- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-974-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01507-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- S. Z.
- Ieškovas
- S. V.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Veksama“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-111-985/2020 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui S. Z. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Veksama“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo S. Z. 14 400 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas raštu įsipareigojo iki 2016 m. gegužės 15 d. grąžinti ieškovui metalo pjovimo stakles, kurių vertė 14 400 Eur, arba, jeigu metalo pjovimo staklių iki numatyto termino neperduos, grąžinti ieškovui 14 400 Eur. Iki nustatyto termino atsakovas nei metalo pjovimo staklių, nei pinigų ieškovui neperdavė. Apklaustas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Nr. M-1-01-23865-19) liudytoju, atsakovas savo įsipareigojimus pripažino ir tvirtino, kad vykdyti jų nevengia. Tačiau iki šiol įsipareigojimų neįvykdė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas skolos faktą kildina iš fiktyvaus raštelio, kuris surašytas siekiant apginti UAB „STAK“ interesus. Raštelio sudarymo metu atsakovas buvo UAB „STAK“ direktorius. Su ieškovu, kuris yra vienas iš trečiojo asmens UAB „Veksama“ akcininkų, žodžiu buvo susitarta, kad UAB „Veksama“ nekels UAB „STAK“ bankroto bylos, o atsakovas už tai savo vadovaujamos įmonės UAB „STAK“ vardu pagamins ieškovo įmonei UAB „Veksama“ metalo pjovimo stakles. Kadangi UAB „STAK“ iki raštelyje nurodyto 2016 m. gegužės 15 d. termino staklių nepagamino, todėl įmonei 2017 m. pradžioje buvo iškelta bankroto byla. Šio susitarimo pasėkoje ir atsirado minėtas raštelis. Atsakovas iš ieškovo niekada nebuvo pasiskolinęs ar įgijęs jokių metalo pjovimo staklių, todėl neturėjo ir jokio įsipareigojimo jas grąžinti arba sumokėti 14 400 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui S. V. iš atsakovo S. Z. 14 400 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 591 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei priteisė iš atsakovo 15,59 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys skirtingai aiškina ginčijamo raštelio turinį. Nustatė, kad UAB „Veksama“ direktorius E. M. ir ieškovas yra minėtos bendrovės akcininkai, valdantys po 50 procentų bendrovės akcijų. Atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu buvo UAB „STAK“ direktorius, o ieškovo įmonės skolininkės UAB „Vizima“ vadove –atsakovo sutuoktinė V. Z.. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi bankroto byla iškelta UAB „Vizima“, o 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi – UAB „STAK“. Šio teismo 2018 m. gegužės 14 d. ir 2019 m. birželio 25 d. nutartimis BUAB ,,Vizima“ ir UAB „STAK“ bankrotai pripažinti tyčiniais.
6. Vertindamas raštelio turinį, teismas konstatavo, kad iš esmės tai buvo atsakovo asmeninis laidavimas už jo šeimos valdomos įmonės UAB „Vizima“ skolas, raštelyje suformuojant alternatyvų atsakovo įsipareigojimą – staklės arba 14 400 Eur, t. y. pusė UAB „Vizima“ skolos ieškovo įmonei UAB „Veksama“. Nors atsakovas teigė, kad minėtas raštelis yra fiktyvus, tačiau jo neginčijo, taip pat neneigė šio raštelio autentiškumo. Atsakovo argumentus teismas vertino kaip gynybinę poziciją, be to, iš bylos duomenų sprendė, kad atsakovas pripažino laidavimo faktą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju atsakovas nurodė, kad „<...aš netgi esu parašęs laidavimą apie 15 000 Eur suma „Veksama“ atstovui S. V., siekiant padengti laidavimo suma nurodytą dalį kreditorinio reikalavimo asmeniškai S. V., kaip „Veksama“ akcininkui. Laidavimu esu įsipareigojęs pagaminti stakles“. Todėl teismas pabrėžė, kad tikroji šalių valia sudarant sandorį buvo ta, kad atsakovas įsipareigojo asmeniškai laiduoti už UAB „Vizima“ skolas UAB „Veksama“, tokį susitarimą sudarydamas su UAB „Veksama“ akcininku (ieškovu), dėl ko atsakovas savo ranka ir surašė tokį raštelį.
7. Teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu tiek UAB „Vizima“, tiek UAB „STAK“ buvo skolingos ieškovo įmonei UAB „Veksama“ už prekes. Pačios skolos faktą ir jos dydį ieškovas pripažino. Todėl, teismo vertinimu, sudarant ginčijamą sandorį egzistavo teisinis skolos grąžinimo užtikrinimo pagrindas, t. y. tokiu būdu atsakovo rašytinis įsipareigojimas atliko tam tikrą skolos grąžinimo užtikrinimo funkciją ir garantiją ieškovui, kad skola bus grąžinta. Teismas pažymėjo, kad faktiškai atsakovui nebuvo perduotos nei staklės, nei piniginės lėšos, dėl to jis negali būti laikomas paskolos gavėju ar daiktų savininku pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2, 3 dalis. Nesant pareigos grąžinti turtą, raštelis negali būti vertinamas kaip paprastas paskolos raštelis. Kadangi ieškovas nei staklių, nei pinigų nesiskolino, paskolos sutarties nesudarė, o tik laidavo ginčijamu rašteliu, todėl jis negali būti laikomas skolininku, kuriam galėtų būti taikomos CK 6.878 straipsnio nuostatos. Iš pateiktų įrodymų teismas darė išvadą, kad atsakovas ketino prisiimti atsakomybę už jo žmonos vadovaujamos įmonės UAB „STAK“ įsipareigojimus ieškovo bendrovei UAB „Veksama“, pasirašydamas ginčijamą dokumentą kaip fizinis asmuo. Pažymėjo, kad laidavimas už įmonės skolos sumokėjimą ir buvo pagrindinis atsakovo tikslas. Surašant ginčijamą įsipareigojimą buvo netinkamai įforminti šalių santykiai, tačiau tai atitiko abiejų šalių interesus. Atsakovo prisiimta pareiga laiduoti už kitą asmenį grąžinti skolą įstatymui neprieštarauja.
8. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.77 straipsnio 1 dalį laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį, kuri turi būti rašytinė (CK 6.79 str.) . Rašytinės formos sutarties sudarymo faktą reikia aiškinti vadovaujantis CK 1.73 straipsnio nuostatomis. Tokie sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 str. 2 d.). Reikia vertinti ne tai, kokiu pavadinimu įvardintas šalių susitarimas, bet kokie šio susitarimo tikslai. Pagrindinio skolininko UAB „Vizima“, už kurios skolos sumokėjimą laidavo atsakovas, nemokumas konstatuotas bankroto byloje, bankrotas pripažintas tyčiniu, skola UAB „Veksama“ nėra grąžinta, tai patvirtino ir atsakovas. Todėl kreditorius (ieškovas), neįvykdžius skolininkui prisiimtų įsipareigojimų, turi teisę reikalauti iš solidaraus skolininko įvykdyti prievolę, nes skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Laiduotojo solidari atsakomybė atsiranda tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad UAB „Vizima“ bankroto byloje yra patvirtintas UAB „Veksama“ kreditorinis reikalavimas, tačiau reikalavimas nėra neįvykdytas, todėl teismas konstatavo, kad nėra pasibaigęs ir laidavimo terminas Tai reiškia, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį solidariam skolininkui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas S. Z. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismui esant kitokios nuomonės, apeliantas prašo vadovautis CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančiomis teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti tenkinamas, atmetamas arba sprendimas keičiamas ir kitokiu pagrindu, nei nurodoma apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Į teismą kreipėsi ne UAB „Veksama“, o S. V., kaip fizinis asmuo. Todėl nenuostabu, kad teismas, vertindamas įrodymus, savo išvadose akivaizdžiai susipainiojo arba buvo šališkas, neišsiaiškino ginčo esmės ir dar labiau nuo jos atitolo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ieškovas nėra bankrutavusios UAB „Vizima“ kreditorius, jos kreditoriumi yra UAB „Veksama“. Tačiau trečiasis asmuo UAB „Veksama“, turėdama galimybę reikšti reikalavimus buvusiems UAB „Vizima“ valdymo organų nariams, iki šiol to nepadarė. Atsakovas nėra BUAB „Vizima“ valdymo organų narys, todėl UAB „Veksama“, kaip UAB „Vizima“ kreditorius, neturi galimybės pareikšti reikalavimus atsakovui.
