Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Gintauto Danišausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės įvykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš V. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 210 Eur į valstybės biudžetą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.2. Remiantis Lietuvos teisės doktrina pabrėžiama, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų būti paskutinė (kraštutinė) priemonė. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas vienas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų efektyviai padedančių pasiekti bausmės tikslus. Todėl kiekvienam nuteisiamajam asmeniui bausmė arba jos atidėjimas turi būti individualizuotas be bendrų apibūdinimų ir daromų bendrų išvadų, kaip pirmos instancijos teismo išvada, kad laisvės atėmimo bausmė V. K. yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Pabrėžiama, kad bausmės paskirtis turi konkrečius uždavinius, kurie reikalauja detalesnės analizės dėl konkrečios asmenybės ir dėl to vienai asmenybei įvykdžius nusikalstamą veiką, tai padės pasiekti bausmės tikslus, o kitai analogišką veiką įvykdžiusiai asmenybei gali ir sutrukdyti pasiekti bausmės tikslus. Dėl to remiantis bausmės tikslais būtina yra pažvelgti į nusikaltusiojo asmenybę santykyje su bausmės paskirtimi.

2.9. V. K. turi nedirbančią sutuoktinę bei du mažamečius vaikus. V. K. vienintelė asmenybė šeimoje, kuri išlaiko šeimą bei maitina mažamečius. Teismui nuteisus V. K. kad ir 4 mėnesiams laisvės atėmimu, pirmiausiai, didžiulį, sunkiai socialiai suvokiamą smūgį, pajustų jo mažamečiai vaikai. Savo nuosavo gyvenamojo ploto ši šeima neturi ir butą nuomojasi už 600 eurų pridėjus ir komunalines paslaugas. Jei teismas paliktų galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir V. K. būtų pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, jo šeimos su mažamečiais vaikais egzistencinis likimas taptų neprognozuojamas: šeimai beveik nebūtų galimybės ne tik likti iki šiol nuomojamame bute, bet ir nebūtų kuo maitinti nepilnamečių vaikų. Tai būtų ypatingas smūgis pirmiausiai vaikų teisėms augti ir vystytis civilizuotame, pakantumo grįstame lygyje. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, V. K. liktų be darbo, kurį taip sunkiai buvo suradęs, kad galėtų rūpintis ir išlaikyti šeimą. Per 4 jo buvimo laisvės atėmimo vietoje mėnesius, šeimai susidarytų didžiulės ir nepakeliamos skolos su delspinigiais vien tik už buto nuomą bei komunalines paslaugas. Dėl to ir dėl šios aplinkybės prašo netaikyti V. K. laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą, arba paskiriant jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kad V. K. toliau galėtų dirbti, išlaikyti šeimą, mokėti valstybės biudžetui mokesčius ir kartu socializuotis visuomenėje.

2.10. Remiantis kasacinės instancijos teismo išaiškinimu, bausmės vykdymo atidėjimas asmeniui pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). Prašant teismo atidėti bausmės vykdymą, kartu teismo yra prašoma nustatyti kad ir griežtus nuteisiamojo elgesio apribojimus, tarp kurių įpareigoti nevartoti alkoholio, kuris ir buvo jo nusikalstamos veikos pagrindinė priežastimi, o šių priemonių laikymosi kontrolę pavesti prižiūrėti probacijos tarnybai. Remiantis kasacinės instancijos teismo praktikos bendru išaiškinimu dėl bausmės vykdymo instituto paskirties, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarautų bausmės tikslams, įtvirtintiems BK 41 straipsnyje.

2.11. Taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. V. K. yra socializavęsis kitose gyvenimo srityse, tačiau įtaką jo nusikalstamai veikai iki paskutinio nusikaltimo padarymo turėjo priklausomybė alkoholiui, kuri ir buvo pagrindinė priežastimi jo KET pažeidimams.

2.12. V. K. nuoširdžiai siekia atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio, laikydamas tai liga, kuri ir yra vienintelė priežastis paskutinėms jo nusikalstamoms veikoms. Jei V. K. atsikratys šios priklausomybės, niekada daugiau nenusikals, kadangi dabartiniu metu visuose kituose socialinio gyvenimo sferose (darbovietė, šeima, santykiai su visuomenės nariais ir kt.) V. K. jau yra pakankamai įsijungęs į resocializavimosi procesą ir jis intensyviai siekia taisytis bei socializuotis tose socialinio gyvenimo sferose, kuriuose jo socializavimasis dar nėra pakankamas. V. K. nuteisimas laisvės atėmimu sutrukdytų jam gydytis nuo alkoholio priklausomybės, dirbti, socialiai tobulėti. V. K. turi du mažamečius vaikus ir juos prižiūrinčią bei niekur nedirbančią sutuoktinę. Nuteisus jį realiu laisvės atėmimu, V. K. šeima liktų be galimybės materialiai išgyventi.

1. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

2. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė taip pat tenkinti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. K. skundžiamo teismo nuosprendžiu paskirta realia 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prašant bausmės vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindu, kita nuosprendžio dalis neskundžiama. Atsižvelgiant į tai, byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

4. Baudžiamasis įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

5. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už asmens padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

6. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

7. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. V. K. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu neginčija paskirtos bausmės, tačiau prašo atidėti V. K. bausmės vykdymą arba patraukti jį atsakomybėn paskyrus nuteistajam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

8. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pagal šį teisinį reguliavimą, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik esant įstatymo įtvirtintoms sąlygoms, o jo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje esančių bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar asmeniui pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo visų aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, kurios susijusios su padaryta veika bei nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį pobūdį.

10. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. K. buvo teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Pagal 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendį, kuriuo V. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi, jos vykdymas atidėtas 3 metams, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus sąlyginai nedideliam laiko tarpui po to, kai jis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. 2017 m. dar prieš 2019 m. gegužės 14 d. jo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį buvo baustas ir administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nuteistąjį vertinti kaip linkusį nesilaikyti įstatymų reikalavimų asmenį ir turintį priklausomybę nuo alkoholio. Vis tik šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų duomenų. Aplinkybės, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmas, kad praeityje buvo teistas, kad jis linkęs nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, buvo įvertintos nuteistajam paskiriant griežčiausią bausmės rūšį iš BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų galimų bausmių ir nustatant sankcijos vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmės trukmę. Be to, ankstesni teistumai, taip pat ir anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nelaikytini aplinkybėmis, savaime paneigiančiomis BK 75 straipsnio taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-628/2018, 2K-64495/2020 ir kt.).

11. Nuteistajam anksčiau buvo skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Jis buvo paleistas lygtinai ir per probacijos vykdymo laikotarpį padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, likus nedaug laiko iki probacijos pabaigos. Naują nusikalstamą veiką, dėl kurios nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė jau po to, kai buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro. Naujos analogiško pobūdžio (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nuteistojo turima priklausomybė nuo alkoholio vartojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, patvirtinantys, kad V. K. yra motyvuotas gydytis ir gydosi dėl alkoholio vartojimo, lanko psichologo ir psichiatro konsultacijas (b. l. 140-141), taip pat dirba (b. l. 75, 145-146), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 142), nuomojasi būstą (b. l. 150-153), buto nuoma neįskaitant mokesčių sudaro 300 Eur per mėnesį. Nuteistasis turi du mažamečius vaikus (b. l. 148-149), gynėjas nurodo, kad šeima yra nuo nuteistojo finansiškai priklausoma, nuteistojo žmona nedirbanti, jos pajamas sudaro tik išmokos vaikams (b. l. 143, 147), be to, iš jo atlyginimo – 840 Eur kiekvieną mėnesį atskaito antstolis apie 420 Eur pagal vykdomuosius dokumentus, ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas finansiškai sužlugdytų jo šeimą, kuri neišgalės nuomotis gyvenamojo būsto, didėtų turimos skolos. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad V. K. siekia pakeisti gyvenimo būdą, gyventi dorai ir daugiau nenusikalsti, kovoja su savo priklausomybe. Aplinkybės, kad V. K. anksčiau teistas, kad buvo nusikaltęs lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, negali užkirsti kelio nuteistajam pasitaisyti, o nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien nuteistojo įkalinimu. Nuteistojo atžvilgiu anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu panaikintas nebuvo, duomenų, kad probacijos laikotarpiu asmuo būtų nesilaikęs probacijos sąlygų, nėra. Be to, ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis dėl gero elgesio buvo paleistas lygtinai, kas patvirtina, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys yra sąlygojamas priklausomybės alkoholiui, nuo ko nuteistasis gydosi, paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos taip pat piktybiškų, sistemingų probacijos sąlygų pažeidimų (išskyrus susijusių su turima priklausomybe alkoholiui) nenustatyta, vėlesnis bausmės vykdymo atidėjimas jam nebuvo panaikintas ir galiausiai V. K. buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad V. K., būdamas prižiūrimas probacijos pareigūnų, taip pat skatinamas savo pareigos išlaikyti nuo jo priklausančią šeimą, gydydamasis nuo turimos priklausomybės alkoholiui, iš esmės gali sugebėti laikytis teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai V. K. atžvilgiu bus pasiekti taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. be realaus bausmės atlikimo.

12. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, kuri yra vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad bausmės kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą griežčiausios rūšies bausmę, nustatęs sankcijos vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, sumažinus ją trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo, tinkamai individualizavo bausmę, tačiau pakankamai neįvertino nuteistojo asmenybės požiūrio į padarytą nusikaltimą, pastangų keisti savo elgesį, kitų anksčiau jau aptartų aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo (BK 75 straipsnio) nuteistajam netaikė nepagrįstai. Nuteistojo V. K. elgesys praeityje nebuvo tinkamas, teistumų faktas, naujos nusikalstamos veikos padarymas neišnykus teistumui jį charakterizuoja neigiamai. Tačiau sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, kaip ir svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybę, negali būti ignoruojamos ir turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios ne tik su nuteistojo elgesiu iki nusikaltimo padarymo, bet ir tokios, kurios atskleidžia nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį bei pastangas jį keisti. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemones – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 210 Eur konfiskavimą bei uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metų laikotarpiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. K. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant ir papildomai paskiriant nuteistajam įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, šiuo atveju nuteistajam gali daryti pozityvesnę įtaką, nei realus trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

14. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas, atidedant V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti nuteistojo V. K. gynėjo advokato Gintauto Danišausko apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 4, 5, 7, 10 punktais, V. K. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis priklausomybės ligas, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą, o jo netekus būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.