- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-642-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05292-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- E. K., I. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Provisus“, V. M., Onai A
- Kategorijos
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams E. K. ir I. K., tretiesiems asmenims UAB „Provisus“, V. M., Onai A. V. M., UAB „Delfa“, E. K., M. P., E. B.-T., I. U., E. C., L. G., UAB „Naujamiesčio būstas“, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2012-10-15 priimtas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ patikslintas ieškinys atsakovams E. K. ir I. K., tretiesiems asmenims UAB „Provisus“, V. M., Onai A. V. M., UAB „Delfa“, E. K., M. P., E. B.-T., I. U., E. C., L. G., UAB „Naujamiesčio būstui“, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, dėl 617,92 Lt skolos už bendrojo naudojimo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2012-04-30, 19,73 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b.l. 109-111).
Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškovas patalpoms, (duomenys neskelbtini), taiko tinkamus šilumos paskirstymo metodus (b.l. 128-130).
Atsiliepimas
Atsakovai E. K. ir I. K. su patikslintu ieškiniu nesutiko (b.l. 151-154).
Trečiasis asmuo I. U. atsiliepime nurodo, kad jai priklausančiame bute, adresu, (duomenys neskelbtini), yra teisėtai įrengtas autonominis dujinis šildymas. Viešo aptarimo būdu I. U. pritarė, kad minėto gyvenamojo namo šilumos kiekio dalis bendrosioms reikmėms būtų paskirstomos tik centralizuotai šildomų butų (patalpų) savininkams (b.l. 137).
Tretieji asmenys UAB „Provisus“, V. M., Ona A. V. M., UAB „Delfa“, M. P. atsiliepimu su ieškiniu sutinka (b.l. 171-174).
Atsakovai parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė prašymą UAB „Vilniaus energija“ ieškinį palikti nenagrinėtu, nes ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka Dėl to prašo ieškovui skirti iki 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Atsakovai taip pat prašo priteisti iki šiol patirtas teismo išlaidas - 2500 Lt.
2012-12-12 teisme gautas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimas į atsakovų prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, kuriuo ieškovas su atsakovų prašymu nesutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). 2012-01-01 įsigaliojo Energetikos įstatymo 34 straipsnis, kuris reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką, kurio 2 dalyje (2011-12-22 įstatymo redakcija Nr. XI-1888) nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje kyla ginčas ne tik dėl apmokėjimo už šilumos energiją paskaičiavimo, bet ir dėl to, ar minėto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai, dėl taikytino šilumos paskirstymo metodo, teismas sprendžia, jog šis ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Iš ieškovo ieškinyje nurodomų aplinkybių ir teismui pateiktų įrodymų matyti, jog jam buvo žinoma apie atsakovų atsijungimą nuo šilumos perdavimo tinklų, prieštaravimus dėl ieškovo taikomo šilumos paskirstymo metodo, todėl prieš ieškovui kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo (2012-06-25), jis turėjo pareigą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 str. nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kurios nuostatos taikomos nuo 2012-01-01. Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 1 p. numato, jog teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą tuomet, kai dar galima pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 str. kreipimosi į vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją terminai nėra nustatyti, tai privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, todėl ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai E. K. ir I. K. prašo nutartį dalyje dėl atsisakymo priteisti teismo išlaidas iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ už atsiliepimo parengimą (2500,00 Lt), taip pat už kopijavimą, įgaliojimo surašymą, antstolio paslaugas bei priteisti šias atsakovų patirtas išlaidas iš ieškovo, taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos nutarties dalį dėl teismo atsisakymo skirti ieškovui baudą bei prašo skirti ieškovui 20 000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis už visiškai nepagrįstą ieškinio pareiškimą. Nurodo, kad atsakovai teismui pateikė teisėtą ir galiojančią sąskaitą už atsiliepimo surašymą, kurią išrašė individualia teisinių paslaugų veikla užsiimantis L. R., kurio individualios veiklos pažyma įregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, taip pat teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo atsakovų turėtų išlaidų už kopijavimą, įgaliojimo surašymą, antstolio paslaugas ir nurodo, jog ieškovas teismui pateikė nepagrįstą ieškinį, piktybiškai ir sąmoningai reikalaudamas apmokėjimo už atsakovams faktiškai netiektą energiją, kadangi ieškovas žinojo, kad bendro naudojimo patalpos nėra šildomos bei atsakovai butus šildo vietiniu šildymu.
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo panaikinti 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 str. 2 d., kadangi nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar CPK 296 str. 1 d. 1p. nurodytas pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą yra taikytinas tik tuo atveju, kai išankstinė skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka yra privaloma, todėl atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas yra specialusis šilumos ūkio sektorių reguliuojantis įstatymas, Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymas netaikomas, kadangi materialinės teisės specialiosios normos turi viršenybę prieš bendrąsias. Taip pat ieškovas nurodo, jog apmokėjimo prašo už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2012-04-30, iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymas bei byloje esanti 2011-09-01 Seimo kontrolieriaus pažyma įrodo, kad atsakovai jau buvo pasinaudoję išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovai E. K. ir I. K. bei tretieji asmenys E. K., I. U., E. B.-T., E. C., L. G. prašo skundą atmesti, nutartį palikti galioti. Nurodo, kad ieškovas nesilaikė privalomos išankstinės skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kurią reglamentuoja Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. ir 3 d., taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, jog turi būti taikoma Šilumos ūkio įstatymo 21 str., kadangi Šilumos ūkio įstatymas nereglamentuoja išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, o reglamentuoja pasirinktinę skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Tretieji asmenys E. K., I. U., E. B.-T., E. C., L. G. prašo ieškovui skirti 20 000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, taip pat prašo priteisti iš ieškovo 1 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
Atsiliepime į atsakovų I. K. bei E. K. atskirąjį skundą išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašo skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikos tikslus ir funkcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 8 str., o Komisijos funkcijas bei kompetenciją centralizuoto šilumos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sektoriuje nustato Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 4 d.; 3 str. 2 d., 21 str. 1 d. 2 p. ir 32 str. 5 d. 1 p. ir kt.
