- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 2-736-900/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-01149-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Ieškovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- K. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys atsakovo pusėje be savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, D. S., K. S. ir V. D., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. G. 2012 m. rugpjūčio 14 d. teismui paduotu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 060 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje ir dublike (1-4, 39-40 b. l.) nurodė, kad 2005 m. lapkričio 14 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai jį sulaikė, o 2005 m. lapkričio 16 d. pareiškė įtarimus nužudžius A. S.. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu jį pripažino kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir skyrė 11 m. laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 30 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš naujo, 2008 m. liepos 11 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 11 d. išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą.
Dėl nuolatinės nervinės įtampos ir užsitęsusio streso ieškovas jautėsi sužlugdytas morališkai. Negalėdamas pakelti susidariusios itin nepalankios padėties, baimindamasis, kad vėl gali būti primesta atsakomybė už kitų padarytus blogus darbus, buvo priverstas išvykti į užsienį. Tik po to, kai Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 14 d. už A. S. nužudymą nuteisė kitą asmenį, jis ryžosi atskleisti savo buvimo vietą ir kreiptis į teismą. Pripažįsta, kad praleido sutrumpintą 3 m. ieškinio senaties terminą ir prašo jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą, nes kriminalinės policijos pareigūnai vertė duoti parodymus apie nusikaltimą, kurio nepadarė; jis buvo neteisėtai sulaikytas, suimtas ir nuteistas, nelaisvėje praleido 503 k. d.
Be neturtinės, ieškovas taip pat patyrė turtinę žalą. Nors nuolatinio darbo neturėjo, bet dirbdamas padienius darbus pas ūkininkus, gaudavo ne mažiau kaip po 20 Lt/d., o darbymečiu net dvigubai daugiau. Todėl dėl neteisėto suėmimo ir nuteisimo prarado mažiausiai 10 060 Lt (503 d. x 20 Lt/d.) uždarbį.
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovas papildomai nurodė, kad nemalonumai dėl A. S. nužudymo prasidėjo 2005 m. lapkričio 17 d., kai jis pirmą kartą buvo sulaikytas. Tada jokių neteisėtų veiksmų nebuvo. 2005 m. lapkričio 19 d. jam pareikšti įtarimai dėl nužudymo. Jį tai sulaikydavo, tai paleisdavo. Kriminalistai K. S. ir V. D. policijos patalpose jam darė neteisėtą poveikį: siūlydavo išgerti (kadangi alkoholį mėgo, išgerti neatsisakydavo), naudojo elektrošoką, mušė, įjungdavo kamerą ir liepdavo prisipažinti padarius nusikaltimą; gąsdino, kad suras įvykio liudytojų, taigi verčiau jis prisipažįsta. Tokiuose pokalbiuose nei gynėjas, nei tyrėjas ar prokuroras nedalyvavo. Pristatytas į oficialią apklausą ieškovas nebesupaisė ką sakyti, atkartodavo kriminalistų žodžius, t. y. prisipažino įvykdęs žmogžudystę. Kai neteisėtas poveikis liovėsi, kaltu nebeprisipažino. Kai buvo galutinai išteisintas, buvo susitikęs su S. Ž., su juo dažnai išgerdavo. Įtarė, kad tai jis nužudė A. S.. Nors S. Ž. jį gąsdino, sakydamas, kad geruoju viskas nesibaigs, vis tik jis kaip liudytojas dalyvavo dėl nužudymo S. Ž. iškeltoje byloje. Maždaug 2010 m. rudenį ieškovas išvyko į Angliją. Išvyko paragintas buvusio darbdavio ir siekdamas užsidirbti pinigų. Kad S. Ž. nuteistas už A. S. nužudymą, sužinojo iš draugų, pažįstamų 2012 m. pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje. Grįžęs į Lietuvą, nuėjo pas advokatą ir kreipėsi į teismą. Mano, kad galėjo kreiptis į teismą anksčiau, nežino, kodėl taip ilgai delsė. FNTT pareigūnai jam aiškino, kad kol nenuteistas tikrasis kaltininkas, į teismą kreiptis beprasmiška. Turtinę žalą grindžia negautomis pajamomis, dirbdamas pas ūkininkus uždirbdavo tikrai nemažai. Neturtinę žalą grindžia patirtu psichologiniu spaudimu, nervine įtampa, dėl kurios prapliko.
