti, kad su atsakovo žinia ieškovės gamybos veikloje vietoje „Tapioca“ krakmolo buvo naudojamas tik kviečių krakmolas, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. buvo tiekiamas būtent „Tapioca“, o ne kviečių krakmolas, šioje byloje yra laikytinos įrodytomis, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu. Tai reiškia, jog šalių ginčas šiuo aspektu yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimo res judicata galia yra taikoma šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

23.10. Teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatuoja, kad 2014, 2015 metais atsakovė „Sago Industries Limited“ tiekė pirkėjai AB „Grigeo Klaipėda“ „Tapioca“ rūšies krakmolą, sutarties sąlygas atitinkantį produktą, o ieškovė neįrodė priešingų aplinkybių byloje (CPK 12, 178 straipsniai).

23.11. Pati ieškovė į bylą pateikė savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teismo prašė jas atlyginti – 35 390,37 Eur (iš jų – 12 051,60 Eur už teisines paslaugas). Atsakovės „Sago Industries Limited“ naudai teismas priteisė 14 321,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma savo dydžiu yra artima ieškovės prašytai priteisti bylinėjimosi išlaidų sumai.

Atsiliepimas

24. Atsakovas J. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Faktas, nuo kada produkcijos gamyboje atsirado technologinės ir techninės galimybės naudoti vien tik kviečių krakmolą, yra reikšmingas šioje civilinėje byloje ir yra šios bylos įrodinėjimo dalykas. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendime sutiko ir laikė įrodytais atsakovo argumentus, kad iki 2019 m. vasario mėnesio buvo atlikta daug paruošiamųjų darbų, buvo keičiamos termoporos, varikliai, mentės, keičiamos ir statomos naujos svarstyklės, keičiama vandens padavimo apskaita, perrašomos virimo programos, perdaryti dozavimo įrenginiai ir kt. Priešingai nei nurodo ieškovė, Darbo byloje įrodinėjimo dalykas buvo susijęs ne tik su dviem iš „Sago Industries Limited“ 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. gautomis krakmolo siuntomis, bet su UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ teikta produkcija per visą ginčo laikotarpį, todėl abiejų civilinių bylų įrodinėjimo dalykas sutampa. Darbo bylą nagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė, jog vietoje tapijokos krakmolo buvo tiekiamas kviečių krakmolas.

24.2. Ieškovės civilinėje byloje pateikti iš krakmolo pardavėjo AB Lantmannen Reppe gauti duomenys niekaip nepatvirtina ieškinio pagrįstumo ir / ar neįrodo, kad ginčo laikotarpiu UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ teikė ne tapijokos, o kviečių krakmolą. Be to, pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti prie civilinės bylos Statistikos departamento duomenis, akivaizdu, kad ieškovė negali jais remtis grįsdama savo poziciją apeliaciniame skunde.

24.3. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad kiti atsakovai (R. P., V. K., V. B., UAB „ChemTrade“, „Sago Industries Limited“) neturėjo teisės remtis Darbo byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, nes nedalyvavo nagrinėjant Darbo bylą. CPK nuostatos nedraudžia kitiems atsakovams pripažinti ir remtis Darbo byloje nustatytais prejudiciniais faktais.

24.4. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai pasisakė dėl visų bylos baigčiai reikšmingų aplinkybių, tinkamai įvykdė pareigą motyvuoti sprendimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Šioje civilinėje byloje itin reikšmingi ir aktualūs Darbo byloje nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai, kaip antai, kad tik nuo 2019 m. vasario mėnesio ieškovė turėjo technines ir technologines galimybes produkcijos gamybai naudoti vien tik kviečių krakmolą bei tai, kad ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė, kad ginčo laikotarpiu UAB „ChemTrade LT“ bei „Sago Industries Limited“ teikė ieškovei ne tapijokos, bet kviečių krakmolą. Ieškovė šioje civilinėje byloje nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio tai, kad UAB „ChemTrade LT“ ginčo laikotarpiu tiekė ne tapijokos, bet kviečių krakmolą. Ieškovė, teigdama, kad atsakovai turėjo įrodyti, jog ginčo laikotarpiu teikė ne kviečių, bet tapijokos krakmolą, įrodinėjimo naštą nepagrįstai siekia perkelti teismui bei atsakovams.

24.5. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad teismas turėjo išreikalauti, o „Sago Industries Limited“ turėjo byloje pateikti įrodymus apie kviečių krakmolo, įgyto iš AB Lantmannen Reppe ir Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH, pardavimą kitiems ūkio subjektams. Ši byla nėra inicijuota kaip UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ veiklos tyrimas.

24.6. Prielaida, kad „Sago Industries Limited“ teikia ne tapijokos, bet kviečių krakmolą, ieškovei kilo dėl prie 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. siuntų pridėtų dokumentų, kuriuose, neva, buvo nurodyta, kad pristatomas ne tapijokos, bet kviečių krakmolas. Priešingai nei nurodo ieškovė, iš „Sago Industries Limited“ 2018 m. gegužės 16 d. krakmolo siuntos mėginiai buvo išsiųsti ne į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo žemdirbystės institutą, bet ieškovės pirkimų vadovo M. J. iniciatyva į AB „Amilina“. 2018 m. rugpjūčio 28 d. iš AB „Amilina“ darbuotojo Ž. S. buvo gautas atsakymas, jog mėginys panašus į tapijokos rūšies krakmolą. Pažymėtina, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo žemdirbystės institutas apskritai neturi tokios kompetencijos bei teisės atlikti botaninės kilmės tyrimo. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad pastarajam Aplinkos apsaugos agentūra 2011 m. vasario 23 d. suteikė teisę atlikti taršos šaltinių, išmetamų į aplinką ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus. Prie ieškovės pateikto Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto atsakymo nėra pridėtas joks akreditavimo pažymėjimas ir / ar sertifikatas, įrodantis, kad jis turi teisę bei kompetenciją atlikti botaninės kilmės tyrimus.

24.7. 2018 m. gruodžio mėnesį buvo sudaryta mėginių paėmimo komisija, susidedanti iš atsakovo pirkimų skyriaus darbuotojų M. J., E. M., generalinio direktoriaus V. B.. E. M., dalyvaujant bei stebint kitiems komisijos nariams, paėmė po tris mėginius krakmolo iš trijų skirtingų tiekėjų ir skirtingų krakmolo siuntų, t. y. „Sago Industries Limited“, AB „Amilina“ (kvietinis krakmolas), Interstach (kvietinis krakmolas). 2019 m. gegužės mėnesį ieškovės darbuotojas E. M. išsiuntė mėginius į tarptautinę kompaniją Allstarch, kuri tyrimus ir atliko. 2019 m. birželio 7 d. buvo gautas Allstarch atsakymas, kad mėginys, paimtas iš „Sago Industries Limited“ siuntos, yra tapijokos rūšies krakmolas. „Sago Industries Limited“ ieškovei tiekė ne Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH pagamintą kviečių krakmolą, o tiesiog pridėjo ne tuos dokumentus.

