Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Andriui Marapolskui, atsakovams S. P., L. P., jų atstovui advokatui Vaidučiui Paliukui, trečiajam asmeniui N. V., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. P. ir L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės buvusios uždarosios akcinės bendrovės „Gerilitas“, šiuo metu UAB“Arlekino furniture“ ieškinį atsakovams S. P. ir L. P., trečiasis asmuo – N. V., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovų 6371,64 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovais 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl poilsio namų, esančių Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, sumokėjo atsakovams 26000 Lt avansą. Pasikeitus aplinkybėms ieškovei nebegalėjo įsigyti nekilnojamojo turto, todėl šalys pakeitė jų sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį ir susitarė, kad naujam pirkėjui nupirkus poilsio namus, atsakovai įsipareigoja grąžinti ieškovei dalį sumokėto avanso – 16000 Lt; kompensuoti atsakovei elektros įvedimo kaštus – 6000 Lt bei supažindinti ieškovę su naujuoju pirkėju, kad šalys susitartų dėl objekto projekto su statybos leidimais pirkimo-pardavimo už abiem šalims priimtiną kainą. Atsakovai šių įsipareigojimų neįvykdė.Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė UAB „Gerilitas“ iš S. P. ir L. P. solidariai 6371,64 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno atsakovo po 36 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas.Atsakovai pareiškė prieštaravimus, kuriais su preliminariu sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu 2016 m. lapkričio 23 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Papildomai priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. birželio 20 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2017 m. balandžio 24 d. sprendime.Teismas nurodė, kad ginčo Sutarties 3.1 punktu šalys aptarė sąlygas, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per 30 darbo dienų nuo to momento, kai bus gautas patvirtinimas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, jog UAB „Gerilitas“ gali įgyvendinti savo projektą Nr. 3VK-Ke-10-2-003817-PR001 Poilsio namuose ir NMA išmokės pinigus UAB „Gerilitas“ pagal UAB „Gerilitas“ pirmąjį mokėjimo prašymą NMA. Ieškovei galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir pagrindinė pirkimo- pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip 2014 m. vasario 15 d. Preliminarioji sutartis formaliai turėjo pasibaigti įvykus juridiniam faktui - suėjus terminui, per kurį šalys buvo įsipareigojusios sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau pagal šalių veiksmus nė viena iš sutarties šalių nelaikė preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasibaigusia, nes ėmėsi tolesnių veiksmų pagrindinės sutarties sudarymui. Todėl teismas vertino tikruosius šalių ketinimus dėl preliminariosios sutarties vykdymo.2014 m. kovo 18 d. L. P. ir S. P. įgaliojo N. V. parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą adresu Kaišiadorių raj. sav. (duomenys neskelbtini), pirkėjui UAB „Gerilitas“ už ne mažesnę kaip 256000 Lt kainą, turtą perduodant pirkėjo nuosavybėn, kai bus sumokėta ne mažiau kaip 76000 Lt, esant reikalui nutraukti atsakovų vardu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, 2013-08-01 panaudos sutartį Nr. 01/08/2013, keisti ar papildyti jų sąlygas ir t.t. teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais atsakovai patvirtino, kad preliminarioji sutartis galioja ir išreiškė savo valią, kad ji būtų toliau vykdoma, t. y. ir toliau siekė ginčo objektą ieškovei parduoti. Ieškovė 2014 m. gegužės 22 d. raštu atsakovams nurodė, kad dėl nepalankaus jai NMA sprendimo negalės ginčo objekto 2014-05-23 pirkti, pasiūlė atsakovams nutraukti ginčo Sutartį 5.1 punkto pagrindu arba papildyti ją sąlyga, jog atsakovai turi teisė parduoti objektą kitiems pirkėjams, o jį pardavus grąžinti ieškovei 16000 Lt sumokėto avanso bei padengti 6000 Lt ieškovės turėtų elektros įvedimo išlaidų. Atsakovai, veikdami per atstovą N. V., sutiko, kad preliminarioji sutartis galioja bei sutiko su ieškovės siūlymu ją papildyti. 