Ieškovo atstovas nurodė, kad A. S. nužudymo byloje įtariamuoju pasirinktas žmogus, kuris turėjo kriminalinę praeitį, buvo įtaigus, lengvai pažeidžiamas, todėl nelabai sugebėjo apsiginti. Nors ieškovo atžvilgiu atlikti veiksmai formaliai buvo teisėti, realiai buvo daug pažeidimų, kurie vieni kitus papildė. Ilgainiui atsipeikėjęs ieškovas pradėjo ieškoti teisingumo aukštesnėse teisminėse instancijose, kol buvo galutinai išteisintas. Esant nenormaliai situacijai, kai nuteisiamas nekaltas žmogus, ir žinodamas, kad baudžiamasis procesas gali būti bet kada atnaujintas, ieškovas paliko Lietuvą. Į Lietuvą ieškovas grįžo praėjus mėnesiui po to, kai už A. S. nužudymą buvo nuteistas kitas žmogus, ir kreipėsi į teismą prašydamas priteisti (ne)turtinės žalos atlyginimą. Dirbdamas padienius darbus ieškovas gaudavo nuo 50 iki 100 Lt/d., o ieškiniu prašomas priteisti dienos atlygis yra minimalus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija - tinkamas atsakovo atstovas, nes visus veiksmus – suėmimą, suėmimo pratęsimą, nuteisimą – valstybės vardu atliko teismai, tiesa, teismus pavedė kiti pareigūnai. Ieškinį reikia tenkinti, kad ieškovui padaryta didelė skriauda būtų ištaisyta. Sutrumpintas ieškinio senaties terminas praleistas, bet nežymiai, be to, jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – ieškovo neturėjo kaip apsisaugoti, todėl turi būti atstatytas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškinį ir tripliku (31-33, 46-48 b. l.) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teigimu, ji yra netinkamas atstovas, nes turi teisę atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų, o aptariamoje byloje ieškovas skundžiasi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Ieškovas galutinai išteisintas, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2008 m. gruodžio 16 d. priėmus nutartį, todėl jis praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kurį atsakovo atstovas prašo taikyti. Atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra pagrindo. Nėra įrodymų, kad baimindamasis dėl savo saugumo ieškovas išvyko iš Lietuvos. Net ir išvykus išlieka galimybė pažeistas subjektines teises ginti per atstovą. Maža to, po ieškovo nurodytos datos (2012 m. vasario 14 d.) jis nepateisinamai ilgai (6 mėn.) delsė kreiptis į teismą. Nors ieškovas prašo priteisti po 20 Lt/d. už nelaisvėje išbūtas 503 d., tačiau pripažįsta, kad nuolatinio (nepertraukiamo) darbo neturėjo – dirbo atsitiktinius, padienius darbus. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pablogėjo jo sveikata, dėl ko pablogėjo; kad jis patyrė nervinę įtampą ir t. t.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujama Šiaulių apygardos prokuratūros, atsiliepimu į ieškinį (17-21 b. l.) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti, remdamasis šiais motyvais. Pirma, išteisinamasis teismo nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet išteisintas asmuo neįgyja absoliučios teisės į žalos atlyginimą civiline tvarka. Antra, reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnį, asmuo turi įrodyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: konkretaus pareigūno (teisėjo) neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. 2005 m. lapkričio 25 d. ieškovui skirtas suėmimas 3 mėnesiams, 2006 m. vasario 24 d., 2006 m. gegužės 19 d., 2006 m. rugpjūčio 17 d. suėmimo terminai pratęsti dar po 3 mėnesius. Paskutinę teismo nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo ieškovas apskundė aukštesnės instancijos teismui, bet jo skundas buvo atmestas (CPK 182 str. 2 p.). Pažymi, kad kardomųjų priemonių paskirtis – užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 str.). Skiriant kardomąją priemonę, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Pradinėje proceso stadijoje įtarimo pagrįstumas gali būti ne tokio pat lygio, kokio reikia pripažįstant asmenį kaltu padarius nusikaltimą, todėl faktai, keliantys įtarimą, gali būti mažiau įtikinantys, nei kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-388/2007). Trečia, iki baudžiamojo proceso pradžios ieškovas neturėjo legalaus pajamų šaltinio, tad reikalaujama priteisti turtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįsta. Ketvirta, teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumas konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendyje, kuriuo ieškovas išteisintas dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimai įsiteisėja iš karto, vadinasi, ieškinio senaties termino pradžia laikoma data, kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį (t. y. 2008 m. liepos 11 d.). Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, jį atnaujinti pagrindo nėra.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė R. D. akcentavo, kad ieškinyje ieškovas nurodė, jog buvo neteisėtai sulaikytas, suimtas ir nuteistas. Tačiau teismo posėdyje turėjo priekaištų tik dėl apklausos. Aukštesnės instancijos teismai taip pat pripažino, kad ieškovas apklaustas nesilaikant BPK reikalavimų. Atstovė prašė neatnaujinti praleisto sutrumpinto ieškinio senaties termino. Ieškovo nurodomos termino praleidimo priežastys nelogiškos, subjektyvios, nepaaiškinamos. Pvz., ieškovo baimė, kad baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu gali būti atnaujintas, prieštarauja sveikai logikai. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas buvo išvykęs į užsienį ir kokiu tikslu; net ir tokiu atveju ginti pažeistas teises galėjo per atstovą. Ieškovas neįrodė turtinės žalos dydžio, neaišku, kuo pasireiškė patirta neturtinė žala.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į ieškinį (24-28 b. l.) ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti. Policijos departamento nuomone, pareikštas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, yra be įrodymų, be to, paduotas praleidus ieškinio senaties terminą.
Baudžiamojoje byloje ieškovas nuolat keitė paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltę neigė, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ją pripažino, pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde neigė, pirmą kartą nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme vėl pripažino ir prašė tik sušvelninti bausmę, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme antrą kartą kaltę neigė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas patys savaime nereiškia iki tol buvusių procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie priimti laikantis nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. Teisingumo ministerija). Tiek laikinas ieškovo sulaikymas, tiek suėmimas siekiant išsiaiškinti, kas įvykdė sunkų nusikaltimą, pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c papunkčio prasme. Procesiniai veiksmai, kurie galėjo turėti įtakos procesiniams sprendimams dėl ieškovo teisinės padėties, atlikti dalyvaujant jo gynėjui ir laikantis nustatytos tvarkos, o ieškovo neformalūs pokalbiai su kriminalinės policijos pareigūnais, vykdančiais konvojavimo funkcijas, negali būti traktuojami kaip poveikis ieškovui duoti vienokius ar kitokius paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui. Teismai nenustatė, kad ieškovui būtų buvęs daromas psichologinis spaudimas, naudojant kankinimus (pvz., „elektrošoką“) būtų verčiamas duoti melagingus parodymus prieš save.
Trečiojo asmens Policijos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių nenurodė.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys D. S., K. S. ir V. D. atsiliepimų į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdyje trečiasis asmuo D. S. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko tyrėjos funkcijas. Apklausiant ieškovą visada arba beveik visada dalyvaudavo advokatas. Iš ieškovo negirdėjo nusiskundimų, kad būtų svaiginamas, mušamas; jo apsvaigimo ar sumušimo nepastebėjo ir kiti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar ikiteisminio tyrimo teisėja. Nėra tikra, ar elektrošoko prietaisą policija turėjo įsigijusi. Pasak tyrėjos, ji nieko nežinojo apie ieškovo „paruošimą“ apklausoms, šioje veikloje nedalyvavo. Ieškovą galutinai išteisinus, darbe nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas.
