Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. gynėjo advokato padėjėjo Aivaro Miškūno skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. LK-N-269, netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių 1-ame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. M. nuteistas 2023 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir kaltinamajam paskirta sumažinta bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 3 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžia 2023 m. rugsėjo 25 d., bausmės pabaiga 2026 m. gruodžio 15 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2025 m. balandžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-269 netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis ir elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistajam būdingas nusikalstamos veikos modelis, kadangi ir anksčiau yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką, turi smurtinio elgesio, susijusio su alkoholiu vartojimo istoriją. Ankstesnės veikos susiję su narkotinių medžiagų vartojimu arba disponavimu su tikslu jas platinti. Nuteistasis teigia, jog suvokia ir pripažįsta narkotikų poveikį, tačiau nėra gydęsis dėl galimo piktnaudžiavimo narkotikais. Bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų atvejų, atsižvelgiant į tai galima teigti, kad struktūruotoje aplinkoje šis veiksnys yra valdomas. Nuteistasis turi problemų su alkoholio vartojimu, jį vartoja nuo 16-os metų. Vis tik įvertinus nuteistojo ilgalaikę apsunkintą su alkoholio vartojimu susijusią patirtį, nuteistasis dar nėra pasiekęs reikšmingos pažangos, įgijęs kompetencijų, kurios padėtų valdyti su priklausomybėmis susijusias nusikalstamo elgesio recidyvo rizikas. Kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas nuteistasis neigia, tačiau nuteistojo nusikalstamas patyrimas, nusikaltimų išskirtinė motyvacija yra sietini su nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų raiška. Diskriminacinio pobūdžio nuostatų neišsako, tokio elgesio apraiškų taip pat nepastebėta. Nuteistasis nėra priešiškas jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai, tačiau praeityje yra pažeidęs bausmės vykdymo sąlygas įvykdydamas naujus nusikaltimus. Kriminogeniniai veiksniai nėra valdomi, o tik stebimos pastangos siekti teigiamų pokyčių. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnio nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. gynėjo advokato padėjėjo Aivaro Miškūno skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 7 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-269 netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo komisijos, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei asmens byla, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. LK-N-269 netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. M. yra atlikęs BV 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose su RS specialistais, baigė programą Elgesys-pokalbis- pasikeitimas, dalyvavo paskaitoje apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai, paskaitoje apie saviugdą, motyvaciją, gyvenimo tikslų siekimą, išklausė gijimo nuo priklausomybių sėkmės istorijas, dalyvavo psichologo konsultacijose, AA/AN grupės susirinkimuose. Nuteistasis turi nuolatinę deklaruotą gyvenamąją vietą, lygtinio paleidimo atveju planuoja dirbti UAB „Dažymo era“ dažytoju. Pragyvena iš gaunamo darbo užmokesčio ir artimųjų paramos, nuteistojo vardu aktualių vykdomųjų patvarkymų įkalinimo įstaiga nėra gavusi. Šiuo metu palaiko ryšius su kaimynais, tėvais, močiute, draugais, ryšiai su šeimos nariai puikūs, bendrauja, atvažiuoja į trumpalaikius pasimatymus, sulaukia palaikymo. Nuteistasis vertinimo metu teigė, kad turi romantinę draugę, su kuria yra šilti santykiai. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismo nuomone, E. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio.

Atkreiptinas dėmesys, kad E. M. drausmine tvarka Pravieniškių 1-ajame kalėjime baustas nebuvo (Kauno kalėjime buvo baustas vieną kartą už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą, nuobauda negaliojanti) dėl šios aplinkybės teismas nevertina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pakartotinai įvertinus nuteistojo elgesį pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir ji per visą bausmės atlikimo laiką nepakito – išliko vidutinė, taip pat nuteistojo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai (statiniai ir dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali ir privalo mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis kaltės neneigia, nenustatytas grupės spaudimas, kadangi veikas vykdė savo noru, niekieno neverčiamas, atsakomybę prisiima. Būdingas nusikalstamos veikos modelis, kadangi ir anksčiau yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką. Bausmę atlieka už visus tris subendrintus nuosprendžius. Nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą, kurioje gyveno nuo mažens, gyvenamosios vietos keisti neplanuoja, teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis grįžtų gyventi į tą pačią gyvenamąją vietovę, kurioje yra įvykdęs nusikalstamą veiką, o nuteistajam negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, nevaldant aktualių kriminogeninių poreikių, gyvenamoji vieta gali tapti vienu iš nusikalstamo elgesio riziką galinčiu didinti veiksnių. Nuteistasis iki sulaikymo nedirbo, buvo jauno amžiaus, įkalinimo įstaigoje dirba, tačiau byloje yra duomenų, kad 2024 m. spalio 2 d. pažeidė vidaus tvarkos taisykles (sugadino virtuvės inventorių), nuteistajam nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu. Pokalbio metu asmuo teigė, kad naujai pasiūlytas darbas (dušų valymas) yra žeminantis ir jis tokio darbo nedirbs. Galima teigti, kad asmuo laikosi subkultūros, atsisakydamas dirbti jam pasiūlytą darbą laisvės atėmimo vietų įstaigoje. 2020 m. liepos 31 d. teismo nuosprendyje duodamas parodymus prisipažino, kad parduodant kanapes norėjo užsidirbti daugiau, kas rodo finansinio stabilumo trūkumą, šiuo metu nors asmuo ir neturi finansinių įsiskolinimų, tačiau vykdytos nusikalstamos veikos susijusios su finansinės naudos siekimu, dalinis finansinis priklausymas nuo artimųjų rodo apie tam tikras lėšų valdymo problemas. Analizuojant teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog vertinamajam būdingas įsitraukimas į nusikalstamas veikas, laisvėje stokojo atsakingumo, savęs realizavimo pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Bausmę atlieka už nusikalstamas veikas susijusias su smurtu, narkotinėmis medžiagomis, vairavimu esant neblaiviam. Bausmę atlieka už tris subendrintas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, sistemingai daro įvairius teisės pažeidimus. Švelnesnėmis jam paskirtų bausmės rūšimis bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Stebima, jog didžiąją gyvenimo dalį asmuo stokojo socialiai priimtinų laisvalaikio praleidimo būdų, bei neturėjo mėgstamų užsiėmimų. Pats nuteistasis pripažįsta, jog dažnai pasitaiko situacijų, kuomet jis pasiduoda kitų asmenų įtakai, ypač psichologiškai tvirtesnių. Vertinimo metu nuteistasis stengiasi perteikti mintis, palaikančias visuomeninių teisių pagarbos principus, tačiau praeityje jų laikytis negebėjo, ir periodiškai vykdydamas administracinius nusižengimus ir nusikaltimus, nepaisė visuotinai priimtinų elgesio normų ir siekdamas savų tikslų, finansines problemas ar sunkumus sprendė nusikalsdamas. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. M. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog siekiant lygtinio paleidimo yra svarbu, ne atliktos bausmės dalis, o siekis savęs pakeitimo, integracijos į visuomenę, požiūrio į įstatymus pakeitimo, noro būti visuomenės dalimi ir gyventi pagal visuomenėje priimtinas taisykles, bei įstatymus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo E. M. gynėjo advokato padėjėjo Aivaro Miškūno skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. LK-N-269 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo E. M. gynėjo advokato padėjėjo Aivaro Miškūno skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. LK-N-269 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.