Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-186-796/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-18
Bylos Nr.: e2A-186-796/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
Atsakovas: asociacijos Klaipėdos, E. L.
Ieškovas: V. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-186-796/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00796-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.2.4.4; 3.2.6.12.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. (V. S.) patikslintą ieškinį atsakovams E. L. ir asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui dėl savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. S., išvadą teikiančios institucijos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, valstybės biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. S. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą E. L. ir asociaciją Klaipėdos zoologijos sodą per 14 dienų laikotarpį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje uždengti voljerus, kur maitinami žvėrys mėsos produktais, nuo paukščių.

2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovas E. L. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo vienasmenis vadovas, o ieškovas yra atsakovui priklausančio šio žemės sklypo kaimynas. Atsakovui E. L. priklausančiame žemės sklype vykdoma zoologijos sodo veikla, laikoma apie 200 laukinių gyvūnų. Atsakovas dalija maistą visoje jam priklausančio žemės sklypo teritorijoje, dėl to varnos ir kiti paukščiai išnešioja maistą už atsakovo žemės sklypo ribų ir užteršia ieškovo žemės sklypo teritoriją kaulais bei plunksnomis. Išmėtytus kaulus ieškovo sode bando ėsti ir ieškovo laikomi šunys, kaulai gadina gyvūnų žarnyną, todėl ieškovas priverstas kreiptis į veterinarą. Ieškovas nurodė, kad ne kartą bandė su atsakovu geruoju išspręsti susidariusią situaciją, tačiau esama padėtis nepakito.

Atsiliepimas

3. Atsakovas E. L. procesiniuose dokumentuose prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškinys yra pareikštas ne tam atsakovui – E. L., nes jokios veiklos jis savo žemės sklype nevykdo, gyvūnų nelaiko. Nurodytoje vietoje gyvūnus laiko ir zoologijos sodo veiklą vykdo asociacija Klaipėdos zoologijos sodas. Taip pat teigė, jog atsakovai nėra atsakingi už laukinių paukščių, kurie nėra laikomi zoologijos sode, tokių kaip varnos, elgesį. Nurodė, kad visi gyvūnai zoologijos sode yra laikomi pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. Gyvūnai maitinami specialiai tam skirtose vietose, kurios visos yra dengtos, todėl varnos ten negali patekti. Gamtos tyrimų centras ne kartą yra tikrinęs voljerų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir visą laiką nustatė, kad jie yra tinkami ir atitinka jiems keliamus reikalavimus. Jokie teisės aktai neleidžia kelti griežtesnių reikalavimų nei numatyti taisyklėse. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtent iš zoologijos sodo teritorijos, o ne iš kur nors kitur į ieškovo sklypą yra nešamos įvairios maisto atliekos, kadangi jos gali būti atneštos ir iš netoliese esančio sąvartyno. Nurodė, kad tokių kaulų, kaip pateiktose nuotraukose, varnos panešti negali, o smulkių kaulų zoologijos sodas liūtams ir tigrams neduoda, nes jie yra gyvūnams kenksmingi. Liūtai ir tigrai maitinasi tik mėsa ir kaulų neėda, juos apgraužia ir palieka, po to jie yra surenkami. Zoologijos sode neuždengti tinklu yra tik 6 didieji liūtų ir tigrų narvai, kuriuos uždengti tinklu techniškai yra labai sudėtinga ir brangu dėl jų dydžio. Visi kiti plėšrūnų narvai yra uždengti, todėl varnos į juos negali patekti. Ieškovo pateiktose nuotraukose nurodyti kaulai negali būti atnešti iš zoologijos sodo.

4. Trečiasis asmuo J. S. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, jog visiškai palaiko ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, jog ieškovui ir jai priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra nuolat užteršiamas paukščių nešamu maistu iš atsakovo žemės sklypo. Teritorija yra nuolat prišiukšlinta kaulais ir plunksnomis, todėl atrodo netvarkingai, o jiems reikia ten gyventi. Bandė spręsti situaciją geruoju, tačiau padėtis nesikeičia.

