- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1485-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24125-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-29824-807/2020 pagal pareiškėjo A. C. skunde dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų suformuluotą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 24 d. gautas pareiškėjo A. C. skundas dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų, kuriame pareiškėjas pateikė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kito stovio, būsenos ir vertės ginčo turtui (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai (duomenys neskelbtini), ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio nuostatas panaikinti visas priverstinio vykdymo veiksmų pasekmes (iškeldinimo, turto perdavimo, turto pakeitimo) iki šio skundo ir šios ir kitų skunde nurodytų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos, ir valstybės lygio ekstremalios situacijos, pandemijos atšaukimo, t. y. panaikinti atliktus pareiškėjo iškeldinimo veiksmus iš ginčo kito stovio, būsenos ir vertės buto, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, iki šios bylos (ir skundo) išnagrinėjimo, bei sustabdyti (atidėti) vykdomųjų bylų Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238 vykdymą iki šio prašymo (skundo) išnagrinėjimo pabaigos. Skunde nurodyta, kad:
1.1. Nuo paskutinio 2020 m. liepos 23 d. prašymo pateikimo dienos buvo priimtos naujos teismų nutartys ir paaiškėjo kitos naujos esminės aplinkybės (jų visuma), kurios dar nebuvo įvertintos priimant sprendimus kitose ginčo bylose, o pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo neteisėtai iškeldintas iš kito stovio, būsenos ir vertės ginčo buto, ir kadangi dar dėl antstolio 2020 m. kovo 10 d. procesinių dokumentų (raginimų) neteisėtumo vis dar nėra priimtas teismo sprendimas (nutartis) ir vis dar nėra paskirtas teisėjas, jis pateikė antstoliui 2020 m. rugpjūčio 16 d. naują prašymą ir naujas teismų nutartis, aplinkybes, argumentus ir motyvus, įrodymus (priedus), tačiau antstolis jo netenkino ir priėmė patvarkymą dėl jo prašymo 2020 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 0042/20/00238 S Reg. Nr. S-42 vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00238. Pareiškėjo A. C. teigimu, antstolis dar 2020 m. kovo 10 d. negalėjo priimti neteisėtų patvarkymų (raginimų), o 2020 m. kovo 14 d. turėjo sustabdyti visų vykdomųjų bylų vykdymą, ir kadangi antstolio patvarkymų raginimai ir pasiūlymai pareiškėjui A. C. geranoriškai įvykdyti neįvykdomą 2020 m. kovo 6 d. teismo išduotą vykdomąjį raštą, nedidinant vykdymo išlaidų, valstybės lygio ekstremalios situacijos, pandemijos metu iš esmės prieštaravo Europos Sąjungos teisei ir Europos Tarybos direktyvoms, Lietuvos Respublikos įstatymams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartims ir jų išaiškinimams, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimams ir Konvencijai, o pareiškėjo pateikti skundai ir prašymai dar nėra išnagrinėti ir dar nėra priimta galutinių sprendimų, visi antstolio patvarkymai turi būti naikintini arba stabdytini, o pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 16 d. prašymas tenkintinas.
Šalies argumentai
1.2. Pareiškėjas A. C. taip pat nurodė, kad antstolis netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą), todėl neteisėtai ir nepagrįstai priėmė 2020 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą, ir todėl neteisėtai ir nepagrįstai jame pažymėjo, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, o ne skolininko prašymas, ir kad CPK 586 straipsnis numato, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus uždrausta. Pareiškėjo A. C. teigimu, jis dabar negalės jokiu galimu būdu užtikrinti turto (buto) stabilumo, nepasikeitimo, jo būsenos ir stovio, bei vertės išlaikymo (užkonservavimo), ir kad kitas ekspertas šiuo atveju (turto pasikeitimo atveju) negalės atlikti būtent tokio stovio, būsenos ir vertės buto pakartotinės ekspertizės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
2.1. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundo dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų pagrįstumo, pažymėjo, kad į klausimą, ar pareiškėjo skundas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareiškėjo pareikšto skundo vertinimas, kuris nereiškia skundo nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
2.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, preliminariai įvertinęs pateiktą pareiškėjo skundą, daro išvadą, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų teigti, jog antstolis Andrius Bublys neteisėtai ir nepagrįstai priėmė 2020 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą Nr. 0042/20/00238S Reg. Nr. S-42. Teismo preliminariu vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė pagrindų, kuriais remiantis antstolis turėjo įpareigoti išieškotoją V. G. užtikrinti ginčo buto stabilumą, nepasikeitimą, dabartinės ginčo buto stovio būsenos ir vertės išlaikymą. Didžioji dalis pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nėra susijusiosios su antstolio Andriaus Bublio 2020 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. 0042/20/00238 S Reg. Nr. S-42, yra abstraktaus pobūdžio ir nesudaro teismui pagrindo teigti, kad skundas yra preliminariai pagrįstas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė pirmosios sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas.
