Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Č. ir S. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2705-828/2024 pagal pareiškėjų R. Č. ir S. Č. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotiems asmenims UAB „Baltic Agro“, PayRay Bank, UAB, Panevėžio kredito unijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka. Mano, kad atskirasis skundas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-2705-828/2024 panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų R. Č. ir S. Č. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, neištaisius pareiškimo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

20. Apeliantai pateikė papildomus įrodymus – Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro 2023 m. spalio 5 d. patvirtintą Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą, notarinio registro Nr. 9542; UAB „Baltic Agro“ 2023 m. spalio 17 d. Motyvuotus prieštaravimus; Panevėžio kredito unijos 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. 348; S. Č. technikos sąrašą; traktorių, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), javų kombaino, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) traktoriaus puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimus; traktoriaus priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros taloną; 2024 m. sausio 15 d. Sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių; ūkininko S. Č. ūkio 2023 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą, Balansą bei 2023 m. Ilgalaikio turto sąrašą; (duomenys neskelbtini) Santuokos liudijimą Nr. 250449.

21. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantų teikiami įrodymai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jie galėjo būti teikiami šiam teismui. Apeliantai nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Be to, dalis įrodymų (Santuokos liudijimas, traktorių, javų kombaino, puspriekabės, priekabos, transporto priemonės registracijos liudijimai, 2024 m. sausio 15 d. Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, S. Č. ūkio Pelno (nuostolių) ataskaita, Balansas ir Ilgalaikio turto sąrašas) jau yra pateikti byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliantų pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti pareiškimo priedų originalus arba patvirtintas jų kopijas bei tinkamą jų egzempliorių skaičių; suinteresuotais asmenimis nurodyti kreditorius; pateikti visus duomenis apie į ūkininko S. Č. ūkio sudėtį įeinančius daiktus, jų vertę, skolas, jų pasidalinimą pagal kiekvieną objektą; pateikti įrodymus, kad pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl jų santuokos nutraukimo, apie kreditorių pateiktus prieštaravimus; nurodyti, kad pareiškėjai nesutinka į juos atsižvelgti bei pagal juos pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas; pagrįsti savo šį nesutikimą su kreditorių prieštaravimais. Pareiškėjai, šalindami nustatytus trūkumus, pateikė patikslintą pareiškimą, jame suinteresuotais asmenimis nurodę kreditorius UAB „Baltic Agro“, PayRay Bank, UAB, Panevėžio kredito uniją ir su patikslintu pareiškimu papildomai pateikę ūkininko S. Č. ūkio 2023 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą, Balansą ir 2023 m. Ilgalaikio turto sąrašą bei Sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktą patikslintą pareiškimą ir su juo pateiktus priedus, konstatavo, kad pareiškėjai pareiškimo trūkumų nepašalino, kadangi nepateikė tam tikrų pareiškimo priedų originalų ar patvirtintų jų kopijų; nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjų skolas (prievoles), taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl jų santuokos nutraukimo, kad kreditoriai pateikė prieštaravimus; nenurodė į ūkininko ūkio sudėtį įeinančių daiktų (konkrečiai žemės ūkio technikos) sąrašo, jų vertės.

26. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė, arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai, 443 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu, trukdo pradėti procesą.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjams terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodė įpareigojimą pateikti visus duomenis ir įrodymus apie į ūkininko S. Č. ūkio sudėtį įeinančius daiktus, jų vertę, nurodyti, kaip pareiškėjai pasidalina ūkininko ūkį pagal kiekvieną objektą. Apeliantai su šiuo įpareigojimu nesutinka, nurodydami, jog jie ūkininko ūkį dalijasi kaip vientisą turtinį vienetą, jo neskaidant. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, šiuos apeliantų argumentus laiko iš dalies pagrįstais.

29. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – ir ŪŪĮ) 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ar kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.38 straipsnyje nuodyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Aiškinant sąvoką „kitas turtas“, pasitelktinas CK 1.97 straipsnis, kuriame kaip civilinių teisių objektai pripažįstami ne tik daiktai, bet ir vertybiniai popieriai, pinigai, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai ir pan. CK 1.110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisių objektu gali būti įmonė, kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma; pagal to paties straipsnio 2 dalį turtinis kompleksas, kaip civilinių teisių objektas – tai bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma. CK 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kompleksiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021; 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023).

30. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, aiškinančia, kad ūkininko ūkis laikytinas turtiniu vienetu, galinčiu būti nuosavybės teisės objektu, taip pat įvertinus tai, jog pareiškėjai S. Č. vardu registruotą ūkininko ūkį dalijasi bendru susitarimu, jo neišskaidydami į atskirus turtinius elementus, o kaip turtinį vienetą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo reikalavimas, pateikti visus duomenis ir įrodymus apie į ūkininko ūkio sudėtį įeinančius daiktus, jų vertę, nurodyti kiekvieno į ūkininko ūkį įeinančio objekto pasidalinimą, pradinėje bylos iškėlimo stadijoje, kai yra sprendžiamas tik pareiškimo priėmimo klausimas, yra nepagrįstas.

31. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CK 3.51 straipsnis numato, jog santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Pagal CK 3.51 straipsnio 3 dalies nuostatas, įsigaliojusias nuo 2023 m. sausio 1 d., kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi, bendro ūkio nebeveda ir gyvena skyrium nuo 2011 m. Taigi, atsižvelgus į tai, kad sutuoktiniai daugiau nei metus laiko netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalimi, jų santuoka bendru sutikimu turi būti nutraukiama notarine tvarka. Pareiškėjai pareiškime tik deklaratyviai buvo nurodę, jog į notaro biurą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu kreipėsi, tačiau, gavus kreditorių pretenzijas, notarė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtino. Nors pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškimo trūkumus, buvo įpareigojęs pareiškėjus pateikti įrodymus, kad jie kreipėsi į notarą dėl santuokos nutraukimo, duomenis apie kreditorių pateiktus prieštaravimus ir pan., tačiau pareiškėjai, šalindami trūkumus, šių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė.

33. Pažymėtina, jog CK 3.54³ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, jog jeigu kreditoriai pateikia savo prieštaravimus, į kuriuos sutuoktiniai nesutinka atsižvelgti ir pagal juos pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, notaras sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtina ir sutuoktiniai turi teisę dėl santuokos nutraukimo kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai patys nurodė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakoregavo, atsižvelgę į kreditorių atsiliepimuose nurodytas pretenzijas. Jokių duomenų, kurie leistų spręsti priešingai, šalindami trūkumus, pareiškėjai pirmosios instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, nepateikus pirmosios instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų kreipimąsi į notarą dėl santuokos nutraukimo, gautas kreditorių pretenzijas, nesutikimą su jomis, kas sudarytų pagrindą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu kreiptis į teismą CK 3.54³ straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai pareiškimo trūkumų nepašalino ir pareiškimą laikė nepaduotu bei grąžino pareiškėjams.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą, išskyrus Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau ir NĮ) 20² straipsnio 3 pastraipoje nustatytus atvejus, kai notarui draudžiama atlikti įstatymų nustatytas funkcijas dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau suteikė taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, taip pat NĮ 33 straipsnio 1 pastraipoje nustatytus atvejus. Kreipimosi dėl santuokos nutraukimo į notarą tvarka reglamentuota CK 3.54¹ straipsnyje.

35. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą ir santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo ypatumus, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų R. Č. ir S. Č. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.