Teismo posėdyje apklaustas trečiasis asmuo K. S. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ėjo Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Korupcijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. inspektoriaus pareigas. Į jo aptarnaujamos veiklos teritoriją pateko G. apylinkė, kurioje buvo nužudytas A. S.. A. S. nužudymo byloje su kolega V. D. atliko operatyvinį darbą. Pagrindinė jo pareiga – surinkti pradinę informaciją ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Esant reikalui jis galėjo atlikti ir konvojavimo funkcijas. Buvo sudarytos darbo grupės, analizuojamos, tikrinamos įvairios versijos. Ieškovas buvo ne vienintelis, bet realiausias įtariamasis. Pareigūnams neuždrausta bendrauti su suimtuoju. Su ieškovu bendravo gyvenimiškomis temomis; neatsimena, ar kalbėjo su juo apie ikiteisminį tyrimą. Jei į policiją atvežto sulaikyto/suimto asmens prieš oficialią apklausą ar kitų baudžiamojo proceso veiksmų atlikimą nėra kur patalpini, jie savo eilės pas tyrėją gali palaukti kurio nors pareigūno kabinete. Ieškovas jį apkalba - jokio smurto prieš ieškovą nenaudojo. Tretysis asmuo palaikė prokurorės išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad užsienyje ieškovas užsidirbo daugiau, negu būtų gavęs Lietuvoje, todėl žalos negautų pajamų forma nėra.
Trečiasis asmuo V. D. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje apklaustas nebuvo, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nes serga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovas grindžia CK 6.272 straipsnio nuostatomis. CK 6.272 straipsnis reglamentuoja civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo, teismo neteisėtų veiksmų. CK 6.272 straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų arba teisėjų tyčinių veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos; ar tinkamas atsakovo atstovas; nuo kada prasidėjo ir baigėsi sutrumpintas ieškinio senaties terminas, ar yra teisinis pagrindas jį atnaujinti.
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis; teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir kt.).
Kalbėdamas apie tai, kas CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme laikoma neteisėtais veiksmais, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijos veikimo (neveikimo), bet ir tada, kad pareigūnų veiksmai nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso normas, bet jų veiksmais pažeista bendra pareigūnų rūpestingumo pareiga, bendra pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/ 2003, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009 ir kt.). Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Bendroji pareigūnų rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.263 straipsnio 1 dalyje. Kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai pateiktus faktus apie galimus pažeidimus turi vertinti bendrųjų teisės principų, Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo 3.5 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2008 m. liepos 11 d. išteisinamajame nuosprendyje (baudžiamosios bylos 4 t., 146-159 b. l.) konstatavo, kad yra neįtikėtina, jog A. G. į teismo posėdį būtų buvęs nuvežtas girtas ir to niekas iš apklausoje dalyvavusių asmenų nebūtų pastebėjęs. Neįtikėtini ir A. G. parodymai apie jo kankinimus elektros srove, vadinamuoju „elektrošoku“. Bet iš bylos matosi, kad prieš A. G. buvo panaudota visai kitokio pobūdžio prievarta, ikiteisminio tyrimo metu padaryti šiukštūs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie pažeidė A. G. teises.
Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad nors ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atliko tyrėja D. S. ir tik ji viena (atskirais atvejais taip pat prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas) turėjo teisę atlikti tyrimo veiksmus, su A. G. nuolat bendraudavo kiti kriminalinės policijos pareigūnai K. S. ir V. D.. Jie apklausinėjo A. G. apie A. S. nužudymo aplinkybes nerašydami protokolų ir nedalyvaujant įtariamojo gynėjui. A. G. parodymai apie jo girdymą degtine, kankinimus elektros srove mažai įtikėtini. Tačiau tai, kad apie nusikaltimo aplinkybes jį nuolat apklausinėjo tam įgaliojimų neturintys pareigūnai, darė tai nerašydami protokolų ir nedalyvaujant įtariamojo gynėjui, leidžia pagrįsti manyti, kad įtariamajam galėjo būti daromas psichologinis poveikis, spaudimas ir jis galėjo būti verčiamas duoti neteisingus parodymus, taip pat ir prisipažinti padarius nužudymą. Tokią išvadą patvirtina pareigūnų parodymai, iš kurių matosi, kad faktiškai tyrimo veiksmus šioje byloje su A. G. atliko ne tokius įgaliojimus turėjusi tyrėja D. S., o operatyvinį darbą dirbę K. S. ir V. D.. D. S. parodymai apie tai, kad įtariamąjį pirmiausia „atidirbdavo“ operatyvininkai, o tik po to įtariamąjį atvesdavo pas ją ir jį ji apklausinėdavo, akivaizdžiai parodo, kad įtariamojo teisės buvo pažeidinėjamos, o pirmiausia buvo pažeidžiama įtariamojo teisė į gynybą. Tai, kad tyrėjos atliekamos apklausos metu jau dalyvaudavo gynėjai, padėties šiuo atveju nekeičia. Tokia pat išvada daroma ir dėl A. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Prieš apklausą A. G. irgi neoficialiai apklausinėjo tam įgaliojimų neturintys pareigūnai, kurie po to nuvežė A. G. į apklausą ir dalyvavo apklausos metu teismo posėdžių salėje. [...] nuteistasis tikrai galėjo pasiduoti neteisėtam poveikiui, nesuvokti savo gynybos perspektyvų, todėl jis galėjo būti priverstas arba įkalbėtas prisipažinti kaltu dėl nusikaltimo, kurio padaryme iš tikrųjų nedalyvavo. [...] A. G. prisipažinimas apie dalyvavimą A. S. nužudyme dėl padarytų baudžiamojo proceso įstatymų ir įtariamojo teisės į gynybą pažeidimų buvo gauti neteisėtu būdu, todėl šie parodymai negali būti pripažinti įrodymu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi (baudžiamosios bylos 4 t., 186-189 b. l.) atmetė nukentėjusiojo J. S. kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 11 d. išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą. Kasacinio teismo teigimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminio bylos tyrimo metu buvo šiurkščiai pažeistos įtariamojo A. G. teisės, nes, prieš pristatant jį apklausai pas tyrėją, pas A. G. į kamerą ateidavo KP darbuotojai K. S. ir V. D., apklausdavo jį ir taip „paruošdavo“ vėlesnei oficialiai apklausai. Tai, kad įtariamąjį prieš apklausą pas tyrėją apklausdavo įgaliojimų tam neturintys pareigūnai, nes byla buvo tyrėjos bei ikiteisminio tyrimo kontrolę atliekančio prokuroro žinioje, rodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nesilaikant BPK numatytos tvarkos. Pradėjus ikiteisminį bylos tyrimą, visi duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, turi būti renkami tik BPK numatyta tvarka, laikantis procesinių garantijų ir užtikrinant įtariamojo teises. Apklausai pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. G. etapavo tie patys kriminalinės policijos darbuotojai K. S. ir V. D., jie buvo ir apklausiant A. G. pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šios bylos ikiteisminio tyrimo aplinkybės sukėlė pagrįstas abejones A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, patikimumu.
Remdamasis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, priimtais baudžiamojoje byloje dėl A. S. nužudymo (CPK 182 str. 2 p.), civilinę bylą nagrinėjantis teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo metu kriminalinės policijos pareigūnai atliko prieš jį neteisėtus veiksmus. Veiksmų neteisėtumas kildinamas iš to, kad kriminalinės policijos pareigūnai, vykstant ikiteisminiam tyrimui, apklausinėjo ieškovą ne PBK nustatyta tvarka ir neturėdami tokių įgaliojimų. Tačiau teismas nenustatinėja fakto, ar ieškovas buvo neteisėtai suimtas (pratęstas suėmimo terminas) bei nuteistas, nes konkrečių priekaištų teisėjams dėl jų atlikto darbo ieškovas neįvardino ir jie byloje nedalyvauja. CPK 266 straipsnis draudžia pasisakyti dėl neįtrauktų dalyvauti į bylą asmenų teisių ir pareigų, o jei būtų nustatytas teisėjų veiksmų neteisėtumas, jiems grėstų regresinis ieškinys. Kaip galima suprasti, ieškovo suėmimas, suėmimo termino pratęsimas, nuteisimas - logiška kriminalinės policijos pareigūnų veiksmų („paruošimo“ oficialioms apklausoms, kuriose ieškovas ne laisva valia prisipažino įvykdęs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d., 129 str. 1 d.), nors iš tiktųjų jo nebuvo padaręs), pasekmė. Atskleidus minėtų pareigūnų veiksmų neteisėtumą, ieškovas buvo išteisintas.
CK 6.272 straipsnio 3 dalies nuostata, jog, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala, reiškia, kad įrodžius atitinkamų veiksmų (neveikimo) neteisėtumą neturtinė žala yra preziumuojama. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo teiginius, kad jis patyrė psichologinį spaudimą, nervinę įtampą, smarkiai išgyveno dėl savo ateities, dėl to galėjo pašlyti sveikata (pvz. praplikti). Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų kriminalinės policijos pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.
