Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus ir nuteistojo R. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 45 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir R. U. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 29 d. ir suėmime nuo 2020 m. sausio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos išbūtas laikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsnio 2 dalimi, R. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuoti 2020 m. sausio 28 d. asmens kratos metu pas R. U. rasti pinigai – 1 673,95 Eur.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. U. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. V. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 29 d. ir suėmime nuo 2020 m. sausio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos išbūtas laikas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą 2020 m. sausio 31 d. prokuroro nutarimu pas R. U. rastiems pinigams – 1 673,95 Eur, ir pratęstą teismo nutartimis, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su M. V., 2020 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 04.47 val. iki 04.49 val. (duomenys neskelbtini), akmeniu išdaužę parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ dviejų durų stiklus, įsibrovė į parduotuvės salę, kur išdaužę vitrinos stiklines dureles, iš jos pagrobė didelės vertės svetimą turtą – 3 mobilaus ryšio telefonus „iPhone 8“, bendros 1 614,00 eurų vertės, 3 mobilaus ryšio telefonus „iPhone 8 Plus“, bendros 1 977,00 eurų vertės, 4 mobilaus ryšio telefonus „iPhone 7“, bendros 1 756,00 eurų vertės, 3 mobilaus ryšio telefonus „iPhone 11“, bendros 2 507,00 eurų vertės, 14 mobilaus ryšio telefonus „iPhone 11 Pro“, bendros 17 556, 02 eurų vertės, 14 mobilaus ryšio telefonų „iPhone 11 Pro Max“, bendros 18 755,98 eurų vertės, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 44 166,00 eurų turtinę žalą.

1.2. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su M. V., 2020 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 04.47 val. iki 04.49 val. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonų „iPhone“ vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ metu, tyčia sugadino svetimą turtą - akmeniu išdaužė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ lauko durų stiklus – 726,00 eurų vertės, paradinių automatinių stiklinių durų stiklus - 980,10 eurų vertės, bei telefonų vitrinos stiklus - 48,74 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 754,84 eurų turtinę žalą.

1.3. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 1,972 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 19,5%, supakuotos plastikiniame užspaudžiamame maišelyje, kurią laikė prie savęs, kol 2020 m. sausio 28 d. asmens kratos metu policijos pareigūnai šią medžiagą surado ir paėmė.

2.1. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su R. U., 2020 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 04.47 val. iki 04.49 val., (duomenys neskelbtini), akmeniu išdaužę parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ dviejų durų stiklus, įsibrovė į parduotuvės salę, kur, išdaužę vitrinos stiklines dureles, iš jos pagrobė didelės vertės svetimą turtą – 3 mobiliojo ryšio telefonus „iPhone 8“, bendros 1 614,00 eurų vertės, 3 mobiliojo ryšio telefonus „iPhone 8 Plus“, bendros 1 977,00 eurų vertės, 4 mobiliojo ryšio telefonus „iPhone 7“, bendros 1 756,00 eurų vertės, 3 mobiliojo ryšio telefonus „iPhone 11“, bendros 2 507,00 eurų vertės, 14 mobiliojo ryšio telefonų „iPhone 11 Pro“, bendros 17 556, 02 eurų vertės, 14 mobiliojo ryšio telefonų „iPhone 11 Pro Max“, bendros 18 755,98 eurų vertės, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 44 166,00 eurų turtinę žalą.

2.2. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su R. U., 2020 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 04.47 val. iki 04.49 val. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonų „iPhone“ vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ metu, tyčia sugadino svetimą turtą - akmeniu išdaužė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ lauko durų stiklus, 726,00 eurų vertės, paradinių automatinių stiklinių durų stiklus, 980,10 eurų vertės, bei telefonų vitrinos stiklus, 48,74 eurų vertės, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 754,84 eurų turtinę žalą.

