Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas

rašytinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. N. ir A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- VĮ „Turto bankas „ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tėvai turėjo tris vaikus – J. G., A. G. ir O. N. ( G.). Brolis J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)). Brolis J. vedęs nebuvo, vaikų neturėjo, mirė vėliau už tėvus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.4 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo vieta – paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Tėvai iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), todėl byla teisminga Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008).

2001 metų spalio 4 d. jų tėvas J. G. sudarė oficialųjį testamentą (CK 5.28 str.), kuriuo savo turtą paliko vaikams lygiomis dalimis. Kai J. G. mirė, jo palikimą priėmė testamente nurodyti asmenys. Turtą, kurio testamentu tėvas nepaliko, jie paveldėję pagal įstatymą.

(duomenys neskelbtini) mirus motinai niekas nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui, nes jos palikimą priėmę kitu būdu – faktiniu jos turto valdymu (CK 5.51 str.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Po motinos mirties jos palikimą pradėję valdyti jie pareiškėjai. Motinos palikimą priėmę iš karto po jos mirties pradėdami naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, kitu jai priklausiusiu asmeniniu turtu ir turtu, esančiu tėvų sodyboje. Kaip minėję tėvų sodyba (duomenys neskelbtini)buvo registruota tėvo vardu ir ją jis paliko testamentu. Anksčiau sodyba naudojosi visi mirusiųjų vaikai, o šiuo metu ja naudojasi pareiškėja O. N..

Kreipiasi į teismą, siekdami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė S. G. palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels jiems teisines pasekmes (CPK 442 – 447 str.).

LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Kai jiems (mirusiosios vaikams) tapo žinoma, kad seneliai iki nacionalizacijos turėjo žemės, iš karto kreipęsi į žemės grąžinimą vykdančias institucijas dėl jų valdytos žemės susigrąžinimo. Tam tikslui pasiekti surinkę reikalingus dokumentus, dalyvavę žemės matavimo ir sklypų ribų ženklinimo procese. Kai grąžintini žemės sklypai buvo paženklinti ir įregistruoti viešajame registre motinos vardu, pradėję juos prižiūrėti ir tvarkyti. Jie dažnai nuvažiuojantys į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),, prižiūri motinai priklausantį turtą, saugo jį nuo neteisėto trečiųjų asmenų poveikio, rūpinasi juo, kerta sausuolius, prižiūri riboženklius. Jie taip pat prižiūri tėvų sodybą ir joje esančius motinos daiktus.

Mirus S. G. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipę, tačiau priėmę jos palikimą vienu iš priėmimo būdų - faktiniu valdymu. Po motinos mirties jie ne tik rūpinosi jos nekilnojamuoju turtu, bet ir paėmę ir pasidalinę jos daiktus – austas lovatieses, pinigines santaupas. Motiną jie palaidoję ir prižiūri jos kapą.

Po palikėjos S. G. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį ( CK 5.50 str.) priėmę motinos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti jos turtą ir rūpindamiesi žemės grąžinimo reikalais. Motinai priklausančiu žemės sklypu, jos asmeniniais daiktais naudojamės ir valdo kaip savo.

Jie yra pirmos eilės įpėdiniai ( CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), todėl gali paveldėti jų mirusiai motinai priklausantį turtą. Aprašyti aktyvūs jų veiksmai patvirtina, kad jie priėmė S. G. palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.

Iš notarų biuro pateiktos pažymos matyti, kad po S. G. mirties turto paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos.

Kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti kreipiantis į notarų biurą tiesiogiai, privalu šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teismo keliu. Šį faktą reikia nustatyti paveldėjimo tikslu, įgyvendinant jų teises į palikėjos S. G. turtą, nes jie negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą.Todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Suinteresuoti asmenys- VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateiktais atsiliepimais su pareiškėjų pareiškimu pilnai sutiko, bei prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Iš pareiškėjų pateiktų gimimo liudijimų ir O. N. santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjai yra mirusios S. G. vaikai.

Pateiktais mirties liudijimais patvirtinama, kad pareiškėjų motina S. G. a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas J. G..

Iš pateikto 2014-12-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimo Nr.3S-636 matyti, kad S. G. a.k. a. k. (duomenys neskelbtini),mirusios, vardu buvo atkurta nuosavybės teisės į 1,00 ha žemės (duomenys neskelbtini).

Pateiktais (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimais yra patvirtinama, kad O. N. yra paveldėjusi 1/3 dalį mirusio tėvo J. G. gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų ,esančių (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį 55/110 dalių žemės sklype, kurio plotas 11,00 ha ,esančio (duomenys neskelbtini).

2020-10-15 Testamentų registro duomenimis patvirtinama ,kad nėra įrašų apie palikėjo a. k. (duomenys neskelbtini) surašytus testamentus, palikimo atsisakymo faktų, ar palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėjai po motinos S. G. mirties per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėjai negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog jie po motinos mirties jos priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 445 str.). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjams, kadangi pareiškėjai galės kreipsis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodomas faktas egzistavo.Todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str.2d.ir 5.51 str.numatyta tvarka ir kad palikimas buvo priimtas per 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties. Todėl civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjų pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis) ir jo pagrindu įgyvendinti nuosavybės teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50,5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai O. N. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė jų motinos S. G. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.