- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-159-280/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05195-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- L. D., N. D.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Panevėžio skyriaus
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9451-1136/2020 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovams L. D., N. D., trečiajam asmeniui A. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L.D. į dukrą A. D., priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, atskirti nepilnametę A.D. nuo tėvo N. D., iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo A. D. gyvenamąją vietą nustatyti su A. L. jo gyvenamojoje vietoje bei paskirti jį nepilnametės priteisto išlaikymo ir kitų gaunamų lėšų turto administratoriumi.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai yra nepilnametės A. D. tėvai. 2016 m. teismo sprendimu atsakovų santuoka buvo nutraukta, mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, o iš tėvo priteistas vaikui išlaikymas. 2019 m. rugsėjo 8 d. ieškovė, turėdama informaciją apie motinos L. D. dukros atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, apie tėvo N. D. nesirūpinimą mergaite bei pačios A.D. kategorišką atsisakymą gyventi tiek motinos, tiek tėvo namuose, kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo leidimą paimti A. D. iš jos tėvų ir mergaitė buvo apgyvendinta jos senelių šeimoje. Nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. nepilnametei A.D. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu paskirta laikinoji globa (rūpyba), senelio A. L. šeimoje. Atsakovams buvo taikyta atvejo vadyba, sudaryti pagalbos planai, tačiau teikiamos socialinės paslaugos jiems nesudaro reikšmingos įtakos abiejų vaiko tėvų gyvenimo būdui ir esamos situacijos pokyčiams. Prašė priteisti iš atsakovės 120 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagal mergaitės poreikius, atsakovės galimybes teikti vaikui išlaikymą, jos turtinę padėtį. Nurodė, kad mergaitės gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, turėtų būti nustatyta su trečiuoju asmeniu, kadangi mergaitė paskutiniu metu gyvena trečiojo asmens namuose, jaučiasi saugi, rami.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas apribojo neterminuotai motinos valdžią L. D. jos nepilnametės dukters A. D. atžvilgiu, priteisė iš atsakovės vaikui materialinį išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. spalio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė laikinai iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo A. D. gyvenamąją vietą su jos laikinuoju rūpintoju A. L., paskyrė jį vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Taip pat teismas atskyrė nepilnametę A. D. nuo tėvo N. D.
4. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio nuostatomis, kuriomis nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, pažymėjo, kad pagal šio straipsnio 3 dalį neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas nurodė, kad atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
5. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) L. D. ir N. D. gimė duktė A. D. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje atsakovų santuoka nutraukta, nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina, iš N.D. priteistas vaikui išlaikymas po 120 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis. 2019 m. vasario 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07766-19 dėl L. D. galimo fizinio smurto prieš nepilnametę A. D. 2019 m. balandžio 4 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07766-19, kuriuo konstatavo konflikto kilimo priežastį – neadekvatų L.D. elgesį, ir jos padarytos veikos mažareikšmiškumą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi patenkino N. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, be kita ko, nepilnametės A. D. gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu iki įsiteisės teismo sprendimas byloje Nr. e2-3635-940/2020 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. 2019 m. spalio 23 d. teismas sprendimu nutraukė minėtą bylą dalyje dėl A. D. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo N. D. atsisakius nuo minėtų reikalavimų. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi leido paimti A. D. iš tėvų. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A-693 nustatė A. D. laikinąją rūpybą nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. ir skyrė vaiko laikinuoju rūpintoju A. L. bei nustatė nepilnamečio vaiko rūpybos vietą rūpintojo gyvenamojoje vietoje.
6. Teismas pripažino, kad rašytiniai įrodymai bei pačios atsakovės pozicija dėl nepilnametės dukros leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovė savo elgesiu nebegali atlikti savo prigimtinės pareigos – rūpintis nepilnamete dukra, negali suteikti tinkamų, saugių gyvenimo sąlygų, ji pati pripažino, kad nenori priimti dukros ir jos auginti, auklėti, rūpintis, daugiau kaip metus su ja nebendrauja, nesidomi dukra, neišlaiko jos. 2019 m. balandžio 5 d. atsakovė yra pateikusi atsisakymą nuo savo dukrų A. ir A. D. Sprendė, kad tokia atsakovės pozicija suponuoja išvadą, kad jos elgesys ateityje nepasikeis ir klausimo dėl laikino motinos valdžios apribojimo nepilnametės dukros A. D. atžvilgiu svarstymas netenka prasmės. Konstatavo esant pagrindui neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią į jos dukrą.
7. Neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią nepilnametės A. D. atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl A. D. nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, A. D. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko laikinuoju rūpintoju A. L. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis). Toks sprendimas priimtinas remiantis ir mergaitės nevienkartine išsakyta nuomone. Teismas pažymėjo, kad nevertina laikinojo rūpintojo A. L. galimybių būti laikinuoju rūpintoju, nes Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo trečiasis asmuo buvo paskirtas mergaitės laikinuoju rūpintoju, tebegalioja ir atskiro, savarankiško reikalavimo panaikinti laikinąją rūpybą nustatantį teisės aktą atsakovė nepareiškė. Teismas nevertino atsakovės teiginių dėl kito laikinojo rūpintojo ar globos (rūpybos) institucijos paskyrimo kaip prieštaraujančių pačios mergaitės interesams.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.195 straipsnį apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka. Nustatė, kad atsakovė dirba pagal terminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini), gyvena bute, priklausančiame jos tėvui A. L., kuris apmoka dalį komunalinių mokesčių, registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, sveikatos sutrikimų, turinčių esminės įtakos atsakovės galimybėms dirbti, nenustatyta. Pažymėjo, kad iš atsakovės Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-488/2016 buvo priteistas 120 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai. Teismas, vertindamas atsakovės turtinę padėtį, pažymėjo, kad prioritetiniai yra vaiko interesai. Nustatė, kad A. D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena pas laikinąjį rūpintoją ir yra jo išlaikoma, specialių poreikių, dėl kurių reikalingos papildomos piniginės lėšos, neturi.
9. Teismas, įvertinęs aplinkybes apie atsakovės turtinę padėtį, A. D. poreikius, darė išvadą, kad vaiko poreikių ir atsakovės turtinės padėties proporcingumo principą iš esmės atitinka ieškovės nurodytas 120 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas vaikui ir ši suma bent minimaliai patenkins nepilnametės poreikius. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl pagrindo priteisti iš jos lėšas dukros išlaikymui nebuvimo, nes įstatymas nustatė pareigą tėvams materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus ir atsakovės L. D. savitas motinos valdžios ir motinos pareigos santykių įvertinimas pareigos materialiai išlaikyti dukrą nepanaikina. Kadangi mergaitės gyvenamoji vieta nustatoma su laikinuoju rūpintoju, jis paskirtas vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis), teismas nenagrinėjo nesavalaikio klausimo dėl šio asmens paskyrimo turto administratoriumi.
10. Teismas vadovavosi CK 3.179 straipsnio, numatančio atvejus, kai galima atskirti vaiką nuo tėvų, nuostatomis. Vertino, kad 2016 m. sausio 27 d. teismo sprendimu nepilnametės gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui 2019 m. vasario 23 d. mergaitę paėmus iš jai nesaugios aplinkos ji laikinai apgyvendinta pas tetą. 2019 m. vasario 28 d. vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktu A. D. buvo perduota tėvui. 2019 m. vasario 28 d. N. D. vaiko teisių apsaugos institucijai paaiškinime nurodė, jog neprieštarauja, kad duktė laikinai gyventų pas tetą. Civilinėje byloje Nr. e2-3635-940/2019 pagal N.D. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų reikalavimų, 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi A. D. laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šioje byloje atsakovas atsisakė ieškinio reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo ir ši bylos dalis buvo nutraukta. Rašytiniuose paaiškinimuose nepilnametė ne kartą yra nurodžiusi, kad su tėvu ji negyvens, nes jo šeimoje nesijautė mylima ir reikalinga. Tokią mergaitės nuomonę nurodė ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai rašytiniuose dokumentuose (2019 m. rugpjūčio 8 d. vaiko nuomonės išklausymo akte, 2019 m. rugsėjo 4 d. grėsmės lygio nustatymo anketoje, 2019 m. lapkričio 20 d. informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, 2020 m. rugpjūčio 14 d. vaiko globos (rūpybos) priežiūros akte). Atsakovo šeimai buvo taikyta atvejo vadyba, tačiau teigiamo pokyčio nebuvo sulaukta. Teismas pripažino, jog nepilnametė dėl objektyvių aplinkybių negali gyventi savo tėvo šeimoje, veikiant išimtinai vaiko interesais, yra pagrindas nepilnametę mergaitę atskirti nuo tėvo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė L. D. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovės vaikui priteistas išlaikymas, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su laikinuoju rūpintoju, laikinasis rūpintojas A. L. paskirtas vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, panaikinti ir priimti šiose dalyse naują sprendimą – reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės atmesti, įpareigoti ieškovę pasirūpinti vaiko gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis.