24.8. Ieškovė turėjo įrodyti ne tik atsakovo, kaip darbuotojo, turtinės (materialinės) atsakomybės sąlygas, bet ir tai, kad atsakovas privalo solidariai su kitais atsakovais atlyginti visą žalą. Ieškovė kildina žalą ne iš netinkamos produkcijos pagaminimo (t. y. civilinėje byloje nėra ginčo, kad UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ tiektas krakmolas buvo sunaudotas pagaminti ieškovės klientų poreikius atitinkančią produkciją), bet iš kviečių krakmolo ir tapijokos krakmolo kainų skirtumo. Ieškovė neįrodė nei atsakovo individualios turtinės (materialinės) atsakomybės sąlygų, nei, juo labiau, solidariosios atsakomybės sąlygų.

24.9. Atsakovas patyrė bei pirmosios instancijos teismo prašė priteisti žymiai mažesnio dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai nei nurodytos Rekomendacijose. Ši civilinė byla laikytina didelės apimties, nes byloje yra net šeši atsakovai, kurie teikė didelės apimties atsiliepimus į ieškinį. Atsakovas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir tinkamai vykdė savo procesines pareigas, kai tuo tarpu dėl ieškovės kaltės įvyko net trys parengiamieji teismo posėdžiai, taip pat atsakovai turėjo papildomų advokato teisinės pagalbos išlaidų dėl ieškovės pateiktų procesinių prašymų prijungti papildomus įrodymus.

25. Atsakovai R. P. ir UAB „ChemTrade LT“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Apeliantė klaidingai interpretuoja teismo pareigą priimant sprendimą atsižvelgti į kiekvieną bylos šalių išdėstytą argumentą bei motyvą ir pateiktus įrodymus. Vien tai, kad teismas priimtame sprendime išsamiai neaptarė visų byloje esančių procesinių dokumentų argumentų, su jais teikiamų priedų ir teismo posėdžių metu šalių ir jų atstovų išsakytų argumentų, nesuponuoja sprendimo neišsamumo ar šalių ignoravimo, jų neišklausymo. Teismas neprivalo aptarinėti šalių pasisakymų ir į bylą teiktų duomenų, kurių turinys nelemia sprendimo rezoliucinės dalies turinio.

25.2. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, jog UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ apeliantei ginčo laikotarpiu pristatė netinkamos rūšies prekę, t. y. ne tapijokos, o kviečių krakmolą. Todėl visiškai nesuprantamas apeliantės motyvas, neva atsakovai, siekdami paneigti ieškovės argumentus, privalėjo teismui pateikti duomenis apie tai, kam ginčo laikotarpiui pardavė įsigytą kviečių krakmolą, kuris net nebuvo tiekiamas ieškovei. Atsakovams net ir pateikus duomenis apie tai, kam buvo parduota kvietinio krakmolo produkcija, tokia informacija nei patvirtintų, nei paneigtų faktines aplinkybes apie tai, kokios rūšies krakmolas buvo tiekiamas ieškovei. Pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, ieškovę saisto pareiga įrodyti ieškinyje dėstomų reikalavimų pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kuomet ieškovė pateikė ieškinį, tačiau pareigą pateikti reikalavimus pagrindžiančius įrodymus siekė perkelti teismui ir byloje dalyvaujantiems atsakovams.

25.3. Ieškovė savo poziciją dėl ne tapijoka, o kviečių rūšies krakmolo teikimo grindė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto tyrimu, teismui tyčia neminėdamas kitų dviejų tyrimų bei tikėdamasis, kad atsakovai informacijos apie tai, kad buvo atlikti dar du ieškovės pozicijai nepalankūs tyrimai, neturės. Po atsakovų J. G. ir V. B. darbo teisinių santykių su ieškove nutraukimo, 2019 m. birželio mėnesį buvo atliktas trečiasis tyrimas (tyrimą atliko AllStarch), apie kurį ieškovė bylos nagrinėjimo metu sąmoningai nutylėjo ir kurio rezultatas atsako į visus ieškovės keliamus klausimus dėl tiekto krakmolo botaninės kilmės šioje byloje. Tyrimui atlikti buvo paimti krakmolo mėginiai iš trijų skirtingų tiekėjų, juos paženklinant. 2019 m. birželį buvo gautas atsakymas, jog pateikto krakmolo rūšis – tapijoka. Duomenys apie šį tyrimą yra Darbo byloje, Ieškovė nenurodė nė vienos faktinės aplinkybės, nepateikė nė vieno įrodymo, kad UAB „ChemTrade LT“ tiekė, ar buvo patiekusi bent vieną netinkamos kokybės krovinį.

25.4. Nesutinka su apeliante, kad ji reiškė reikalavimus ne dėl netinkamos kokybės krovinio, netinkamos rūšies krovinio pristatymo, o dėl to, jog ieškovė mokėjo pardavimo kainą už užsakytą objektą, tačiau gavo daug pigesnį objektą, dėl kurio tiekimo nebuvo susitarta. Atsakovų nuomone, byloje buvo reiškiamas ieškinys dėl netinkamo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo, pateikiant netinkamos kokybės / rūšies prekes, o Klaipėdos apygardos teismas būtent taip kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius santykius ir, identifikuodamas ieškinio reikalavimą, tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas. Ieškovės ieškinys turi būti kvalifikuojamas ne kaip reikalavimas atlyginti žalą bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, o reikalavimas dėl netinkamos kokybės produkcijos pateikimo pagal pirkimo – pardavimo sutartis. Nors ieškovė nurodė faktines aplinkybes, susijusias su neva netinkamu sutarčių vykdymu, teisinį pagrindą apibrėžė nurodydama CK normas, susijusias su pirkimo–pardavimo sutartimis, tačiau teikiant paaiškinimus žodžiu 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog byloje nekelia klausimo dėl netinkamos kokybės produkcijos pateikimo. Ieškovės pozicija nenuosekli. Kita vertus, teismai turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas.

25.5. Analogiškos aplinkybės, kurias ir šioje civilinėje byloje siekė įrodyti ieškovė, jos iniciatyva jau buvo nagrinėjamos Darbo byloje. Darbo byloje nustatyta, kad ieškovei buvo tiekiamas tapijoka rūšies krakmolas. Taigi, aplinkybė, kad ieškovei buvo tiekiamas būtent tapijoka rūšies krakmolas, šioje byloje yra laikytina įrodyta ir turi prejudicinę galią. Net ir teigiant, kad sprendimas Darbo byloje turi prejudicinę galią tik atsakovo J. G. atžvilgiu, akivaizdu, kad nei įrodymai, nei faktiniai duomenys kitų atsakovų atžvilgiu negali būti aiškinami skirtingai ar iš esmės priešingai, nei Darbo byloje.