2014 m. birželio 19 d. šalių įgaliotas asmuo N. V. pasirašė preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties papildymą 7 punktu. Teismas atsakovų teiginius, kad jie nebuvo įgalioję N. V. sudaryto papildomą susitarimą prie preliminariosios sutarties, laikė nepagrįstais. Teismas pagal 2014 m. kovo 18 d. įgaliojimo turinį sprendė, kad buvo sudarytas generalinis įgaliojimas visiems veiksmams, susijusiems su nekilnojamojo turto pardavimu, taip pat ir su preliminariosios sutarties papildymu.Teismas nustatė ieškovės bendradarbiavimo su atsakovais stoką, tačiau, teismo vertinimu, šalims sudarius susitarimą dėl preliminarios sutarties papildymo, ši aplinkybė bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi.Teismas sprendė, kad ieškovės pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo atveju atsakovams nekilnojamąjį turtą pardavus kitam pirkėjui, atsakovai turi vykdyti ir šiuo atveju numatytą papildomame susitarime dėl netesybų sutarties neįvykdymo atveju sąlygą - grąžinti ieškovei dalį sumokėto avanso – 16000 Lt bei atlyginti 6000 Lt elektros įvedimo kaštus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai S. P. ir L. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai nustatė preliminariosios sutarties pabaigą. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad iki 2014 m. vasario 15 d. šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ir nesant rašytinio susitarimo dėl Preliminariosios sutarties pratęsimo, Preliminarioji sutartis nepasibaigė, remiantis vien tik šalių veiksmais po 2014 m. vasario 15 d. Šalių veiksmai po Preliminariosios sutarties pasibaigimo turėjo būti vertinami kaip derybos dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kadangi Preliminarioji sutartis buvo pasibaigusi, todėl šalys negalėjo susitarti dėl jos pakeitimo. 2014 m. birželio 19 d. N. V. su UAB „Gerilitas“ pasirašytas Preliminariosios sutarties papildymas 7 punktu prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms - CK 6.3 straipsnio 4 daliai, todėl yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti 6371,64 Eur, kildino jį iš 2014 m. birželio 19 d. susitarimo, kuris yra negaliojantis, todėl teismas negalėjo juo vadovautis tenkinant ieškinį. Teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias per atstovus sudaromų sandorių tvarką, netinkamai nustatė įgaliojimo ribas. 2014 m. kovo 18 d. įgaliojimo tekste nėra atstovui suteikta teisė pasirašyti 2013 m. rugpjūčio 1 d. Preliminariosios sutarties papildymą arba nustatyti preliminariosios sutarties pasibaigimo sąlygas. Atsakovai niekada nesutiko keisti ar papildyti 2013 m. rugpjūčio 1 d. Preliminariosios sutarties ir nieko neįgaliojo pasirašyti šios sutarties pakeitimus ar papildymus. Taigi ieškovė žinojo, jog Preliminarioji sutartis pasibaigė 2014 m. vasario 15 d., todėl neturėjo pagrindo manyti, jog 2017 m. kovo 18 d. išduotu įgaliojimu atstovui gali būti suteikta teisė pildyti/keisti pasibaigusią Preliminariąją sutartį.Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl 6000 Lt elektros įvedimo kaštų priteisimo, neįvertino, jog byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės susitarimą su atsakovais dėl elektros įvedimo sąlygų ir apmokėjimo tvarkos bei duomenų, kad ieškovė atliko kokius nors turto pagerinimo veiksmus ir patyrė kokias nors išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Gerilitas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas teisingai įvertino tikruosius šalių ketinimus dėl sutarties vykdymo. Visi byloje pateikti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai rodo, kad šalys nelaikė Sutarties pasibaigusia 2014 m. vasario 15 d. ir šį faktą pagrindžia ne tik Sutarties pakeitimas, tačiau 2014-05-14, 2015-09-11 ir 2015-09-22 atsakovų ir trečiojo asmens ieškovei pateikti