- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-871-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Hekon“
- Ieškovas
- V. D.
- Advokatai
- Marius Tamošiūnas, Laura Čereška
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-871-115/2009
Teisėja Gitana Butrimaitė Procesinio sprendimo kategorija; 35.4; 35.5; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. spalio 2d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. ir atsakovo UAB „Hekon“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-631/2009 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui UAB „Hekon“ dėl prievolės įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2 158 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008-06-28 oficialioje Accor viešbučių interneto svetainėje pateikė du išankstinius apgyvendinimo paslaugų užsakymus (rezervacijas) viešbutyje „Novotel Vilnius“, priklausančiame atsakovui, kurių viena kainavo 250 € (863 Lt), o kita – 375 € (1295 Lt). Visų paslaugų kaina sudaro 2 158 Lt. Tokiu būdu, atsakovui atsiuntus ieškovo rezervacijos patvirtinimą, tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Tačiau vėliau tą pačią dieną ieškovas abi rezervacijas atšaukė. Nors atsakovas atšaukimą patvirtino, dėl ko sutartis nutraukta abiejų šalių susitarimu, iš ieškovo sąskaitos vis tiek buvo nurašyti 2 158 Lt. Atsakovas nepagrįstai įgijo ieškovo lėšas, jas grąžinti atsisako, nors tai 2008-11-06 nutarimu rekomendavo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Teismų praktikoje pripažįstama, kad specialios normos, reglamentuojančios paslaugų sutartį, leidžia klientui ir vienašališkai ją nutraukti, o paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo. Netesybų ir nuostolių taisyklės paslaugų sutarčiai netaikomos. Atsakovas nepateikė ieškovui jokių reikalavimų dėl kainos dalies proporcingos suteiktoms paslaugoms ir kitų protingų išlaidų.
Atsakovas UAB „Hekon“ nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad tarp šalių susiklostė ne paslaugų teikimo, o nuomos teisiniai santykiai, nes viešbučių veiklą Civilinis kodeksas reglamentuoja kaip specialią gyvenamųjų patalpų nuomos rūšį. Ieškovas galėjo pasirinkti kokiomis sąlygomis atlikti rezervaciją – pirkti „lankstų“ arba „nelankstų“ paketą, kuris yra 20 % pigesnis. Pastarojo atveju mokėjimas atliekamas iš karto, užsakymas nekeičiamas ir neatšaukiamas, o pranešimas apie rezervacijos atšaukimą yra tik informacinio pobūdžio ir nesukelia jokių pasekmių. Tokiu būdu viešbutis užsitikrina užimtumą. Protingas vartotojas negali tikėtis, kad už mažesnę kainą gaus tą patį produktą. Prisijungus prie nuorodos rezervaciją atšaukti, yra parodoma, kad pinigai negrąžinami. Apie tai informuojama ir patvirtinus rezervacijos atšaukimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Hekon“ 1 500 Lt nepagrįstai įgytų lėšų ieškovo V. D. naudai; penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 500 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-01-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Iš atsakovo UAB „Hekon“ priteisė 395,32 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. D. naudai. Iš ieškovo V. D. priteisė 750 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Hekon” naudai. Iš atsakovo UAB „Hekon“ teismas priteisė 8,20 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad LR CK 6.626 straipsnyje nėra normų, detalizuojančių viešbučių ir jų klientų santykius, atsiskaitymų tarp jų tvarką, šalių teises ir pareigas, jų atsakomybę. Apsigyvenimui viešbučio apartamentuose nėra sudaroma rašytinė sutartis, kaip numato LR CK 6.579 str., viešbutyje apsigyvenęs asmuo neturi pareigos mokėti už kambariui teikiamas komunalines paslaugas (LR CK 6.584 str.), klientas neprivalo įspėti prieš mėnesį apie sutarties nutraukimą (LR CK 6.609). Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, susijusius su tarp šalių susiklosčiusių santykių vertinimu kaip nuomos santykių. Teismas nurodė, kad tarp asmens, kuris apgyvendinamas viešbutyje (kliento) ir viešbučio (paslaugų teikėjo) susiklosto atlygintinų paslaugų teikimo santykiai. Apgyvendinimas yra viena iš turizmo paslaugos dalių (LR CK 6.747 str. 2 d.), todėl klientui ir viešbučiui sudarant sutartį dėl apgyvendinimo viešbutyje, tarp jų atsiranda atlygintinų paslaugų teikimo santykiai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad rezervaciją galima atšaukti tokiu pat būdu kaip ir ją atlikti – interneto svetainėje, tačiau nelanksčios rezervacijos atveju klientas, atšaukdamas rezervaciją, prisiima pasirinktą riziką – iš anksto sumokėti pinigai (o šios rezervacijos atveju apmokėjimas yra išankstinis) jam negrąžinami. Atsakovas patvirtino rezervacijos atšaukimą, ir nors teismas sutiko su jo argumentu, kad šis patvirtinimas buvo tik informacinio pobūdžio, tačiau pripažino, jog vadovaujantis LR CK 6.721 str. 1 d., ieškovas turėjo teisę nutraukti su atsakovu sudarytą apgyvendinimo viešbutyje sutartį ir ši sutartis buvo nutraukta. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento prioriteto interesų principo (CK 6.718 str.), įpareigojančio paslaugų teikėją veikti sąžiningai ir protingai. Remiantis LR CK 6.721 str. 1 d., klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui tik kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms ir atlyginti protingas išlaidas, kurių paslaugų teikėjas padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento. Ieškovui vienašališkai nutraukus su atsakovu sudarytą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, atsakovui apgyvendinimo viešbutyje paslaugų nesuteikus, o ieškovui jomis nepasinaudojus, tiesioginių atsakovo nuostolių dydžio neįrodžius, teismas laikė, jog atsakovas nepagrįstai įgijo už paslaugas sutartą sumą – 2 160 Lt. Išnykus pagrindui, dėl kurio ieškovas turėjo sumokėti atsakovui už paslaugas, tačiau atsakovui nevykdant pareigos grąžinti įgytas lėšas, ieškovas patyrė 2 160 Lt nuostolių (LR CK 6.249 str.). LR CK 6.251 str. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. LR CK 6.248 str. numato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Sąlygas, numatančias, kad rezervacija neatšaukiama, ieškovas pasirinko laisva valia, todėl teismas padarė išvadą, kad toks sutarties variantas atitiko ieškovo poreikius. Ieškovas suprato, jog atšaukus rezervaciją pinigai jam nebus grąžinti. Kad ieškovas buvo tinkamai informuotas ir rezervuodamas viešbučio kambarius sutiko su jų rezervavimo sąlygomis, 2008-11-06 nutarime pripažino ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Todėl esant tokioms aplinkybėms, teismas laikė nustatytu, kad nuostolius ieškovas patyrė iš dalies dėl savo kaltės. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteisiamą sumą teismas sumažino iki 1 500 Lt nes, teismo vertinimu, iki 30 % už paslaugas mokamos kainos yra protingas negrąžinamo mokesčio už kambarių rezervaciją dydis. Ieškinį patenkinus iš dalies, patenkintų reikalavimų apimtimi ieškovo naudai iš atsakovo teismas priteisė prašomas penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2009-01-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6. 37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas V. D. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta ieškovo V. D. ieškinį atmesti, pakeisti ir ieškovo V. D. reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Hekon“ V. D. naudai (likusius) 658 litus ir visas bylinėjimosi išlaidas, tenkinti. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikė civilinės atsakomybės ir nuostolių mažinimo institutą. Ieškovui 2008 m. birželio 28 d. nutraukus sutartį, akivaizdu, jog atsakovas 2008 m. liepos 20 d. be teisinio pagrindo iš ieškovo nuskaitė 2158 Lt. Pirmosios instancijos teismui priimtame sprendime nustačius šią faktinę aplinkybę bei konstatavus, jog atsakovas nepagrįstai įgijo 2158 litus ir praturtėjo ieškovo sąskaita, ši suma yra priteistina ieškovui ne LR CK 6.251 straipsnio pagrindu, o būtent LR CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą turėjo taikyti restituciją - t.y. atsakovas privalo grąžinti viską, ką yra gavęs iš ieškovo. Nuostolių mažinimas pagal LR CK 6.248 straipsnį būtu galimas, tik tuo atveju, jeigu ginčo šalys savo pažeistas teises gintų civilinės atsakomybės pagalba. Akivaizdu, jog civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kuriuo ginčo šalys šioje byloje apskritai nesirėmė, neįrodinėjo civilinės atsakomybės buvimo elementų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, žalos), nors tai yra privaloma (LR CK 6.245-6.249 str.).
