Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 (ketveriems) metams uždrausta naudotis (įgyti) specialia(-ią) teise(-ę) vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą G. P. vardu, saugomą aikštelėje „Jomomotors“, adresu (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. P. nuteistas už tai, kad 2021-08-01 apie 21.56 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai jam alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,49 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas neginčija G. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo jam paskirta arešto bausme ir prašo vietoj šios bausmės skirti baudą, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad arešto bausmės atlikimas sukeltų neigiamas pasekmes ne tik nuteistajam, kuriam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis ir todėl paskirtą arešto bausmę jam būtų sunku atlikti, bet ir nukentėtų šeimos ir 7 nepilnamečių vaikų interesai, nes nebūtų užtikrinama jų tinkama priežiūra ir auklėjimas. Dėl to, gynėjo nuomone, G. P. paskirta arešto bausmė nėra teisinga. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

6. BK 281¹ straipsnio 1 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą G. P. skyrė 45 parų arešto bausmę, mažesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 30 parų arešto bausmę. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad G. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, būdamas anksčiau 3 kartus teistas (paskutinį kartą teistas 2020-12-04 už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą), turėdamas neišnykusį teistumą, metų laikotarpyje 8 kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Taip pat teismas atsižvelgė į nustatytą G. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus teistumui, būdamas ne kartą baustas administracine tvarka, o tai rodo, kad anksčiau jam teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės nesustabdė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, o paskirtos baudos už administracinius nusižengimus jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro, jis jų nemoka, teismas padarė išvadą, kad paskyrus G. P. už padarytą nusikaltimą baudą ar kitą su areštu nesusijusią bausmę, bausmės tikslai nebus pasiekti. Švelnesnių bausmių paskyrimas nesustabdys G. P. nuo naujų nusikaltimų padarymo.

7. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam G. P. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų G. P. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – areštą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

8. Pažymėtina, kad nuteistojo padaryta veika yra tyčinė, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,49 promilės neblaivumas, iš esmės atitinkantis sunkų neblaivumo laipsnį), G. P. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Inkriminuotą nusikaltimą G. P. padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, iš jų ir už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-09-20 baudžiamuoju įsakymu G. P. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2018-08-14 vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,63 promilės neblaivumas). Ir nors minėtu baudžiamuoju įsakymu jam buvo uždrausta 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, jis piktybiškai vengė atlikti šią teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, dėl to Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020-12-04 baudžiamuoju įsakymu G. P. nuteistas pagal BK 243 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 20 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, buvo atidėtas 6 mėnesiams. Tačiau, kaip matyti, G. P., nepaisydamas anksčiau jam taikytų sankcijų, ir vėl ėmėsi vairuoti neblaivus. Be to, kaip matyti iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 73–91), G. P. daug kartų baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, be kita ko, susijusius su alkoholio vartojimu, iš jų ir už šiurkštų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą (kaip matyti iš Lietuvos teisų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020-10-05 nutarimu G. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, 1 300 Eur bauda už tai, kad 2020-09-07 vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į medį ir transporto priemonę apgadino, pasišalino iš įvykio vietos ir iki patikrinimo vartojo alkoholinius gėrimus (nustatytas 1,02 promilės neblaivumas). Nuteistojo pasikartojantis elgesys – alkoholio vartojimas, neabejotinai turintis įtakos jo nusikalstamam elgesiui, rodo, kad jis jokių išvadų dėl šio savo žalingo įpročio (alkoholio vartojimo) nepadarė, toliau vartoja alkoholinius gėrimus, o būdamas neblaivus daro nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei arešto bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų, nes, kaip matyti, iš ankstesnių teistumų (be kita ko, ir už analogišką pavojingą nusikaltimą) išvadų jis nepadarė, o praeityje jam paskirtos bausmės (iš jų ir bauda) nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų darymo. Šių duomenų visumos kontekste apylinkės teismas teisingai įvertino aplinkybes, turinčias reikšmės vertinant G. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą piktybiškumo aspektu, pagrįstai atsižvelgdamas į nuteistojo ankstesnio teistumo už analogišką veiką, kai jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, faktą, rodantį, kad tokie jo pasikartojantys priešingi teisei veiksmai (be kita ko, ir piktybinis vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones) buvo nukreipti į aiškų įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, ignoravimą, siekį pademonstruoti nepagarbą teismų sprendimams ir pan.