25.6. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovė neįvardino konkrečių R. P., kaip fizinio asmens, veiksmų, kurių pagrindu jis galėtų būti atskiras civilinės atsakomybės subjektas ir būti traukiamas civilinėn atsakomybėn. R. P. neteisėti veiksmai yra siejami su UAB „ChemTrade LT“ steigimu, vadovavimu bendrovei ir santykių su kitais atsakovais palaikymu. Tačiau tokia ieškovės pozicija nepašalina argumentų dėl atsakovo, kaip netinkamos šalies pasirinkimo, nes bendrovės vadovas atsako tik tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas ne bendrovės kreditoriams, net jeigu ir yra atlikti konkretūs neteisėti veiksmai vadovui veikiant kaip fiziniam asmeniui bendrovės vardu. Ieškovės siekis nukreipti reikalavimą UAB „ChemTrade LT“ vadovui R. P. iš esmės reiškia tiesioginio ieškinio reiškimą.

25.7. Teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, privalėjo atsižvelgti į Rekomendacijas, apeliantė turėjo pareigą pateikti apskaičiavimus, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog priteistos sumos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Tokių apskaičiavimų ieškovė nepateikė. Byloje solidariais atsakovais yra traukiami du juridiniai ir keturi fiziniai asmenys. Skirtingos krakmolo rūšys, jų cheminės savybės bei šių savybių pasireiškimas gamybiniuose procesuose yra specialiųjų žinių dalykas. Ginčo laikotarpis apima penkerius metus nuo 2014 m., todėl buvo svarbu aptarti didelį kiekį skirtingų faktinių aplinkybių, surinkti ir pateikti aktualius ginčui įrodymus.

26. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Apeliantė klaidingai interpretuoja teismo pareigą priimant sprendimą atsižvelgti į kiekvieną bylos šalių išdėstytą argumentą bei motyvą ir pateiktus įrodymus. Vien tai, kad teismas priimtame sprendime išsamiai neaptarė visų byloje esančių procesinių dokumentų argumentų, su jais teikiamų priedų ir teismo posėdžių metu šalių ir jų atstovų išsakytų argumentų, nesuponuoja sprendimo neišsamumo ar šalių ignoravimo, jų neišklausymo.

26.2. Ieškovė savo ieškinį grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad UAB „ChemTrade Lt“ ir „Sago Industries Limited“ tiekė netinkamos kokybės krovinius ieškovei. Taigi galima daryti prielaidą, kad ieškovė reiškė reikalavimus dėl nekokybiškų prekių pardavimo ir savo reikalavimus kildino iš tarp ieškovės ir UAB „ChemTrade LT“ bei ieškovės ir „Sago Industries Limited“ sudarytų sutarčių nuostatų. Ieškovė iš esmės siekia perkelti (padalinti) sutarties šalies sutartinę atsakomybę, kilusią pagal sutartinę prievolę atsakovei. V. K. yra netinkamas atsakovas reikalavimams dėl sutartinių įsipareigojimų teikti tam tikros kokybės krakmolą netinkamo vykdymo. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad atsakovas faktiškai vadovavo UAB „ChemTrade LT“ ir / ar „Sago Industries Limited“, AB Grigeo ieškinio reikalavimų pagrįstumui tai įtakos taip pat neturėtų, nes bendrovės vadovas (tiek faktinis, tiek teisinis) atsako tik tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o ne bendrovės kreditoriams, net jeigu ir yra atlikti konkretūs neteisėti veiksmai vadovui veikiant kaip fiziniam asmeniui bendrovės vardu. Materialinis teisinis santykis turi susiklostyti tarp darbdavio – bendrovės ir trečiojo asmens.

26.3. Jokios teisinės reikšmės neturi ir ieškovės argumentai apie tai, kad prie atsakovų juridinių asmenų steigimo prisidėjo atsakovas V. K., kuris neva yra tikrasis steigėjas. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. V. K. neturėjo ir neturi jokių fiduciarinių, lojalumo ar kitų įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, šiam asmeniui nebuvo įsipareigojęs nepalaikyti tokių santykių ar nekonkuruoti su juo.

26.4. Ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus sieja ir žalą kildina iš aplinkybių, jog ieškovei neva buvo tiekiamas ne tokios rūšies krakmolas (ne sutartimi sulygtos rūšies), o atsakovai tai žinojo ir tyčia tiekė pigesnės rūšies krakmolą – netinkamos kokybės prekę. Akivaizdu, kad, byloje buvo reiškiamas ieškinys dėl netinkamo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo, UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ neva patiekiant netinkamos kokybės / rūšies prekes. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, tinkamai identifikavo ieškinio reikalavimą, tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas.

26.5. Neginčijama, kad tiek Darbo byloje, tiek šioje civilinėje byloje dalyvavo AB Grigeo ir vienas iš atsakovų – J. G.. Ir šioje civilinėje byloje, ir Darbo byloje ieškovė, remdamasi tokiais pat argumentais, analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis ir tokiais pat įrodymais, siekė įrodyti, kad ieškovė iš tiekėjų „Sago Industries Limited“ ir UAB „ChemTrade LT“ buvo tiekiamas ne tapijoka rūšies, o kviečių krakmolas ir atsakovai tą žinojo. Taip pat, akivaizdu, kad ieškovės Darbo byloje įrodinėtas dalykas yra reikšmingas ir šiai bylai. Analogiškos aplinkybės, kurias šioje civilinėje byloje siekė įrodyti ieškovė, jos iniciatyva jau buvo nagrinėjamos Darbo byloje ir įsiteisėjus sprendimui Darbo byloje įgijo prejudicinę reikšmę šiai civilinei bylai. Darbo byloje nustatyta, kad ieškovei buvo tiekiamas „Tapioca“ rūšies krakmolas, o visi ieškovės argumentai atmesti. Taigi, aplinkybė, kad ieškovei buvo tiekiamas būtent „Tapioca“ rūšies krakmolas, šioje byloje yra laikytina įrodyta ir turi prejudicinę galią. Teismas negali analogiškų argumentų ir įrodymų skirtingų atsakovų atžvilgiu vertinti skirtingai vien todėl, kad vieno iš atsakovų atžvilgiu galioja prejudicinis teismo sprendimas, o kitų – ne.

