Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zacyšiaus dvaras“ prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tekanas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zacyšiaus dvaras“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kauno apygardos teismas, atsakovei procesinius dokumentus įteikus tinkamai (atsakovės direktorei I. A. įteikta 2024 m. kovo 30 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) ir jai per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2024 m. gegužės 2 d. byloje priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 150 000 Eur skolą, 14 545,08 Eur palūkanas, 54 000 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (218 545,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 614 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2024 m. gegužės 6 d. papildomu sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teisme 2024 m. gegužės 21 d. gautas atsakovės UAB „Zacyšiaus dvaras“ prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

5. Nurodo, kad procesiniai dokumentai atsakovei (ir jos vadovui) faktiškai nebuvo įteikti. Nuo 2024 m. kovo 12 d. atsakovės direktoriumi paskirtas E. Š., todėl akivaizdu, jog 2024 m. kovo 30 d. procesiniai dokumentai nebuvo įteikti atsakovės vadovui ar jo šeimos nariui. Negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes atsakovei nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Atsakovės atstovas advokatas 2024 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu suteikti prieigą prie elektroninės bylos, tačiau 2024 m. gegužės 2 d. jau buvo priimtas sprendimas už akių ir atsakovė negalėjo pareikšti prašymo dėl termino pateikti atsiliepimą atnaujinimo. Teismas priteisė 54 000 Eur delspinigius, t. y. po 0,2 proc. nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tai sudaro 73 proc. metinių palūkanų. Toks nustatytas sutartimi delspinigių dydis yra akivaizdžiai neteisingas. Todėl teismas turėjo savo iniciatyva, vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, sumažinti priteistinų delspinigių dydį. Priimant sprendimą už akių atsakovė neturėjo galimybių pareikšti prašymo sumažinti netesybas. Nei ieškovė, nei teismas nieko nepasisakė dėl ieškovės patirtų nuostolių, nors kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Priteistos aiškiai per didelės netesybos teikia pagrindą abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

6. Teismas 2024 m. gegužės 22 d. atsakovės prašymą priėmė.

Prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

9. CPK 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

10. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą. Tačiau teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai.

11. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal suformuotą teismų praktiką, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt.

12. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 13 d. priėmė ieškinį, atsakovei nustatė 15 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei procesiniai dokumentai išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). (tai yra atsakovės Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresas bei pačios atsakovės nurodytas adresas ginčo Paskolos sutartyje), tačiau grąžinti neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismas, siekdamas realiai informuoti apie procesą, gavęs 2024 m. kovo 27 d. duomenis iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis), procesinius dokumentus išsiuntė jame nurodytai atsakovės direktorei I. A. jos gyvenamosios vietos adresu ir dokumentai buvo 2024 m. kovo 30 d. įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių.

14. Kaip nurodo atsakovė, nuo 2024 m. kovo 12 d. atsakovės direktoriumi paskirtas E. Š.. Kaip jau nurodyta, Juridinių asmenų registro 2024 m. kovo 27 d. duomenimis, atsakovės direktore buvo nurodyta I. A., 2024 m. balandžio 12 d. duomenimis - registre E. Š. registruotas direktoriumi tik nuo 2024 m. balandžio 8 d., nors įgaliojimų pradžios data – 2024 m. kovo 12 d.). CK 2.66 straipsnis nustato, kad kai pasikeičia juridinio asmens valdymo organų duomenys, duomenų ir dokumentų teikėjas per 30 dienų nuo pakeitimų padarymo dienos privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus Juridinių asmenų registre. Įstatymai gali nustatyti trumpesnį terminą pateikti dokumentus ir duomenis. Dokumentų ir duomenų pateikimo 5 dienų terminas Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Atkreiptinas dėmesys, kad santykiuose su trečiaisiais asmenimis juridinio asmens vardu gali veikti vadovas, kurio duomenys įregistruoti Juridinių asmenų registre.

15. Taigi, kad pati atsakovė – juridinis asmuo pasirūpino, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus, ir žinodamas apie įstatymo nustatytą duomenų pateikimo Juridinių asmenų registrui pareigą, sąmoningai jos nevykdė. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas – atsakovės 2024 m. balandžio 19 d. raštas dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. e2-817-390/2024 pateiktas ieškovei, 2024 m. balandžio 30 d. pateiktas atsakovės atstovo prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo akivaizdžiai patvirtina faktą, kad atsakovė jau 2024 m. balandžio 19 d. realiai žinojo apie ieškovės pradėtą teisminį procesą.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą; nesant duomenų apie realų informavimą apie pradėtą civilinę bylą, teismas, informavęs asmenį apie pradėtą civilinę bylą CPK 123 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu, turėtų priimti įprastą sprendimą, o ne sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 32 punktas).

17. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad buvo išnaudotos teismui prieinamos protingos priemonės siekiant faktiškai įteikti procesinius dokumentus atsakovei, nebuvo pažeista CPK 123 straipsnyje nustatyta dokumentų įteikimo tvarka, ir atsakovė realiai žinojo apie pradėtą procesą, tačiau per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, buvo pagrindas ir sąlygos priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnis).

18. Prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodo aplinkybes dėl ieškinio dalies – 54 000 Eur delspinigių nepagrįstumo. Teigia, kad šalių sutartos netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, todėl teismas turėjo sumažinti iki protingos sumos, atitinkančios ieškovės patirtus nuostolius, kurių ieškovė byloje neįrodinėjo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

19. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).

20. Byloje nustatyta, kad šalys 2022 m. birželio 8 d. sudarė paskolos sutartį, kuria susitarė dėl sutarties dalyko, t. y. 150 000 Eur paskolos (1.1 p., 2.2 p. ir kt.), nustatytų fiksuotų 13 proc. metinių palūkanų (1.4 p., 2.2 p. ir kt.), jų mokėjimo tvarkos (1.5 p., 2.2 p., 2.3 p. ir kt.), taip pat dėl netesybų - paskolos gavėjui neįvykdžius šios sutarties 1.5 punkte ir /ar 2.2 punkte nurodytų įsipareigojimų, paskolos gavėjas moka paskolos davėjui po 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą palūkanų sumokėjimo ir / ar paskolos sumą grąžinti dieną, delspinigius skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos (2.5 p.).

21. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgą, Teismų praktika Nr. 37).

22. Kasacinis teismas yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis, sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas iš esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Nagrinėjamoje byloje šalys yra privatūs verslo subjektai, o tai reiškia, jog jos geba (turėjo sugebėti) pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas.

23. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, jos 40, 43 punktus). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (CPK 178 straipsnis).

24. Atsakovė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo deklaratyviai nurodo, kad šalių paskolos sutartyje sutartų netesybų dydis yra aiškiai per didelis, tačiau nepateikia jokių jos argumentus pagrindžiančių įrodymų, nenurodo, kad neturi galimybės pateikti naujų įrodymų kartu su prašymu (CPK 178 straipsnis), todėl šie jos teiginiai nagrinėjant pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo vertinti kritiškai ir atmestini.

25. Taigi, nors priimant sprendimą už akių teismas formaliai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau atsakovė nepateikė argumentų ir (ar) įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei nepaneigė teismo sprendime už akių padarytų išvadų.

26. Nagrinėjamu atveju teismui nenustačius CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atsakovės UAB „Zacyšiaus dvaras“ prašymo dėl 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.