- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-451-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12614-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- UAB ,,Vokė III“
- Ieškovas
- V. S. J., Viešosios įstaigos ,,Reformatų literatūros centras“
- Trečiasis asmuo
- E. P.
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Vokė III“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2577-866/2012 pagal ieškovių V. S. J. ir Viešosios įstaigos ,,Reformatų literatūros centras“ ieškinį atsakovui UAB ,,Vokė III“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui E. P..
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovai V. S. J. ir VšĮ ,,Reformatų literatūros centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Vokė III“ ieškovės V. S. J. naudai 1 895 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; ieškovo VšĮ „Reformatų literatūros centras“ naudai – 1 040 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. spalio 9 d. ieškovė V. S. J. ir atsakovas UAB ,,Voke III“ sudarė baldų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 8_011VP10, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti ir pateikti ieškovei virtuvės baldų komplektą. Ieškovei atsakovo atstovai išaiškino, kad baldų montavimo ir santechnikos pajungimo paslauga bus suteikta pagal atskirus atsakovo nustatytus serviso paslaugų įkainius, kurie kartu su paslaugų sąmata buvo pateikti ieškovei. Taip pat buvo išaiškinta, kad visą būtina santechnikos įrangą nupirks, pastatys ir sumontuos atsakovo nurodyti asmenys. 2008 m. gruodžio mėnesį atsakovas virtuvės baldus pagamino, pristatė, sumontavo bei prijungė prie vandentiekio ir kanalizacijos, o ieškovė už pateiktas prekes (baldus) ir paslaugas pilnai atsiskaitė. 2009 m. balandžio 4 d. įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo užpiltas ieškovės V. S. J. butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei žemiau jo esančios patalpos. Ieškovė nurodo, kad avarija įvyko dėl netinkamos atsakovo pateiktos virtuvės baldų santechninės įrangos ir jos sumontavimo. Kadangi, ieškovės teigimu, avarija įvyko garantiniu laikotarpiu ir ne dėl ieškovės kaltės, atsakovui ieškovė V. S. J. pateikė pretenzijas, nurodydama, kad V. S. J. ir VšĮ „Reformatų literatūros centras“, kurios turtas buvo paminėtame bute, dėl avarijos patyrė viso 2 935 Lt nuostolių : 1 040 Lt dėl sugadintų daiktų, 595 Lt už turto vertinimo paslaugas, 900 Lt už grindų dangos sugadinimą, 400 Lt avarijos padarinių sutvarkymas. 2009 m birželio 28 d. raštu atsakovas savo kaltės dėl virtuvės baldų santechnikos trūkumų ir vandentiekio avarijos nepripažino, tačiau toliau vykstant deryboms, 2010 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas pateikė garantinį raštą Nr. 10/8-24, kuriuo įsipareigojo pervesti 1 635 Lt, jei bus pasirašytas susitarimas, kad ieškovė V. S. J. dėl įvykio (duomenys neskelbtini) pretenzijų neturi. Ieškovės teigimu, atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad žala bus atlyginta su sąlyga, jei ieškovė sutiks prisiimti atsakomybę dėl žemiau jos buto esančiam butui, kurio turtas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, avarijos metu padarytos žalos. Su tokia sąlyga ieškovė negalėjo sutikti, nes jokios jos kaltės dėl minėtos vandentiekio avarijos nebuvo. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovų atstovas papildomai nurodė, kad supirko santechniką ir ją sumontavo 3-asis asmuo E. P., kurio atliktus darbu ieškovė suvokė kaip vieno subjekto – UAB „Vokė III“, teikiamą paslaugą. Be to, pažymėjo, kad avarinė tarnyba nustatė, jog vanduo išsiliejo trūkus filtrui, prijungtam prie skalbimo mašinos, buvo būtina filtrą nuimti ir skalbimo mašiną tiesiogiai sujungti su vandentiekiu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Vokė III‘ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame ginčijo ieškovų reikalavimus ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad nesutinka, jog turi atsakyti už trečiojo asmens E. P. veiksmus. Jokio susitarimo, kad baldus montuos atsakovo darbuotojai nebuvo, E. P. dirbo pagal patentą, jis buvo tiesiog pasiūlytas atsakovei. Už paslaugas buvo sumokėta tiesiogiai E. P.. Be to, neįrodyta, kad avarija kilo būtent dėl filtro. Pati ieškovė buvo nerūpestinga ir aplaidi, neužtikrino, kad neįvyktų avarija, kadangi jei ieškovė neketino naudotis skalbimo mašina, ji turėjo užsukti kranelį. Ieškovė nepagrindė prašomų priteisti nuostolių, neturtinės žalos dydžio.