Turtinė žala suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad nuolatinio darbo neturėjo, bet dirbdamas padienius darbus pas ūkininkus gaudavo ne mažiau kaip po 20 Lt per dieną. Dėl neteisėto suėmimo ir nuteisimo nelaisvėje jis praleido 503 d., todėl prarado mažiausiai 10 060 Lt (503 d. x 20 Lt/d.) uždarbį.
Nedalyvaujant konkretiems teisėjams, civilinę bylą nagrinėjantis teismas negali nustatyti, ar ieškovas buvo neteisėtai suimtas, pratęstas suėmimo terminas, nuteistas, todėl negalima patvirtinti ar paneigti, kad dėl neteisėto suėmimo ir nuteisimo ieškovas prarado uždarbį. Be to, negautas pajamas sudaro ne bendrasis, o grynasis pelnas (darbo užmokestis). Ieškovas dirbo nelegaliai (t. y. mokesčių nemokėjo), o iš ne teisės teisė nekyla (lot. ex in iuria non oritur ius). Taip pat pažymėtina, kad suėmimo ir nuteisimo metu ieškovas buvo visiškai išlaikomas valstybės. Ieškovas nepateikė detalių pajamų ir išlaidų skaičiavimų, todėl neįmanoma nustatyti, ar jis daugiau prarado (patyrė nuostolių), ar sutaupė (CK 6.249 str. 6 d.).
Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą turi atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 įgaliojo Teisingumo ministeriją atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų.
Byloje ieškovas įrodinėjo būtent kriminalinės policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą, todėl teismas pritaria atsakovo atstovo teiginiui, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra netinkamas atsakovo atstovas. Ieškovas ieškinio netikslino ir nesutiko, kad atsakovo atstovas būtų pakeistas (39-40, 52 b. l.).
Norint nustatyti ieškinio dėl (ne)turtinės žalos atlyginimo priteisimo senaties termino pradžią, išeities taško reikia ieškoti CK 1.127 straipsnio 1, 5 dalyse. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną.
Tarp ieškovo ir trečiųjų (fizinių) asmenų susiklostė deliktiniai civiliniai teisiniai santykiai. Neteisėtus veiksmus kriminalinės policijos pareigūnai prieš ieškovą atliko ikiteisminio tyrimo metu, kuris tęsėsi nuo 2005 m. lapkričio 3 d. iki 2006 m. rugpjūčio 10 d. (BPK 23 str.) (baudžiamosios bylos Nr. N1-70-135/2012 1 t., 2 b. l.; 2 t., 194-198 b. l.). Kada ieškovas subjektyviai suvokė savo teisių pažeidimą (kaip jis sako, „atsitokėjo“), nustatyta nepavyko.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad reikalavimams dėl (ne)turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra taikomas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).
Iš to, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas baigėsi ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 10 d., t. y. praėjus 3 m. po to, kai baigėsi ikiteisminis tyrimas. Ieškinį ieškovas pareiškė praėjus dar beveik 3 m. po to, kai ieškinio senaties terminas baigėsi, - 2012 m. rugpjūčio 14 d. (1 b. l.).
Skirtingai nuo daugelio šioje byloje dalyvaujančių asmenų, ieškinio senaties termino pradžios teismas nesieja nė su vienu teismo procesiniu dokumentu: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 11 d. išsiteisinamuoju nuosprendžiu arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi, nes ieškovo atžvilgiu atlikti kriminalinės policijos pareigūnų veiksmai yra neteisėti nepaisant, ar ieškovas įvykdė inkriminuotą nusikaltimą. Kriminalinės policijos pareigūnai, vykstant ikiteisminiam tyrimui, jokiomis aplinkybėmis neturi teisės apklausinėti įtariamojo, juolab ne BPK nustatyta tvarka (be apklausos protokolų, nedalyvaujant gynėjui, jei to pageidauja įtariamasis, t. t.).
Ieškovas pripažįsta, kad praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą (tačiau ne 3 m., o tik 6 mėn., skaičiuojant nuo 2012 m. vasario 14 d., kai už A. S. nužudymą buvo nuteistas kitas asmuo), ir prašo jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ieškovas įvardina baimę, kad baudžiamoji byla gali būti atnaujinta ir priverstinį išvykimą į užsienį. Dėl abiejų šių priežasčių teismas pasisakys atskirai.