pranešimai. Apeliantai teigdami, jog Sutarties pakeitimas nebuvo sudarytas ir yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, o Sutartis pasibaigė 2014-02-14, nors šalių bendradarbiavimo metu atsakovai veikė tarytum Sutartis ir jo pakeitimas būtų galiojantys, piktnaudžiauja savo teisėmis. Atsiliepime trečiasis asmuo pripažino, jog buvo įgaliotas atlikti su Poilsio namų pardavimu susijusius veiksmus, atsakovai žinojo apie Sutarties pakeitimo sudarymo faktą ir jam neprieštaravo, Sutarties pakeitimo projektas buvo derinamas su juo, kaip su atsakovų įgaliotiniu ir ieškovė bei jos atstovai suprato tokį trečiojo asmens veikimą kaip įgalioto asmens. Todėl teismas tinkamai nustatė 2014 m. kovo 18 d. išduoto įgaliojimo ribas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl preliminariosios sutarties pasibaigimo momento. Apeliantai įrodinėja, kad 2014 m. vasario 15 d. šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ir nesant rašytinio susitarimo dėl preliminariosios sutarties pratęsimo, preliminarioji sutartis tarp šalių pasibaigė. Apeliantų nuomone, trečiojo asmens R. V. ir ieškovės pasirašytas susitarimas dėl preliminariosios sutarties papildymo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir negalioja, todėl pagal tokį sudarytą susitarimą atsakovams negali atsirasti pareiga grąžinti dalį avanso bei kompensuoti ieškovei elektros įvedimo kaštus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai yra susiję su netinkamu įrodymų įvertinimu ir neteisingu materialinės teisės normų taikymu.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliacinio skundo argumentacija ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino įrodymus ir priimdamas sprendimą teisingai taikė materialinės teisės normas.Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad 2013m. rugpjūčio 1d. šalys buvo sudarę preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė sumokėjo atsakovams 26000 Lt avansą už poilsio namų, esančių Kaišiadorių sen., (duomenys neskelbtini), pirkimą. Šalys pagal šios sutarties 5.1 punkto sąlygą numatė, jeigu pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma dėl pirkėjo kaltės, 26000 Lt avanso lieka pardavėjams kaip minimalūs nuostoliai, patirti dėl pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, kompensacija, tačiau jeigu šioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nesudaroma dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimų 10000 Lt sumokėto avanso lieka pardavėjams kaip minimalūs nuostoliai, patirti dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, kompensacija, o likę 16000 Lt turi būti grąžinti pirkėjui. Pagal paminėtos sutarties 5.2 punkto sąlygą, jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjų kaltės, tai numatytas avansas grąžinamas pirkėjui, taip pat pardavėjai įsipareigoja sumokėti dar 26000 Lt kaip minimalius nuostolius, patirtus dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, kompensaciją, o taip pat pirkėjai turi atlyginti faktiškai atliktas tiesiogines ir netiesiogines investicijas į poilsio namus.Byloje nustatyta, kad 2014m. kovo 18d. atsakovai išduotu įgaliojimu įgaliojo trečiąjį asmenį R. V. parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Kaišiadorių rajone, (duomenys neskelbtini), pirkėjui UAB „Gerilitas“ ( ieškovei ) už ne mažesnę kaip 256000 Lt kainą, turtą perduodant pirkėjo nuosavybės, kai bus sumokėta ne mažiau kaip 76000 Lt, esant reikalui nutraukti atsakovų vardu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, 2013m. rugpjūčio 1d. panaudos sutartį, keisti ar papildyti jų sąlygas. Kaip rodo bylos duomenys ir tokias aplinkybes nustatė pirmosios instancijos teismas, kad trečiasis asmuo R. V. vykdydamas elektroninį susirašinėjimą su ieškove, atlikdamas kitus veiksmus 2014m. kovo – birželio mėn. su ieškove derino preliminariosios bei pagrindinės sutarties sąlygas ir 2014m. birželio 19d. pasirašė preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties papildymą ( 7 punktas), kuriuo