Trečiasis asmuo E. P. nurodė, kad jį pas ieškovę atsiuntė iš atsakovo įmonės, jis pats montavo ir baldus, ir santechniką. Ieškovė papildomai prie montuojamos skalbimo mašinos paprašė sumontuoti vandens filtrą, ir jis yra įsitikinęs, jog darbus atliko kokybiškai. Be to, pažymėjo, kad skalbimo mašina buvo paruošta naudojimui, tai yra vandens padavimo kranelis buvo paliktas atsuktas. Ar turėjo tuo metu oficialius darbo santykius su UAB „Vokė III“, neatsimena. Paaiškino, kad buvo susiklosčiusi tarp jo ir atsakovo tokia bendradarbiavimo praktika, jog tuomet kai dėl didelio darbo krūvio atsakovui pritrūkdavo darbuotojų, jis padėdavo, nes šiose srityje turėjo darbo patirties. Pažymėjo, kad atlikus darbus priėmimo – perdavimo aktą pateikdavo atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės V. S. J. naudai iš atsakovo 598,75 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimai yra kildinami iš vartojimo rangos sutartinių santykių. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės V. S. J. ir atsakovo buvo susiklostę vartojimo rangos sutartiniai santykiai. Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos, t.y. sutartis sudaryta pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 str. 1 d.), ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Šiuo atveju atsakovas, kaip rangovas, įsipareigojo pagaminti virtuvės baldus ir juos sumontuoti, tame tarpe ir buitinę techniką, o ieškovė atitinkamai įsipareigojo darbus priimti ir už juos sumokėti. Iš vartojimo rangos sutartinių santykių reikalavimą kildina ir ieškovas VšĮ „Reformatų literatūros centras“, todėl teismas sprendė klausimą dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovui taikymo.
Teismas nurodė, kad sutartinė civilinės atsakomybės teisinis santykis apibrėžiamas kaip turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Teismas pažymėjo, kad teisę reikšti reikalavimą rangovui atlyginti žalą, padarytą dėl to, jog neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta rangos sutartis, turi kita šios sutarties šalis – užsakovas (CPK 5 str. 1 d.). Kiti asmenys gali pareikšti ieškinį rangovui tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo perleido jam savo teisę (CK 6.101 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nebuvo sutarties šalis, todėl neturi reikalavimo teisės, teismas jo reikalavimus atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas montavo ne tik virtuvės baldus, bet ir buitinę techniką. Ieškovės prašymu prie skalbimo mašinos papildomai buvo sumontuotas vandens filtras ir prijungtas prie vandentiekio. Dėl trūkusio vandens filtro vanduo užliejo ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės argumentus teigė, kad ieškovė neįrodė, kad būtent dėl trūkusio vandens filtro įvyko vandens užliejimas. Tuo tarpu teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, tiek vidiniu įsitikinimu, nusprendė, kad ieškovės patalpos buvo užlietos būtent dėl įtrūkusio vandens filtro. Teismas taip pat padarė išvadą, kad vandens užliejimą, įtakojo pirma, netinkami sumontuotas vandens filtras (byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad vandens filtras kaip daiktas yra nekokybiškas), antra, ilgą laiką laikomas neužsuktas vandens padavimo kranelis, kuomet skalbimo mašina nebuvo naudojama. Teismas remdamasis trečiojo asmens paaiškinimais, kad šiam pridavus darbus, vandens padavimo kranelis buvo paliktas atsuktas, kad skalbimo mašiną būtų galima iš karto naudoti, šių aplinkybių neneigė ir ieškovė, be to, ieškovės atstovo paaiškinimais ir liudytojo J. J. paaiškinimais, padarė išvadą, kad sumontuota skalbimo mašina po sumontavimo neužsukus vandens padavimo kranelio buvo nenaudojama ilgą laiką, nes ieškovė jai priklausančiose patalpose negyveno, o buvo išvykusi į užsienį, todėl ir pati ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, nesiėmė visų priemonių užkertant kelią nuostoliams atsirasti, taigi pati yra kalta 50 procentų dėl kilusios žalos, todėl šia apimtimi sumažino ieškovei priteisiamos žalos dydį.
Teismas laikė nepagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl vandens užliejimo ji patyrė nepatogumų, moralinį stresą, ners žemiau gyvenančių patalpų savininkai ir jų draudimo kompanija reikalavo atlyginti nuostolius, buvo priversta gaišti laiką bendravimui su atsakovu, advokatu. Tokie argumentai, teismo nuomone, nepagrindžia ieškovės patirtos neturtinės žalos (CPK 177, 178 str.), juolab, kad pati ieškovė prisidėjo prie žalos atsiradimo, t. y. ir prie nepatogumų, laiko gaišimo ir pan. atsiradimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB ,,Vokė III“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovei buvo priteistas žalos atlyginimas, ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad virtuvės baldai buvo montuojami bute, kuriame ieškovė negyvena. Šiame bute yra registruota VšĮ ,,Reformatų literatūros centras“, kurios steigėja ir vadovė yra ieškovė.
