Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo skolininko S. K. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/09/03582, suinteresuoti asmenys antstolė S. V. ir išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo reikalavimai ir jo bei suinteresuoto asmens išieškotojos argumentai

Skolininkas 2017 m. spalio 24 d. skundu prašo teismo panaikinti antstolės 2017 m. spalio 10 d. patvarkymą dėl skolininko skundo nagrinėjimo Nr. 11133350, panaikinti 2017 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-114-13134, grąžinti nurašytas pinigines lėšas ir grąžinti vykdomąją bylą į raginimo stadiją, sustabdyti piniginių lėšų išieškojimą, skirti antstolei baudą, informuoti prokurorus apie antstolės padarytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmetamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl vykdymo proceso dalyvio teisės kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą

CPK 510 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013, 2014 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2014).CPK 510 straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla turi būti persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Įstatyme antstoliui nesuteikta teisės gavus dalyvaujančio vykdymo procese asmens skundą jo nenagrinėti ir nepriimti dėl jo patvarkymo, taip pat nėra aptarti tokio antstolio neveikimo procesiniai padariniai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šie proceso teisės aiškinimo ir taikymo klausimai turi būti teismo sprendžiami taip, jog pasiektas rezultatas neprieštarautų išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslams bei teisės į teismą įgyvendinimo principams. Nagrinėjamu atveju antstolė šio veiksmo neatliko. CPK nereglamentuoja situacijos, kaip turėtų elgtis skundą padavęs asmuo, kai antstolis patvarkymu skundo netenkina, tačiau skundo su vykdomąja byla apylinkės teismui nepersiunčia. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013, 2014 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2014).Teismas konstatuoja, kad, teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procedūra turi būti efektyvi ir veiksminga, išankstinis ginčo sprendimas ne teisme tarnauja šiam tikslui ir negali tapti kliūtimi asmeniui, kuris mano, kad antstolis pažeidžia jo teises, kreiptis teisminės gynybos. Nagrinėjamu atveju, skolininkas 2017 m. rugsėjo 8 d. pateikė skundą antstolei dėl areštuotų sąskaitų įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo, antstolė 2017 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. 0114/09/03582 atsisakė priimti ir nagrinėti skolininko skundą, tačiau jo nepersiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nustatytas teisės normas, laikytina, kad skolininkas pagrįstai kreipėsi tiesiogiai į teismą skųsdamas antstolės laikytina, kad skolininkas turi teisę su skundu tiesiogiai kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų.

