Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Nemenčinė, Vilniaus raj., vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant 9 metų laisvės atėmimo bausmę; Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, patvirtintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir V. K. paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra neatlikus 3 metų 7 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės.;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuris subendrinta su neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 10 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams (2022 m. birželio 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdama neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis 2022 m. gruodžio 10 d., apie 02.54 val., ties pastatu, adresu O. Milašiaus g. 31, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad gėrė degtinę, dviese išgėrė du butelius 0,5 l talpos degtinės, tuomet jam paskambino draugas ir paprašė jį pasiimti iš Vilniaus. Nors jis buvo neblaivus ir neturi teisės vairuoti, tačiau, nepaisant to, pasiėmė kieme stovėjusį brolio draugės automobilį ir iš Nemenčinės išvažiavo į Vilnių. Važiuodamas Vilniuje, sustojo gatvėje, šalikėlėje, ir užmigo, po to atvažiavo policijos pareigūnai ir patikrino jo blaivumą. Nurodė, kad teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs. Brolio draugė nežinojo, kad jis vairuos jos automobilį.

Kadangi kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. K. prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad vairuotojo teisių jis neturi. Pripažįsta, kad vairavo automobilį „Toyota“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Automobilis „Toyota“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklauso brolio sugyventinei A. M. Ji paliko automobilį jo (V. K.) mamai, nes automobilis yra parduodamas. 2022 m. gruodžio 9 d., prieš 20 val., po darbų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, jis gėrė kartu su broliu P. K. alų ir degtinę. Kiek jis tiksliai išgėrė - negali pasakyti. 2022 m. gruodžio 10 d., apie 1 val. paskambino pažįstamas (ukrainietis, kurio vardo jis nežino), paprašė, kad jis pasiimtų jį (ukrainietį) iš Vilniaus. Jis (V. K.) buvo apsvaigęs, nesuprato ką darė, įsėdo į „Toyota“ automobilį ir nuvažiavo link ukrainiečio. Niekas nematė ir nežinojo, kad jis vairuos neblaivus. Bevažiuojant automobilyje dar jis išgėrė nedaug alaus. Jis važiavo vienas. Kaip jis važiavo – tiksliai visko neprisimena. Jis prisimena tik kai jau atvažiavo policijos pareigūnai. Automobilis tą pačia naktį buvo grąžintas A. M. Jis supranta, kad elgėsi neatsakingai. (b. l. 51-54, 60-61).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. nurodė, kad 2022 m. gruodžio 10 d., apie 3 val., su draugu važiavo iš Bezdonių pusės link miesto. Jie išvažiavo į pagrindinį kelią ir pastebėjo priekyje tamsios spalvos „Toyota“ automobilį, kuris labai keistai vingiavo per kelią. Jiems tai pasirodė įtartina, todėl tam tikrą laiką jie laikėsi didesnio atstumo ir važiavo ramiai paskui „Toyota“ automobilį. Vienu momentu jie pastebėjo, kad automobilis pradėjo važiuoti greičiau, važiuodamas kažkur pusė kilometro nuo jų automobilis sustojo. Jie priartėjo, automobilis tada vėl pradėjo važiuoti ir toliau važiavo vinguriuodamas per kelią. Važiuodamas prie archyvo O. Milašiaus g., automobilis sustojo prie kelio dešinės pusės ir jiems lėtai lenkiant automobilį antroje kelio juostoje, jie pasižiūrėjo į automobilio vidų ir pastebėjo, kad „Toyota“ automobilio vairuotojas sėdėjo nuleidęs galvą. Jie pravažiavo toliau, nuvažiavo, tačiau sankryžoje apsisuko ir grįžo atgal prie „Toyota“ automobilio, nes jiems pasirodė gan įtartinas toks vairuotojo elgesys. Jie pastebėjo, kad automobilis stovi toje pačioje vietoje dešinėje kelio pusėje. „Toyota“ automobilyje vairuotojo pusėje sėdėjo vyras, kuris buvo vienas. Priėjęs prie automobilio, atidarė vairuotojo pusės dureles. Vairuotojas galimai buvo užmigęs. Iš pradžių jie pagalvojo, kad vairuotojui buvo bloga arba vairuotojas prarado sąmonę. Užgesinęs variklį, jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Iš karto jautėsi silpnas alkoholio kvapas (b. l. 30-32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. nurodė, kad automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Šį automobilį ruošiasi parduoti. Automobilį „Toyota“ paliko (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, pas sugyventinio J. K. mamą - jeigu būtų koks pirkėjas, kad galėtų atvažiuoti ir apžiūrėti automobilį. Ji nežinojo, kad V. K. 2022 m. gruodžio 10 d. vairuos jos automobilį, ji žodinio ar rašytinio leidimo vairuoti jai priklausantį automobilį nedavė. 2022 m. gruodžio 10 d. naktį, apie 4 val., jai paskambino policijos pareigūnai ir paaiškino, kad galima atsiimti automobilį, nes kitaip automobilis bus nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Ji paprašė automobilį tuoj pat atsiimti ir valandos bėgyje atvažiavo pasiimti automobilio (b. l. 34-35).

Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 10 d., 02.57 val., buvo gautas pranešimas, jog pranešėjas matė, kaip automobiliu važiavęs asmuo prarado sąmonę, nereaguoja. Ar neblaivus, ar sutriko sveikata – neaišku. Automobilis – „Toyota“, vieta - O. Milašiaus g. 31, Vilnius (b. l. 7-8).

Iš 2022 m. gruodžio 10 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas V. K. įvykio metu vairuotas automobilis. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 16-25).

Iš 2022 m. gruodžio 20 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 38-38-40).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 rodmenų kvitų matyti, jog 2022 m. gruodžio 10 d., 03.14 val., V. K. nustatytas 2.68 promilės girtumas, o 2022 m. gruodžio 10 d., 2.44 val., nustatytas 2.44 promilės girtumas (b. l. 10-11). Alkotesterio patikra galiojo iki 2023 m. gegužės 20 d. (b. l. 12).

Iš 2022 m. gruodžio 10 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. K. nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; pirmo tikrinimo alkotesteriu metu (03.14 val.) nustatytas 2.68 prom. girtumas, antrojo (03.34 val.) – 2.44 prom. (b. l. 9).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos nustatyta, kad automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. M. (b. l. 13).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos nustatyta, kad automobilio „Toyota Yaris“, 2000 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. gruodžio mėn. su PVM - 1210 Eur. (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, kad V. K. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokiu savo elgesiu V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir atliko neteisėtus, BK numatytus draudžiamus veiksmus.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad vairavo automobilį po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. prieš vairuodamas automobilį buvo išgėręs butelį degtinės. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis dar gi nurodė, jog ir važiuodamas automobiliu jis gėrė alkoholį – alų, tokią jo nurodytą aplinkybę patvirtina ir Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – iš automobilio fotolentelės matyti, jog automobilio salone buvo nugertas alaus butelis. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra įrodyta ir tiesiogiai vairavimo faktą mačiusio liudytojo A. G. parodymais, policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašais bei jų apžiūros protokolu, iš kurių nustatyta, jog policijos pareigūnams atvykus prie V. K. vairuoto automobilio, pastarasis sėdėjo ir miegojo už automobilio vairo, buvo visiškai neadekvatus ir nesiorientuojantis aplinkoje, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltinamojo neblaivumo laipsnį, Policijos registruojamų įvykių ataskaitos duomenys. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir yra pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, V. K. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo tikslinimo

Kaltinamajame akte kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodoma, jog V. K. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.24 promilės etilo alkoholio koncentracija, nors iš bylos medžiagos (alkotesterio kvito šaknelės, neblaivumo nustatymo akto ir kt.) matyti, jog V. K. pirmo tikrinimo alkotesteriu metu (03.14 val.) nustatytas 2.68 prom. girtumas, antrojo (03.34 val.) – 2.44 prom. (b. l. 9). Atsižvelgiant į tai, kaltinime nurodyta klaidinga etilo alkoholio koncentracija V. K. iškvėptame ore, kaltinimas tikslintinas, nurodant jog iškvėptame ore nustatyta 2.44 prom., o ne 2.24 prom. etilo alkoholio koncentracija. Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje patikslintos kaltinimo aplinkybės neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę V. K. teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris, pažymėtina, artimesnis sunkiam girtumo laipsniui nei ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, esant apsvaigus nuo alkoholio; transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad nustatyta tiek kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, tiek sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. K. – praeityje teistas du kartus, iš kurių paskutinį kartą – už tai, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus (b. l. 80-82), taip pat praeityje baustas ir administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat baustas administracine tvarka už tai, kad vairuodavo automobilį, neturėdamas tokios teisės (ANK 424 straipsnio 2 dalis) (b. l. 71-72). Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta V. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, artimas šios bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismui ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam skyrus realaus laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjus, kaltinamasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė, kas rodo, kad tokia bausmės neturėjo įtakos kaltinamojo elgesiui.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką V. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis V. K. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėtina, jog, nors V. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktiką tokioje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas (2.44 promilės). Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad su transporto priemonės vairavimu neblaiviam susijusią nusikalstamą veiką jis padarė nebe pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga V. K. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam terminui – 5 metams. Kadangi uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones V. K. yra skiriamas kartu su laisvės atėmimo bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks jam paskirtą bausmę.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajai, o būtent trečiajam asmeniui – A. M. (b. l. 30). Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis „Toyota Yaris“ 1.3 Linea Luna įvertintas 1210 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1210 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti) sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinis diskas (supakuotas į voką, kuris prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemones:

· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės įvykdymo dienos.

· turto konfiskavimą bei išieškoti iš V. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų), į valstybės biudžetą.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, siekiant informuoti apie V. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinį diską (supakuotą į voką, kuris prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.