12. Nurodo, kad teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė išlaikymą dukrai, kuriai jau yra (duomenys neskelbtini) metų. Teigia, kad dukra yra veiksni, gali eiti dirbti ir save išlaikyti, ji neturi negalios ar specialių poreikių. Tai, kad ji pasirinko galimybę mokytis, o ne dirbti, yra jos pačios pasirinkimas, negautos pajamos negali būti perkeltos motinai. Dukra sistemingai piktnaudžiavo savo kaip vaiko pareigomis, nebūdavo paklusni, vogdavo iš atsakovė pinigus, valkataudavo, jos sudrausminti neįmanoma. Vaikas, atsisakęs vykdyti savo pareigas, netenka teisės į tėvų išlaikymą.
13. Pažymi, kad vaiko rūpintojas gaus net 156 Eur išmoką, iš tėvo vaikui priteistas išlaikymas. Atsakovės turtinė padėtis yra prasta, ji dirba tik laikinus ir prastai apmokamus darbus, turto neturi, todėl išlaikymo priteisimas yra sunki turtinė našta, priteisiant išlaikymą yra svarbu nustatyti tėvų turtinę padėtį. Mano, kad šiuo atveju turėtų daroma išimtis dėl tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus ir įvertinus minėtas aplinkybes išlaikymo vaikui iš atsakovės nepriteisti.
Atsiliepimas
14. Atsakovė nesutinka su rūpintojo kandidatūra, pažymi, kad vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su bet kuo. Pagal CK 3.269 straipsnio 7 punktą draudžiama skirti rūpintoju asmenį, sulaukusį 65 metų amžiaus ar vyresnį (išskyrus numatytas išimtis: artimas giminaitis, norintis laikinai globoti vaiką iki 10 metų), todėl (duomenys neskelbtini) metų A. L. negali būti skiriamas laikinu rūpintoju, kai vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų. Mano, kad administracinis aktas teismo nesaisto, teismas pats turi įvertinti, ar asmens kandidatūra yra tinkama. Įstatymas neįpareigoja teismo būtinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su esamu globėju ar rūpintoju. Pripažinus, kad vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su trečiuoju asmeniu neteisėtai, atitinkamai neliks pagrindo jį paskirti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Kadangi asmens, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kandidatūra netinkama, teismas turėjo taikyti CPK 406 straipsnio 3 dalį, atmesti ieškinį dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, įpareigoti ieškovę pasirūpinti vaiko gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis. Mano, kad vaikui teisingiausia nustatyti institucinę rūpybą ar rūpybą šeimynoje, su kuria nebūtų susijusi emociniais ryšiais ir būtų sustabdytas asocialių polinkių formavimasis.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Panevėžio skyrius prašo skundo netenkinti.
16. Nurodo, kad CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka. CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas. Įstatyme įtvirtintas abiejų tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, nurodoma, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). A. D. yra nepilnametė, lanko mokyklą, todėl ją turi išlaikyti tėvai. Atsakovė yra darbingo amžiaus, dirbanti, sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, neturi, darbingumas neapribotas, yra pajėgi išlaikyti save ir savo nepilnametę dukrą.
17. Sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuolatinės nepilnametės globos (rūpybos), kuriam būtų aktuali apeliantės nurodyta įstatymo norma. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo trečiasis asmuo A. L. buvo paskirtas mergaitės laikinuoju rūpintoju ir su juo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tebegalioja, todėl teismas pagrįstai, iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatė A. D. gyvenamąją vietą su jos laikinuoju rūpintoju A. L., paskyrė jį vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. A.L. yra artimas giminaitis, mergaitės senelis, kuris ją pažįsta nuo gimimo, jų emocinis ryšys yra artimas, seneliu mergaitė pasitiki, nori su juo gyventi. Ieškovės vertinimu, trečiasis asmuo tinkamai atlieka savo pareigas, domisi vaiko sveikata, ugdymu, rūpybos kokybė gera. .
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
19. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalių, kuriomis išspręstas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su laikinuoju rūpintoju, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Apeliantė skunde nurodo, kad ji neprivalo teikti išlaikymo savo dukrai, kadangi ši yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jau gali pati dirbti, be to, dukra netinkamai vykdė savo kaip vaiko pareigas, vogė iš apeliantės, jos neklausė, valkatavo. Mano, kad šiuo atveju jos atžvilgiu turėtų būti taikoma išimtis dėl pareigos teikti vaikui išlaikymą.
21. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl aukščiau nurodyti apeliantės argumentai tokios jos kaip vaiko motinos pareigos nepaneigia. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Neterminuotai ar laikinai apribojus tėvų valdžią pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Tėvams nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis).
22. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės buvo priteistas dukrai išlaikymas po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. spalio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Apeliantė teigia, kad jos turtinė padėtis prasta, ji dirba tik laikinus ir prastai apmokamus darbus, turto neturi, todėl išlaikymo priteisimas yra sunki turtinė našta. Nurodo, kad vaiko rūpintojas gaus net 156 Eur išmoką, be to, iš tėvo vaikui priteistas išlaikymas.
23. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš apeliantės priteistino jos nepilnametei dukrai išlaikymo dydžio, nustatė, kad atsakovė dirba pagal terminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini), gyvena bute, priklausančiame jos tėvui A.L., kuris apmoka dalį komunalinių mokesčių, registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, sveikatos sutrikimų, turinčių esminės įtakos atsakovės galimybėms dirbti, nenustatyta. Teismas atsižvelgė į tai, kad iš atsakovės Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-488/2016 buvo priteistas 120 Eur išlaikymas kitai nepilnametei dukrai – A. D. Kaip pagrįstai pažymėjo teismas, tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės turtinė padėtis nėra tokia sudėtinga, kad ji negalėtų teikti vaikui 120 Eur dydžio kasmėnesinio išlaikymo.
25. Pažymėtina, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010 ir kt).
26. Byloje nustatyta, kad nepilnametė A. D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini), specialių poreikių, neturi. Teismas, nors ir nepasisakė dėl vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalingo sumos, tačiau vertino, kad iš atsakovės priteistina 120 Eur suma bent minimaliai užtikrintų vaiko poreikius. Apeliantė neginčija tokios teismo išvados, tik nurodo, kad rūpintojas gaus išmokas bei dukters tėvas moka jai išlaikymą.
27. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pagal Išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama ir mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka mokama vaiko globėjui (rūpintojui) ir sudaro 156 Eur per mėnesį.
28. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išmokos dydis pakankamas patenkinti visus būtiniausius vaiko poreikius. Netgi sumažinus vaikui reikalingo išlaikymo dydį šia suma, nebūtų pagrindo teigti, jog tėvai neturi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Apeliantės argumentai, jog dukrai išlaikymą moka tėvas, nepaneigia jos pačios pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, jie yra teisiškai nereikšmingi, kadangi išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teiki abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, kad iš atsakovės priteista 120 Eur per mėnesį suma (tokio paties dydžio kaip ir iš atsakovo) būtų per didelė, neprotinga pagal atsakovės galimybes užtikrinant vaikui galimybes visavertiškai vystytis. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė ėmėsi visų jai prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
29. Apeliantė skunde nurodo, kad trečiasis asmuo negalėjo būti skiriamas vaiko laikinu globėju bei vaikui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, kadangi yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Mano, kad teismas nėra saistomas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. A-693, kuriuo nustatyta A. D. laikinoji rūpyba nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. ir paskirtas vaiko laikinuoju rūpintoju A. L. bei nustatyta nepilnamečio vaiko rūpybos vieta rūpintojo gyvenamojoje vietoje.
30. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią nepilnametės A. D. atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl A. D. nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, A. D. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko laikinuoju rūpintoju A. L.(CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis).
31. Teismas nurodė nevertinantis laikinojo rūpintojo A. L. galimybių būti laikinuoju rūpintoju, nes Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo trečiasis asmuo A. L. buvo paskirtas mergaitės laikinuoju rūpintoju, tebegalioja ir atskiro, savarankiško reikalavimo panaikinti laikinąją rūpybą nustatantį teisės aktą atsakovė nepareiškė.
32. Pažymėtina, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) yra nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A-693 nustatė A. D. laikinąją rūpybą nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. ir skyrė vaiko laikinuoju rūpintoju A. L. bei nustatė nepilnamečio vaiko rūpybos vietą rūpintojo gyvenamojoje vietoje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtas įsakymas yra galiojantis, vaikas yra ne kartą išreiškęs norą gyventi su seneliu, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti tenkinti tokį ieškinio reikalavimą.
33. Kadangi apeliantė akcentuoja tai, jog trečiasis asmuo (vaiko senelis) dėl savo amžiaus negalėtų būti skiriamas globėju (rūpintoju), kai vaikui yra daugiau nei 10 metų, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013, yra pasisakęs dėl CK 3.269 straipsnio 7 punkto, numatančio, kad vaiko globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo, sulaukęs šešiasdešimt penkerių metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką, aiškinimo.
34. Minėtoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, jog Lietuvos teisėje nereglamentuota situacija, kai artimasis giminaitis nori globoti vaiką, vyresnį nei dešimties metų, todėl pagal analogiją turi būti vadovaujamasi tarptautiniais dokumentais bei teismų praktika, kuriais siekiama harmonizuoti tam tikrus valstybių teisinio reguliavimo aspektus šeimos teisiniuose santykiuose, pvz., sprendžiant įvaikinimo problemas. 1967 m. Europos Konvencijoje dėl įvaikinimo, 2008 m. peržiūrėtame šios konvencijos variante nenustatyta maksimalios įvaikintojo amžiaus ribos. Byloje S. v. Switzerland (no. 25762/07, 10 June 2010) EŽTT pabrėžė, kad valstybių – Europos Tarybos narių teisinėse sistemose nėra bendro vardiklio dėl galimybės įvaikinti vienam asmeniui, dėl žemesnės ir aukštesnės įvaikintojo amžiaus ribos ar galimo įvaikintojo ir įvaikinamojo amžiaus skirtumo, taip pat akcentavo, jog valstybė turi pasirūpinti, kad įvaikintojais parinkti asmenys galėtų pasiūlyti vaikui visais atžvilgiais labiausiai tinkamus namus, t. y. kai nustatoma, jog egzistuoja vaiko ir šeimos ryšys, ypatingas dėmesys skirtinas vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., šio sprendimo 95 par., taip pat E. P. v. Italy, no. 31127/96, § 62, 16 November 1999; J. v. Norway, 7 August 1996, § 78, Reports 1996-III).
35. Kasacinis teismas pripažino, kad CK 3.269 straipsnio 7 dalyje nereglamentuota situacija, kai siekiama globoti vyresnį nei dešimties vaiką. Be to, seneliai, net ir vyresni nei šešiasdešimt penkerių metų amžiaus, pagal CK 3.135 straipsnį laikytini artimaisiais giminaičiais. Taigi, aiškinant nurodytą teisės normą, artimiesiems giminaičiams (pvz., seneliams) suteikta galimybė įgyvendinti teisę globoti vyresnį nei dešimties metų vaiką. Pastebėtina, kad apeliantė kitų argumentų, kodėl trečiasis asmuo negali būti laikinuoju vaiko rūpintoju nenurodė.
36. Teisėjų kolegija vertina, kad nenustatyta jokių aplinkybių, kliudančių seneliui laikinai pasirūpinti anūke ir pripažįsta, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė laikinai iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo A. D. gyvenamąją vietą su jos laikinuoju rūpintoju A. L., paskyrė jį vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
37. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistu.