Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus įgaliotam asmeniui A. J.,

išnagrinėjęs R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, leido 2016 m. birželio 6-7 dienomis, nuo 7.00 val. iki 17.00 val., dirbti suvirintojo pareigose A. M., gim. 1996-01-24, ir pagalbinio darbininko pareigose L. G., atlikti suvirintojo ir pagalbinio darbininko darbą, nors su minėtais darbuotojais ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam Šiaulių skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Darbuotojai A. M. ir L. G. 2016 m. birželio 6 -7 dienomis faktiškai atliko darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo įmonės naudai ir vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. P.. Tarp darbuotojų A. M., L. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. P. buvo darbo sutarties požymių, t. y. susitarimas dėl darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini“), darbo funkcijų (A. M. atliko metalo suvirintojo darbus, L. G. atliko pagalbinio darbininko darbus - šveitė metalą), paklūstant nustatytai tvarkai (dirbo įmonės nustatytu laiku), tačiau su darbuotojais nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, taigi, A. M. ir L. G. minėtu laikotarpiu dirbo nelegaliai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. neveikimu, t. y. neužtikrindamas, kad darbuotojai A. M. ir L. G. pradėtų dirbti ir dirbtų tik pasirašę darbo sutartis, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojams ir apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.

R. P. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs pažeidimą, dėl jo labai gailisi, prašė skirti kuo mažesnę nuobaudą. Paaiškino, kad jo šeimoje buvo konfliktas. Jo žmona, kuri dirba buhaltere, susirgo onkologine liga. Žmona prašė 15000 eurų gydymuisi Vokietijoje, tačiau jis tokių pinigų neturi. Kadangi žmona netikėjo, kad įmonė tiek pelno negauna, jis buvo jai pavedęs tvarkyti reikalus įmonėje, kad pati pamatytų, kokia reali situacija. A. M. ankščiau buvo dirbęs jo įmonėje, bet vėliau jis iš darbo išėjo, nes sakė, kad važiuos dirbti į Daniją. Dabar jis vadovauja įmonei, bet buvo leidęs savo žmonai tvarkytis, tačiau jos oficialiai įgaliojęs nebuvo. A. M. su juo dėl darbo nesitarė. Ankščiau A. M. jo įmonėje dirbo beveik metus laiko. A. G. jis nepažįsta ir pirmą kartą pamatė antradienį, kai į įmonę atėjo tikrintojai. Neneigia, kad jis yra atsakingas už įmonės veiklą.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus įgaliotas asmuo A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimas įrodytas tiek byloje surinkta medžiaga, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. P. skirtina bauda.

Nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (DK 98 str. 1 d. 1-2 p.). Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.).

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 99 str. 2-6 d.).

Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (DK 98 str. 2 d.). Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų (ATPK 41³ str. 1 d.).

Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų ATPK 41³ straipsnio prasme, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19/2013). Jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, be to faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (LAT 2AT-87-895/2015).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad R. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., t. y. leido nelegaliai dirbti A. M. ir L. G. jo naudai, pažeisdamas Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1-2 p. reikalavimus. A. M. ir L. G. atliko darbuotojų funkcijas – A. M. atliko metalo suvirintojo darbus, L. G. atliko pagalbinio darbininko darbus - šveitė metalą, nors jų įdarbinimas nebuvo įformintas įstatymo nustatyta tvarka, t. y. nebuvo pasirašyta darbo sutartis, darbuotojams neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius, apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui, nors A. M. ir L. G. santykiai su R. P. turi darbo sutarties požymių, kadangi R. P. vadovaujamoje įmonėje jiems suteikta darbo vieta, jie buvo aprūpinti darbo priemonėmis, darbininkai dirbo įmonės nustatytu darbo laiku. Susitarimą dėl darbo parodo ir tai, jog darbininkai dirbo antrą dieną. Iš A. M. parodymų matyti, kad jis buvo susitaręs ir dėl užmokesčio už atliktus darbus, t. y. 20 Eur už dieną.