2.3. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, pareiškėjas nurodė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, kadangi neuždraudus atlikti vykdymo veiksmus (perdavimą, iškeldinimą), bei neįpareigojus išieškotojo užtikrinti turto (buto) stabilumo, nepasikeitimo, jo būsenos ir stovio, bei vertės išlaikymo (užkonservavimo), bus sudarytas pagrindas žalai atsirasti ir kitas ekspertas šiuo atveju (turto pasikeitimo atveju) negalės atlikti būtent tokio stovio, būsenos ir vertės buto pakartotinės ekspertizės. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutiko. Teismas preliminariai nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ekspertas negalės atlikti pakartotinės buto ekspertizės. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų bus pažeisti pareiškėjo interesai.
2.4. Be to, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl nėra grėsmės būsimam teismo sprendimo neįvykdymui. Teismas pažymėjo, kad šioje stadijoje sprendžiamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nenagrinėjamas pats skundas iš esmės, todėl teismas tik preliminariai įvertina skundo pagrįstumą, todėl nepasisako dėl visų pareiškėjo argumentų, kurie iš esmės yra skundo nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad antstolio atlikti veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti ir, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašė: i) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir patenkinti jo skundo prašymo reikalavimus: pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones kito stovio, būsenos ir vertės ginčo turtui (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, (duomenys neskelbtini), ir pagal CPK 145 straipsnio nuostatas panaikinti visas priverstinio vykdymo veiksmų pasekmes (iškeldinimo, turto perdavimo, turto pakeitimo) iki šio skundo ir šios ir kitų skunde nurodytų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos, ir valstybės lygio ekstremalios situacijos, pandemijos atšaukimo, t. y. panaikinti atliktus pareiškėjo iškeldinimo veiksmus iš ginčo kito stovio, būsenos ir vertės buto, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, iki šios bylos (ir skundo) išnagrinėjimo, panaikinti 2020 m. rugpjūčio 20 d. antstolio patvarkymą 2020 m. liepos 29 d. Nr. 0042/20/00238 S Reg. Nr. S-42-vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00237 ir pilnai patenkinti pareiškėjo 2020-08-16 prašymą: sustabdyti (atidėti) vykdomųjų bylų (Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238) vykdymą iki šio prašymo (skundo) išnagrinėjimo pabaigos; ii) išaiškinti pareiškėjui arba kreiptis į teismą dėl išaiškinimo, kokiu protingu ir racionaliu būdu pareiškėjas gali tinkamai ir pilnai įvykdyti civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo ir antstolio patvarkymų vykdomojoje byloje įvykdymą, t. y. atstatyti ginčo buto stovį, būseną ir vertę iki 86 procentų statybos baigtumo, t. y. iki buto, kurio baigtumo procentas yra 86 procentai, vidutinė rinkos vertė yra 101 657 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2005 m. rugpjūčio 2 d., kadastro duomenų nustatymo data yra 2005 m. liepos 25 d., adresas yra patikslintas pagal 2011 m. sausio 17 d. adresų registro duomenis (iki 2005 metų buto kito stovio, būsenos ir vertės pagal buto nuotraukas ir planą; iii) atidėti ginčo buto stovio, būsenos ir vertės atstatymą (pakeitimą) iki 86 procentų statybos baigtumo, t. y. iki buto, kurio baigtumo procentas yra 86 procentai, vidutinė rinkos vertė yra 101 657 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2005 m. rugpjūčio 2 d., kadastro duomenų nustatymo data yra 2005 m. liepos 25 d., adresas yra patikslintas pagal 2011 m. sausio 17 d. adresų registro duomenis (iki 2005 metų buto kito stovio, būsenos ir vertės pagal buto nuotraukas ir planą) iki šio prašymo išnagrinėjimo pabaigos, įpareigoti V. G. užtikrinti ginčo buto stabilumą, nepasikeitimą, dabartinės ginčo buto stovio, būsenos ir vertės išlaikymą, t. y. buto vertės nesumažėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą), todėl nepagrįstai su pareiškėjo pozicija nesutiko. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų teigti, jog antstolis Andrius Bublys neteisėtai ir nepagrįstai priėmė 2020 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą Nr. 0042/20/00238 S Reg. Nr. S-42. Pareiškėjas skunde nurodė pakankamai tinkamų aplinkybių ir pateikė pagrįstų pakankamai tinkamų įrodymų, kurie leido teigti, kad antstolis Andrius Bublys neteisėtai ir nepagrįstai priėmė 2020 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą Nr. 0042/20/00238 S Reg. Nr. S-42.