susitarė, kad kol vyksta pirkėjui nepalankaus NMA sprendimo teisėtumo patikrinimas teismuose atsakovai turi teisę laisvai pardavinėti poilsio namus, esančius Kaišiadorių sen., (duomenys neskelbtini), o naujam pirkėjui nupirkus poilsio namus, atsakovai įsipareigoja grąžinti ieškovei dalį sumokėto avanso – 16000 Lt bei atlyginti 6000 Lt elektros įvedimo kaštus. Šalys sutarė, kad pranešimas dėl panaudos sutarties nutraukimo 2014m. birželio 10d., abipusiu šalių susitarimu yra negaliojantis. Bylos duomenimis ginčo nekilnojamąjį turtą 2015m. spalio 28d. įsigijo ne ieškovė, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs tiek atsakovų, tiek ir trečiojo asmens atliktus veiksmus ir aplinkybes nustatytas šios nutarties 17-19 punktuose pripažino preliminariosios sutarties galiojimą ir konstatuodamas atsakovų valią – (konkliudentinius veiksmus) dėl preliminariosios sutarties vykdymo bei ginčo objekto pardavimo, pripažino, kad atsakovai turi vykdyti sudaryto šalių papildomo susitarimo 7 punkto sąlygą bei ieškovės ieškinį patenkino.Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo sprendime išdėstytiems argumentams ir pažymi, kad pakartotinai išklausius apeliacinės instancijos teisme šalių ir trečiojo asmens R. V. duotus paaiškinimus, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą ( CPK 185 straipsnis) nėra pagrindo konstatacijai, kad šalių sudaryta preliminarioji sutartis dėl parduodamo objekto buvo pasibaigusi ir negalėjo būti vykdoma, o sudarytas trečiojo asmens 2014m. birželio 19d. papildomas susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negalioja. Akcentuotina, kad papildomas susitarimas priklauso nuginčijamų sandorių, kurie sudaryti per atstovą klasifikacijai, tačiau byloje reikalavimo nei atsakovų, nei trečiojo asmens dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra pareikšta. Sandorio nenuginčijus jį laikyti niekiniu ir negaliojančiu nėra teisinio pagrindo ( CK 1. 80 straipsnio 1 dalis), todėl laikytini nepagrįsti ir atmestini visi apeliacinio skundo argumentai aptartu klausimu. Pripažįstant, kad atsakovų atstovo, nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens sudarytas 2014m. birželio 19d. papildomas susitarimas su ieškove galiojo ir jo pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo spręstina, kad šalių preliminarioji sutartis dėl parduodamo objekto turėjo būti vykdoma. Nustatyta, kad 2014m. birželio 19d. 2013m. rugpjūčio 1d. preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties papildymo Nr. 1 1. 2 punkto sąlyga šalys papildė sudarytą sutartį 7. 2 punktu ir jį išdėstė taip: Naujam pirkėjui nupirkus Sutarties 1 punkte aprašytą objektą ( Poilsio namus), Pardavėjai įsipareigoja Pirkėjui grąžinti dalį sumokėto avanso – 16000 Lt; kompensuoti elektros įvedimo kaštus, kurie buvo sumokėti, pardavėjų vardu, pagal įgaliojimą – 6000 Lt ( šešis tūkstančius litų). Teisėjų kolegijos vertinimu, susitarime aptarta suma dėl elektros įvado kaštų buvo nustatyta šalių susitarimu, kuri nėra ginčijama ir nuginčyta, todėl apeliacinio skundo argumentacija susijusi su tokių išlaidų pagrindimu negali būti pripažinta pagrįsta. Atskirai pažymėtina, kad byloje yra pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 220, kuris patvirtina 6138,81 Lt sumos sumokėjimą A B Lesto.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nedaro, todėl atskirai neanalizuotini.Apibendrinat tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliantų apeliacinį skundą iš jų priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, kurių prašomas priteisti dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d. ) 8. 11 punkte nustatytos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą teisme.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovų S. P. ir L. P. priteisti po 500 Eurų, iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovei, buvusiai UAB „Gerilitas“, šiuo metu UAB „Arlekino furniture“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.