2. Teismas nepagrįstai, remdamasis liudytojų paaiškinimais ir garantiniu raštu, sprendė, kad žalos atsiradimą sąlygojo netinkamai sumontuotas skalbimo mašinos filtras. Avarijos vietos ir priežasčių nustatymas reikalauja techninių žinių, todėl negali būti patvirtinamas vien liudytojo parodymais. Juolab, kad pats liudytojas patvirtino net nepatęs įvykio vietos ar tariamai pažeisto vandens filtro. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad avariją sąlygojo būtent vandens filtro gedimas ar netinkamas sumontavimas.
3. Net ir pripažinus, kad avarija kilo dėl netinami sumontuoto skalbimo mašinos filtro, tretysis asmuo patvirtino, kad skalbimo mašina galėjo būti pajungta ir be vandens filtro, tačiau tokio filtro sumontavimo pageidavo pati ieškovė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų buvęs įsipareigojęs sumontuoti vandens filtrą, todėl šis veiksmas išeina už sutarties ribų ir atsakovas negali būti už jį atsakingas.
4. Tuo atveju, jei atsakovas ir buvo atsakingas už vandens filtro sumontavimą, jis yra atleistas nuo atsakomybės, kadangi nuostoliai atsirado dėl pačios ieškovės kaltės (CK 6.253 str. 5 d.). Teismas pagrįstai nustatė, kad žalos atsiradimą sąlygojo tai, kad ieškovė ilgą laiką neužsuko nenaudojamos skalbimo mašinos vandens padavimo kranelio. Būtent ieškovės veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą.
5. Byloje nėra duomenų, kad grindų danga buvo realiai pakeista ir ieškovė būtų tyrusi su tuo kokias nors išlaidas, t. y. nuostolius.
6. Teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad bylinėjimosi išlaidas sąlygos atsakovo veiksmai. Be to, teismas, tenkindamas tik dalį ieškinio reikalavimų ir priteisdamas ieškovei iš atsakovo 1 757,4 Lt bylinėjimosi išlaidų to visiškai neargumentavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo. Ieškovė šiuose santykiuose buvo silpnesnioji šalis, nes neužsiima baldų gamyba ir montavimu, o virtuvės baldus įsigijo asmeniniam vartojimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės reikalavimus dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies.
Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, tinkamai kaip vartojimo teisnius santykius kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, itin išsamiai išdėstė faktines bylos aplinkybes, proporcingai, įvertinęs abiejų sutarties šalių elgesį, profesionalumą ir atidumą proporcingai sumažino priteistinos žalos sumą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Apeliantas tvirtina, jog atsakomybė dėl žalos atsiradimo yra susijusi su pačios ieškovės veiksmais, nes ji pati savo rizika paprašė papildomai sumontuoti vandens filtrą, todėl atsakovas nėra atsakingas už nuostolių atsiradimą. Teismas šį apelianto argumentą atmeta, nes nepriklausomai nuo to, ar vandens filtras būtų buvęs montuojamas, ar ne, paslaugą atsakovas ieškovei privalėjo suteikti kokybiškai. Priešingai nei teigia apeliantas, žalos atsiradimą sąlygojo ne vien tik tai, kad ieškovė ilgą laiką neužsuko nenaudojamos skalbimo mašinos vandens padavimo kranelio, bet ir tai, kad vandens filtras buvo sumontuotas nekokybiškai. Būtent susiklosčiusių aplinkybių visuma ir nulėmė avarijos kilimą, taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes, galėjusias turėti įtakos avarijos kilimui, dėl kurios ieškovei atsirado nuostoliai, pagrįstai sprendė, kad egzistuoja tiek pačios ieškovės, tiek ir atsakovo kaltė, todėl paskirstė žalos atlyginimo naštą tolygiai ieškovei ir atsakovui.
Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių žalos atsiradimo faktą ir nuostolių dydį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei kilusios žalos dydį, rėmėsi ne tik apelianto nurodytais liudytojų paaiškinimais, bet 2009 m. birželio 16 d. Žalos (nuostolių) dydžio dėl buto užliejimo įvertinimo aktu Nr. 103/1. Taigi apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, o apeliacinės distancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, plačiau dėl minėto įrosimo nepasisako.
Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkami paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 98 straipsniu, įvertinęs bylos sudėtingumą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį suinteresuoto asmens apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo priteisti jai išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad už advokato pagalbą sumokėjo 500 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 98 straipsniu ir jau minėtomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, ieškovei iš atsakovo priteisia 500 Lt advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. S. J. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB ,,Vokė III“ (juridinio asmens kodas 120959622) 500 Lt advokato pagalbai, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.