Dėl antstolės neteisėtų veiksmų

Antstolė 2009 m. lapkričio 23 d. patvarkymu priėmė vykdyti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. M708330 dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nerašomas, kuriuo skolininkui buvo paskirta 28,96 Eur (100 Lt) bauda išieškotojos naudai. Vykdymo procese galimos dvi situacijos – pirmoji, kai raginimas įvykdyti sprendimą yra privalomas, ir antroji, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Dėl to nagrinėjant šios kategorijos bylas kiekvienu konkrečiu atveju visų pirma būtina išsiaiškinti, ar skolininkui turėjo būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, ar iš karto buvo galimi sprendimo priverstinio vykdymo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2009).Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Pagal CK 661 straipsnį raginimas skolininkui nesiunčiamas, jeigu įvykdymo terminas yra numatytas įstatymuose ar vykdomajame dokumente. Raginimas nesiunčiamas ir skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu du šimtai litų piniginių sumų išieškojimo (pagal 2009 m. galiojusį CPK 661 straipsnio 2 dalį). Administracinių baudų sumokėjimo terminas buvo nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK), be to, šis terminas dažnai būna įrašomas ir pačiuose nutarimuose, kuriais paskiriamos tokios baudos. Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 313 straipsnis). Taigi, antstolė neturėjo pareigos, kaip kad teigia pareiškėjas, siųsti raginimo.Taigi, kadangi skolininkui (pareiškėjui) neturėjo būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, antstolė turėjo pagrindą iš karto pradėti sprendimo (šiuo atveju nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo) priverstinio vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2009). Priverstinio vykdymo priemonės yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, iš skolininko turto ir pinigų, esančių pas kitus asmenis, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų ir kt. (CPK 624 straipsnio 2 dalis). Antstolė iš antstolės R. G. 2016 m. balandžio 13 d. el. paštu gavo informaciją, kad R. G. turi bendro jų skolininko neišmokėtų piniginių lėšų 49,65 Eur sumai. Antstolė 2016 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-11117028 vykdydama išieškojimą iš skolininko areštavo antstolės R. G. kontoroje skolininkui priklausančias pinigines lėšas 49,65 Eur sumai. 2016 m. balandžio 21 d. patvarkymu Nr. S-11117271 dėl išieškotų lėšų paskirstymo, paskirstė areštuotas lėšas ir skolininko skolos likutis sudarė 51,72 Eur (v. b. l. 7–9).Skolininko atstovas advokato padėjėjas E. P. 2017 m. liepos 20 d. antstolei pateikė prašymą dėl išieškojimo sustabdymo skolininko atžvilgiu, nurodydamas, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis negauna jokių pajamų, neturi galimybės dirbti, todėl nėra tikslinga vykdyti išieškojimą skolininko atžvilgiu (v. b. l. 11–12). Antstolė 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. S-11131936 dėl vykdomosios bylos sustabdymo nestabdė vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, nurodydama, kad ji nėra areštavusi skolininko Marijampolės pataisos namuose įstaigos administruojamų lėšų, priklausančių skolininkui, išieškojimas yra vykdomas areštavus asmenines skolininko sąskaitas bei atliekant kitus vykdymo veiksmus (v. b. l. 13). Antstolė 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikrinusi įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis nustatė, kad skolininkas atlieka bausmė Marijampolės pataisos namuose ir tą pačią dieną priėmė patvarkymą Nr. S-17-114-13134 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, skolos ir vykdymo išlaidų suma iš viso 51,72 Eur (v. b. l. 14–15). Visi šie veiksmai rodo, kad antstolė ėmėsi visų teisėtų priemonių išieškotojos interesams apginti, nepažeisdama skolininko teisių ir teisėtų interesų. Skolininkas pateikė antstolei 2017 m. rugsėjo 8 d. skundą (antstolės kontoroje skundas gautas 2017 m. rugsėjo 11) dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo. Jis nurodė, kad antstolės patvarkymu dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne vieną MMA, todėl skolininkui nelieka pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – SVI) nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.Pareiškėjas įrodymų ar konkrečių argumentų, kad antstolė, vykdžiusi skolos išieškojimą, būtų pažeidusi 8.2. punkte nurodytą reglamentavimą ir nukreipusi jį į skolininkui nuosavybės teise priklausančią grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, nepateikė, o tik abstrakčiai nurodė apie tokį pažeidimą. Šiuo atveju buvo išieškoma tik 51,72 Eur suma. Antstolei 2017 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu Nr. S-11132556 užsiklausus Marijampolės pataisos namus apie skolininkui priskaičiuotą darbo užmokestį per vieną kalendorinį mėnesį bei vykdymo išskaitas iš jo ir apie pervedamas skolininkui trečiųjų asmenų pingines lėšas, Marijampolės pataisos namai 2017 m. spalio 3 d. raštu Nr. 9/07-10080 grąžino antstolei patvarkymus, nurodydami, kad ieškinys yra padengtas (v. b. l. 24).Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodyta, nenustatė, kad lėšos buvo nurašytos neteisėtai, todėl skolininko skundas šioje dalyje taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.Skolininkas prašo paskirti antstolei baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą.Sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Kadangi pareiškėjas skolos nesumokėjo per įstatyme nustatytą terminą (nutarties 6.1. punktas), antstolė įgijo teisę išieškoti iš skolininko visas vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas).Teismas susipažinęs su antstolės vykdomojoje byloje apskaičiuotomis 72,37 Eur vykdymo išlaidomis, nenustatė, jog vykdymo išlaidos būtų apskaičiuotos neteisingai ar tam tikri veiksmai būtų atlikti tam nesant jokio pagrindo, t. y. kad kaip nors būtų pažeistos CPK ar SVI nuostatos. Todėl skolininko prašymas taikyti antstolei baudą už nepagrįstai apskaičiuotas vykdymo išlaidas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 611 straipsnio 5 dalis).Skolininkas vienu iš skundo reikalavimų prašo informuoti prokurorus apie antstolės padarytą nusikalstamą veiką. Jis nurodo, kad antstolė, nenutraukdama vykdomosios bylos, piniginių lėšų reikalavo neteisėtai, o tai kvalifikuojama kaip pasikėsinimas užvaldyti neteisėtą turtą apgaule.Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių antstolės siekį neteisėtai užvaldyti turtą apgaule, tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas (CPK 178 straipsnis). Skolininkas, manydama, jog yra nusikalstamos veikos požymiai ir dėl to reikalinga pranešti prokurorui, turi teisę ir savo iniciatyva atlikti tokius veiksmus.Teismo nutarties patvirtinta kopija per tris darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsiunčiama antstolei (CPK 513 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510–513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo skolininko S. K. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/09/03582, suinteresuoti asmenys antstolė S. V. ir išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atmesti.

Teismo nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teismo nutarties patvirtintą kopiją per tris darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti antstolei.

Ši Kauno apylinkės teismo nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.