4. Nuteistojo R. U. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį, tuo procesiniu pagrindu, jog neįrodyta, kad šis kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; 2) jeigu apeliacinio skundo nagrinėjimo ir apygardos teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo dienai jau bus dekriminalizuota nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, R. U. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį ir dėl šios nusikalstamos veikos; 3) jeigu apeliacinio skundo nagrinėjimo ir apygardos teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo, išnagrinėjus šį skundą, dienai nebus dekriminalizuota nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, tuomet pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. U. paskirta bausmė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir laikyti R. U. atlikusiu už šią nusikalstamą veiką jam paskirtą 45 parų arešto bausmę (įskaičius R. U. suėmime išbūtą laiką), R. U. iš suėmimo paleisti.

4.2. Taip pat skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Seime artimu laiku turėtų būti svarstomas ir priimamas BK 259 straipsnio pakeitimas, kuriuo toks baudžiamasis nusižengimas būtų dekriminalizuotas. Todėl jeigu šio apeliacinio skundo nagrinėjimo ir apygardos teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo dienai jau bus dekriminalizuota aptariama nusikalstama veika, vadovaujantis tuo principu, jog baudžiamąją atsakomybę panaikinantis įstatymas galioja ir tokių dekriminalizuotų nusikalstamų veikų, padarytų iki tų veikų dekriminalizavimo, atžvilgiu, R. U. atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis ir dėl šios veikos.

4.3. Pasisakydamas dėl R. U. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skirtinos bausmės, apeliantas pažymi, kad nuteistasis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Išteisinus R. U. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį, yra ir faktinis, ir teisinis pagrindas laikyti, jog apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam R. U. paskirtą 45 parų arešto bausmę pastarasis jau atliko.

4.4. Be to, išteisinus R. U. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį, turi būti panaikinta ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai palaikė savo apeliacinius skundus juose nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė juos tenkinti. Prokurorė prašė atmesti abu apeliacinius skundus.

Nuteistojo M. V. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus ir nuteistojo R. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliaciniai skundai atmestini.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus padavė nuteistųjų M. V. bei R. U. gynėjai. Nuteistojo R. U. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo išteisinti jo ginamąjį pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nedalyvavo M. V. įvykdytoje mobilaus ryšio telefonų, įsibrovus į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, vagystėje. Taip pat R. U. gynėjas prašo išteisinti šį nuteistąjį ir dėl padarymo nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, jeigu apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu ši veika bus dekriminalizuota. Tuo tarpu nuteistojo M. V. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti M. V. kaltu dėl didelės vertės svetimo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio - turto vagystės ir tos pačios bendrovės turto sugadinimo, tačiau nesutinka su jam už šias nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis ir galutine subendrinta bausme, prašo jas sušvelninti. Be to, advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), bei nesutinkama su pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiais aspektais ir patikrinamas skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendis.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo R. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundo

8. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

10. Nagrinėjamu atveju yra neginčytinai nustatyta, kad į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 04.47 val. iki 04.49 val., akmeniu išdaužę parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ dviejų durų stiklus, įsibrovė ir iš jos kaltinime nurodytą didelės vertės svetimą turtą pagrobė du asmenys. Šias faktines aplinkybes patvirtina tiek liudytojų V. P. ir R. Ž. parodymai, tiek rašytiniai bylos duomenys – 2020 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei 2020 m. sausio 24 d. apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas, kuriame yra tiesiogiai užfiksuotas įsibrovimo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), ir vagystės iš jos momentas. Kadangi analizuojamu atveju nekyla ginčo dėl to, jog objektyviuosius BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius M. V. realizavo ne vienas, o veikdamas bendrai su kitu asmeniu, teisėjų kolegija plačiau dėl šios faktinės aplinkybės, perrašinėdama ir analizuodama ją patvirtinančius įrodymus, nepasisako. Esminis klausimas, kuris buvo keliamas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek yra keliamas ir nuteistojo R. U. gynėjo apeliaciniame skunde, yra tas, ar M. V., įvykdydamas analizuojamas nusikalstamas veikas, veikė bendrininkų grupėje būtent su R. U..