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti nutarimai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimti įsakymai bei epidemiologinė situacija šalyje neleido pareiškėjui išsikelti (iškeldinti) su jam priklausančiu turtu iš ginčo kito stovio, būsenos ir vertės buto, todėl patvarkymas dėl iškeldinimo negalėjo būti vykdomas ir turėjo būti sustabdytas arba atidėtas, tačiau jis buvo neteisėtai įvykdytas, todėl jam įvykus pareiškėjas pateikė naują prašymą. Teismas pagal CPK 278 straipsnį turi pareigą ir teisę išaiškinti neaiškų savo sprendimą, todėl skundžiamas patvarkymas yra naikintinas, o atskirasis skundas tenkintinas.
3.3. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą), todėl nepagrįstai pažymėjo, kad didžioji dalis pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nėra susijusiosios su antstolio Andriaus Bublio 2020 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. 0042/20/00238 S Reg. Nr. S-42. Pareiškėjas tinkamai įrodė, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas, todėl teismo nutartis priimta netinkamai nustačius teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą).
3.4. Teismo sprendimo vykdymas galėjo pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, kadangi neuždraudus atlikti vykdymo veiksmus (perdavimą, iškeldinimą), bei neįpareigojus išieškotojo užtikrinti turto (buto) stabilumo, nepasikeitimo, jo būsenos ir stovio, bei vertės išlaikymo (užkonservavimo), bus sudarytas pagrindas žalai atsirasti ir kitas ekspertas šiuo atveju (turto pasikeitimo atveju) negalės atlikti būtent tokio stovio, būsenos ir vertės buto pakartotinės ekspertizės. Pareiškėjas nurodė pakankamai aplinkybių ir pateikė rašytinius įrodymus, kurie tinkamai pagrindė, kad kitas ekspertas negalės atlikti pakartotinės buto ekspertizės. Dėl šios priežasties buvo pagrindas išvadai, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus pažeisti pareiškėjo interesai, nes priešingu atveju (ženkliai pasikeitus (pagerėjus arba pablogėjus) ginčo buto stoviui, būsenai ir vertei) nebus kaip užtikrinti skundo reikalavimų patenkinimo, t. y. teismo galimas palankus sprendimas negalės būti įgyvendintas.
3.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai turėjo išnagrinėti visus pateiktus argumentus ir prašymus byloje, nes tik apeliacinio teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo pateiktą argumentą, tačiau jo pateikti argumentai ir prašymai nutartyje (didžioji jų dalis, ypač apie vykdomojo dokumento neįvykdomumą, realų ginčo buto neatitikimą jo aprašymui Nekilnojamojo turto pažymėjime, ypatingą situaciją šalyje ir pasaulyje) nebuvo nagrinėjami.
3.6. Atsižvelgiant į pasaulyje ir Lietuvos Respublikoje susiklosčiusią potencialiai pavojingą visuomenės saugumui ir sveikatai situaciją bei realiai kylančią riziką asmens gyvybei, teismas, vykdydamas pozityviąją valstybės pareigą, įtvirtintą Konvencijos 2 straipsnyje, privalėjo imtis visų prevencinių operatyvinių priemonių, būtinų asmenims apsaugoti, todėl išdėstytų aplinkybių kontekste teismas privalėjo skubiai sustabdyti vykdomąją bylą iki oficialiai bus paskelbta pandemijos ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje pabaiga, todėl pareiškėjo skundo prašymai buvo skubiai tenkintini, nes esanti būtinybė riboti asmenų kontaktus dėl pandemijos. Europos Sąjungos ir Tarptautinė teisė reikalavo vykdomųjų bylų sustabdymo.