9. Pažymėtina, kad automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, vairavimas esant neblaiviam, t. y. tyčinis nusikaltimas, už kurį nuteistas G. P., kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai (žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių) ir turtui, juolab, kai vairuotojas buvo beveik sunkaus girtumo būsenos (G. P. nustatytas net 2,49 promilės neblaivumas). Vairuodamas tokio girtumo laipsnio, G. P. neabejotinai kėlė didelį pavojų tiek sau pačiam, tiek kitiems asmenims ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė sunkių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Kadangi šį nusikaltimą, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, G. P. padarė praeityje teistas už analogišką nusikaltimą, skirti jam baudą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, nes akivaizdu, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelniausios BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšies – baudos – šiuo atveju nebepakanka, nes akivaizdu, kad padarytas tyčinis savo pobūdžiu pavojingas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, G. P. nesistengia pakeisti, pasekmė.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad G. P. nusikalto, neišnykus teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus (2016-01-26, 2018-09-20 teismo baudžiamieji įsakymai), todėl jis laikytinas recidyvistu, o ši aplinkybė turėtų būti pripažįstama nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau, pirmosios instancijos teismui nusprendus nelaikyti G. P. recidyvistu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tik pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą ir laikydamasis apeliacinio skundo ribų, neturi galimybės ištaisyti šios pirmosios instancijos teismo klaidos, nes tokiu būdu būtų pabloginta nuteistojo teisinė padėtis.

11. G. P.o gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog arešto bausmės atlikimas sukeltų neigiamas pasekmes ne tik nuteistajam, kuriam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (jo darbingumas yra tik 25 procentai), bet ir nukentėtų jo šeimos ir nepilnamečių vaikų interesai, nes nebūtų užtikrinama jų tinkama priežiūra ir auklėjimas, pažymint, kad G. P. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir padarė išvadas (savanoriškai užsikodavo nuo alkoholio vartojimo), vertinti kaip deklaratyvus siekis sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį ir nesudaro pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas. Pažymėtina, kad G. P., nepaisant gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų jo sveikatos problemų ir būtinybės pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, nuolatos vartoja alkoholį ir daro nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus (kaip minėta, G. P. praeityje daug kartų buvo baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, iš jų ne kartą už tai, kad būdamas girtas tinkamai negalėjo pasirūpinti savo mažamečiais vaikais, keikėsi necenzūriniais žodžiais, garsiai šūkavo ir agresyviai elgėsi nepilnamečių vaikų akivaizdoje, taip panaudodamas tėvų valdžią priešingai vaikų interesams (ANK 72 straipsnio 1 dalis; ANK 73 straipsnio 1 dalis; ANK 73 straipsnio 2 dalis); už girto pasirodymą viešoje vietoje, tai įžeidžiant žmonių orumą ir visuomeninę gerovę (ANK 478 straipsnio 2 dalis); už viešosios rimties trikdymą – būdamas girtas garsai šūkavo, triukšmavo, necenzūriniais žodžiais iškeikė policijos pareigūnus (ANK 488 straipsnio 1 dalis, 508 straipsnio 1 dalis); smulkias vagystes, susijusias su alkoholinių gėrimų pagrobimu iš parduotuvės (ANK 108 straipsnis), ir kitus administracinius nusižengimus. Taigi, kaip matyti, G. P., nepaisydamas sveikatos problemų ir deklaruojamo siekio užtikrinti nepilnamečių vaikų tinkamą priežiūrą ir auklėjimą, jokių išvadų nedaro, priešingai – ir toliau girtauja ir sistemingai daro priešingus teisei veiksmus, iš jų ir administracinius nusižengimus, susijusius su vaikų teisių pažeidimais (paskutinį kartą G. P. baustas 2021-08-05 nutarimu pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį ir 72 straipsnio 1 dalį 20 Eur bauda už tai, kad 2021-07-02 20.20 val. vartojo alkoholinius gėrimus nepilnamečių vaikų akivaizdoje (b. l. 74)), paskirtų baudų nemoka. Todėl tai, jog G. P. nebe pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra ne atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, o dėsninga jo paties pasirinkto gyvenimo būdo – girtavimo ir teisės pažeidimų darymo, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių – pasekmė.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas ir byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo G. P. paskirta sankcijoje numatyta trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė – areštas, atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus ir kartu pažymi, jog teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties, o apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nėra lemiantys, kadangi, individualizuojant bausmę, nė vienai iš bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-184-746/2016 ir kt.). Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę apibūnančius duomenis, jo pasikartojantį nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegija neturi jokio pamatuoto pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris sistemingai daro nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, gali būti pasiekti paskiriant jam švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Juolab, kad nuteistasis nedirba, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka, o anksčiau jam už analogišką nusikaltimą paskirta baudos bausme, kaip matyti, bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nebuvo pasiekti, nes jis ir vėl padarė analogišką nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas šioje byloje.

13. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam G. P. bausmės rūšį – areštą – ir nustatydamas šios bausmės dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. P. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą atmesti.