Motyvuojamoji dalis

R. P. kaltė padarius pažeidimą įrodyta jo parodymais teismo posėdžio metu, administracinio teisės pažeidimo protokolu (3 b. l.), paaiškinimu (9 b. l.), nelegalaus darbo tyrimo aktu (4-5 b. l.), I. A. M., L. G., E. P. rašytiniais paaiškinimais (6, 7, 8 b. l.).

R. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir jį padaręs nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Praeityje R. P. administracine tvarka už analogiškus pažeidimus buvo baustas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-12-20 nutarimu (Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Tačiau mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Sprendžiant dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4/2013).

Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Nagrinėjamu atveju pažeidėjas privalo suvokti, kad jo priešingas teisei elgesys kelia pavojų valstybėje nustatytai teisinei tvarkai, mokesčių sistemai. Organizuodamas savo veiklą pažeidėjas privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, domėtis teisiniais darbuotojų įdarbinimo aspektais. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str., nepaisant to, kad asmuo jau kartą buvo baustas už analogišką pažeidimą, nes vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyta net ir minimali bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį vis dėlto būtų neproporcingai per griežta.

Ši išvada grindžiama tuo, kad yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažeidėjo įdarbinti asmenys dirbo trumpą laiko tarpą, t. y. vos dvi dienas, darbo atlygintinumas buvo pakankamai nedidelės vertės. Dirbtas darbas vertintinas kaip menkavertis, nesuteikęs didelės materialinės naudos pažeidėjui. Pažeidėjo padarytas teisės pažeidimas kitiems asmenims žalos nepadarė, nesukėlė sunkių pasekmių valstybės teisinei, mokesčių sistemai ir valdymo tvarkai, padaryta žala valstybės mokesčių sistemai gali būti kompensuota paskiriant pakankamai griežtą nuobaudą. Nors asmuo jau buvo baustas už tą patį pažeidimą, tačiau tai įvyko prieš 10 metų, toje pačioje įmonėje, per 10 metų daugiau tokių pažeidimų nepasitaikė. Pažeidimo 2006 m. atveju nelegalus darbas taip pat buvo menkavertis ir trumpalaikis (pusantros dienos), tuo atveju teismas taip pat taikė ATPK 30¹ str., taigi, pripažino, kad pažeidimas nebuvo sunkus. Šiuo metu nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, dėl to, kad pažeidėjo sutuoktinė neužtikrino tinkamo darbo santykių įforminimo.

Šiaulių apygardos teismas yra konstatavęs, kad trumpalaikis nelegalus darbas, kai jo apimtys buvo mažos, o faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė, taip pat atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. (Šiaulių apygardos teismo 2015-11-23 nutartis byloje Nr. ATP-487-519/2015, 2016-01-12 nutartis byloje Nr. ATP-14-316/2016, 2016-05-09 nutartis byloje Nr. ATP-223-282/2016).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, laiko pagrįstu ir teisingu skirti mažesnę baudą, nei numatyta minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nors įstatymų leidėjas nustatė griežtą atsakomybę dėl nelegalaus darbo (už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur), tačiau, teismo nuomone, tai negali būti pagrindu nediferencijuoti pažeidėjų atsakomybės, taip pat ir taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, ypač atsižvelgiant į individualias pažeidimo aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pažeidėjo atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ str. ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais jam skirtina 650 Eur bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Ši teismo skiriama bauda, teismo nuomone, tuo pačiu yra ir pakankamai didelė, kad paveiktų asmenį, ir ne per didelė, atsižvelgiant į pažeidimo aplinkybes, todėl visiškai ir adekvačiai pasieks administracinės nuobaudos tikslus konkretaus pažeidimo atveju - tiek nubausti, tiek auklėti, kad pažeidėjas laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 41³ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. paskirti 650 Eur baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. iš viso paskirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apylinkės teismą.