- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-821-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05292-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- I. K., E. K.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Provisus“, UAB „Delfa“, V. M., O. A. V. M., E. K., M. P., E. B.-T., I. U., E. C., L. G., UAB „Naujamiesčio būstas“, Ž. B., V. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų I. K. ir E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ (naujasis ieškovas po procesinių teisių perėmimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“) patikslintą ieškinį atsakovams I. K. ir E. K. dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys UAB „Provisus“, UAB „Delfa“, V. M., O. A. V. M., E. K., M. P., E. B.-T., I. U., E. C., L. G., UAB „Naujamiesčio būstas“, Ž. B., V. K. grožio salonas, UAB „Juridika“, G. K., A. Č., A. B., D. B., D. R., A. S., G. Č., M. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, N. Š., A. V., D. V., V. B., A. V., L. V., D. J., J. S., L. B., E. B., O. V., S. J., Ž. J., trečiasis asmuo po teisių perėmimo UAB „Vilniaus energija“, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pradinis ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė: priteisti solidariai iš atsakovų 178,96 Eur skolos už tiektą šilumos energiją, 5,71 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jis tiekė šilumos energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Namas) kuriame yra atsakovams I. K. ir E. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Už bendrojo naudojimo patalpas pastatui šildyti suvartota šiluma butų (patalpų) savininkams paskirstoma vadovaujantis 2005 m. liepos 22 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) name dalis butų (patalpų) yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos, tačiau ir šiems pastato bendraturčiams, kaip ir neatsijungusiems priskiriama apmokėti už pastato bendroms reikmėms priskiriamą šilumos energijos dalį, taip kaip numato šilumos paskirstymo metodas Nr. 5. Nurodė, jog atsakovai savo įsipareigojimų laiku atsiskaityti už ieškovo suteiktas bendrojo naudojimo patalpų šildymo paslaugas nevykdė, tuo pažeisdami savo prievolinius įsipareigojimus. Už laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. ieškovo suteiktas bendrojo naudojimo patalpų šildymo paslaugas atsakovams yra susidaręs 178,96 Eur (617,92 Lt) dydžio įsiskolinimas, o už pavėluotą atsiskaitymą atsakovams už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 21 d. yra paskaičiuotos 5,71 Eur (19,73 Lt) palūkanos.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41, 3.1 punkte yra numatyta galimybė šilumos paskirstymą atlikti pagal pastato audito duomenis arba pagal atskirą daugiabučio namo savininkų susitarimą. 2011 m. gruodžio 4 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų savininkų dauguma (9 iš 12) viešo aptarimo būdu nusprendė, kad minėto namo šilumos kiekio dalis bendrosioms reikmėms priskiriama nuliniam koeficientui. Tai reiškia, kad tokiu atveju visas name suvartotas šilumos kiekis būtų paskirstomas tik centralizuotai šildomų butų (patalpų) savininkams. Nepaisant gyventojų sprendimo, ieškovas ir toliau reikalauja iš atsakovų sumokėti už paslaugas, kurios atsakovams pagrįstai nepriklauso ir kurių atsakovai jokiais būdais neprašo ir nepageidauja. Nurodė, kad į atsakovų butą patenkama ne per bendro naudojimo laiptinę, o naudojantis atskirai įrengtu įėjimu, be to, bendro naudojimo laiptinėje nėra jokių centralizuoto šildymo radiatorių, todėl ieškovo reikalavimas apmokėti išlaidas už bendrojo naudojimo patalpų šildymą yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
4. Tretieji asmenys UAB „Provisus“, UAB „Delfa“, M. P., V. M., O. A. V. M. (butų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkai) su patikslintu ieškovo ieškiniu sutiko. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovams priklausantis butas yra atjungtas nuo centrinio šildymo, neatleidžia atsakovų nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą: šilumos energijos tiekimo gyvenamajam namui paskirtis yra ne tik šilumos vartotojo poreikių tenkinimas, bet ir gyvenamojo namo, kaip daikto išlaikymas, t. y. ir po to, kai namo dalis yra legaliai atjungta nuo centrinio šildymo, šios dalies savininkas privalo apmokėti už jam tenkančią dalį šilumos energijos, naudojamos namo bendro naudojimo patalpų šildymui ir namo tinkamos techninės būklės palaikymui.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ su patikslintu ieškovo ieškiniu sutiko.