3.7. Pareiškėjas galimu būdu jau negalėjo užtikrinti turto (buto) stabilumo, nepasikeitimo, jo būsenos ir stovio bei vertės išlaikymo (užkonservavimo), ir kitas ekspertas šiuo atveju (turto pasikeitimo atveju) negalės atlikti būtent tokio stovio, būsenos ir vertės buto pakartotinės ekspertizės civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020, nes nekilnojamojo turto registro išrašas ir užginčytos nuosavybės teisės visiškai neatitinka realybės (tikrovės). Realus butas, (duomenys neskelbtini), yra kito 2015, 2018, 2020 m. stovio, būsenos ir vertės, ir jokiu būdu nuosavybės teise nepriklauso pirkėjui, todėl pareiškėjui priklauso kito (ne 2005 metų) 2015, 2018, 2020 m. stovio, būsenos ir vertės ginčijamas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes gali patvirtinti arba paneigti tik teismo paskirtas kitas nekilnojamojo turto ekspertas, be to, tokias naujas aplinkybes apie Nekilnojamojo turto išrašo visišką neatitikimą realybei jau patvirtino ir teismo paskirtas nekilnojamojo turto ekspertas akte civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 (2020 m. liepos 9 d.) ekspertizės aktas Nr. 20-07-09KK). Pirkėjo interesas yra priešingas, nes pirkėjas suinteresuotas kaip galima greičiau iškeldinti jį ir negrįžtamai sumažinti (pakeisti) buto vertę dar iki kitoje byloje Nr. e2-1223-864/2020 paskirtos pakartotinės ekspertizės atlikimo momento, todėl skundo prašymas turėjo būti patenkintas, nes turėjo būti užtikrintas ginčo buto stabilumas, nepasikeitimas, jo būsenos ir stovio bei vertės išlaikymas (užkonservavimas).
3.8. Pirkėjas, įsigijęs nuosavybėn 86 procentų baigtumo butą, nors butas jau yra visiškai įrengtas ir jo baigtumas sudaro 100 procentų, nepagrįstai praturtėjo pareiškėjo sąskaita, o pareiškėjas patyrė labai didelius nuostolius dėl jo atliktų investicijų į ginčo butą, nes visos investicijos ir pagerinimai, kaip baldai ir buitinė technika, kurie buvo užsakyti, pagaminti ir nupirkti pagal buto išplanavimą, yra neatsiejama ginčo buto ir jo vertės dalis, kuri priklauso pareiškėjui (o ne pirkėjui). Kadangi pareiškėjas jau buvo prievartiniu būdu neteisėtai iškeldintas iš kito stovio, būsenos ir vertės buto, todėl jis jau negalėjo galimu būdu užtikrinti dabartinio buto stabilumo, nepasikeitimo iki naujo prašymo išnagrinėjimo pabaigos ir papildomos ar pakartotinės ekspertizės atlikimo.
3.9. Kituose teisiniuose procesuose priimti procesiniai sprendimai turi esminę prejudicinę galią šioje bylose (ypač civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018), nes pareiškėjo iškeldinimas iš kito stovio, būsenos ir vertės buto yra išvestinis iš turto pardavimo, iš varžytinių akto ir neteisėtos paskolos sutarties sąlygų taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
6. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu
7. Pareiškėjas su paduotu atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties teikė naują įrodymą – susirgimo Lietuvoje (grafiką).
8. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
9. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamu nauju įrodymu, sprendžia, kad aptartas įrodymas nesusijęs su sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (ne)pagrįstumo, (ne)teisėtumo, todėl prie atskirojo skundo medžiagos neprijungtinas. Aptartame dokumente nurodytas sergančiųjų COVID-19 skaičius Lietuvoje, o konkretus sergančiųjų asmenų skaičius neturi įtakos vertinant atskirojo skundo argumentus.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui
11. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad jis skundžia antstolio Andriaus Bublio 2020 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą dėl A. C. prašymo. Iš šio patvarkymo matyti, kad:
11.1. Antstolio Andriaus Bublio kontoroje 2020 m. kovo 9 d. buvo priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. išduoti vykdomieji raštai Nr. e2-15076-816/2018 iškeldinti atsakovus A. C. ir J. C. iš ieškovui V. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalių automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl 475 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. C. išieškotojo V. G. naudai.
11.2. 2020 m. kovo 10 d. antstolio Andriaus Bublio kontoroje buvo užvestos dvi vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0042/20/00237 dėl A. C. iškeldinimo ir vykdomoji byla Nr. 0042/20/00238 dėl 475 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. C. išieškotojo V. G. naudai.
11.3. 2020 m. kovo 10 d. A. C. buvo išsiųstas raginimas per trisdešimt dienų nuo raginimo gavimo išsikelti iš gyvenamųjų patalpų ir (duomenys neskelbtini) dalių automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), ir susimokėti vykdymo išlaidas ir raginimas per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 475 Eur bylinėjimosi išlaidas ir vykdymo išlaidas. Raginimai įteikti 2020 m. kovo 17 d.
