Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. R. atstovo advokato M. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas atmetė T. R. teisme duotus parodymus apie tai, kad jis įsigijo 30–40 litrų, nurodydamas, kad jis siekia išvengti griežtesnės atsakomybės, ir rėmėsi liudytojo R. B. parodymais bei Muitinės laboratorijos 2013-08-16 tyrimo protokolu Nr. 3T1515, tačiau apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad paimamas kuras matuojamas nebuvo, liudytojo R. B. suvokimas apie T. R. įsigytą kuro kiekį yra siejamas su T. R. parodymais. Kadangi nei teismas, nei liudytojas R. B. nekonkretizuoja kada ir kokiu būdu T. R. teikė tokius paaiškinimus, darytina išvada, kad omenyje turimas 2013-05-30 T. R. paaiškinimas. Susipažinus su šiuo dokumentu matyti, kad T. R. prieš jį apklausiant yra pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą arba atsisakymą duoti parodymus. Akivaizdu, kad T. R. buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, tokiu būdu buvo suvaržyta jo teisė atsisakyti duoti parodymus, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje bei ATPK 272 str. 1 dalyje. Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas negalėjo remtis šiuo neteisėtu būdu gautu įrodymu.

Muitinės laboratorijos 2014-02-07 rašte yra nurodyta, kad Muitinės laboratorijos nuomone tirtasis produktas turėtų būti vertinamas kaip vientisas naftos produktas su tam tikrais kokybės rodikliais, o ne kaip mišinys, sudarytas iš atskirų (išskaidomų) komponentų, tačiau teismas skundžiamame nutarime teigia, kad mėginyje, paimtame iš T. R., dyzelinis kuras nėra mišinys. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Į vieną talpą (šiuo atveju – automobilio kuro baką) supylus skirtingų kokybinių parametrų skysčius (į kuro bake buvusį teisėtoje apyvartoje esantį dyzelinį kurą įpylus iš Rusijos Federacijos atgabentą dyzelinį kurą) bake bus šių skirtingus kokybinius rodiklius turinčio kuro mišinys. Tai, ar juos galima išskaidyti į atskirus komponentus, nagrinėjamoje situacijoje neturi jokios reikšmės. Visuma bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių leidžia teigti, kad T. R. automobilio bake buvo būtent privalomus kokybės rodiklius, patvirtintus LR energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu bei LST EN 590 reikalavimus atitinkančio ir šių reikalavimų neatitinkančio kuro mišinys. Kokią dalį jame sudarė kuras, kurio apyvarta užtraukia atsakomybę pagal ATPK 163² str. nustatyti nėra galimybės. Tikėtina, kad tai galėtų būti apie 30–40 litrų. Teismo išvada, kad Muitinės laboratorijos tyrimai yra atlikti leistinais metodais, nėra pagrįstas. Į teismo užklausimą Muitinės laboratorijos papildomame paaiškinime yra teigiama, jog Muitinės laboratorijos atliekamų tyrimų kokybė ir akredituotiems, ir neakredituotiems metodams yra užtikrinama pagal Muitinės laboratorijoje įdiegtos vadybos sistemos, kurios atitiktį tarptautiniam standartui patvirtino Nacionalinis akreditacijos biuras, reikalavimus. Mano, kad tarptautinius standartus atitinkančios vadybos sistemos įdiegimas yra teigiamas bet kurios įstaigos ar organizacijos bruožas, tačiau tai niekaip nepašalina aplinkybės, kad dyzelino paimto iš T. R. tyrimas sieros kiekiui ir RRME priedui nustatyti buvo atliekamas naudojant metodus, kurie nėra akredituoti Nacionaliniame akreditacijos biure, taigi šio tyrimo rezultatai negali būti laikomi tinkamais įrodymais šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

T. R. atstovo advokato M. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl T. R. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 3 d. numatytą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde T. R. atstovas advokatas M. S. nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 35 str.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo šešių mėnesių senaties terminas, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė šį terminą pratęsti, 5 dalyje nurodyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Taigi administracinės nuobaudos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo, kai išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka.