5. Byloje išvadą teikianti institucija Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir VMVT) pateikė išvadas ir nurodė, kad asociacija Klaipėdos zoologijos sodas, kurios pirmininkas yra atsakovas, turi zoologijos sodo statusą. Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje (aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose) sąlygas ir priežiūros reikalavimus nustato Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 (toliau – ir Taisyklės). Reikalavimai nenurodo pareigos laukinių gyvūnų laikytojams laikyti liūtus ir tigrus uždaro tipo voljeruose su dengtu ar tinklo stogu. Tačiau gyvūnų laikytojai yra įpareigoti nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Be to, įstatymas leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojui numato pareigą užtikrinti, kad į voljerus nepatektų laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai, kitu atveju Aplinkos apsaugos agentūra gali priimti sprendimą uždrausti į zoologijos sodą ar jo dalį įleisti lankytojus.

6. Byloje išvadą teikianti institucija Aplinkos apsaugos agentūra pateiktose išvadose, be kita ko, nurodė, kad leidimas vykdyti zoologijos sodo veiklą išduotas asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui. Visas leidimo išdavimo procesas truko dvejus metus (nuo 2012 m. sausio 29 d. iki 2014 m. sausio 3 d.). Aplinkos apsaugos agentūra per minėtą laikotarpį kelis kartus vertino asociacijos laikomų laukinių gyvūnų teisėto įsigijimo dokumentus, galiausiai Aplinkos apsaugos agentūra raštu Nr. (6)-A4-4159 asociacijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Klaipėdos RAAD) 2013 m. lapkričio 12 d. pateikė asociacijoje laikomų laukinių gyvūnų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų įvertinimą. Atlikus patikrinimo procedūrą, Aplinkos apsaugos agentūra 2014 m. sausio 3 d. asociacijai (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), esančiai (duomenys neskelbtini), išdavė Leidimą Nr. 4 su papildomais nurodymais. Nurodė, kad asociacijai 2010 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos RAAD išdavė leidimą Nr. G47-12 laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Taip pat nurodė nustatytus voljerų, kuriose laikomi žvėrys, reikalavimus. Pažymėjo, kad pagal teisės aktų nuostatas ginčo vietovėje varninių paukščių populiacijos negalima reguliuoti medžioklės būdu.

7. Byloje išvadą teikianti institucija Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) pateikė išvadą, joje nurodė, kad AAD kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja gyvūnijos bei kitus gamtos išteklius, todėl AAD pavesta vykdyti zoologijos sodų veiklos priežiūrą. Nelaisvėje laikant gyvūnus laikymo patalpos turi tenkinti visus gyvūnų poreikius. Gyvūnai turi būti laikomi, šeriami ir girdomi užtikrinant, kad zoologijos sode esantys gyvūnai neištrūktų iš aptvarų, voljerų, kitų statinių ir įrenginių, kad į šiuo aptvarus, voljerus, kitus statinius ir įrenginius nepatektų laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai, reikalaujama, kad visi zoologijos sode esantys voljerai ar kitos patalpos būtų įrengti taip, kad į juos negalėtų patekti bet kokie laisvėje gyvenantys paukščiai, įskaitant tigrų, liūtų, vilkų narvus. Įstatymų leidėjas išimtinai orientuojasi į nelaisvėje laikomo gyvūno gerovę, gyvūno apsaugą bei kuo natūralesnės aplinkos gyvūnui sukūrimą. Aplinkybė, kad atskridusi varna galbūt nugvelbia kažkiek maisto iš zoologijos sode laikomo vilko ar tigro, AAD manymu, žalos nedaro – nekelia gyvūnui didelės grėsmės ar pavojaus, jog nuo atskrendančios varnos reikėtų saugoti vilką ar tigrą, o atskridusiam paukščiui sudaroma galimybė netrukdomai pasitraukti. Užtikrinti, kad į voljerą nepatektų jokie paukščiai, yra labai sudėtinga ar net praktiškai neįmanoma net ir uždengus jį tinklu. Gyvūno laikytojas nuo plėšriųjų paukščių saugosi įvairiais būdais – tinklais, garso signalais ar pan., tačiau šiomis priemonėmis saugomas pats gyvūnas, o ne jo maistas. Tikėtina, kad uždengus prašomus voljerus varnų populiacija toje vietovėje nesumažės ir varnos toliau skris į ieškovo sklypą, tik galbūt ieškoti kitokio laimikio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atsakovui E. L. atmetė; ieškinį atsakovei asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui tenkino ir įpareigojo atsakovę asociaciją Klaipėdos zoologijos sodą per 6 mėnesių laikotarpį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje uždengti voljerus, kur maitinami plėšrūs gyvūnai mėsos produktais, nuo paukščių ir įpareigojo atsakovę asociaciją Klaipėdos zoologijos sodą per 14 dienų laikotarpį plėšriems gyvūnams skirtą maistą ir maisto likučius pradėti laikyti uždengtose šiukšliadėžėse bei uždengtuose konteineriuose; priteisė iš atsakovės valstybei 56,04 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo sprendimo motyvai:

