Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjams J. K. ir Ž. K., pareiškėjų atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K. ir Ž. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., miręs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės F. K. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą iš karto per tris mėnesius, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

2. Pareiškėjai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas J. K., iki mirties gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini). Po mirties J. K. testamento nepaliko. Po J. K. mirties įpėdiniai pagal įstatymą yra jo vaikai, pareiškėjai Ž. K. ir J. K.. Pareiškėjų tėvų – J. K. ir F. K., santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono CM biure, įrašo Nr. 21. Po J. K. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjai įstatymų numatyta tvarka ir terminais kreipėsi į Ukmergės rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo J. K. mirties. 2025 m. sausio 7 d. pareiškėjai Ž. K. Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Nijolė Pukėnaitė išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. 50, patvirtinantį, kad pareiškėja, mirus tėvui J. K., priėmė jo palikimą. 2025 m. sausio 7 d. pareiškėjui J. K. Ukmergės rajono 2-asis notaro biuras išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. 52, patvirtinantį, kad pareiškėjas, mirus tėvui J. K., priėmė jo palikimą.

3. Pareiškėjai nurodo, kad negali paveldėti tėvo J. K. palikimo, kadangi jis nebuvo susitvarkęs palikimo po sutuoktinės F. K. mirties. 2024 m. spalio 16 d. pareiškėjų tėvas J. K. prieš mirtį kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad po savo sutuoktinės F. K. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė likusį jos palikimą. Pareiškėjai, motinos F. K. vaikai – Ž. K. ir J. K., neprieštaravo, kad tėvas J. K. paveldėtų sutuoktinės F. K. palikimą. 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi teismas buvo paskyręs civilinės bylos Nr.e2YT-16294-1104/2024 nagrinėjimą žodinio proceso tvarka 2024 m. gruodžio 18 d., 10:00 val., Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose. Pareiškėjas J. K. mirė (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2YT-16294-1104/2024 buvo sustabdyta.

4. Pareiškėjai nurodė, kad jie yra įpėdiniai pagal įstatymą. Pareiškėjai kreipiasi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. po sutuoktinės F. K. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą iš karto per tris mėnesius, faktiškai pradėdamas jį valdyti. F. K. po mirties testamento nepaliko. Po F. K. mirties įpėdiniai pagal įstatymą buvo vaikai - J. K. ir Ž. K., ir sutuoktinis J. K.. Po F. K. mirties VĮ Registrų centre nuosavybė į gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruota. Registrų centre yra įregistruotas J. K. ir F. K. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centre yra įregistruotas J. K. vardu nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini): 1. Pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2. Pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3. Pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4. Pastatas-pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). F. K. vardu VĮ Registrų centre yra įregistruota nuosavybė į nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini): 1. 0.9800 ha Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas nuosavybėn pagal Apskrities viršininko 2007 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 2.6-21569; 2. 0.2400 ha Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas nuosavybėn pagal Apskrities viršininko 2007 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 2.6 81-21569; 3. 0.3700 ha Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas nuosavybėn pagal apskrities viršininko 2007 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 2.6-81-21569; 4. 0.6100 ha Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal Apskrities viršininko 2007 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 2.6-81-21569; 5. 1.6300 Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas nuosavybėn pagal Apskrities viršininko 2007 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 2.6-81-21569.

5. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjams yra žinoma, kad 2024 m. rugsėjo mėnesį, pareiškėjų tėvas J. K. notarų biure norėjo sudaryti testamentą, tačiau jo sudaryti negalėjo. Notarų biure jis sužinojo, kad po sutuoktinės F. K. mirties per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos privalėjo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo paveldėjimo. VĮ Registrų centro išduotame 2024 m. spalio 10d. Testamentų registro išraše Nr. SR10-561924 yra nurodyta, kad po F. K. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. Dėl teisinių žinių stokos J. K. įstatymo nustatytu terminu, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo paveldėjimo po F. K. mirties, nes nežinojo, kad yra reikalinga, kadangi gyvenamasis namas su ūkio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre buvo įregistruotas tiktai sutuoktinio J. K. vardu. Nors J. K. po sutuoktinės F. K. mirties įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai po jos mirties, t. y. per tris mėnesius po F. K. mirties, pradėjo rūpintis nekilnojamuoju turtu - liko gyventi tame pačiame name, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo, t. y. išreiškė aktyvius veiksmus į palikimą (el. b. l. 123-126).

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad mirus motinai viskuo rūpinosi tėvas. Niekas kitas nepretendavo į likusį motinos turtą. Įsiskolinimų nebuvo. Nurodė, kad atvažiuodavo savaitgaliais pas tėvą.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad po motinos mirties likusiu turto rūpinosi tėvas. Įsiskolinimų nebuvo, tėvas viską apmokėdavo. Patvirtino, kad niekas kitas pretenzijų į motinos palikimą nebuvo pareiškę.

8. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.

9. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Z. nurodė, kad yra pareiškėjų pusbrolis, palikėjos F. K. sūnėnas. Paaiškino, kad mirus F. K. jos sutuoktinis liko gyventi name. Kadangi yra kaimynai, matė, kad prižiūrėjo ir tvarkė aplinką, malkomis rūpinosi ir kūreno namą. Negirdėjo, kad kas kitas būtų reiškęs pretenzijas į likusį turtą.

10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos F. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį F. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjų Ž. K. ir J. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 177-179).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

11. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

14. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

15. Dėl palikimo priėmimo po F. K. mirties (duomenys neskelbtini) mirties taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 2001 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK teisės normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

16. Nagrinėjamu atveju F. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Bylos duomenys patvirtina, kad palikėjos F. K. šeimos sudėtį sudarė sutuoktinis J. K., miręs (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 83), bei vaikai Ž. K. bei J. K. (el. b. l. 5, 105-106). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 8 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Palikėja F. K. turėjo nekilnojamojo turto (nutarties 4 punktas) (el. b. l. 13-25). Per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti niekas iš įpėdinių palikimo, atsiradusio po F. K. mirties, nepriėmė – tai patvirtina 2024 m. spalio 10 d. Testamentų registro išrašas (el. b. l. 9-10). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai priėmė palikimą, likusį po tėvo J. K. mirties (el. b. l. 110-111).

17. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad J. K., kaip palikėjos F. K. sutuoktiniui, atitenka visas palikimas, atsiradęs po F. K. mirties.

18. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 16 punkte, po F. K. mirties, niekas nepriėmė likusio palikimo. Pareiškėjai teigia, kad jų tėvas, J. K., rūpinosi po sutuoktinės mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, ką pareiškėjai patvirtino ir teismo posėdžio metu, tačiau dėl teisinių žinių stokos, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas. Bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktinis J. K., laikydamas save likusio po F. K. mirties turto savininku, rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. J. K. perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.

19. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 18 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. J. K. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad J. K. prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, apmokėjo su nekilnojamuoju turtu susijusia sąskaitas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

20. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinės F. K. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjęs faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po F. K. mirties, paveldėjimo.

21. Iš pareiškėjų valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė po F. K. mirties likusį palikimą iš karto per tris mėnesius, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.