- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- 1S-18-1049/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23275-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Audrius Meilutis, Marijus Šalčius
- Nuteistasis
- E. M.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marijaus Šalčiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria pakeistas Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo ir nuteistajam E. M. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį 258 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės subendrintos taikant bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdus, ir paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vieną laisvės atėmimo dieną pakeitus viena arešto para, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendį, ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, 6 dalimi atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.
1.2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos) E. M. paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. M. paskirta sumažinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu E. M. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi (nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytas 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi), ir kaltinamajam E. M. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2023 m. rugsėjo 25 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 15 d.
3. 2025 m. lapkričio 10 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam E. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarimas priimtas motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika su akivaizdžia mažėjimo tendencija. Nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltės neneigia, atsakomybę prisiima, pripažįsta, kad bausmė yra jo paties veiksmų pasekmė, o ne išorinių aplinkybių padarinys. Jau nemažą laiko tarpą stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika. Nuteistasis vyksta trumpalaikių išvykų į namus, kurių metu pažeidimų nefiksuota. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje, šiuo metu stebima pozityvi elgesio kaita, didėjantis atsakomybės jausmas ir motyvacija keisti gyvenimo būdą, tai rodo potencialą mažinti pasikartojančio nusikalstamo elgesio riziką. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą. Įkalinimo įstaigoje dirba, du kartus buvo paskatintas už gerus darbo rezultatus. Nuteistasis lankė pozityvaus užimtumo veiklas, dalyvavo tikslinėse priemonėse, skatinančiose socialiai priimtiną elgesį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas.
4. Tokiam Komisijos sprendimui nepritarė Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi tenkinęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundą, pakeičiant Komisijos nutarimą ir E. M. netaikant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismo vertinimu, nuteistajam per skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiklą, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismas sprendė, jog nuteistasis E. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistojo E. M. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – palikti Komisijos Nutarimą taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą nepakeistą.
5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo iš esmės nuteistojo nusikaltimų analize ir neatliktos bausmės dalimi. Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu vertino kaip teigiamą, tačiau vis tiek netaikė lygtinio paleidimo. Nurodoma teismų praktika, kurioje pažymima, jog teismas priimdamas sprendimą dėl lygtinio paleidimo privalo įvertinti lygtinio paleidimo bei probacijos paskirtį, priešingu atveju, lygtinio paleidimo pagrindas, sąlygas ir tvarką reglamentuojančios teisės normos netektų prasmės, o nuteistieji nebūtų skatinami resocializuotis.
5.2. Motyvuojama, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo / netaikymo, teismas nustatęs, kad asmuo atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, negali vertinti neatliktos bausmės dalies, nuteistojo nusikaltimo už kurį jis atlieka bausmę sunkumo ir nuteistojo elgesio iki bausmės atlikimo, kadangi šios aplinkybės yra vertinamos skiriant bausmę, o ne sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Nustačius, jog nuteistasis yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, būtina vertinti ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
Šalies argumentai
5.3. Nuteistojo gynėjo teigimu, viena iš svarbiausių aplinkybių sprendžiant dėl nuteistojo galimo paleidimo lygtinai yra jo požiūris į darbą, kadangi tai parodo ne tik jo požiūrį į galimybę užsidirbti oficialiais ir visuotinai priimtais būdais, tačiau taip pat veikia kaip resocializacijos priemonė. Nuteistasis bausmės atlikimo metu tiek (duomenys neskelbtini) kalėjime, tiek (duomenys neskelbtini) kalėjime dirbo. Perkėlus atlikti bausmę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, intensyviai ieško darbo, ketina dirbti statybų sektoriuje.
5.4. Pažymima, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, su įstaigos darbuotojais palaiko mandagius santykius. Visa tai buvo įvertinta ir nuteistasis buvo perkeltas bausmę atlikinėti atviro tipo režimu.
5.5. Skunde taip pat nurodoma, jog Komisija pagrįstai akcentavo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu siekė atsiriboti nuo destruktyvių veiklų; lankė pozityvaus užimtumo veiklas, dalyvavo tikslinėse priemonėse, skatinančiose socialiai priimtiną elgesį; alkoholio vartojimą įvardija kaip pagrindinę problemą, dalyvavo alkoholio žalos programose, lankėsi anoniminių alkoholikų užsiėmimuose; turi realistiškus planus į darbą; bausmės atlikimo metu buvo skatintas 2 kartus. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis deda visas pastangas, kad įrodytų, jog yra vertas pasitikėjimo ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
5.6. Pažymima ir tai, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės – taikant lygtinį paleidimą, pasikeičia bausmės vykdymo sąlygos – nuteistieji, kurie paleidžiami lygtinai, toliau atlieka jiems paskirtą bausmę, yra prižiūrimi probacijos pareigūnų, turi laikytis bendrųjų pareigų bei specialių, lygtinai iš įkalinimo įstaigos paleistiems asmenims taikomų įpareigojimų, o jų nesilaikant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti panaikintas.