Atsakovas UAB „Hekon“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - sprendimą dalyje, kurioje ieškovo reikalavimas patenkintas 70 % panaikinti ir ieškinį visiškai atmesti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kas nulėmė klaidingą atsakovo atsakomybės kvalifikavimą ir įvertinimą. Atsakovo nuomone, tarp šalių iš esmės susiklostė ne atlygintinų paslaugų teikimo, o nuomos teisiniai santykiai, todėl jiems taikytinos bendrosios nuomos ir ypatingos CK XXXI skyriaus penkto skirsnio nuostatos. Viešbučio kambario nuomos sutartis buvo sudaryta naudojant nuotolines ryšio priemones, t.y. įforminant užsakymą per viešbučio interneto svetainę. Atsižvelgiant į tai, tarp šalių susiklostę santykiai patenka į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB, dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis taikymo sritį, kuri Lietuvos Respublikoje yra įgyvendinta LR CK 6.366 str. Direktyva siekiama Europos Sąjungos mastu apsaugoti vartotojo interesus sudarant sandorius nuotoliniu būdu. Siekiant šio tikslo Direktyva yra suteikta teisė vartotojui atsisakyti sutarties dėl paslaugų teikimo, sudarytos nuotoliniu būdu, ir ši vartotojo teisė neturi būti varžoma jokiais papildomais įpareigojimais ir įmokomis. Tačiau Direktyvos 3 str. 2 d. (atitinkamai ir CK 6.366 str. 3 d. 4 p.) numato išimtis, kurioms Direktyvos 6 str., reglamentuojantis vartotojo teisę atsisakyti sutarties, netaikomas. Viešbutis, rezervavęs kambarį ieškovui, prarado galimybę rezervuoti jį kitam klientui, kuris galimai tikrino viešbučio užimtumą tuo metu, kai ieškovas buvo rezervavęs kambarį. Įgyvendinant aukščiau nurodytą išimtį yra plačiai paplitusi praktika, pagal kurią sutartis dėl apgyvendinimo viešbutyje, gali būti kliento nutraukiama tik sutartyje numatytomis sąlygomis, t.y. esant įprastai rezervacijai - sumokant sutarties administravimo bei sutarties nutraukimo mokesčius; esant rezervacijai „nelanksčiais“ (ang. Flex-), „taupiais“ (vok. Spartarif) tarifais - sumokėtos sumos negrąžinamos. Šios bylos atveju šalių sudaryta sutartis numatė, jog rezervacija neatšaukiama, o sumokėtos sumos negrąžinamos, todėl ieškinys turėtų būti atmestas pilna apimtimi. Ieškovas pripažino, jog nebuvo pakankamai rūpestingas, pasirinkdamas neatšaukiamą rezervaciją, todėl jam pačiam tenka visa su tuo susijusi rizika. Pirmosios instancijos teismo nustatyta kaltės ir rizikos paskirstymo proporcija 30 : 70 yra nepagrįsta nei įstatymais, nei suformuota teismų praktika.
Atsiliepimas
Ieškovas V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo UAB „Hekon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo dalyje, kuria ieškovo V. D. ieškinys buvo tenkintas, atmesti. Ieškovas nurodo, kad atsakovo argumentas, jog tarp šalių susiklostė ne atlygintinų paslaugu teikimo, o nuomos teisiniai santykiai yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas mano, kad 2008 m. birželio 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta kambario rezervacijos sutartis yra paslaugų teikimo sutartis. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir konstatavo, jog klientui ir viešbučiui sudarant sutartį dėl apgyvendinimo viešbutyje, tarp jų atsiranda atlygintinų paslaugų teikimo santykiai. Atsakovo nurodomas argumentas, jog dėl CK 6.366 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB reglamentavimo ieškovas negali nutraukti 2008 m. birželio 28 d. su atsakovu dėl apgyvendinimo nuotoliniu būdu sudarytos sutarties taip pat yra visiškai nepagrįstas. Direktyvos 14 straipsnis nustato, jog valstybės narės, siekdamos geriau apsaugoti vartotojus, gali įvesti ir taikyti griežtesnes nuostatas šia direktyva reglamentuojamai sričiai. LR CK 6.721 straipsnio 1 dalis būtent ir įtvirtina griežtesnes nuostatas, nustatant, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Tokiu būdu atsakovo argumentas dėl Direktyvos 3 straipsnio 2 dalis taikymo laikytinas visiškai nepagrįstu.