Baudžiamoji byla gali būti atnaujinta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK XXXIII sk.); aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK XXXIV sk.); dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų (BPK XXXV sk.). Jeigu ieškovas, kaip teigia, žinojo apie baudžiamosios bylos atnaujinimo institutą, tai jis, būdamas nuoseklus, turėjo pasidomėti, kokie yra kiekvienos iš trijų baudžiamosios bylos atnaujinimo grupės pagrindai, sąlygos, terminai, tvarka ir t. t., kad galėtų įvertinti jų atsiradimo ir įgyvendinimo tikimybę. Pvz., kiek realu, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus nustatytas liudytojo, nukentėjusiojo parodymų, ekspertizės akto, kitų įrodymų, kuriais paremtas išteisinamasis nuosprendis arba nutartis, melagingumas; kad nagrinėdami baudžiamąją bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo (BPK 444 str. 1 d. 1-2 p.) ir pan. To nepadarius, negalima sakyti, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo baimė buvo pagrįsta ir kad ji apskritai buvo.
Ieškovas nurodo, kad kai 2012 m. vasario 14 d. už A. S. nužudymą buvo nuteistas kitas asmuo, jis suprato, jog baudžiamasis persekiojimas jam nebegresia, tad ryžosi atskleisti savo buvimo vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, ką ieškovas taiko sau (baiminosi, kad jam palankiai pasibaigusi baudžiamoji byla gali būti atnaujinta), teoriškai gali būti pritaikoma bet kuriai baigtai nagrinėti baudžiamajai bylai, taigi ir tai, kurioje už A. S. nužudymą buvo nuteistas kitas asmuo. Vis dėlto, anot ieškovo, nuteisus dėl A. S. nužudymo kitą žmogų, baimė, jog jo (ieškovo) baudžiamoji byla gali būti atnaujinta, iš karto (2012 m. vasario 14 d.) dingo. Neaišku, kodėl ji dingo nelaukiant, kol įsiteisės pirmosios instancijos teismo nuosprendis (BPK 313-314 str.), kodėl ieškovas nejautė baimės, kad paskesnioji baudžiamoji byla irgi gali būti atnaujinta.
Ieškovo argumentus dėl baimės, jog jo baudžiamoji byla gali būti atnaujinta, teismas atmeta kaip nelogiškus ir neturėjusius realaus pagrindo.
Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad maždaug 2010 m. rudenį išvyko į Angliją. Išvyko paragintas buvusio darbdavio ir siekdamas užsidirbti pinigų. Šie jo paaiškinimai paneigia ieškinyje išdėstytus teiginius, esą jis, baimindamasis, kad vėl gali būti primesta atsakomybė už kitų padarytus blogus darbus, buvo priverstas ieškoti naujos aplinkos ir palikti Lietuvą.
Dar daugiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovo atstovas, savo poziciją išsakę tretieji asmenys, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad, kada ieškovas buvo išvykęs į užsienį, kada atgal į Lietuvą grįžo (CPK 178 str.).
Kaip jau minėta, ieškovo teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsirado nuo kriminalinės policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų atlikimo. Kadangi kriminalinės policijos pareigūnų K. S. ir V. D. veiksmai su tuomet buvusiu įtariamuoju V. G. raštiškai nebuvo fiksuojami, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kada tiksliai prasidėjo ieškinio senaties terminas. Subjektyvaus momento, kada ieškovas suvokė veiksmų neteisėtumą, tiksliai nustatyti irgi nepavyko.