12. Nors abiejų nuteistųjų parodymai dėl to, kad R. U. vagystėje bei, atitinkamai turto sugadinime, nedalyvavo, tarpusavyje sutapo, tačiau, teisėjų kolegos nuomone, tokius jų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, tik kaip siekį padėti R. U. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų argumentų ir motyvų, išvadą, jog M. V. 2020 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 04.47 val. iki 04.49 val. įsibrovė į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš jos pagrobė mobiliojo ryšio telefonus, veikdamas bendrininkų grupėje ne su kokiu nors kitu asmeniu, o būtent R. U., apylinkės teismas iš esmės grindė medžiagų pluošto ir stiklo bei biologinių pėdsakų tyrimų metu gautais rezultatais. Teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kratos pas M. V. bei liudytoją N. K., kurių metu buvo rasti ir paimti daiktai, kurie vėliau buvo ištirti, atliekant medžiagų pluoštų ir stiklo bei biologinius tyrimus. Išanalizavęs šiuos tyrimus atlikusių specialistų pateiktas išvadas, apylinkės teismas sprendė, kad kratos metu pas liudytoją N. K. rastame M. V. jai saugoti paliktame krepšyje rasti rūbai, sportiniai batai, pirštinės bei kiti daiktai buvo dėvimi vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ metu, ir kad juos dėvėjo tiek M. V., tiek R. U.. Nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada, įvertinus kratos protokoluose bei specialistų išvadose nurodytus duomenis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kratos pas M. V., adresu (duomenys neskelbtini), ir N. K., adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 4-8, 138-149). 2020 m. sausio 28 d. kratos protokole užfiksuota, kad pas M. V., adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje rasta ir paimta juodos spalvos veido kaukė. 2020 m. sausio 29 d. kratos protokole fiksuota, kad atliekant kratą pas N. K., adresu (duomenys neskelbtini), N. K. savanoriškai pateikė buto balkone buvusį krepšį, kuris priklauso M. V.. Pateiktame žalios bei rudos spalvos krepšyje mėtėsi smulkios stiklo šukės, buvo sportiniai batai „Skechers" juodos spalvos, baltais padais, juodos spalvos galvos ir veido apdangalas „Karrimor", juodos spalvos medžiaginės darbinės pirštinės, suplėšytos kelnės „Puma", juodos spalvos, striukė „Hummel", juodos spalvos su kapišonu, ant rankovių pilkos spalvos rodyklės, striukė „Nike" su kapišonu, rusvos spalvos. Specialistas krepšį supakavo, užantspaudavo. Taip pat kratos metu rasta ir paimta: juodos odinės pirštinės ir mobiliojo ryšio telefonas „Iphone".

14. 2020 m. kovo 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro medžiagų pluošto ir stiklo tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-258 (20), 11-335 (20), 11-396 (20), 11-456 (20), 11-469 (20), 11-634 (20) konstatuota, kad: ant tirti pateikto betono luito (užduotyje akmens) rasta juodos spalvos akrilinių pluoštų vienodų su darbinių pirštinių trikotažo pluoštais; ant tirti pateiktos juodos striukės rastos dvi stiklo dalelės yra vienodos su išdaužto parduotuvės „(duomenys neskelbtini)" antrųjų (salės) durų stiklu; ant kairiojo sportinio bato ir sportiniame krepšyje rasta po dvi stiklo daleles, vienodas su išdaužtu parduotuvės „(duomenys neskelbtini)" pirmųjų durų pilkšvos spalvos stiklu; ant kairiojo ir dešiniojo sportinių batų rasta po vieną stiklo dalelę, vienodą su išdaužtų parduotuvės „(duomenys neskelbtini)" pirmųjų durų bespalviu stiklu (1 t., b. l. 105 - 116).

