Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. R. atstovo advokato Mindaugo Skruibio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties T. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013-05-30 apie 16 val. į savo vairuojamo krovininio automobilio „Mercedes Benz 814“ v. n. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuro baką įsipylė 340 litrų dyzelinio kuro iš Rusijos Federacijos piliečio L. V. vairuojamo vilkiko „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini). T. R., pažeisdamas nustatytą tvarką ir neturėdamas prekių įsigijimą ar mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, laikė akcizais apmokestinamas prekes, t.y. automobilinius degalus – dyzeliną, vairuojamo krovininio automobilio „Mercedes Benz 814“ v. n. (duomenys neskelbtini) kuro bake. Automobiliniai degalai – dyzelinas pagal ištirtus kokybės rodiklius neatitinka dyzelino, kuris Lietuvoje naudojamas kaip automobiliniai degalai. Iš viso išimta 340 litrų dyzelino, kurio vertė 1390,60 litų (10,69 MGL). Tokiais veiksmais T. R. pažeidė 2010-12-27 VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ 1 skirsnio 5 punkto, 2 skirsnio 12 punkto, 3 skirsnio 18, 20 punktų nustatytus reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 163² str. 3 d.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apklausiant L. V. dalyvavo vertėjas K. J., apklausiant A. M. – A. M.. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šių dviejų vertėjų kvalifikaciją bei kompetenciją, nei vienas iš jų nėra įspėtas apie gresiančią atsakomybę pagal ATPK 187² str. už melagingą vertimą. Taigi teismas negalėjo remtis ir šiais įrodymais.

Teismas taip pat nenurodo, kokį ryšį su administracinio teisės pažeidimo byla ir su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu turi protokolai dėl dokumentų daiktų paėmimo, K. K. apklausos protokolas, pažyma apie asmens duomenis, daiktų pateikimo protokolas, perdavimo-priėmimo aktai. Taip pat neaišku, kokią reikšmę byloje turi fotolentelės, nes jos yra neinformatyvios, esančios fotonuotraukos neaprašytos, nėra nurodyta kokį procesinį veiksmą atliekant fotolentelėse esančios fotonuotraukos padarytos, kokios priemonės tam naudotos, minimos fotolentelės nesiejamos su jokiu procesinio veiksmo protokolu.

Apelianto nuomone neaišku ir kokią reikšmę turi dyzelino paimto ne iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyrimo protokolai.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog paimant dyzeliną iš T. R. buvo pažeista daugelis norminių aktų: 1999-01-25 Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko įsakymu Nr. 12 patvirtintų Kuro talpyklose laikomų naftos produktų matavimo taisyklių 2-5 punktų, 2011-01-14 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-5 yra patvirtintų Skystų energetinių produktų, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų mėginių paėmimo taisyklių 7, 8, 9, 10, 14, 15, 16 ir 27 punktų reikalavimus, todėl policijos pareigūnų veiksmai yra netinkamai atlikti, netinkamai užfiksuoti, todėl šie įrodymai turi būti vertinami kaip gauti iš neteisėtų šaltinių.

Apelianto nuomone apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248, 257, 284 ir 286 straipsnių reikalavimų bei nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas. Teismas nesilaikė teismų praktikoje suformuoto principo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. O duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių (LVAT nutartis Nr. N -1679/2007, Nr. N575-1818/2011 Administracinė jurisprudencija Nr. 12, 2007, P. 40-55).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. R. kaltu, padarius ATPK 163² str. 3 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. O visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.).

ATPK 286 straipsnio straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą apylinkės teismas tiesiogiai netyrė visų bylos įrodymų: neapklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės pažeidimą fiksavusių pareigūnų, liudytojų. Teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, kad „pažeidimo esmė yra įrodyta“, bei išvardinant byloje surinktą medžiagą, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT nutartis Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Be to teismas priimame procesiniame sprendime privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę, todėl darytina išvada, kad skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota. Tuo labiau, kad šiuo atveju apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kategoriškai neigia savo kaltę bei nurodo kitus galimus bylos tyrimo pažeidimus, todėl siekiant pašalinti galimus bylos prieštaravimus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, apylinkės teismas negalėjo apsiriboti rašytiniu bylos išnagrinėjimu.

Skunde pagrįstai abejojama daugumos surinktų duomenų sąsaja su nagrinėjamu pažeidimu, kadangi apylinkės teismas nepagrindė kokias aplinkybes įrodo vienas ar kitas byloje esantis ginčitinas dokumentas.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją, nes ATPK 163² str. 3 d. yra blanketinė teisės norma, pažeidimo esmę sudaro tam tikrų taisyklių pažeidimas. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomi atitinkami norminiai aktai, kurių pažeidimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltinamas. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarimas byloje Nr. N662-14-13).

Tačiau apylinkės teismas nevertino ar tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog naftos produktų laikymo tvarką reglamentuoja 2010-12-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas Nr. VA-117, o ne šiuo įsakymu patvirtintos „Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklės“ (toliau – Taisyklės), bei kad be kitų Taisyklių pažeidimų, T. R. pažeidė ir jų 2 skirsnio 19 punktą, nors 2 skirsnyje 19 punkto iš viso nėra, jame yra tik 11-15 punktai, neužkirto asmens galimybės suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę ir gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai pažymėta, jog byloje esančiame tarnybiniame pranešime (b. l. 3) visiškai nėra jokių duomenų, kad šis tarnybinis pranešimas būtų susijęs su tiriama byla: jame nėra jokių duomenų apie T. R. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Iš tarnybinio pranešimo turinio galima spręsti, kad iš Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais pažymėto automobilio kuro bako, kuras buvo pilamas į patalpoje esančias talpas, tačiau niekaip nepatvirtina, kad kuras buvo pilamas tiesiogiai į T. R. automobilį, kuo jis yra kaltinamas. Iš T. R. apklausos taip pat spręstina, kad jis kurą iš kito vilkiko – L. V. vairuojamo vilkiko Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesipylė, dyzeliną jis pylėsi iš kuro kolonėlės.