Atsakovas UAB „Hekon“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą patenkinti. Atsakovas mano, kad tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas, klaidingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kas ir nulėmė klaidingą atsakovo atsakomybės įvertinimą. Nurodo, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/7/EB, kuri įgyvendinta LR CK 6.366 str., apgyvendinimo sutartys yra išskiriamos iš daugelio kitų su vartotojais sudaromų sutarčių, kurias vartotojas gali nutraukti nesant svarbių priežasčių be jokių pasekmių. Taip paaiškinamas Direktyvos tikslas - apsaugoti sąžiningą verslo subjektą, teikiantį apgyvendinimo paslaugas nuo nesąžiningų vartotojų veiksmų, nes dėl apgyvendinimo verslo specifikos, kuomet yra rezervuojami konkretūs kambariai nustatytą datą, viešbutis netenka galimybės išnuomoti tą kambarį kitiems interesantams. Be to, priimdamas užsakymą viešbutis patiria užsakymo administravimo kaštus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovo atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dėl nepilnai patenkinto ieškinio, o atsakovas reikalauja panaikinti ir tą sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui visą reikalaujamą sumą.
Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje kilo dėl šalių tarpusavio teisinių santykių, kurie atsirado ieškovui V. D. 2008-06-28 internetu pateikus ir tą pačią dieną atšaukus du išankstinius apgyvendinimo paslaugų ušsakymus atsakovui UAB“Hekon“ priklausančiame viešbutyje „Novotel Vilnius“, dėl ko atsakovas nuo ieškovo sąskaitos nusirašė 2158Lt ir nesutinka šios sumos grąžinti. Tam, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, esminę reikšmę turi teisingas šalių teisinių santykių kvalifikavimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą sutarčių aiškinimo praktiką, sutartys aiškinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji šalių valia; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Bivainis“ v. A. B. firma ,,Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Via Unica“ v. UAB ,,Interselas“, UAB ,,Hansa lizingas“, Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. Kadžienė, bylos Nr. 3K-3-107/2009).
Teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir sutinka su sprendime nurodytais argumentais, kad tarp šalių kilusiems santykiams (išankstinis kambarių viešbutyje užsakymas(rezervavimas) laikino apgyvendinimo tikslu) turi būti taikomos normos, kurios numatytos LR CK XXXV skyriuje ir reglamentuoja atlygintinų paslaugų teikimą. Tuo tarpu atsakovo argumentai dėl gyvenamųjų patalpų nuomos santykių atmestini. Šių santykių negali patvirtinti ir viešbučiams skirtos normos, esančios CK XXXI skyriuje, kadangi viešbučiai teikia laikino apgyvendinimo paslaugas, nesudarydami patalpų nuomos sutarčių, kuriose būtų susitarta su nuomos sutarčiai sudaryti reikalingų sąlygų (dėl nuomos konkrečios patalpos, nuomos, komunalinių patarnavimų, kitų mokesčių, jų mokėjimo ir kitų sąlygų).
Šioje byloje viešbučio kambario nuomos sutartis yra sudaryta naudojant nuotolines ryšio priemones, t.y. įforminant užsakymą per viešbučio interneto svetainę. Pažymėtina, kad tarp šalių susiklostę santykiai patenka į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB, dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis taikymo sritį. Direktyvos 6 str. yra suteikta teisė vartotojui atsisakyti sutarties dėl paslaugų teikimo, sudarytos nuotoliniu būdu, ir ši vartotojo teisė neturi būti varžoma jokiais papildomais įpareigojimais ir įmokomis. Direktyvos 3 str. 2 d. numato išimtis apgyvendinimo paslaugoms. Tuo pagrindu atsakovas teigia, kad ieškovas negali nutraukti sutarties ir praranda teisę susigrąžinti visą sutartos paslaugos kainą, kadangi viešbutis, rezervavęs kambarį, prarado galimybę rezervuoti jį kitam klientui, kuris galimai tikrino viešbučio užimtumą tuo metu, kai ieškovas buvo rezervavęs kambarį. Atsakovas mano, kad įgyvendinant aukščiau nurodytą išimtį yra plačiai paplitusi praktika, pagal kurią sutartis dėl apgyvendinimo viešbutyje, gali būti kliento nutraukiama tik sutartyje numatytomis sąlygomis, t.y. esant įprastai