15. 2020 m. gegužės 27 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro biologinių tyrimų skyriaus biologinių pėdsakų tyrimo specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1219223-20 konstatuota, kad ant tirti pateiktos striukės, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos 2020 m. sausio 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 8), tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 9), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 10), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant striukės Nr. 2 mėginiuose Nr. 8, Nr. 9 rastų vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, genotipai sutampa su R. U. genotipu, tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų R. U. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 7×10-25; ant tirti pateiktų kelnių, paimtų 2020 m. sausio 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 11, Nr. 12), tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su M. V. genotipu, tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų M. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-20; ant tirti pateiktos batų poros, paimtos 2020 m. sausio 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 14, Nr. 15), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 13, Nr. 16), tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant batų poros mėginiuose Nr. 13-16 rastų vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, genotipas sutampa su R. U. genotipu; ant tirti pateikto gobtuvo-kaukės, paimto 2020 m. sausio 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 17, Nr. 18), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. U. genotipu; ant tirti pateiktos pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. 3, paimtos 2020 m. sausio 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 19), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 20), tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su M. V. genotipu; ant tirti pateiktos pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. 4, paimtos 2020 m. sausio 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 21, Nr. 22), tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su M. V. genotipu (1 t., b. l. 128-134).

16. 2020 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte dėl specialisto išvados Nr. IBPS-V-1219223-20 nurodyta, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gegužės 27 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1219223-20, skiltyje „GAUTI REZULTATAI IR JŲ VERTINIMAS“ aprašyti tyrimų duomenys atitinka tyrimo metu gautus rezultatus, tačiau formuluojant išvadas įsivėlė techninė klaida ir skiltyje „IŠVADOS“ pastraipa: „Ant tirti pateiktos batų poros, paimtos 2020 m. sausio 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 14, Nr. 15), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 13, Nr. 16),tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant batų poros mėginiuose Nr. 13-16 rastų vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, genotipas sutampa su R. U. genotipu.“ turi būti išdėstyta taip: (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 14, Nr. 15), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 13, Nr. 16),tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant batų poros mėginiuose Nr. 13-16 rastų vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, genotipas sutampa su M. V. genotipu.“. Kitos pastraipos skiltyje „IŠVADOS“ išdėstytos teisingai (7 t., b. l. 188).

18. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. U. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius kelia 2020 m. gegužės 27 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro biologinių tyrimų skyriaus biologinių pėdsakų tyrimo specialisto išvados Nr. IBPS-V-1219223-20 patikimumo klausimą, pažymėdamas, jog jos konstatuojamojoje dalyje buvo suklysta, nurodant, jog ant batų poros mėginiuose Nr. 13-16 rastų vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, genotipas sutampa su R. U., o ne M. V. genotipu. Anot apelianto, ši klaida sudarė ir tebesudaro pagrindą nepasitikėti visa specialisto išvada. Tokiam apeliacinio skundo argumentui teisėjų kolegija pritarti negali. Pagrindo konstatuoti, kad 2020 m. gegužės 27 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro biologinių tyrimų skyriaus biologinių pėdsakų tyrimo specialisto išvada neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų, šiuo atveju nėra. Nors 2020 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštas dėl specialisto išvados Nr. IBPS-V-1219223-20, taip pat šią išvadą pateikusios specialistės J. R. teisme duoti paaiškinimai iš tiesų patvirtina, kad, formuluojant galutines išvadas, skiltyje „IŠVADOS“ buvo neteisingai nurodyta, kad ant batų poros mėginiuose Nr. 13-16 rastų vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, genotipas sutampa su R. U. genotipu, kai turėjo būti nurodyta, kad šios batų poros mėginiuose rasti biologiniai pėdsakai sutampa su nuteistojo M. V. genotipu. Tačiau specialistė J. R. teisme paaiškino, kad ši klaida yra tik techninė klaida, ji padaryta tik konstatuojamojoje specialisto išvados dalyje, tuo tarpu aprašomojoje jos dalyje aprašyta teisingai, nurodant, kad ant batų poros mėginiuose 13-16 rastų vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, genotipas sutampa su M. V. genotipu. Kadangi objektų tyrimą atlikusi specialistė patikino teismą, kad tokį aprašomosios bei konstatuojamosios specialisto išvados neatitikimą lėmė tik įsivėlusi techninė klaida, savo pateiktą išvadą teisme patvirtino, o byloje nėra surinkta duomenų, kad atliekant biologinį tyrimą buvo nesilaikoma tokį tyrimą reglamentuojančių norminių teisės aktų, jam nustatytų reikalavimų, procedūrų, vadovautasi tyrimo metodu, kuris nėra akredituotas, sutikti su nuteistojo R. U. gynėju, kad 2020 m. gegužės 27 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro biologinių tyrimų skyriaus biologinių pėdsakų tyrimo specialisto išvada Nr. IBPS-V-1219223-20 neatitinka įrodymams keliamų leistinumo ir patikimumo reikalavimų, ir dėl to ja nesivadovauti grindžiant R. U. kaltę, negalima. Padaryta techninė klaida, atsiradusi tik išvados konstatuojamojoje dalyje, nepaneigia joje pateiktų rezultatų, juo labiau ji negalėjo turėti jokios įtakos šių rezultatų atsiradimui.