7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje esančia techninės ekspertizės išvada nesivadovautina, nes ginčo laikotarpiu šilumos energija buvo tiekiama ne gyventojų komfortui užtikrinti, bet tam, kad pastato bendrojo naudojimo konstrukcijos išliktų tinkamos būklės, jis būtų apsaugotos nuo išorės jėgų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovų ieškovui UAB „Vilniaus energija“ solidariai priteista 178,96 Eur skolos, 5,71 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 184,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteista po 16,35 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo iš atsakovo E. K. valstybei priteista 125 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Teismas nurodė, kad pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, taikomą kartu su metodu Nr. 5, ginčo laikotarpiu suvartotas šilumos kiekis buvo nustatomas pagal Namo įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o byloje nesant duomenų, jog Namo įvadinio skaitiklio rodmenys būtų netikslūs, nėra pagrindo abejoti ieškovo apskaičiuoto atsakovų įsiskolinimo dydžiu. Taigi byloje nesant įrodymų, jog ieškovo apskaičiuotas atsakovų įsiskolinimo dydis būtų netikslus ar kad ieškovas būtų pažeidęs šilumos tiekimą ir paskirstymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ieškovo ieškinys laikytas pagrįstu, todėl tenkintas – ieškovo naudai iš atsakovų priteista 178,96 Eur dydžio skola už laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. ieškovo Namui patiektą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pradinis ieškovas UAB „Vilniaus energija“ buvo pakeistas jo teisių perėmėju AB „Vilniaus šilumos tinklai“; UAB „Vilniaus energija“ pripažintas trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovai apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodė, kad teismas nepagrįstai šią ir Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. 2-2607-340/2015 laikė susijusiomis, nes šiose byloje dalyvavo skirtingi asmenys, todėl vienoje byloje nustatytos aplinkybės nepagrįstai laikytos turinčios prejudicinę reikšmę kitoje byloje. Teismas netinkamai vadovavosi ir taikė Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms kiekio nustatymo ir paskirstymo metodus, kitas šilumos tiekimą ir bei bendrosios nuosavybės išlaikymą reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką. Atsakovai yra atsijungę nuo centralizuotos šilumos teikimo sistemos ir nesinaudoja bendromis Namo patalpomis, todėl jie neprivalo apmokėti už bendroms patalpoms tiekiamą šilumos energiją.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo (naujasis ieškovas po procesinio teisių perėmimo) AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi prejuciniais faktais, nustatytais kitoje civilinėje byloje, nes šios bylos yra glaudžiai susiję. Teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog nepaisant to, jog atsakovai yra atsijungę nuo šilumos tiekimo, jie privalo mokėti už bendrų Namo patalpų šildymą.
14. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
15. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
16. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
17. Apeliantai teigia, kad teismas netinkamai taikė prejudicinius faktus šioje byloje, nes bylose dalyvavo skirtingi asmenys – vienoje byloje tik UAB „Vilniaus energija“, kitoje byloje ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Su šiuo teiginiu nesutiktina. Pažymėtina, kad kai Vilniaus miesto šilumos ūkis buvo išnuomotas, tai AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teisės ir pareigos perėjo UAB „Vilniaus energija“. Kai nuomos sutartis pasibaigė, UAB „Vilniaus energija“ savo teises ir pareigas perleido AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Tai įrodo ir šios bylos medžiaga, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pradinis ieškovas UAB „Vilniaus energija“ buvo pakeistas jo teisių perėmėju AB „Vilniaus šilumos tinklai“. T. y., šioje byloje visos UAB „Vilniaus energija“ teisės ir pareigos perėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Taigi, abejose bylose iš esmės dalyvavo tos pačios šalys (ar jų teisių perėmėjai), todėl tarp šios bylos ir Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. 2-2607-340/2015 (byla buvo išnagrinėta apeliacine ir kasacine tvarka) yra tiesioginis prejudicinis ryšys. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp abiejų bylų yra prejudicinis ryšys.
18. Lietuvos Aukščiausiam Teismui 2017 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-139- 611/2017 išaiškinus, kad atsakovai I. Ir E. K. turi pareigą atsiskaityti už ginčo laikotarpiu tiektą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kad atsakovų butas buvo atjungtas nuo centrinio šildymo, o 2011 m. gruodžio 4 d. namo susirinkimo nutarimas dėl nulinio koeficiento taikymo negali būti taikomas, suponuoja atsakovų pareigą apmokėti jiems tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalį pagal CK 4.76 str. ir 4.82 str. nuostatas, taip pat ši pareiga įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 25 str. (daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos).