Atsiliepime į ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijas nurodo, kad ieškovo atskirasis skundas iš dalies yra pagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 str. 3 d. įtvirtinta, jog Komisijai priskirta išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos kompetencija, taip pat Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 21 str. 2 d. nustato, kad ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta neprivaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Esant kolizijai tarp Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymas, kadangi bendroji kolizijos sprendimo taisyklė netaikoma, nes Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 1 str. 2 d. įtvirtina imperatyvią nustatą, jog kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalies išimtį. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodo, kad turi būti taikomas Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymas, tai patvirtina ir Komisijos 2011-04-14 nutarimu Nr. 03-75 patvirtinto Ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo 1 punkto nuostata, jog skundų ir ginčų išankstinė ikiteisminė tvarka yra privaloma. Taip pat nurodo, kad galima laikyti, jog atsakovų pateiktas ir išnagrinėtas Komisijai skundas atitinka pasikreipimą dėl ikiteisminio nagrinėjimo, kadangi trečiasis asmuo, išnagrinėjęs 2011-02-11 atsakovų skundą pateikė atsakymą, kuriame nurodė kokių teisės aktų pagrindu ir kodėl atsakovams kyla pareiga mokėti už bendrųjų patalpų šildymą.
Atsiliepimu į atsakovų I. K. bei E. K. atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo palikti galioti nutartį dalyje dėl atsakovams nepriteistų bylinėjimosi išlaidų bei atsisakymo paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes atsakovų nurodyti atskirajame skunde motyvai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo nutartį dalyje naikinti, taip pat nėra nurodyta, kokia individualia veikla užsiima atsakovams Kavaliauskams teisines paslaugas suteikęs L. R., ieškovas bylą veda mažiausiomis galimomis bylinėjimosi sąnaudomis, todėl bylinėjimosi išlaidos teisėtos ir pagrįstos. Ieškovas pareikštas teismui ieškinys atsakovams dėl apmokėjimo už bendrai naudojamo turto išlaikymą negali būti laikomas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis patvirtinimu, kadangi tokią teisę nustato CPK 42 str. 1 d. bei CPK 13 str.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovams I. K. ir E. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgytos 2003-11-28 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, įrašas įsigaliojo nuo 2004-01-12 (b.l. 9, I tomas), tuo pačiu atsakovas įgijo teises ir pareigas susijusias su nuosavybės teise įsigytu turtu (LR CK 4.47 str. 1 d.; 4.48 str. 2 d; 4.49 str. 1 d.). Atsakovai Irena ir E. K. yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai (b.l. 89-100, I tomas) todėl jiems kyla prievolė mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą proporcingai turimos nuosavybės daliai (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Ieškovas nurodo, kad atsakovai pareigų, susijusių su prievolės vykdymu, sąskaitų už šilumos energijos teikimą mokėjimu nevykdė, į bylą yra pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma (b.l. 6, I tomas), todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo dėl už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo nuo 2010-12-01 iki 2012-04-30. Ieškovo nurodytas įsiskolinimas susidarė iki Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 str. pakeitimo. Į bylą pateikta 2011-09-01 Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2011/1-269 (b.l. 101-107, I tomas) patvirtina aplinkybę, kad atsakovai buvo kreipęsi į Seimo kontrolierių dėl nepagrįstai skaičiuojamo mokesčio už šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Taip pat išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsakovų Irenos ir E. K. Komisijai pateiktą skundą 2012-12-05 sprendimu Nr. R2-2829 išnagrinėjo bei nurodė kokių teisės aktų pagrindu ir kodėl atsakovams kyla pareiga mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, todėl pakartotinis ginčo nagrinėjimas dėl tęstinio įsiskolinimo už teikiama šilumos energiją ikiteismine tvarka pažeistų CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šias faktines aplinkybes, todėl teismo nutartis naikintina, o byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Priešingu atveju piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis šaliai pasekmės numatytos CPK 95 straipsnio 1 dalyje: šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis įgalina teismą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju skirti baudą.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių rajono skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005). CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiškia deliktinės atsakomybės taikymą, kuris galimas tik esant sąlygoms, nustatytoms CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str.). Ieškovas kreipėsi į teismą esant ginčui dėl apmokėjimo už bendro naudojimo patalpoms teikiama šilumos energiją, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog piktnaudžiauja savo procesine padėtimi. Pažymėtina, jog dėl tokio pobūdžio reikalavimai sprendžiami pirmosios instancijos teisme, išnagrinėjus bylą iš esmės.
Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo klausimai priskirtini spręsti pirmosios instancijos teismo kompetencijai, nagrinėjant bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.