19. Apeliantas taip pat teigia, kad vien tai, jog specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad striukėje „Hummel“ rastuose biologiniuose pėdsakuose esantis genotipas sutampa su R. U. genotipu, dar nepatvirtina, kad būtent jis dėvėjo šią striukę 2020 m. sausio 23 d. įvykdytos vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ metu. Kaip matyti iš aukščiau jau aptartų nuteistųjų parodymų, R. U. bei M. V. pirmosios instancijos teisme pateikė versiją, kad R. U. minėtą striukę kartu su dviračiu dar iki vagystės buvo paskolinęs M. V., kuris tvirtino, jog ją vagystės metu dėvėjo E., kuris, pasak M. V., buvo jo bendrininkas įvykdant BK 178 straipsnio 3 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pateikta M. V. versija, kad jis iš R. U. pasiskolino dviratį su veido kaukėmis ir striukę, kurios vėliau negražino, tikėti nėra pagrindo, kadangi tiek M. V., tiek R. U. nurodė, kad jie vienas kitą pažinojo tik iš matymo, net neturėjo vienas kito telefono numerio, dėl ko nėra pagrindo tikėti, kad R. U. skolintų mažai pažįstamam asmeniui, dviratį su daiktais ir dar striukę, kurios M. V. taip ir negražino. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors R. U. ir nurodė, kad jam ta striukė nėra svarbi, tačiau firminė „Hummel“ striukė nėra tokia pigi prekė, kurią jis galėtų patikėti svetimam žmogui. Teisėjų kolegija pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams ir papildomai pažymi, jog šiuo atveju, vertinant nuteistųjų pateiktos versijos patikimumą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad tiek R. U., tiek M. V. parodymus davė tik teisme, jau susipažinę su visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, tame tarpe ir specialistų išvadomis. Taigi šią gynybinę versiją jie turėjo galimybę priderinti prie byloje surinktų duomenų. Vagystės metu naudota striukė, ant kurios rastų biologinių pėdsakų genotipas sutapo su R. U. genotipu, be abejonės, yra itin reikšmingas jo kaltės įrodymas, todėl suprantamas nuteistųjų siekis įrodyti kitokias striukės atsiradimo nurodytoje vietoje aplinkybes nei tos, kurios nustatytos skundžiamame nuosprendyje.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, jog aptarti objektyvūs rašytiniai bylos duomenys – specialistų išvados, kuriose buvo užfiksuoti rezultatai, gauti atlikus medžiagų pluošto ir stiklo bei biologinių pėdsakų tyrimus, patvirtina, ne tik M. V., bet ir R. U. dalyvavimą BK 178 straipsnio 3 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padaryme. Todėl tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą išteisinti R. U. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, nėra pagrindo. Nuteistojo gynėjo argumentai dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nesant R. U. kaltę pagrindžiančių įrodymų, bei netinkamo jų vertinimo nepasitvirtino. Teisėjų kolegija nenustatė, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK normas, o vien nuteistajam bei jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

21. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ir kitą advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinio skundo reikalavimą – R. U. išteisinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi šiame straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimu metu nėra dekriminalizuotas.