11.4. 2020 m. rugpjūčio 17 d. antstolio Andriaus Bublio kontoroje buvo gautas A. C. prašymas įpareigoti V. G. užtikrinti ginčo būto stabilumą, nepasikeitimą, dabartinės ginčo buto stovio būsenos ir vertės išlaikymą, t. y. ginčo buto stovio, būsenos ir vertės nesumažėjimą ir sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą iki šio prašymo išnagrinėjimo pabaigos.
11.5. Antstolis Andrius Bublys atsisakė tenkinti A. C. prašymą, kadangi antstoliui Andriui Bubliui nėra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl įpareigojimo V. G. užtikrinti ginčo buto stabilumą, nepasikeitimą, dabartinės ginčo buto stovio, būsenos ir vertės išlaikymą, t. y. ginčo buto stovio, būsenos ir vertės nesumažėjimą.
12. Pareiškėjas pateikto skundo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones.
13. CPK 510 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio (aptariamu atveju skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (skundo) faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (aptariamu atveju skundo) reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).
14. Apylinkės teismas sprendė, jog pareiškėjo skundo reikalavimai preliminariai nepagrįsti. Pasisakant dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygos jau minėta, kad: pirma, skundu yra skundžiamas antstolio Andriaus Bublio 2020-08-20 patvarkymas, kuriuo netenkintas A. C. prašymas įpareigoti V. G. užtikrinti ginčo būto stabilumą, nepasikeitimą, dabartinės ginčo buto stovio būsenos ir vertės išlaikymą; antra, CPK 613 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu; trečia, preliminariai vertinant skundžiamą antstolio patvarkymą bei pareiškėjo skundo argumentus nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjo skundas yra tikėtinai pagrįstas, tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog dėl skundžiamo patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės bus pasisakyta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Ištyręs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų laikyti tikėtinai pagrįstu, taip pat, kad didžioji dalis pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nėra susijusiosios su antstolio Andriaus Bublio 2020 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. 0042/20/00238 S Reg. Nr. S-42, yra abstraktaus pobūdžio.
15. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019, nutarties 13 punktas).
16. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pažymėtina, kad pareiškėjas, norėdamas sustabdyti visus antstolio atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus, turi įrodyti aplinkybes, kurios sukeltų grėsmę pareiškėjo palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad: pirma, pareiškėjas skundu skundžia tik antstolio 2020-08-20 patvarkymą, kuriuo netenkintas A. C. prašymas įpareigoti V. G. užtikrinti ginčo būto stabilumą, nepasikeitimą, dabartinės ginčo buto stovio būsenos ir vertės išlaikymą; antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net skundo patenkinimas priverstinio vykdymo veiksmams teisinių padarinių neturėtų; trečia, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad aptariamu atveju grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra; ketvirta, vertinant skundžiamo patvarkymo turinį visų vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238 sustabdymas būtų nei racionalus, nei galimas pagal įstatymą. Negalima taikyti laikinosios apsaugos tokiems reikalavimams užtikrinti, kurie nėra reiškiami ir (ar) vykdymo procesui (ir ypač antstoliui, kurio veiksmai skundžiami) nesukelia konkrečių teisinių padarinių.
17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad taip pat preliminariai nenustatyta, jog antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių (nei teisinių, nei faktinių), kurios pagrįstų pareiškėjo prašymą įpareigoti V. G. užtikrinti ginčo buto stabilumą, nepasikeitimą, dabartinės ginčo buto stovio būsenos ir vertės išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo išdėstytos aplinkybės ir argumentai nepakankami spręsti, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, pareiškėjui atsiras nuostoliai ar pareiškėjas patirs žalos. Pati priverstinio vykdymo esmė suponuoja tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai, neišvengiamai patirs neigiamų turtinių padarinių ir kitų nepatogumų.
18. Pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia ir dėl COVID-19 valstybėje, pasaulyje paskelbta ekstremalia situacija, pandemija, karantinu. Šie pareiškėjo nurodyti argumentai nesusiję su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku, prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir yra teisiškai nereikšmingi. Teismas konstatuoja, kad apeliantas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo (CPK 144, 178 straipsniai).
19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (nebus galimybės atlikti pakartotinės ekspertizės; kituose teisiniuose procesuose priimti procesiniai sprendimai turi esminę prejudicinę galią šioje byloje ir pan.) skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
20. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad: pirma, apeliacinio proceso esmė – skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas; antra, šios apeliacijos objektas – tik nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas; trečia, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK reguliuojamam civiliniam procesui būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą; ribotos apeliacijos aspektas įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (apeliacinio skundo argumentai) bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis); byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tai yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, nutarties 27–28 punktai). Dėl išdėstytų aplinkybių, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirajame skunde suformuluotų prašymų.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.