Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. U. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. U., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, anksčiau teistas 12 kartų kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su M. V., 2020 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 4.47 val. iki 4.49 val. (duomenys neskelbtini), akmeniu išdaužę parduotuvės (duomenys neskelbtini) dviejų durų stiklus, įsibrovė į parduotuvės salę, kur išdaužę spintelės stiklines dureles, iš jos pagrobė didelės vertės svetimą turtą - 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „iPhone 8“, bendros 1614 eurų vertės, 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „iPhone 8 Plus“, bendros 1977 eurų vertės, 4 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „iPhone 7“, bendros 1756 eurų vertės, 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „iPhone 11“, bendros 2507 eurų vertės, 14 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „iPhone 11 Pro“, bendros 17556, 02 eurų vertės, 14 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „iPhone 11 Pro Max“, bendros 18755,98 eurų vertės, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 44166 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, R. U. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas kartu su M. V., 2020 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 4.47 val. iki 4.49 val. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonų „iPhone“ vagystės iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) metu, tyčia sugadino svetimą turtą - akmeniu išdaužė parduotuvės (duomenys neskelbtini) lauko durų stiklus - 726 eurų vertės, paradinių automatinių stiklinių durų stiklus - 980,10 eurų vertės, bei telefonų vitrinos stiklus - 48,74 eurų vertės, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 1754,84 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, R. U. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 1,972 g, delta-9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 19,5%, supakuotos plastikiniame užspaudžiamame maišelyje, kurią laikė prie savęs, kol 2020 m. sausio 28 d. asmens kratos metu policijos pareigūnai šią medžiagą surado ir paėmė, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

6. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, o prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

7. Kaltinamojo R. U. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria kaltinamajam R. U. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, yra pagrįsta ir teisėta.

9. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas gali būti pratęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Be to, BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ir pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamas veikas.

10. Svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Todėl patikrinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimu, konstatuotina, jog vis tik pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. U. galėjo dalyvauti ir padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, šie duomenys yra: 2020 m. sausio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, liudytojo V. Š. apklausos protokolas, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas, liudytojos N. K. apklausos protokolas, kratos pas N. K. protokolas, 2020 m. kovo 19 d. medžiagų pluošto ir stiklo tyrimo specialisto išvada, 2020 m. gegužės 27 d. biologinių pėdsakų tyrimo specialistų išvados, 2020 m. sausio 26 d. narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo išvada bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Tai yra pakankamas pagrindas spręsti kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo klausimą, o skundo argumentai dėl R. U. įrodomumo dalyvaujant dviejų nusikalstamų veikų padaryme (pagal 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį) bus sprendžiami pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą.

11. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju R. U. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių vienas baudžiamasis nusižengimas, taip pat nesunkus ir sunkus nusikaltimai. Tuo tarpu už sunkaus nusikaltimo padarymą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje baudžiamasis įstatymas numato tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę iki aštuonerių metų. Atkreiptinas dėmesys, jog R. U. anksčiau teistas dvylika kartų, paskutiniai teistumai taip pat susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei interesais, už kuriuos R. U. buvo taikyti laisvės apribojimai. Paskutinės nusikalstamos veikos taip pat padarytos likus kelioms dienoms iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos kitoje byloje, kur jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Būtent šie duomenys ir įtakojo pirmosios instancijos teismo išvadą dėl sistemingai daromų R. U. nusikalstamų veikų. Nors kaip teigiama skunde R. U. turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei įdarbinimą pagrindžiančią pažymą bei dėl suėmimo negali pasirinkti saugios gyvensenos, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamojo antivisuomeninės nuostatas susiformavusios dar iki šių nusikalstamų poelgių. Aptartos aplinkybės gali įtakoti kaltinamojo siekį bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suvokiant gresiančios atsakomybės bei galimos laisvės atėmimo bausmės neišvengiamumą. Be to teismų praktikoje pripažįstama, kad inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios buvimas leidžia teismui skirti griežčiausią kardomąją priemonę būtent tuo pagrindu. Aptarti duomenys visumoje neginčijamai patvirtina, kad pagrindas tęsti suėmimą R. U. numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pagrįstai.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

13. R. U. pareikšti kaltinimai dėl trijų nusikalstamų veikų, iš kurių viena patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo galimai padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kadangi paskutiniai teistumai taip pat susiję su finansinės naudos siekimu, kas suponuoja išvadą, jog R. U. galimai pragyvenimui lėšų gaudavo ne tik teisėtais būdais, bet ir iš turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamajam būdingas priešingas teisei elgesys, turėdamas neišnykusį teistumą kaltinamas galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kas jį charakterizuoja neigiamai. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nusikalstamų veikų kiekį bei pobūdį, ankstesnius teistumus, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei kitas aplinkybes, daro išvadą, kad suėmimas R. U. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

14. Skundo autoriaus teiginiai, kad teisėja priimdama skundžiamą nutartį buvo šališka, nes neteisingai nurodė kaltinamojo teistumus, nepagrįsti. Iš pateiktos medžiagos ir informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad R. U. paskutinį (tryliktą) kartą buvo nuteistas 2020m. rugpjūčio 31d., tai yra iki priimant skundžiamą nutartį, todėl apylinkės teismo teisėjos nurodytos aplinkybės atitinka esamą padėtį, kaltinamojo asmenį. Teisėjų kolegijos nuomone iš esmės ar tai būtų tryliktas ar dvyliktas teistumas sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą nėra esminė aplinkybė, kuri galėtų būti pagrindu naikinti nutartį įžvelgiant teisėjos šališkumą. Nagrinėjamu atveju teisėjos šališkumo pagrindų, numatytų BPK 58 straipsnyje, skundo autorius nenurodė, o skundą nagrinėjantis teismas tokių pagrindų nenustatė.

15. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, tačiau šiuo atveju be šių teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų - užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo R. U. skirti švelnesnę kardomąją priemonę ir paskyrė trijų mėnesių suėmimo terminą, kam visiškai pritaria ir teisėjų kolegija pažymėdama, kad viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Tokia išvada daroma įvertinus R. U. pareikštų kaltinimų sunkumą bei pobūdį, jam gresiančios bausmės griežtumą bei kitas aukščiau aptartas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju suėmimo paskyrimas yra pateisinamas poreikiu užkirsti kelią kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas bei bėgti (slėptis) nuo jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo. Akivaizdu, jog tik griežčiausia kardomoji priemonė gali visiškai eliminuoti galimybę R. U. ne tik pasislėpti nuo teisėsaugos institucijų, bet ir daryti naujus nusikaltimus.

16. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos, o kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, be to kardomoji priemonė nei savo rūšimi, nei trukme (suėmimas pratęstas trims mėnesiams) nėra akivaizdžiai neproporcinga siekiamiems tikslams ir yra adekvati nusikalstamų veikų, kurių padarymu R. U. kaltinamas, pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržomos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis nekeistina ir paliekama galioti, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo R. U. gyvėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.