26.6. Ieškovė byloje taip ir nenurodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais buvo padaryta žala, arba kuriais jis būtų prisidėjęs prie žalos padarymo. Atsakovas neturėjo ir neturi jokių įsipareigojimų ieškovei, nebuvo sudaręs su ieškove jokios sutarties, kitaip prisiėmęs pareigų ieškovės atžvilgiu. Atsakovas nebuvo atsakovų juridinių asmenų vadovas, dalyvis ar darbuotojas, neveikė šių juridinių asmenų vardu ir interesais. Ieškovė reiškia reikalavimus dėl nekokybiškų prekių pardavimo ir savo reikalavimus kildina iš tarp ieškovės ir UAB „ChemTrade LT“ bei ieškovės ir „Sago Industries Limited“ sudarytų sutarčių nuostatų. Materialinis teisinis santykis šiuo atveju susiformavo tarp ieškovės iš vienos pusės ir atsakovų „Sago Industries Limited“ ir UAB „ChemTrade LT“ iš kitos pusės, bet ne tarp ieškovės ir V. K.. Visi byloje pateikti įrodymai, susiję su sutartinių santykių tarp Grigeo ir „Sago Industries Limited“ bei UAB „ChemTrade LT“ vykdymu. Byloje nebuvo pateiktas nė vienas įrodymas, iš kurio būtų galima daryti prielaidas apie tai, kad atsakovas atliko neteisėtus ir žalą sukėlusius veiksmus ieškovei. Tokiu būdu nėra pagrindo taikyti solidarios atsakomybės atsakovo atžvilgiu.

26.7. Teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, privalėjo atsižvelgti į Rekomendacijas, apeliantė turėjo pareigą pateikti paskaičiavimus, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog priteistinos sumos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Tokių paskaičiavimų ieškovė nepateikė. Byloje solidariais atsakovais yra traukiami du juridiniai ir keturi fiziniai asmenys. Skirtingos krakmolo rūšys, jų cheminės savybės bei šių savybių pasireiškimas gamybiniuose procesuose yra specialiųjų žinių dalykas. Ginčo laikotarpis apima penkerius metus nuo 2014 m., todėl buvo svarbu aptarti didelį kiekį skirtingų faktinių aplinkybių, surinkti ir pateikti aktualius ginčui įrodymus

Šalies argumentai

27. Ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus: 1) antstolio M. M. 2021 m. sausio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl V. B. ir V. K. susirašinėjimo elektroniniu paštu (kartu su priedais), 2) AB „Klaipėdos kartonas“ generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 4 „Dėl IVS procesų sąrašo, procedūrų ir dokumentų žymėjimo koregavimo“, 3) AB „Klaipėdos kartonas“ generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. patvirtintą integruotos procedūros IPR-01, ketvirtojo leidimo (IPR-01:2010) „Dokumentų ir duomenų įrašų valdymas“ kopiją, 4) rašysenos eksperto A. B. 2020 m. gruodžio 11 d. ekspertizės akto kopiją, 5) 2013 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1303/079 ir priedo Nr. 1 prie sutarties kopijas, 6) rašysenos eksperto A. B. 2021 m. sausio 29 d. ekspertizės akto kopiją, 7) UAB „ChemTrade LT“ 2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. vasario 1 d., 2012 m. liepos 4 d., 2012 m. lapkričio 28 d., 2013 m. balandžio 25 d., 2013 m. gegužės 16 d. sąskaitų faktūrų ir 2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. vasario 11 d., 2012 m. liepos 4 d., 2012 m. lapkričio 27 d., 2013 m., balandžio 24 d., 2013 m. gegužės 15 d. važtaraščių kopijas, 8) J. B. ir V. S. 2013 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, 9) V. B., J. B. ir UAB „Akmenės nekilnojamasis turtas“ 2016 m. liepos 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, 10) V. B., J. B. ir UAB „Pamario troba“ 2013 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, 11) Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. rašto kopiją.

28. Nurodė, kad naujai teikiami įrodymai buvo teikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Dalį įrodymų teismas atsisakė priimti. Toks teismo sprendimas nebuvo argumentuotas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas net nesiekė surinkti bylos baigčiai reikšmingoms aplinkybėms patvirtinti atitinkamų įrodymų. Teikiami įrodymai patvirtina atsakovų fizinių asmenų bendrą suderintą veikimą apeliantės nenaudai, sąmoningai siekiant turtinės žalos padarymo. Įrodymai patvirtina atsakovų fizinių asmenų tarpusavio ryšius ir sąsajas, jų santykius su atsakovais juridiniais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl rašytinių įrodymų (ne)priėmimo

30. Ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“, pateikusi apeliacinį skundą, prašė pridėti prie bylos nutarties 27 punkte išvardintus naujus rašytinius įrodymus. Visi šie įrodymai, kuriuos, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, patvirtina atsakovų fizinių asmenų bendrą suderintą veikimą apeliantės nenaudai, sąmoningai siekiant turtinės žalos padarymo, taip pat jų tarpusavio ryšius ir sąsajas, santykius su atsakovais juridiniais asmenimis.

31. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atsisakė priimti.

33. Pažymėtina, kad pateiktu ieškiniu AB „Grigeo Klaipėda“ reikalavo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų, teigdama, kad jai buvo tiekiama ne pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose su atsakovais juridiniais asmenimis, nurodyta prekė, t. y. ne „Tapioca“ rūšies, o pigesnis – paprastas kviečių – krakmolas ir kad žala buvo padaryta bendrais tyčiniais ir neteisėtais visų atsakovų veiksmais. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nei antstolio M. M. 2021 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (priedas Nr. 1), nei AB „Klaipėdos kartonas“ direktoriaus įsakymai (priedai Nr. 2-3) nei patvirtina, nei paneigia to, kokios rūšies krakmolas popieriaus gamybai buvo tiekiamas AB „Grigeo Klaipėda“, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti.

34. Apeliantės pateikti rašysenos eksperto A. B. 2020 m. gruodžio 11 d. ir 2021 m. sausio 27 d. ekspertizės aktai, 2013 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1303/079 ir priedo Nr. 1 prie sutarties dėl dažų pirkimo kopija, UAB „ChemTrade“ sąskaitų faktūrų, išrašytų AB „Klaipėdos kartonas“ už dažus, ir važtaraščių dėl dažų „Direct Brown“ pristatymo gavėjui kopijos (priedai Nr. 4-7) net nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Rašysenos ekspertizės aktuose buvo tiriama, ar V. B. pasirašė sutarties priedą Nr. 1, tiekėjų įvertinimo lapą, važtaraščius, kurie yra susiję ne su krakmolo, o dažų pirkimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti šiuos rašytinius įrodymus.