19. Name nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos šildomos ne visos jame esančios patalpos, juose yra nuo centralizuotos šildymo sistemos šildomų bendrojo naudojimo patalpų ir konstrukcijų. Atsižvelgiant į tai, Name suvartotas šilumos kiekis šių patalpų savininkams ginčo laikotarpiu buvo skirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą metodą Nr. 4 ir 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpos kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, kuris taikomas kartus su metodu Nr. 4.
20. Kaip ir numatyta šilumos paskirstymo metode Nr. 5, ieškovas pastatų bendrojo naudojimo šildymo sąnaudas paskirstė visiems be išimties butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jiems priklausančiam patalpų plotui (5 metodo 5.1.1 punktas). Nei šiame metode, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta reikalavimo ir/ar formulių ir/ar metodikos, kurių pagrindu šilumos tiekėjas analogiškoje situacijoje turėtų pareigą/galimybę išskaičiuoti atskiro pastato suvartotą šilumos energijos kiekį ir jį skirstyti tik šio pastato butų ir kitų patalpų savininkams ir/ar išskaičiuoti kiekvieno vartotojo faktiškai suvartotą šilumos kiekį.
21. Apeliantai siekia, kad būtų sudaryta galimybė butų savininkų sprendimu atleisti atsakovus nuo mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Tačiau tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2109/2013 išdėstytam išaiškinimui (šioje byloje E. K. skundėsi dėl VĮ „Registrų centras“ veiksmų). LVAT konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas 2011 m. gruodžio 4 d. susitarimas dėl bendrojo naudojimo patalpose esančios bendrojo naudojimo šildymo įrangos suvartotos centralizuotos šilumos paskirstymo tvarkos (metodo) pasirinkimo nelaikytinas susitarimu dėl bendro turto naudojimo tvarkos nustatymo.
22. Atsižvelgiant į tai, kad Namo gyventojai nebuvo pasirinkę jokio šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 numatyto koeficiento, todėl tuo laikotarpiu (nuo 2010-12-01 iki 2011-12-04) buvo taikomas koeficientas pagal Komisijos metode Nr. 5 pateikta rekomendaciją. Koeficiento taikymas buvo pratęstas ir pateikto ieškinio skolos laikotarpiu nuo 2011-12-05 iki 2012-04-30. Nuo 2013 m. gegužės 1 d. visi Namo butai buvo atjungti nuo centrinio šildymo. Iki 2013 m. gegužės 1 d. Namas buvo šildomas centralizuotai.
23. Namo bendraturčių susirinkimo 2011 m. gruodžio 4 d. nutarimas dėl nulinio koeficiento taikymo negali būti taikomas iki šio sprendimo priėmimo susiformavusiems santykiams dėl mokėjimo už šilumą, priskirtą namo bendrosioms reikmėms. Taigi, šiems santykiams taip pat negali būti pritaikytas 2017-03-28 dalies gyventojų sprendimas dėl bendrasavininkų K. atleidimo nuo bendrų patalpų šildymo. Nuo 2011 m. gruodžio 4 d. bendraturčių susirinkimo nutarimas dėl nulinio koeficiento taikymo galimybės negalėjo būti taikomas dėl neišlaikytų CK 6.38, 6.50 straipsnių sąlygų (kitas asmuo gali vykdyti prievolę už skolininką geranoriškai arba pagal šalių susitarimą). Šių sąlygų taip pat neatitinka ir 2017-03-28 dalies gyventojų sprendimas.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017 nurodė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
25. Taigi, atsakovai turi pareigą mokėti už bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamą energiją, nes bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą. Šilumos ūkio redakcijoje, galiojusioje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d. atsiskaitymą už bendrojo naudojimo patalpas reglamentavo šio įstatymo 25 straipsnis, nustatęs, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Tik nuo 2014 m. gruodžio 2 d. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį papildžius 2 dalimi, nustatančia, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas, iki šio momento butų ir (ar) kitų patalpų savininkai, nesvarbu, kokiu būdu pasirinktas jiems asmeniškai priklausančių patalpų šildymo būdas, turėjo pareigą atsiskaityti už šilumos dalį, tenkančią daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui.
26. Įvertinęs tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pagrįstai, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.