Iš bylos duomenų matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme 2013 m. spalio 14 d. priimtas nutarimas T. R. pripažinti padariusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 3 d. numatytą pažeidimą ir nubausti 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) bauda su 340 litrų dyzelinio kuro konfiskavimu. Nutarimas apeliacine tvarka panaikintas 2013 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹³ str. apygardos teismo nutarimai ir nutartys įsiteisėja jų paskelbimo dieną. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 11 d., taigi, remiantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi, to paties straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti iš naujo – nuo 2013 m. gruodžio 11 d., tai reiškia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimas skirti T. R. administracinę nuobaudą priimtas nepraleidus šešių mėnesių termino (ATPK 35 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra numatyta situacija kai administracinės nuobaudos paskyrimo terminai pasibaigia iki apeliacinės instancijos teismui panaikinant pirmos instancijos teismo sprendimą ir tai turėtų būti vertinama kaip teisinio reguliavimo spraga, tačiau šis argumentas teismo nuomone yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą pripažinti T. R. padarius ATPK 163² str. 3 d. numatytą pažeidimą, taigi nutarimas skirti nuobaudą, priešingai nei teigiama skunde, buvo priimtas nepraėjus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminui. Tai, kad nutarimas praėjus šešiems mėnesiams nuo pažeidimo padarymo dienos nėra įsiteisėjęs, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo praleistas šešių mėnesių nuobaudos paskyrimo terminas net ir tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo nutarimas yra panaikinamas ir byla yra perduodama nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Tokiu atveju, kaip jau buvo minėta, ATPK 35 straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagrindo šiuo atveju kalbėti apie teisinio reguliavimo spragą nėra.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojas R. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad paimamas kuras matuojamas nebuvo, liudytojo R. B. suvokimas apie T. R. įsigytą kuro kiekį yra siejamas su T. R. parodymais, tačiau kadangi nei teismas, nei liudytojas R. B. nekonkretizuoja kada ir kokiu būdu T. R. teikė tokius paaiškinimus, apeliantas daro išvadą, kad omenyje turimas 2013-05-30 T. R. paaiškinimas. Nurodoma, kad T. R. prieš jį apklausiant buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą arba atsisakymą duoti parodymus, taigi buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, buvo suvaržyta jo teisė atsisakyti duoti parodymus, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. bei ATPK 272 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais skundo argumentais, tačiau tuo pačiu konstatuoja, kad atmetus šį įrodymą, kaip gautą pažeidžiant įstatymą, T. R. kaltei pagrįsti pakanka kitų byloje surinktų įrodymų.

Apeliaciniu skundu taip pat ginčijamas neteisėtai laikyto kuro kiekis, motyvuojant tuo, kad iš paimto kuro mišinio negalima nustatyti, kokią jo dalį sudaro neteisėtai įgytas kuras.

T. R. paties kuro pylimo fakto neginčija, tačiau pirmosios instancijos teisme ginčijo neteisėtai laikyto kuro kiekį. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu T. R. kaltę pripažino iš dalies, t. y. parodė, kad jam trūko kuro, per raciją atsiliepė rusiškai kalbantis asmuo, atvažiavo į firmą, jam pradėjus pilti kurą atvyko pareigūnai. Kuro kainą sutarė po eurą už litrą, įsipylė 30-40 litrų, suprato, kad jo veiksmas neteisėtas. Pareigūnai iš jo bako ištraukė visą kurą, apie 340 litrų.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą T. R. paaiškino, kad jis į savo vairuojamo krovininio automobilio baką prisipylė 340 litrų dyzelinio kuro iš RF piliečio krovininio automobilio, ketino mokėti po 1 eurą už litrą kuro (b. l. 2).

T. R. parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau jo parodymus apie kuro kiekį, duotus teisme, paneigia liudytojo R. B. parodymai (aptarti skundžiamame nutarime) bei kuro tyrimo protokolai.

Standarto LST EN 590 reikalavimai kurui atitinka 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 12 tomas, p. 7), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. birželio 1 d. Komisijos direktyva 2011/63/ES (OL 2011 L 147, p. 15), bei į 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvai 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičiančiai Direktyvą 93/12/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 24 tomas, p. 17), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/30/EB (OL 2009 L 140, p. 88), ir 2010 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimui 2010/769/ES dėl technologinių metodų, kurie suskystintų gamtinių dujų dujovežiuose naudojami kaip mažai sieros turinčio jūrinio kuro, atitinkančio Tarybos direktyvos 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/33/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure, 4b straipsnio reikalavimus, naudojimo alternatyva, naudojimo kriterijų nustatymo (OL 2010 L 328, p. 15), kurios privalomai taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse.

Taigi bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tame tarpe ir Lietuvoje, pirktas kuras turi atitikti ES direktyvose numatytus standartus, vadinasi sieros kiekis oficialiose ES šalių degalinėse įsigytame dyzeliniame kure negali būti didesnis nei 10 mg/kg, ir į jį privalomai turi būti įmaišomas biodyzelinas (RRME), ne mažiau kaip 7 % tūrio, išskyrus žiemos laikotarpiu 2 klasės arktinį dyzelį. Muitinės laboratorijos 2013-08-16 tyrimo protokolas Nr. 3T1515 (b.l. 46) patvirtina, kad mėginiai paimti iš T. R. neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų Kokybės rodiklių, patvirtintų LR energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 (Žin. 2010, Nr. 153-7849; 2011, Nr. 71-3430; 2012, Nr. 54-2698) bei LST EN 590 reikalavimų. Mėginiai neatitinkantys Lietuvoje vartojamų automobilių degalų reikalavimų yra naftos produktai, atitinkantys „gazolių“ apibūdinimą (KN 27 skirsnio 2 e) papildomoji pastaba) - dyzelinas be biodyzelino priedo. Tyrimo rezultatuose nurodyta, kad sieros kiekis yra 4555 mg/kg (0,5 % masės), o pats kuras yra be RRME (biodyzelino) priedo. Muitinės laboratorijos atsakyme pabrėžta – „tikėtina, kad dyzelinas, kurio mėginys buvo ištirtas Muitinės laboratorijoje, yra įvežtas iš trečiųjų šalių (b. l. 88).

Pažymėtina, kad į bylą pateikti tyrimo protokolai, kur buvo tiriamas ir kitas kuras, paimtas įvykio vietoje. Tyrimo protokolas Nr. 3T1513 (b. l. 43) patvirtina, kad ištyrus pateiktą mėginį, padaryta išvada, jog jo sudėtis būdinga dyzelinui su RRME (biodyzelino) priedo pėdsakais (?0,5 %). Iš to akivaizdu, kad jei buvo maišomos kelios kuro rūšys, kurių viena yra su RRME, tokiame mišinyje yra fiksuojami biodyzelino pėdsakai. Taigi bendrą 327-337 litrų dyzelino su RRME (biodyzelino) priedais, kurių turi būti ne mažiau kaip 7 % tūrio, kiekį sumaišius su 30-40 litrų dyzelino be RRME priedų, (kaip kad nurodo apeliantas), tokiame mišinyje be jokios abejonės būtų buvę užfiksuotas RRME (biodyzelino) priedas.

Ši įrodymų analizė kategoriškai paneigia T. R. tvirtinimą, kad iš jo paimto bendro 367 litrų kiekio dyzelino tik 30-40 litrų buvo įsigyta iš Rusijos Federacijos piliečio ir suponuoja išvadą, kad T. R. laikytas dyzelinis kuras negalėjo būti įsigytas legaliai, t. y. ES valstybėje oficialiai veikiančioje degalinėje. Apeliacinio skundo argumentas, kad T. R. automobilio bake buvo privalomus kokybės rodiklius ir reikalavimus atitinkančio ir šių reikalavimų neatitinkančio kuro mišinys, kokią dalį jame sudarė kuras, kurio apyvarta užtraukia atsakomybę pagal ATPK 163² str. nustatyti nėra galimybės, atmestinas kaip nepagrįstas. Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo abejoti ir liudytojo R. B. parodymais, kad tokį (340 l) įsigyto kuro kiekį teikdamas paaiškinimus nurodė ir pats T. R..

Skunde taip pat keliamas klausimas dėl Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų kokybės, tuo pačiu – dėl gautų tyrimo rezultatų patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodymais byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, gauti nepažeidžiant imperatyvių įstatymo reikalavimų. Iš byloje surinktų duomenų, tyrimo protokolų, Muitinės laboratorijos atsakymo (b. l. 88) matyti, jog tiriant kuro mėginius buvo naudojami ne tie LST EN ISO standartai, kurie yra rekomenduoti atitinkamuose norminiuose aktuose, tačiau tai nedaro tyrimo rezultatų nepatikimais ar neteisėtais. Visų pirma atitinkamuose norminiuose aktuose yra tik rekomendacinio pobūdžio nuorodos, antra – naudotiems tyrimų metodams yra suteiktas Lietuvos standarto žymuo, šie metodai paremti tarptautiniu standartu, minėti tyrimai gali būti atliekami tiek akredituotais, tiek ne akredituotais metodais, o jų kokybę šiuo konkrečiu atveju užtikrina Muitinės laboratorijoje įdiegta vadybos sistema, kurios atitiktį tarptautiniam standartui LST EN ISO/IEC 17025 patvirtino Nacionalinis akreditacijos biuras. Ta aplinkybė, kad tyrimo metodas nėra akredituotas Nacionaliniame akreditacijos biure, pati savaime nedaro tyrimo rezultatų neteisėtais ar nepatikimais. Kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tyrimų rezultatų patikimumu, apeliaciniame skunde nenurodyta. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad ištyrus naftos produktų pavyzdžius Muitinės laboratorijoje, jų kokybiniai rodikliai ir atitiktis standartui buvo nustatyti teisingai.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad T. R. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nepažeidžiant nei materialinės, nei procesinės teisės normų reikalavimų, teismo išvados dėl T. R. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 3 d. numatytą pažeidimą motyvuotos, pagrįstos byloje surinktų įrodymų visumos analize ir vertinimu ir atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai skundžiamo nutarimo išvadų teisingumo nepaneigia, todėl nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. R. atstovo advokato M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.