35. Ieškovės pateiktos pirkimo–pardavimo sutartys (priedai Nr. 8-10) patvirtina, kad V. B. ir J. B. įsigijo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (butus), tačiau šie duomenys taip pat niekaip nėra susiję su tuo, kokios rūšies krakmolas ieškovei buvo tiekiamas ir kokia žala jai buvo padaryta. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir ieškovės pateiktas Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. raštas (priedas Nr. 11), kuriame nurodyta, kokie mokėjimai buvo atlikti į atsakovų V. B. ir J. G. sąskaitas laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2019 m. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepriima ir šių ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, kaip nesusijusių su byla.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

36. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ ir atsakovė UAB „ChemTrade LT“ 2014 m. sausio 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „ChemTrade LT“ įsipareigojo parduoti ieškovei krakmolą, dažus, skirtus popieriaus gamybai ir kitas medžiagas (Sutarties 1.1 punktas). Konkreti prekė, jos kiekis ir kaina buvo nurodyta Sutarties prieduose. Sutarties šalys 2015 m. sausio 5 d. sudarė priedą Nr. 16 prie 2014 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurį UAB „ChemTrade LT“ įsipareigojo parduoti AB „Grigeo Klaipėda“ prekę – natūralų tapijokos krakmolą, iš viso 528 tonas, kaina – 520 Eur/t plius PVM. Tapijokos krakmolą atsakovė UAB „ChemTrade LT“ ieškovei tiekė 2014-2015 metais.

37. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. tapijokos krakmolo tiekimas ieškovei buvo vykdomas per atsakovę Airijoje registruotą bendrovę „Sago Industries Limited“. Nustatyta, kad 2016 m. vasario 1 d. ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ ir atsakovė „Sago Industries Limited“ pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios priedą Nr. 1 atsakovė „Sago Industries Limited“ įsipareigojo tiekti ieškovei tapijokos krakmolą, prekės kaina – 520 Eur/t.

38. Iš viso AB „Grigeo Klaipėda“ iš atsakovių UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ 2014-2019 metais įsigijo 12 241 toną krakmolo, už kurį sumokėjo 6 507 740 Eur.

39. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl žalos atlyginimo, apeliantės (ieškovės) AB „Grigeo Klaipėda“ teigimu, atsakovėms UAB „ChemTrade LT“ ir Airijoje registruotai bendrovei „Sago Industries Limited“ laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2019 m. tiekus ne tos rūšies prekę, t. y. ne tapijokos, o pigesnį – kviečių krakmolą. AB „Grigeo Klaipėda“ teigimu, ji mokėjo atsakovėms prekės pardavimo kainą, tuo tarpu atsakovės tiekė pigesnę prekę, dėl kurios nebuvo sutarta. Reikalaujamą priteisti žalos sumą sudaro kainos skirtumas, kurį, ieškovės manymu, ji permokėjo, atsakovėms UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ tiekiant ne tos rūšies krakmolą. Kadangi nuostoliai, ieškovės teigimu, yra priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais visų atsakovų veiksmais, todėl žalos atlyginimo reikalauja tiek iš prekės tiekėjų – atsakovių UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“, tiek ir iš atsakovų fizinių asmenų – V. B. (buvęs ieškovės generalinis direktorius), J. G. (buvęs ieškovės gamybos padalinio vadovas, o vėliau gamybos direktorius), V. K. (buvęs UAB „Algol Chemicals“ direktorius) ir R. P. (ieškovės teigimu, UAB „ChemTrade LT“ vadovas ir akcininkas bei buvęs „Sago Industries Limited“ direktorius).

40. Taigi savo galimai pažeistas teises ieškovė iš esmės siejo tiek su pirkėjo teise reikšti reikalavimus dėl ne tos rūšies prekės pateikimo (CK 6.333 straipsnis), tiek ir su neteisėtais atsakovų veiksmais pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245–6.249 straipsniai).

Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrįstumo

41. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp bylos šalių – ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ ir atsakovių UAB „ChemTrade LT“ bei „Sago Industries Limited“ – susiklostė prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305–6.349 straipsniai). CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas. CK 6.333 straipsnio, reglamentuojančio daiktų kokybę, 6 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį, o pagal to paties straipsnio 7 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas.

42. Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilus ginčui dėl to, koks krakmolas ieškovei buvo tiekiamas popieriaus gamybai, visų pirma būtina nustatyti ar AB „Grigeo Klaipėda“ iš tiesų buvo tiekiama ne pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose su UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“, nurodyta prekė, t. y. ne tapijoka rūšies krakmolas. Tik nustačius, kad ieškovei iš tiesų buvo tiekiamas ne tos rūšies krakmolas, toliau byloje turėtų būti sprendžiamas kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės klausimas. Tokiu atveju apeliantė, teigdama, kad žala jai buvo padaryta bendrais tyčiniais atsakovų – tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų – veiksmais, turėtų įrodyti visas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

43. Apeliantės teigimu, atsakovės UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“, nebūdamos tapijoka krakmolo gamintojos ir teigdamos, kad jų ieškovei pateiktas krakmolas buvo tapijokos, o ne kviečių krakmolas, turėjo galimybę pateikti rašytinius įrodymus, t. y. pirkimo–pardavimo sutartis, užsakymus, krakmolo gamintojo specifikacijas, krakmolo gamintojo / pardavėjo išrašytas sąskaitas, krakmolo vežimo iš siuntėjų dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovei iš tiesų buvo parduotas krakmolas, įsigytas iš tapijokos krakmolo gamintojų ar tokio krakmolo pardavėjų, tačiau tokių duomenų nepateikė. Kad atsakovės UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ tiekė ne „Tapioca“ rūšies, o kviečių krakmolą, apeliantės teigimu, patvirtina tai, kad: 1) 2018 m. kovo 29 d. tarp „Sago Industries Limited“ ir Vokietijos įmonės Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH buvo sudaryta sutartis, pagal kurią „Sago Industries Limited“ nusipirko iš viso 696 tonas natūralaus kviečių krakmolo, kuris atsakovei buvo siunčiamas 2018 m. balandžio–rugpjūčio mėn., 2) 2018 m. liepos 5 d. buvo sudaryta dar viena sutartis su Vokietijos įmone Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH, pagal kurią atsakovė „Sago Industries Limited“ vėl įsigijo 696 tonas natūralaus kviečių krakmolo, kuris jai (atsakovei) buvo siunčiamas 2018 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., 3) nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. pardavėjas AB Lantmannen Reppe taip pat tiekė „Sago Industries Limited“ natūralų kviečių krakmolą, 4) atsakovės UAB „ChemTrade LT“ tiekėjos UAB „Algol Chemicals“ ir AB Lantmannen Reppe 2014-2015 metais taip pat negalėjo tiekti tapijokos krakmolo, nes juo neprekiavo. Šie duomenys, apeliantės manymu, patvirtina, kad nei iš Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH , nei iš AB Lantmannen Reppe negalėjo būti įsigytas tapijokos krakmolas ir tuo pačiu parduotas AB „Grigeo Klaipėda“. Apeliantės teigimu, esant tokiems duomenims, teismas turėjo aiškintis, kam atsakovės pardavė įsigytą kviečių krakmolą.

44. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Taigi įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020, 40 punktas).

45. Taigi apeliantė, siekdama įrodyti patirtos žalos faktą, visų pirma, kaip minėta, turėjo įrodyti, kad atsakovės UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ ginčo laikotarpiu tiekė jai ne pirkimo–pardavimo sutartyse numatytą prekę, t. y. ne „Tapioca“ rūšies, o paprastą kviečių krakmolą.

