Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei J. K. palikti santuokinę K. pavardę; 3) nepilnamečio vaiko A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina J. K. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomomis iki vaiko pilnametystės; 5) J. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas plane pažymėtas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 10000 Eur, (duomenys neskelbtini), ir 1/6 statinių Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 30 Eur, (duomenys neskelbtini); 6) D. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas plane pažymėtas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3000 Eur, (duomenys neskelbtini), ir 1/6 statinių Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 30 Eur, (duomenys neskelbtini); transporto priemones: OPEL COMBO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur; VW SHARAN, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur; FORD GALAXY, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur, 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių elgesys pasikeitė, prasidėjo tarpusavio konfliktai ir įvairūs nesutarimai. Mano, kad teismas turėtų santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tokiu atveju atsirastų tos pačios teisinės pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo: 70/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 19600 Eur; 1/3 kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 77 Eur, (duomenys neskelbtini); transporto priemones: OPEL COMBO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur; VW SHARAN, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur; FORD GALAXY, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. K. po 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomomis iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ja jos gyvenamojoje vietoje. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su juo nėra. Nutraukiant santuoką prašo jai palikti santuokinę pavardę. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą padalinti pagal prašomą tvarką.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, vaiko neprižiūri. Atsakovas nuo praėjusių metų išlaikymo vaikui neteikia. Šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Mėnesio pajamas sudaro išmoka vaikui ir jos netekto darbingumo pensija. Anksčiau atsakovas dirbo, bet šiuo metu nedirba. Atsakovas neturi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti. Ji kreditorių neturi. Mergaitė sveika ir neturi specialiųjų poreikių. Su dukra gyvena atsakovo dėdei priklausančiame name, kuriame yra dušas, tualetas, karštas vanduo, krosnį kūrena. Name yra du kambariai. Mergaitė turi savo kambarį.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai tinkamai. Atsakovas į teismo posėdį, apie kurį informuotas tinkamai, neatvyko. Taip pat nebuvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir teismas nebuvo informuotas apie tai, kad atsakovas gydomas ligoninėje, nors tokią galimybę atsakovas turėjo, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos atstovas su patikslintu ieškiniu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad VTAS sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytiniais įrodymais bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta bei įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą: 70/100 pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 19600 Eur; 1/3 kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 77 Eur, (duomenys neskelbtini); transporto priemones: OPEL COMBO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur; VW SHARAN, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur; FORD GALAXY, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur. Neturi kreditorinių įsipareigojimų. Šalys turi vieną nepilnametį vaiką: A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovė nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, turi neįgalumą. Atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas teismui nepateikė, nors ir buvo įpareigotas.

CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys nebendrauja ir bendro ūkio neveda, ieškovė nurodė, kad savo iniciatyva daug kartų bandė taikytis, tačiau tai nepavyko, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl abiejų sutuoktinių kaltės nustatymo. Ieškovė teigia, jog su atsakovu pykosi ne tik dėl esminių šeimos klausimų sprendimo, tačiau ir dėl smulkmenų, dėl skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą kildavo nesutarimai. Kartu su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyvena daugiau nei metus laiko ir nebeveda bendro ūkio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „K.“. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – K., sutuoktiniui paliekama jo turima pavardė - K.

Ieškovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas plane pažymėtas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 10000 Eur. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 statinių Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 30 Eur. (duomenys neskelbtini); o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas plane pažymėtas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3000 Eur, (duomenys neskelbtini). ir 1/6 statinių Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 30 Eur. (duomenys neskelbtini); transporto priemones: OPEL COMBO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur; VW SHARAN, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur; FORD GALAXY, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur.

Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87 – 3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija yra svarbi, kai sutuoktiniai nesutaria dėl konkretaus turto priskyrimo bendrajai jungtinei ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali įstatymo nustatyta tvarka ginčyti minėtą įstatyme įtvirtintą prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019, 21 punktas).

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Pagal kasacinio teismo praktiką, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 37 punktas).

Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą padalinti pagal ieškovės prašomą tvarką. Atsakovas nepateikė prieštaravimo dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo, todėl ieškovės reikalavimai dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo tenkintini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi dukrą A. K., kuri santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi vaikas šiuo metu gyvena su ja. VTAS atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi kliudyti vienas kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra. Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku be apribojimų, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ginčo nėra, todėl detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaiku bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.

Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 200 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji išlaiko dukrą, atsakovas nuo praėjusių metų vaikui išlaikymo neteikia. Atsakovas nepateikė teismui prieštaravimų dėl išlaikymo vaikui dydžio. Spręsdamas dėl vaiko poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pažymėtina, kad atsakovas duomenų apie sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, dėl kurių negalėtų prisidėti prie nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo, nepateikė. Remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo jo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas po 200 Eur išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Tokio dydžio išlaikymo teikimas, teismo nuomone, atitiks atsakovo finansines galimybes bei išimtinai vaiko tik būtinuosius poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovei 2024-04-24 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 proc. suteikta antrinė teisinė pagalba. Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Valstybė šioje civilinėje byloje dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos patyrė 214,66 Eur išlaidų (2024-08-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-07978. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 164 Eur žyminis mokestis (110 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką, 54 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir 214,66 Eur teisinės pagalbos suteikimo ieškovei išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Iš atsakovo valstybei priteistinos teismo patirtos 17,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. K. palikti santuokinę pavardę „K.“, atsakovui D. K. palikti pavardę „K.“.

Nepilnamečio vaiko A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina J. K. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku be apribojimų, šalys su vaiku bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo datos (2024-06-06), šias lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas pavesti valdyti uzufrukto teise vaiko motinai J. K..

Priteisti ieškovei J. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas plane pažymėtas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 10000 Eur, (duomenys neskelbtini), ir 1/6 statinių Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 30 Eur, (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui D. K. asmeninės nuosavybės teise patalpas plane pažymėtas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3000 Eur, (duomenys neskelbtini), ir 1/6 statinių Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 30 Eur, (duomenys neskelbtini); transporto priemones: OPEL COMBO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); VW SHARAN, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); FORD GALAXY, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 164 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir 17,32 Eur (septyniolikos eurų 32 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei – 214,66 Eur (du šimtus keturiolika eurų 66 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.