6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmetamas.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei susipažinusi su teismui pateikta medžiaga ir įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog apylinkės teismas netaikydamas nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis šioje bausmės atlikimo stadijoje jau gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
10. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog egzistuoja formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos, t. y. E. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Visgi, vien ši aplinkybė, nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.
11. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2025 m. spalio 9 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog nuteistasis E. M. nuo 2025 m. balandžio 24 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuteistasis įsitraukė į resocializacijos plano priemonių vykdymą, dirba, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose su resocializacijos skyriaus specialistais, baigė programą Elgesys-pokalbis-pasikeitimas, programą R.A.K.T.A.S., dalyvavo paskaitose dėl alkoholio žalos žmogaus sveikatai, saviugdos, motyvacijos, gyvenimo tikslų siekimo, išklausė gijimo nuo priklausomybių sėkmės istorijas, dalyvavo psichologo konsultacijose, baigė pykčio valdymo programą. Nuteistasis E. M. už gerą elgesį ir sąžiningą darbą du kartus paskatintas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai E. M. charakterizuojančius duomenis, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.
12. Skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja tai, kad teismas priimdamas sprendimą dėl lygtinio paleidimo privalo įvertinti lygtinio paleidimo bei probacijos paskirtį, priešingu atveju, lygtinio paleidimo pagrindas, sąlygos ir tvarką reglamentuojančios normos netektų prasmės. Visgi, vien tai, jog aptariamu atveju, apylinkės teismas plačiau pakomentavo bei įvertino neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai vertino nuteistojo asmenybę. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, priešingai nei nurodoma skunde, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu tiek bausmės vykdymo metu, tiek ir iki bausmės vykdymo bei įvertinti nuteistojo asmenybės, mąstymo bei elgesio pokyčius, bei kitus reikšmingus duomenis.
13. Bylos duomenimis, nuteistojo E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei. Pažymėtina tai, kad nors vidutinė rizika ir nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, visgi tokiu atveju yra būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, nuteistojo elgesio korekcija turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jo elgesys yra pakoreguotas taip, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
14. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su skundo autoriaus argumentais, jog svarstant lygtinio paleidimo klausimą negali būti vertinamos tokios aplinkybės kaip neatliktos bausmės dalis, nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas ar jo elgesys iki bausmės atlikimo. Sutiktina, jog dalis šių aplinkybių buvo vertinamos skiriant bausmę nuteistajam, visgi pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, nuteistojo elgesys iki bausmės atlikimo. Būtent tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bei gebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti, spręstina vertinant nuteistojo elgesį ne tik bausmės atlikimo metu, tačiau ir jo elgesį iki bausmės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes vertinama nuteistojo galimo elgesio perspektyva laisvėje.
15. E. M. šiuo metu atlieka keliais nuosprendžiais paskirtą ir subendrintą laisvės atėmimo bausmę, t. y. jis yra nuteistas už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistasis E. M. pirmą kartą nusikalto dar būdamas nepilnametis, t. y. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip pat neteisėtai disponavo nešaunamaisiais ir šaunamaisiais ginklais. Už šių nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, t. y. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos bei du kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Šios aptartos aplinkybės patvirtina, jog būdamas laisvėje, net ir prižiūrimas probacijos tarnybos, nuteistasis nesugebėjo laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas. Nors aplinkybės, susijusios su padarytomis veikomis, už kurių padarymą E. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, visgi šios aplinkybės yra svarbios vertinant nuteistojo pataisos procesą duomenų visumoje. Dėl ko, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog apylinkės teismas nepagrįstai šiuos duomenis vertino svarstant lygtinio paleidimo klausimą nuteistajam E. M..