2005 m. lapkričio 14 d. ieškovas laikinai sulaikytas (BPK 140 str.). 2005 m. lapkričio 16 d. ieškovui pareikštas pranešimas apie įtarimą, apklaustas jis neprisipažino įvykdęs nusikaltimą ir buvo paleistas. 2005 m. lapkričio 21 d. ieškovas papildomai apklaustas dalyvaujant gynėjai, prisipažino įvykdęs nusikaltimą. 2005 m. lapkričio 22 d. ieškovo duoti parodymai dalyvaujant gynėjai patikrinti įvykio vietoje. 2005 m. lapkričio 23 d. ieškovas laikinai sulaikytas. 2005 m. lapkričio 25 d. ieškovas, dalyvaujant gynėjai, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, prisipažino įvykdęs nusikaltimą, jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėn., 2006 m. vasario 24 d. ir 2006 m. gegužės 19 d. suėmimo terminas pratęstas dar po 3 mėn. 2006 m. gegužės 16 d., 2006 m. gegužės 29 d., 2006 m. birželio 27 d. skunduose ieškovas skundėsi Šiaulių apskrities VPK operatyvinio skyriaus darbuotojų neteisėtais veiksmais (fiziniu smurtu, psichologiniu spaudimu) verčiant apkalbėti save, kad padarė nusikaltimą. 2006 m. liepos 19 d. ieškovui pareikštas patikslintas pranešimas apie įtarimą, apklaustas dalyvaujant gynėjui jis neprisipažino įvykdęs nusikaltimą (baudžiamosios bylos 2 t. 9-10, 13, 15-17, 19-20, 23-24, 29-37, 40-41, 95-96, 100-101, 106-107, 113-114, 116, 119-120, 123-124 b. l.).
Šiaulių apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi 3 mėnesiams pratęsė ieškovo suėmimo terminą, šią nutartį ieškovas apskundė. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugsėjo 11 d. ieškovo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu įvykdžius žmogžudystę ir nuteisė. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu ieškovą išteisino ir nedelsiant paleido (baudžiamosios bylos 3 t., 10-11, 45-47 61-64, 119-126, 156-159 b. l.).
Iš to, kas nurodyta, galima orientuotis, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo ne vėliau kaip 2006 m. pavasarį. Teismas pripažįsta, kad kol ieškovas buvo laikomas suimtas, nuteistas kurį laiką atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo apsunkintos fizinės galimybės reikšti ieškinį (ir įrodinėjimas), bet galimybės reikšti ieškinį visiškai suvaržytos nebuvo. Lietuvos apeliaciniam teismui 2008 m. liepos 11 d. pakartotinai priėmus išteisinamąjį nuosprendį, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi išteisinamąjį nuosprendį palikus nepakeistą palengvėjo ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo įrodinėjimas. Iki ieškinio senaties termino pabaigos (2009 m. pavasario) Ieškovas turėjo užtektinai laiko kreiptis į teismą (tuo metu gyveno Lietuvoje), bet ieškinį kažkodėl padavė praėjus daugiau kaip 3 m. Ieškovas pripažino, kad kreiptis į teismą galėjo žymiai anksčiau; pats nežino, kodėl taip ilgai delsė.
Susiklosčius tokiai situacijai, galima teigti, jog ieškovas įrodė, kad kriminalinės policijos pareigūnų K. S. ir V. D. veiksmai, neoficialiai jį apklausinėjant, darant psichologinį spaudimą, buvo neteisėti, kad dėl to ieškovas patyrė didžiulių nepatogumų, stresą, nervinę įtampą, prapliko; kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Turtinės žalos fakto teismas nenustatė. Kuo pasireiškė sulaikymo neteisėtumas, ieškovas neminėjo. Teismas nesprendė atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimo; taip pat to, ar teisėjai, nagrinėję ieškovo suėmimo, suėmimo termino pratęsimo ir/ar jo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo klausimus, ieškovo atžvilgiu atliko neteisėtus (nesuderinamus su BPK reikalavimais, nepakankamai rūpestingus) veiksmus. Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra netinkamas atsakovo Lietuvos valstybės atstovas civilinėje byloje dėl žalos, padarytos kriminalinės policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, atlyginimo priteisimo, bet pats jo pakeisti negali (CPK 45 str.). Objektyviai ieškinio senaties terminas prasidėjo, kai kriminalinės policijos pareigūnai ieškovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, subjektyvaus momento nustatyti nepavyko. Teismas laiko, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas prasidėjo 2006 m. pavasarį ir baigėsi praėjus 3 m. Atsakovai ir tretieji asmenys prašė taikyti praleistą ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių praleistą ieškinio senaties terminą reikėtų atnaujinti. Visos aplinkybės kartu paėmus sudaro pagrindą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Nagrinėjamoje byloje susidarė 56,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos į valstybės biudžetą priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 ir 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-267, 268-270 ir 301, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo A. G. 56,10 Lt (penkiasdešimt šešis litus 10 ct.) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.