46. Nagrinėjamos bylos atveju susiklostė tokia situacija, kad pati ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų (pvz., ekspertų, specialistų išvadų ir pan.), kurie patvirtintų, kad atsakovės UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ iš tiesų tiekė ne tos rūšies krakmolą. Priešingai, reikalaudama priteisti žalos atlyginimą (kainų skirtumą), apeliantė įrodinėjimo pareigą iš esmės bando perkelti pačioms atsakovėms, teigdama, kad UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ turėjo (galėjo) pateikti teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jai iš tiesų buvo parduotas krakmolas, įsigytas iš tapijokos krakmolo gamintojų ar tokio krakmolo pardavėjų, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas – aiškintis, kam iš Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH ir (ar) AB Lantmannen Reppe įsigytą paprastą kviečių krakmolą pardavė atsakovės, ar šis kviečių krakmolas iš tiesų nebuvo parduotas AB „Grigeo Klaipėda“. Kaip minėta, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, būtent ieškovę, teigiančią, kad jai buvo parduotas ne tos rūšies krakmolas, saisto pareiga įrodyti ieškinyje dėstomų reikalavimų pagrįstumą, o ne reikalauti, kad atsakovai, siekdami paneigti ieškovės nurodomus, bet įrodymais nepagrindžiamus argumentus ir spėjimus, pateiktų teismui duomenis apie tai, kad ginčo laikotarpiu AB „Grigeo Klaipėda“ iš tiesų buvo parduotas tapijokos krakmolas.

47. Pažymėtina, kad apeliantė ne tik nepateikė jokių įrodymų, kad jai buvo tiektas ne pirkimo–pardavimo sutartyse numatytas tapijokos krakmolas, bet ir neįrodė, kad iš Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH ir AB Lantmannen Reppe pirktą kviečių krakmolą atsakovės perpardavė AB „Grigeo Klaipėda“. Apeliantės nurodomos atsakovių UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ sutartys, sudarytos su Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH ir Lantmannen Reppe, patvirtina tik tai, kad tarp paminėtų bendrovių buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai dėl kviečių krakmolo pirkimo, tačiau šie duomenys, išskyrus deklaratyvius apeliantės teiginius ir spėjimus, niekaip nepatvirtina, kad iš Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH ir AB Lantmannen Reppe įsigytas kviečių krakmolas vėliau buvo parduodamas AB „Grigeo Klaipėda“ kaip tapijokos krakmolas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė „Sago Industries Limited“ neneigė, kad iš Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH ar AB Lantmannen Reppe pirko ne tapijokos, o paprastą kviečių krakmolą, tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui tvirtino, kad ieškovei parduotas krakmolas buvo įsigytas ne iš šių tiekėjų.

48. Kaip patvirtina bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. vykusio posėdžio metu įpareigojo atsakoves UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ pateikti įrodymus, kad jos turėjo galimybę ginčo laikotarpiu tiekti ieškovei tapijokos krakmolą. Vykdydama šį įpareigojimą, atsakovė UAB „ChemTrade LT“ pateikė įmonės „Haarla“ išrašytas sąskaitas faktūras už tapijoka kviečių krakmolą, taip pat su SIA „Avi-Vest“ sudarytą sutartį bei išrašytas sąskaitas faktūras už tapijokos krakmolą, o atsakovė „Sago Industries Limited“ pateikė 2015 m. birželio 15 d. sutartį dėl 209 tonų tapijokos krakmolo pirkimo ir 2019 m. sausio 13 d. sutartį dėl 204 tonų tapijokos krakmolo pirkimo su tiekėju iš Vietnamo, 2015 m. rugsėjo 3 d. sutartį dėl 2 000 tonų tapijokos krakmolo pirkimo su tiekėju iš Lenkijos ir 2015 m. rugpjūčio 15 d. sutartį dėl bulvių krakmolo ir tapijokos krakmolo pirkimo su tiekėju iš Kazachstano. Nors, apeliantės teigimu, šie dokumentai negalėjo būti laikomi tinkamais įrodymais, nes UAB „ChemTrade LT“ pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie gauto krakmolo kiekį, nepateiktos krakmolo specifikacijos, o „Sago Industries Limited“ sutartyse nėra nurodyti užsienio subjektų pavadinimai, nėra parašų, nenurodyti tapijokos krakmolo kiekiai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“, vykdydamos teismo įpareigojimą, pateikė sutartis originalo kalbomis (anglų ir rusų k.), su dalies teksto dengimu (dalyse dėl įsigyto tapijokos krakmolo kiekio, kainų, tiekėjų pavadinimo, kontaktų ir pan.), siekdamos išsaugoti konfidencialią ir komercinę informaciją, ir šių sutarčių patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą. „Sago Industries Limited“ pateiktuose sutarčių vertimuose į lietuvių kalbą vertėjas yra nurodęs, kad originaluose yra pardavėjų (užsienio šalių subjektų) parašai ir antspaudai. Vertėjas parašu patvirtino vertimų teisingumą, nurodęs, kad prisiima atsakomybę už vertimo teisingumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės skunde keliamos abejonės dėl atsakovių „Sago Industries Limited“ ir UAB „ChemTrade LT“ su trečiaisiais asmenimis (tiekėjais) sudarytų sutarčių dėl tapijokos krakmolo įsigijimo sudarymo fakto yra nepagrįstos.

49. Tai, kad „Sago Industries Limited“ tiekė ieškovei pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytą tapijokos krakmolą, atsakovų teigimu, patvirtina ir tarptautinės kompanijos „Allstarch“ atliktas tyrimas. Atsakovai nurodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį buvo sudaryta mėginių paėmimo komisija, susidedanti iš J. G., ieškovės pirkimų skyriaus darbuotojų M. J., E. M. ir generalinio direktoriaus V. B.. E. M., dalyvaujant bei stebint kitiems komisijos nariams, paėmė po tris mėginius krakmolo iš trijų skirtingų tiekėjų ir skirtingų krakmolo siuntų, t. y. „Sago Industries Limited“, AB „Amilina“ bei Interstach ir 2019 m. gegužės mėnesį išsiuntė mėginius į tarptautinę kompaniją „Allstarch“, kuri atliko tyrimus. 2019 m. birželio 7 d. buvo gautas „Allstarch“ atsakymas, kad mėginys, paimtas iš „Sago Industries Limited“ siuntos yra tapijoka rūšies krakmolas. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neneigė šių atsakovų parodymų ir bendrovės „Allstarch“ atliktų botaninės kilmės tyrimų išvadų.