16. Nuteistojo gynėjo skunde akcentuojama tai, kad viena iš svarbiausių aplinkybių sprendžiant dėl galimo lygtinio paleidimo, šiuo atveju yra nuteistojo E. M. požiūris į darbą, kas veikia kaip resocializacijos priemonė. Iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, jog E. M. iki bausmės atlikimo darbo patirtis buvo nenuosekli, su ilgesniais laikotarpiais be įsidarbinimo. Šiuo metu, stebimi teigiami pokyčiai: nuteistasis įsitraukė į darbą, už gerus rezultatus buvo paskatintas, ir turi aiškius planus dėl tolimesnio įsidarbinimo. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors teigiamas požiūris į darbą neabejotinai laikytinas apsauginiu veiksniu, galintis turėti įtakos ir nuteistojo elgesiui jam būnant laisvėje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dauguma padarytų nusikalstamų veikų nebuvo susijusios su finansinės naudos siekimu. Be to, nors nuteistasis ir dirba, gauna pastovias pajamas, tačiau nurodo, jog pragyventi jam taip pat padeda artimieji, kas rodo apie tam tikras lėšų valdymo problemas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog bausmės atlikimo metu, nuteistasis atsisakė atlikti pasiūlytą darbą (dušų plovimą), teigdamas, kad tai žeminantis užsiėmimas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, šis atsisakymas gali būti vertinamas kaip diskriminacinio požiūrio išraiška bei subkultūros laikymosi apraiška įkalinimo įstaigoje.
17. Apylinkės teismas, konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad E. M. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šias pirmosios instancijos teismo išvadas iš esmės patvirtina ir vis dar E. M. nustatomi kriminogeniniai veiksniai, kurie taip pat buvo įvertinti ir apylinkės teismo. Šiame kontekste svarbu įvertinti tai, kad šiuo metu, nustatomi ne tik statiniai, tačiau ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi mažą darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, lėmę finansinius nusikaltimus, dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negebėjo atpažinti problemų, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai, savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu). Nors kaip matyti, dauguma šių kriminogeninių veiksnių yra susiję su nuteistojo elgesiu praeityje, visgi pažymėtina ir tai, kad būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios ir gali lemti pakartotinį nusikalstamumą. Be to, kriminogeniniai veiksniai vertinami ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, tačiau ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis. Nagrinėjamu atveju, nustatomas pakankamai didelis kriminogeninių veiksnių kiekis rodo, jog E. M., vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, gali bei privalo juos mažinti, kas iš esmės neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo E. M. pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas.
18. Svarbu įvertinti ir tai, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nelaikytinas nepriekaištingu. 2024 m. rugsėjo 13 d. nuteistajam paskirta nuobauda už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, o 2024 m. spalio 2 d. už įstaigos turto gadinimą apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Kai tuo tarpu, nuteistasis E. M. vos du kartus skatintas (2025 m. birželio 3 d. ir 2025 m. rugsėjo 15 d.) už gerą darbą, sąžiningą elgesį. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis dirbti pradėjo bei šie paskatinimai gauti tik po to kuomet, nuteistasis buvo atlikęs 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jam formaliai galėjo būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje nepasižymėjo išskirtinai teigiamai, o šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis nuteistasis.
19. Neabejotina, jog šiuo metu nuteistasis deda pastangas siekiant tinkamos resocializacijos, dėl ko šiuo metu ir bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, jog asmens požiūrio ir asmenybės keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistojo E. M. elgesys praeityje rodo nuoseklų taisyklių nepaisymą – jis pažeidė bausmės vykdymo sąlygas, padarė naujus nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nors šiuo metu nuteistasis demonstruoja pozityvų požiūrį ir įsitraukimą į resocializacijos procesą, turimi duomenys rodo, kad praeityje jo elgesys buvo grindžiamas kriminalinio elgesio nuostatomis, taisyklių nepaisymu ir egocentrišku požiūriu į visuomenę. Tai leidžia daryti prielaidą, jog su asmens nusikalstamo elgesio raiška reikšmingai siejasi nuostatų sritis. Ir nors Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad esami pokyčiai rodo potencialą pozityviai elgesio transformacijai, visgi teisėjų kolegijos vertinimu, konsultacijų lankymas, dalyvavimas paskaitose, dalyvavimas užimtumo programose, šioje bausmės atlikimo stadijoje dar negali būti vertinama kaip pakankama pažanga valdant intervencijos reikalingas sritis.
20. Skunde nurodomos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, t. y., jog E. M. bausmės atlikimo metu dirba, palaiko tamprius ryšius su šeimos nariais, turi gyvenamąją vietą, skatintas už gerą elgesį, neturi finansinių įsipareigojimų, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai teigiamas bei disciplinuotas. Dėl ko spręstina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti, o tolimesnė nuteistojo elgesio korekcija galėtų būti užtikrinta lygtinio paleidimo sąlygomis.
21. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nuteistojo byloje esančių teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis E. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o tai, kad Komisija nutarė taikyti nagrinėjamu atveju lygtinį paleidimą, tai neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą. Kiekvienu atveju analizuojama visa byloje esančių aplinkybių visuma.
22. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio taisymo procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.