rezervacijai - sumokant sutarties administravimo bei sutarties nutraukimo mokesčius; esant rezervacijai „nelanksčiais“ (ang. Flex-), „taupiais“ (vok. Spartarif) tarifais - sumokėtos sumos negrąžinamos. Šios bylos atveju šalių sudaryta sutartis numatė, jog rezervacija neatšaukiama, o sumokėtos sumos negrąžinamos, todėl ieškinys turėtų būti atmestas pilna apimtimi. Tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad Direktyvos 14 straipsnis nustato, jog valstybės narės, siekdamos geriau apsaugoti vartotojus, gali įvesti ir taikyti griežtesnes nuostatas šia direktyva reglamentuojamai sričiai. Tuo tarpu LR CK 6.721 straipsnio 1 dalis būtent ir įtvirtina griežtesnes nuostatas, nustatant, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Tai rodo, kad ir nuotolinio ryšio priemonėmis sudarytose sutartyje visais atvejais turi būti numatytas apgyvendinimo paslaugų atšaukimas ir sutarties nutraukimas, nepriklausomai nuo taikomų nuolaidų ar pasirinkto užsakymo varianto. Nutraukus sutartį, klientas privalo sumokėti kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, ką numato įstatymas(CK 6.721str.1d.). Todėl kolegija sprendžia, kad esamoje situacijoje yra pagrindas ex officio (teismo iniciatyva) konstatuoti niekinėmis atsakovo nurodytas klientui paslaugos pardavimo sąlygas (b.l. 42), o būtent, „kad, jei paslaugos yra suteiktos iš anksto arba iš anksto numatytam laikotarpiui, klientas neturi teisės atšaukti rezervacijos; iš anksto apmokėtos rezervacijos negali būti panaikintos arba pakeistos, o sumokėta suma negrąžinama“, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms(CK 1.78str.4d., 1.80str.1d.).
Be to, kolegija mano, kad sutartyje numatyta sąlyga, jog atšaukus kambario užsakymą visais atvejais yra negrąžinama pilna suma, kuri gaunama ir suteikus apgyvendinimo paslaugas, aiškiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų (CK 1.5str.). Todėl ieškovo pažeistos teisės turi būti ginamos ir šio įstatymo pagrindu, nes jis sutartį su atsakovu nutraukė tą pačią dieną, t.y. sutarties sudarymo dieną ir terminas per kurį sutartis buvo nutraukta negali būti laikomas neprotingu, nes pagal sutartį vienas rezervuotas kambarys turėjo būti apgyvendintas po 2, o kitas po 10 dienų.
Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo turėtus realius nuostolius, administravimo ar kitas išlaidas, kurias CK 6.721str.1d. pagrindu turėtų atlyginti ieškovas, nutraukęs sutartį dėl apgyvendinimo paslaugos suteikimo. Tuo tarpu kiti nuostoliai gali būti atlyginami tik esant visoms sąlygoms, numatytoms įstatymu (CK 6.245-6.249str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad atsakovas UAB“Hekon“ turi grąžinti ieškovui visą sutartyje nustatytą paslaugos kainą, kadangi apgyvendinimo paslaugos suteiktos nebuvo. Tuo tarpu nusirašydamas svetimas lėšas pagal teismo pripažintas niekines sutarties sąlygas, atsakovas nepagrįstai praturtėjo, nes neįrodė tiesioginių nuostolių, susijusių su sutarties nutraukimu, kuriuos turėtų atlyginti ieškovas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas keistinas, tenkinant ieškovo apeliacinį skundą (CPK 326 str.1d.3p.).
Vadovaujantis CPK 93, 98 str. atsakovas taip pat privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patvirtintas rašytiniais įrodymais (b.l. 8, 25, 81, 105). Apeliacinėje teismo instancijoje ieškovui priteistinos žyminio mokesčio išlaidos skaičiuotinos nuo 658Lt sumos (CPK 80str.), o permokėtas žyminis mokestis gali būti grąžinamas CPK 87str. numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-83-631/2009 pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB“Hekon“ 2158,0Lt ieškovui V. D. nepagrįstai įgytų lėšų, o taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-01-06) iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo UAB “Hekon“ 564,80Lt ieškovui V. D. bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 8,20Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų“.
Priteisti iš atsakovo UAB “Hekon“ 19,74Lt ieškovui V. D. žyminio mokesčio išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje, o taip pat valstybei 8,50Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.