9.2. Teismas, neturėdamas tam jokio pagrindo, pripažino atsakovą S. Z. laiduotoju ir nepagrįstai ignoravo 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdyje (garso įrašo 19:15) apklausto E. M. paaiškinimus, kad pagal ginčo raštelį turėjo būti „perdarytos staklės“, „patobulintos“, UAB „Veksama“ turėjo staklėms duoti metalą“ ir pan. Todėl papildomi aiškinimai dėl tariamų laidavimų yra tik gudravimas, siekiant suklaidinti teismą.
9.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga kaip prejudiciniais faktais, tačiau prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
10.1. Taip, kaip yra suformuluotas apeliacinio skundo dalykas, matyti, kad apeliantas nėra apsisprendęs, ko jis nori ir kokio procesinio rezultato siekia, nes jo reikalavimai yra kardinaliai priešingi.
10.2. Šalių ginčas kilo ne iš delikto, o iš sandorio. Atsakovas raštu įsipareigojo iki 2016 m. gegužės 15 d. perduoti ieškovui S. V. metalo pjovimo stakles, kurių vertė 14 400 Eur. Tuo atveju, jei metalo pjovimo staklės nebūtų grąžintos iki numatyto termino, atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti 14 400 Eur. Tai reiškia, kad atsakovas sudarė sandorį, kuriuo vienašališkai įsipareigojo ieškovui S. V., o ne UAB „Veksama“. Prievolės pagal tokį sandorį atsiradimui neturi reikšmės aplinkybė, ar atsakovas S. Z. yra įmonės valdymo organo narys ar ne.
10.3. Byloje pateikti E. M. paaiškinimai beveik neturi jokios įrodomosios reikšmės aiškinant sandorio turinį, nes sandorio sudaryme jis nedalyvavo ir jokių derybų su atsakovu nevedė.
10.4. Teismas ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose fiksuotų aplinkybių nevertino kaip prejudicinę reikšmę turinčių faktų, tačiau minėtus dokumentus vertino kaip rašytinius įrodymus ir šį vertinimą atliko pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Vien tas faktas, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo atsakovas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami klausimai, susiję su ginčijamo sandorio (raštelio) fiktyvumu, sutarties (raštelio) aiškinimu ir ieškovo, kaip proceso šalies tinkamumu.
13. Remdamasis faktiniais bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui S. Z. faktiškai ieškovas S. V., kaip fizinis asmuo, neperdavė nei staklių, nei piniginių lėšų (minėtos teismo išvados neginčija nei apeliantas, nei ieškovas). Teismas taip pat konstatavo, kad tikroji šalių valia sudarant ginčijamą sandorį (raštelį) buvo ta, kad atsakovas įsipareigojo asmeniškai laiduoti už UAB „Vizima“ skolas UAB „Veksama“.
14. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.). Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012, 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016; kt.) Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; kt.).
15. Paprastai šalys civiliniame procese yra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės. Tačiau galimi atvejai, kai šalys nėra tokių materialiųjų teisinių santykių dalyvės. Tai yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui arba atvejai, numatyti CPK 49 straipsnyje. Todėl visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; kt.). Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi teisės pareikšti ieškinį arba pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą šalį byloje.
17. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014; kt.).
18. Taigi, teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą šalį bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas. Tai reiškia absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
19. Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo šalių prievoliniai santykiai nesiejo, t. y. tikraisiais ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyviais buvo kreditorė UAB „Veksama“, skolininkė UAB „Vizima“ ir jos laiduotojas atsakovas S. Z.. Todėl, vadovaujantis šios nutarties 16–18 punktais, teismas turėjo imtis iniciatyvos pakeisti byloje netinkamą ieškovą tinkamu, tačiau to nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
20. Nusprendus teismo sprendimą panaikinti, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.