50. Pažymėtina, kad ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“, be jau paminėtų ir aptartų aplinkybių, poziciją, jog jai buvo tiekiamas ne tapijokos, o paprastas kviečių krakmolas, grindė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto tyrimu (raštu), kuriame nurodyta, kad buvo atliekami krakmolo botaninės kilmės tyrimai mikroskopavimo metodu, lyginant tiriamuosius metodus su skirtingos rūšinės kilmės krakmolo standartais; ištirti septyni UAB „Axioma servisas“ (tyrimo užsakovės) pateikti krakmolo mėginiai ir nustatyta jų botaninė kilmė (dalis – kviečių, dalis – tapijokos, dalis – kukurūzų). Kartu su šiuo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto raštu ieškovė pateikė fotonuotraukas, kur vienoje iš jų yra nufotografuotas popieriaus lapas su 2018 m. rugsėjo 12 d. ranka padarytu įrašu, kad paimti 7 krakmolo mėginiai (jokių parašų ir kas paėmė mėginius nėra), kitoje fotonuotraukoje mėginių maišeliai, kurių tik 6 vnt. Įvertinusi paminėtą dokumentą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad paminėtas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto raštas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, kad ieškovei buvo tiekiamas ne tapijokos krakmolas. Visų pirma pažymėtina tai, kad kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto atsakymu (raštu) nėra pateiktas joks akreditavimo pažymėjimas ir / ar sertifikatas, įrodantis, kad Institutas turi teisę ir kompetenciją atlikti tokius botaninės kilmės tyrimus. Iš paminėto rašto neaišku, kas atliko tyrimą, nėra jokių duomenų, kad mėginiai iš tiesų buvo paimti tiek iš atsakovės „Sago Industries Limited“ tiekto krakmolo, tiek ir iš kitų tiekėjų, nėra pateiktas mėginių paėmimo aktas, kuriame būtų užfiksuota, kas paėmė mėginius ir kurie iš mėginių priklauso atsakovei „Sago Industries Limited“, kurie kitiems tiekėjams ir pan.

51. Be to, teisėjų kolegija negali neatkreipti dėmesio ir į tai, kad aptariamo tiek Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto tyrimo (rašto), tiek ir „Allstarch“ tyrimo vertinimas buvo atliktas kitoje Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-366-1071/2020 pagal ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ ieškinį atsakovui J. G. dėl atleidimo iš darbo teistumo. Paminėtoje Darbo byloje ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“, remdamasi iš esmės tokiais pat argumentais ir įrodymais kaip ir šioje civilinėje byloje, siekė įrodyti, kad jai iš UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ buvo tiekiamas ne tapijokos, o kviečių krakmolas ir kad atsakovas J. G. tai žinojo. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2020 m. liepos 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą atmesti ieškovės ieškinį, pritaręs pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė, kad vietoje tapijokos krakmolo buvo tiekiamas kviečių krakmolas ir kad atsakovas (J. G.) apie tai žinojo ir nesiėmė jokių veiksmų. Paminėtoje Darbo byloje, be kita ko, buvo konstatuota, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto raštas, kuriuo apeliantė remiasi nagrinėjamoje byloje, nėra laikytinas tinkamu įrodymu, jog AB „Grigeo Klaipėda“ gamybos veikloje vietoje tapijokos krakmolo buvo naudojamas kviečių krakmolas, taip pat buvo įvertintos ir „Allstarch“ tyrimo išvados, kad mėginiai, paimti iš „Sago Industries Limited“ siuntos, yra tapijokos krakmolas.

52. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prieš tai paminėtoje Darbo byloje įsiteisėjusiu sprendimu esant konstatuotam faktui, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto raštas nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovė „Sago Industries Limited“ tiekė ne tapijokos krakmolą, teisėjų kolegija neturi pagrindo paminėto dokumento vertinti kitaip. Nors, apeliantės teigimu, įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) prejudicinė galia turi aiškias subjektines ribas, nurodydama, kad darbo byloje dalyvavo tik ieškovė ir atsakovas J. G., tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto rašto ir jame nurodytų išvadų aiškinimas ir vertinimas nagrinėjamu atveju negali skirtis vien dėl to, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje byloje yra pareikštas ne tik J. G., bet ir kitiems atsakovams.

53. Savo poziciją, kad AB „Grigeo Klaipėda“ buvo tiekiamas ne tos rūšies krakmolas, apeliantė taip pat grindė Statistikos departamento duomenimis apie 2014–2019 metais į Lietuvos Respubliką importuoto tapijokos (maniokų) krakmolų kiekius – 477,958 tonos, taip pat „Sago Industries Limited“ atstovės T. B. (A.) elektroniniu laišku Jackering Muhlen und Nahrmittelwerke GmbH, prašant tiekiamam krakmolui naudoti etiketę, nurodant natūralaus krakmolo S00 (native starch S00) pavadinimą, nenaudojant natūralaus kvietinio krakmolo (native wheat starch) pavadinimo. Apeliantės teigimu, su tokiomis etiketėmis krakmolas buvo tiekiamas ir ieškovei.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek apeliantės nurodomi Statistikos departamento duomenys, tiek ir argumentai dėl etikečių formavimo niekaip neįrodo AB „Grigeo Klaipėda“ tiekto krakmolo rūšies. Tokios apeliantės išvados paremtos tik spėjimais ir, priešingai nei nurodoma skunde, nėra ir negali būti pakankamas pagrindas teismui konstatuoti, kad ieškovei iš tiesų buvo tiekiamas ne pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytas „Tapioca“ rūšies, o kitas – paprastas kviečių – krakmolas. Teisėjų kolegija pažymi, kad prekės rūšį ir kokybę atspindi ne etiketės pavadinimas, kurioje nurodyta, jog tai „natūralus krakmolas“, o prekės parametrai, šalių aptarti ir suderinti sutartyje ir specifikacijoje. Todėl vien etiketės pavadinimas, nesant jokių kitų įrodymų ir kilus ginčui tarp šalių, nei patvirtina, nei paneigia to, kokios rūšies krakmolas ieškovei buvo tiektas.

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė AB „Grigeo Klaipėda“ neįrodė, jog pagal su UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis ir jų priedus jai buvo tiekiamas ne tapijokos, o kitos rūšies – pigesnis kviečių – krakmolas (CK 6.333 straipsnio 7 dalis). Kaip minėta, argumentai, kad AB „Grigeo Klaipėda“ buvo tiekiamas paprastas kviečių, o ne tapijoka rūšies krakmolas, iš esmės buvo grindžiami ne konkrečiais tiesioginiais įrodymais (pvz., specialistų, ekspertų išvadomis, kuriose, atlikus iš atsakovių gauto krakmolo tyrimus, būtų konstatuota, kad tai iš tiesų ne tapijokos, o kviečių krakmolas), o tik pačios apeliantės spėjimais, reikalaujant iš atsakovų pateikti jos spėjimus patvirtinančius arba paneigiančius duomenis, bei šalutiniais duomenimis, tokiais kaip etikečių formavimas, atsakovių (juridinių asmenų) sandoriais su kitais tiekėjais, Statistikos departamento duomenimis ir pan. Ieškovei neįrodžius, kad jai iš tiesų buvo tiekiama ne pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta prekė, t. y. ne tapijokos, o paprastas kviečių krakmolas, kitaip tariant, neįrodžius pačios žalos padarymo fakto, nėra pagrindo konstatuoti, kad AB „Grigeo Klaipėda“ neteisėtais ir tyčiniais veiksmais buvo padaryta žala, t. y. nebėra pagrindo toliau vertinti kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

56. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl teismo sprendimo motyvavimo ir įrodymų vertinimo

57. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas taip, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalies 2-4 punktai. Nurodė, kad teismas visiškai neaptarė aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kuriais savo poziciją byloje grindė ieškovė, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles bei neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes.

58. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį kitų Konstitucijos nuostatų, inter alia (be visa kita, be kita ko) konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, tinkamo teisinio proceso, teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo principų kontekste, yra pažymėjęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo konstatuojamosios III dalies 8 punktas ir jame nurodyta konstitucinė doktrina).

59. Atitinkamai teismo sprendimo motyvavimo svarba yra pabrėžta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), aiškinant Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpareigojančias nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. EŽTT sprendimas byloje H. prieš Suomiją, bylos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą, bylos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje T. prieš Armėniją, bylos Nr. 42588/10). Kita vertus, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės į teisingą teismą reikalavimas apima teismo pareigą išanalizuoti esminius bylos klausimus, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies pateiktą argumentą (žr., pvz., EŽTT 2007 m. gegužės 15 d. sprendimo byloje Nr. 19997/02 29-30 pastraipas ir jose nurodytą praktiką).

60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, o teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju gali lemti absoliutų sprendimo negaliojimą arba gali būti vertinami kaip procesinis pažeidimas, dėl kurio esmingumo sprendžiama pagal galimą tokio pažeidimo įtaką bylos rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021).

61. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nebūtų motyvuotas taip, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalies 2-4 punktai. Kaip teismo sprendimo motyvavimo trūkumą apeliantė įvardijo tai, kad sprendime esą visiškai nepasisakyta dėl aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kuriais savo poziciją byloje grindė ieškovė. Su tokiais apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo sutikti, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi esminius apeliacinio skundo argumentus, priėjo prie tokios pat galutinės teisinės išvados, kokią padarė ir pirmosios instancijos teismas, t. y. jog ieškovė neįrodė, kad jai buvo tiekiamas ne pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytas „Tapioca“ rūšies krakmolas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą ir kad pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

62. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo atsakovams priteistos advokato pagalbos išlaidos neatitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatų ir Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

63. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

64. Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

65. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, priteisė iš ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ 6 500 Eur bylinėjimosi išlaidų J. G., 6 870 Eur – V. B., 3 620 Eur – R. P., 15 117,74 Eur – V. K., 20 805,95 Eur – UAB „ChemTrade LT“ ir 14 321,26 Eur – Airijoje registruotai bendrovei „Sago Industries Limited“.

66. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai patirtoms advokato pagalbos išlaidoms pagrįsti pateikė ne tik sąskaitas faktūras ir išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, bet kartu su prašymais pateikė ir detalų jiems suteiktų teisinių paslaugų pagrindimą, t. y. už kokius konkrečius procesinius dokumentus (pvz., atsiliepimus į ieškinį, prašymus, paaiškinimus, atsiliepimus į įvairius ieškovės prašymus), pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, suteiktas advokatų konsultacijas buvo apskaičiuotos išlaidos. Be to, prašymuose nurodyta ne tik konkreti suteikta teisinė paslauga, bet kartu nurodyta ir jos data, kaina bei paslaugos metu taikytinas Rekomendacijų dydis. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus dokumentus, nenustatė, kad atsakovų patirtos ir pirmosios instancijos teismo priteistos advokatų pagalbos išlaidos būtų viršijusios Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.

67. Pažymėtina, kad apeliantė, teigdama, kad atsakovams priteistos advokatų pagalbos išlaidos neatitiko CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatų ir viršijo Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, turėjo galimybę konkrečiai nurodyti, pateikiant savo skaičiavimus, kurios kiekvienam iš atsakovų suteiktos advokatų teisinės paslaugos neatitiko Rekomendacijos nustatytų maksimalių dydžių. Nepaisant to, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui tokių įrodymų ar skaičiavimų nepateikė.

68. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante AB „Grigeo Klaipėda“, kad, vertinant atsakovų patirtas advokato pagalbos išlaidas, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga ar didelės apimties. Sutiktina su atsakovais, kad nagrinėjamoje byloje solidariais atsakovais buvo patraukti du juridiniai ir keturi fiziniai asmenys. Ginčo laikotarpis apėmė 2014–2019 metus, todėl akivaizdu, kad teisines paslaugas teikusiems advokatams buvo būtina įvertinti didelį kiekį faktinių aplinkybių, surinkti ir pateikti aktualius ginčui įrodymus, parengti reikiamus procesinius dokumentus ir pan. Be to, tinkamam kiekvieno iš atsakovų atstovavimui buvo reikalingos ne tik teisinės, tačiau ir specialiosios žinios, susijusios su krakmolo rūšimis, cheminėmis savybėmis ir pan. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliante, kad byla nebuvo sudėtinga ar nedidelės apimties.

69. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtos advokatų pagalbos išlaidos, įvertinus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Apeliantė, nesutikusi su atsakovams priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nepagrindė ir nepateikė apeliacinės instancijos teismui priešingų įrodymų ir skaičiavimų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtų advokatų pagalbos išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

70. Apeliantės AB „Grigeo Klaipėda“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

71. Atsakovai UAB „ChemTrade LT“, V. B. ir V. K., pateikę atsiliepimus į apeliacinį skundą, prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą UAB „ChemTrade LT“ patyrė 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidų (2022 m. balandžio 8 d. pinigų priėmimo kvitas), V. B. – 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidų (2022 m. sausio 10 d. sąskaita faktūra ir 2022 m. vasario 23 d. pinigų paėmimo kvitas) ir V. K. – 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidų (2022 m, balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvitas).

72. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų išlaidos už advokatų pagalbą buvo patirtos 2022 m. vasario mėn. (V. B.) ir 2022 m. balandžio mėn. (V. K., UAB „ChemTrade LT“), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, V. B. taikytinas 2021 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 598,10 Eur, o UAB „ChemTrade LT“ ir V. K. taikytinas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 679,30 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 077,53 Eur (1,3 x 1 598,10 Eur) arba 2 183,09 Eur (1,3 x 1 679,30 Eur). Kadangi kiekvieno iš atsakovų prašomos priteisti po 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimus į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ChemTrade LT“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų), atsakovui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) ir atsakovui V. K. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjai Marius BajorasRasa GudžiūnienėAsta Radzevičienė