Teismas nevertino ar T. R. buvo apklaustas nepažeidžiant jam garantuotų konstitucinių teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. draudžia versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. ATPK 272 str. reglamentuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises – jis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pateikti prašymus ir kt. Pagal šią normą, asmuo, kurio atžvilgiu yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, turi teisę, o ne pareigą duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, kas suponuoja jam pasirinkimo teisę duoti parodymus ir kokius juos duoti, todėl atsakomybėn už neteisingų duomenų pateikimą paties pažeidėjo atžvilgiu tiriamoje byloje, jis negali būti traukiamas, atitinkamai negali būti įspėjamas ir dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str.

Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo L. V. paaiškinimai kažin ar patvirtina T. R. kaltę, nors teismas jais vadovaujasi kaip kaltės įrodymu. Liudytojas negalėjo nurodyti koks asmuo prašė jo parduoti kuro, taip pat tvirtina, jog jis kurą pylė į talpyklą, o ne į automobilį, be to nurodo, kad iš jo automobilio buvo išleista tik 30 litrų dyzelino. Šie liudytojo parodymai prieštarauja protokole nurodytoms aplinkybėms, tačiau apylinkės teismas į tai neatkreipė reikiamo dėmesio. Pažymėtina, kad liudytojas atsisakė patvirtinti savo parodymus parašu, motyvuodamas, jog nesupranta, kas juose užrašyta. Byloje nurodyta, kad L. V. paaiškinimą išvertė K. J., o liudytojo A. M. – A. M., tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pakviestų vertėjų kompetenciją, ar jie buvo įspėti ATPK 187² str. tvarka dėl atsakomybės už melagingą vertimą. Vertėju, atsižvelgus į šio asmens dalyvavimo procese tikslą, skirtinas asmuo, mokantis vertimui reikiamą kalbą ir nesantis suinteresuotu bylos baigtimi, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, o apylinkės teismas šios aplinkybės nevertino.

Apylinkės teismas neįvertino ir prie protokolo pridėtų fotolentelių (b. l. 17-31) informatyvumo ir kokybės, nors tai kelia pagrįstų abejonių. Jose esančios nuotraukos neaprašytos, nenurodyta su kokiu procesiniu veiksmu jos siejamos, nuotraukos labai prastos kokybės ir iš jų negalima spręsti, kad kurioje nors yra užfiksuotas T. R. daromas pažeidimas.

Taip pat apylinkės teismas nekėlė klausimo, kokį ryšį su nagrinėjamu pažeidimu turi kita byloje surinkta medžiaga, kurioje nėra fiksuota jokio T. R. inkriminuoto pažeidimo aplinkybių: akcizų apskaičiavimo dokumentas (b. l. 14), kokybės pažymėjimas, PVM sąskaita-faktūra (b. l. 16), perdavimo-priėmimo aktai (b. l. 32, 33), tyrimo protokolai (b. l. 36-45).

Taigi apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į šiuos bylos trūkumus ir nesivadovavo ATPK 257 straipsnio nuostatomis, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007). Teismas, pripažindamas T. R. kaltu neanalizavo visos bylos medžiagos šiais aspektais, o apsiribojo vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimu, duotu pradinėje tyrimo stadijoje.

Apeliaciniu skundu prašoma T. R. bylą grąžinti iš naujo tirti institucijai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismai laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (žr. administracines bylas Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu, kuriame konstatuojama, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Taip pat apylinkės teismas dar neišnaudojo galimybės administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones ar prieštaravimus dėl asmens kaltumo pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011), todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.

Teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į iš T. R. paimto dyzelino atitikties „Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomuosius kokybės rodikliams“, patvirtintiems 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 153-7849). Nagrinėjant bylą aiškintis, kodėl dyzelino kokybės nustatymui buvo naudojamas ar akredituotas sieros kiekio nustatymo metodas LST EN ISO 14596:2007, nors šis metodas naudojamas gazolio kokybei nustatyti, o dyzelinui rekomenduojama taikyti LST EN ISO 20846 arba LST EN ISO 20884 metodus, ir Muitinės laboratorija yra akredituota atlikti kokybės tyrimą pagal LST EN ISO 20846 metodą; RRME naudotas SDP 5110:2007 IR spektroskopija, nors rekomenduotinas LST EN 116.

Taip pat reikia įvertinti ar paimant dyzeliną iš T. R. laikytasi „Kuro talpyklose laikomų naftos produktų matavimo taisyklių“ patvirtintų Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 1999 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 12 „Dėl Kuro talpyklose laikomų naftos produktų matavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 12-300) ir „Skystų energinių produktų, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų mėginių paėmimo taisyklių“ patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. VA-5 „Dėl Skystų energinių produktų, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų mėginių paėmimo taisyklių patvirtinimo ir kai kurių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2011, Nr. 8-373) reikalavimų.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai neišsiaiškinęs ginčytinų ir svarstytinų aplinkybių, skundžiamoje nutartyje padarė skubotą išvadą, kad nustatė visas aplinkybes pagrindžiančias T. R. kaltę, padarius ATPK 163² str. 3 d. numatytą pažeidimą ir nubaudė jį 5000 litų bauda su 340 litrų dyzelinio kuro konfiskavimu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. R. atstovo advokato Mindaugo Skruibio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.