Dėl nuteistojo M. V. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinio skundo

22. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 6 punkte, nuteistojo M. V. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jo ginamajam pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes bei, atitinkamai, paskirtą galutinę apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrintą 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

23. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

24. Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Tuo tarpu BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

25. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas M. V. skirtinas bausmes, atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimai baigti, į pagrobto turto vertę. Taip pat teismas įvertino ir byloje esančius apeliantą charakterizuojančius duomenis – pažymėjo, jog jis yra nevedęs, nedirba, nėra susaistytas jokiais socialiniais ryšiais, yra teisiamas tryliktą kartą. Pirmosios instancijos teismas M. V. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs visas šias aplinkybes bei konstatavęs, kad įstatymo uždraustų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, apylinkės teismas padarė išvadą, kad švelnesnės rūšies bausmės M. V. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl jam už BK 178 straipsnio 3 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą turi būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, artimos įstatymo sakcijoje numatytam vidurkiui, ir pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskyrė nuetistajam 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimą, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 metams.

26. Kaip teisingai pastebima nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, aylinkės teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, motyvuodamas M. V. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, klaidingai nurodė, jog nuteistasis yra teisiamas jau tryliktą kartą, kadangi iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog, be šio skundžiamo nuosprendžio, M. V. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje bei Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo priimti viso aštuoni (o ne dvylika) apkaltinamieji nuosprendžiai. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien ši apylinkės teismo padaryta klaida nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistajam buvo paskirtos tiek savo rūšimi, tiek dydžiu per griežtos bausmės. Įvertinusi tai, kad šis teistumas M. V. nėra pirmasis, kad jis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu jis nuteistas už plėšimą, įvykdytą bendrininkų grupėje, o užsienio valstybėse jis visais atvejais buvo pripažintas kaltu dėl vagysčių), išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekeičia, toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, pajamų pragyvenimui nesiekia įgyti teisėtu būdu - dirbdamas, be to, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta net dvi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, artimos šios bausmės rūšies BK 178 straipsnio 3 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkiui, negali būti laikomos netinkamomis, per griežtomis, neproporcingomis tiek nuteistojo asmenybei, tiek jo padarytiems nusikaltimams. Pagrindo švelninti paskirtas bausmes nenustatyta. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, M. V. paskirta bausmė atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

27. M. V. gynėjas, ginčydamas nuteistajam paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad žemesnės instancijos teismas be pagrindo jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei pažeidė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

28. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos bylos konstekste taip pat itin svarbu paminėti, kad sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019), jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015).

29. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, bylą nagrinėjant teisme, M. V. pripažino savo kaltę dėl telefonų vagystės ir turto sugadinimo. Jis neginčijo, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu įsibrovė į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), sutiko, jog pagrobė visus kaltinime nurodytus mobiliuosius telefonus, neginčijo nei pagrobto turto, nei sugadinto turto vertės. Tačiau M. V. ne tik, kad neatskleidė jo bendrininko – R. U. atliktų veiksmų, tačiau apskritai bandė padėti išvengti jam baudžiamosios atsakomybės, pateikdamas versiją, kad aptariamų nusikaltimų padaryme dalyvavo ne šis nuteistasis, o kitas asmuo, vardu E., kas buvo paneigta byloje ištirtais įrodymais. Akivaizdu, jog tokiais veiksmais jis ne tik nepadėjo apylinkės teismui priimti teisingo sprendimo nuteistojo R. U. atžvilgiu, bet ir klaidino jį, duodamas melagingus, su R. U. tarpusavyje suderintus parodymus apie tikruosius nusikaltimų padaryme dalyvusius asmenis. Atsižvelgdama į tokį M. V. elgesį bylos nagrinėjimo teisme metu ir kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama apie aptariamos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

30. Tuo tarpu nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens pripažinimas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, Nr. 2K-231-495/2019). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

