Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės UAB „Miesto alėja“ ieškinio atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „Miesto alėja“ ieškinys atsakovei D. V., kuriuo prašoma teismo priteisti iš atsakovės 257,00 Eur skolos bei 364,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardinti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisinės gynybos. Tačiau, kaip minėta, teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 str. 12 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-138/2011).

Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nustatyta, kad atsakovės gyvenamoji vieta, nurodyta ieškinyje, yra adresu Artojų g. 15-14, Marijampolė. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu. Tai reiškia, jog, remiantis bendrojo teritorinio teismingumo taisykle, ieškinys turėtų būti reiškiamas Marijampolės rajono apylinkės teisme, tačiau ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė Kauno apylinkės teisme, remiantis CPK 30 str. 9 d. dalyje nustatytomis alternatyvaus teismingumo taisyklėmis.

Dėl alternatyvaus teismingumo pagal CPK 30 str. 9 d. pažymėtina, kad CPK 30 str. 9 d. nurodyta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Minėta taisyklė alternatyvųjį teismingumą sieja su specifiniu ieškinio dalyku – galiojančios sutarties norma, apibrėžiančia sutarties įvykdymo vietą, todėl pats ieškinio dalykas ir lemia alternatyvųjį teismingumą. Taigi ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys pagal sutarties laisvės principą sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad materialinio teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių – lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. CK 6.52 str. 1 d. nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (žr., pvz.: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-871-115/2009). Sandorio įvykdymo vietą apsprendžia aiškus šalių susitarimas, kuris nedviprasmiškai turi būti įtvirtintas tiesiogiai sutartyje. Pažymėtina, kad ieškovė teismui nepateikė sutarties, kurioje būtų aiškiai nurodyta jos įvykdymo vieta. Teismingumas ieškovo pasirinkimu galimas, kai sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos (CPK 30 str. 9 d.). Kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nėra aiškiai aptarta, o tik, remiantis kitomis sutarties nuostatomis ar teisės aktų reikalavimais, yra numanoma, CPK 30 str. 9 d. norma negali būti taikoma, nes toks plečiamasis procesinės teisės normos aiškinimas išplėstų jos taikymo ribas iki taikymo visais atvejais, kada tarp šalių egzistuoja prievoliniai santykiai sutarčių pagrindu ir tokiu būdu iš esmės būtų paneigta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, numatyta CPK 29 str. Tuo tarpu tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialiosios normos (išimtys iš bendrųjų taisyklių) negali būti aiškinamos plečiamai ar taikomos pagal analogiją, t. y. atitinkama specialioji taisyklė (norma) taikoma tik tam atvejui, kuris atitinka šios normos dispoziciją, tuo tarpu visais kitais atvejais taikomos bendrosios taisyklės, šiuo atveju – bendrosios teritorinį bylų teismingumą apibrėžiančios normos (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1379-230/2015). Kadangi ieškovė teismui nepateikė sutarties, kurioje būtų konkrečiai nurodyta jos įvykdymo vieta, taikyti CPK 30 str. 9 d., nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus ieškinio faktinį pagrindą bei pareikštus ieškinio reikalavimus, sprendžiant dėl teismingumo, nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 30 straipsnio 9 dalies nuostatas, todėl ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 2 p., 290-291 str., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės UAB „Miesto alėja“ ieškinį, pareikštą atsakovei D. V..

Išaiškinti ieškovei, kad ji su ieškiniu turi teisę kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti ieškovei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.