31. Apeliantas neginčija, kad M. V. iki šioje byloje jam inkriminuotų naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Tačiau pažymi, kad Lietuvos Respublikoje M. V. buvo teistas tris kartus: Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžiu už neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pirmuoju atveju nuteistajam buvo paskirta piniginė bauda, o už kitus du nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimą, 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu bausmes subendrinus, galutinės subendrintos bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindais buvo atidėtas 2 metams. Todėl, sutinkamai su BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teistumas M. V. turėjo išnykti ne vėliau kaip 2016 m. Tuo tarpu tai, kad jis buvo teistas ir užsienio šalyse, apelianto nuomone, negali turėti įtakos jo pripažinimui recidyvistu, kadangi duomenys apie buvusius teistumus Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje itin neinformatyvūs - nurodytos tik procesinių sprendimų, kurių pagrindu nuteistasis nubaustas, priėmimo datos bei abstraktūs veikų, už kurias baudžiama, pavadinimai. Gynėjas pažymi, kad pačių sprendimų byloje nėra, dėl ko, jo teigimu, kyla abejonė, ar kalbama būtent apie procesinius dokumentus, kurie, sutinkamai su mūsų šalies įstatymais, vertintini kaip teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose. Anot apelianto, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše nenurodyti ir duomenys apie galimai nusikalstamų veikų padarymo vietą ir laiką bei bausmių vykdymą, o nežinant veikų užsienyje padarymo laiko, nėra jokios galimybės spręsti anksčiau ar vėliau jos buvo padarytos atžvilgiu Lietuvoje padarytų veikų.

32. Teisėjų kolegija sutinka, kad, vertinant tik Lietuvos Respublikoje M. V. atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, pripažinti jį recidyvistu nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi teistumas už BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje bei BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, sutinkamai su BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jam būtų išnykęs, kai nuteistasis buvo išregistuotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu jam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Tačiau pagal BK 97 straipsnio 1 dalį turinčiais teistumą laikomi ne tik asmenys, kurie buvo nuteisti už nusikaltimo padarymą Lietuvos Respublikoje priimtu įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, bet ir asmenys, kuriems įsiteisėjo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo įvykdymo. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nors gynėjas taip pat yra teisus teigdamas, kad užsienio valstybėse M. V. atžvilgiu priimti sprendimai baudžiamosiose bylose nebuvo pridėti į šią bylą, tačiau, išanalizavusi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše pateiktų duomenų turinį, teisėjų kolegija nesutinka, kad jų nepakanka pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad paskutinis apkaltinamasis nuosprendis dėl vagystės po neteisėto patekimo į privačią valdą (4 epizodai), kas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nuteistojo M. V. atžvilgiu Europos Sąjungai priklausiusioje valstybėje - Jungtinėje Karalystėje, buvo priimtas 2019 m. birželio 28 d. Minėtame išraše taip pat nurodoma, kad šis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d., teistumo išnykimo pagal jį data – 2086 m. sausio 14 d. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, išraše taip pat nurodyta M. V. paskirtos bausmės rūšis – laisvės atėmimas 2 metams, bei tai, kad bausmės atlikimo terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės 28 d. Pries skilties “vėlesni susiję sprendimai” jokių duomenų apie nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimą ar teistumo panaikinimą nėra. Nors išraše iš tiesų nėra nurodyta kada buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, dėl kurių M. V. buvo pripažintas kaltu Jungtinės Karalystės 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, tačiau akivaizdu, jog šios veikos negalėjo būti padarytos vėliau, nei dėl jų įvykdymo buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. vėliau, nei 2019 m. birželio 28 d. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu M. V. buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriuos jis įvykdė 2020 m. sausio 23 d., taigi jau po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas ir įsiteisėjo Jungtinės Karalystės 2019 m. birželio 28 d. nuosprendis. Aptartų duomenų, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pakanka daryti išvadą, kad M. V. įvykdant šioje byloje jam inkriminuotus nusikaltimus jo atžvilgiu jau buvo įsiteisėjęs Jungtinės Karalystės sprendimas, kuriuo jis buvo nuteistas už veikas, kurios pripažįstamos nusikaltimais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ir už kurias teistumas M. V. nėra išnykęs. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino nuteistojo M. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir atsižvelgė į ją skirdamas nuteistajam bausmes.

33. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistųjų gynėjų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. V. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus ir nuteistojo R. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.