8.1. Teismas nustatė, kad leidimas įkurti zoologijos sodą išduotas asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui. Gyvūnų laikytoja taip pat yra asociacija Klaipėdos zoologijos sodas. Duomenų, kad atsakovui E. L. nuosavybės teise priklauso laikomi gyvūnai ar zoologinė kolekcija zoologijos sode, nėra. Teismas padarė išvadą, kad E. L. nėra tinkamas atsakovas byloje, todėl ieškinį dėl jo atmetė.

8.2. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. e2A-618-524/2022 priimtoje 2022 m. spalio 3 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo – tai patvirtina ir ieškovas apeliaciniame skunde, kad atsakovas elgėsi teisėtai ir byloje nėra įrodymų dėl specializuotų teisės aktų pažeidimo. Esminis ieškovo reikalavimas – įpareigoti atsakovę nesudaryti sąlygų paukščiams iš zoologijos sodo teritorijos išnešioti gyvūnų maisto likučius į aplinkines teritorijas, įskaitant ieškovo žemės sklypą. Kaip konstatavo Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. e2A-618-524/2022 priimtoje 2022 m. spalio 3 d. nutartyje, šios bylos kontekste remtis vien įrodymais, kad atsakovė asociacija zoologijos sode laikomus gyvūnus maitina tinkamai, ir atmesti ieškinį nėra teisinio pagrindo. Labiau tikėtina, jog zoologijos sodo veiklą vykdanti asociacija Klaipėdos zoologijos sodas ir maitindama zoologijos sode laikomus gyvūnus sudarė sąlygas varnoms didesniais kiekiais maisto likučius išnešioti į aplinkines teritorijas, t. y. atsakovė sudarė sąlygas, dėl kurių, be kita ko, ieškovo žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį yra pasunkėjęs.

8.3. Pažymėta, kad teismas, bandydamas proporcingai suderinti abiejų šalių interesus, bandydamas nustatyti, ar kitomis priemonėmis (pvz., leidžiant garsinius signalus, statant paukščius atbaidančius manekenus ar imituojant plėšriuosius paukščius ir kt.) įmanoma apginti ieškovo teises, savo iniciatyva kreipėsi į Lietuvos zoologijos sodą, esantį Kaune, prašydamas suteikti informacijos / pasidalyti gerąja praktika. Buvo gautas atsakymas, jog, siekiant apsaugoti Lietuvos zoologijos sodo teritoriją nuo laukinių paukščių, pirminė apsauga yra fiziniai barjerai (tvoros, tinklai, stogas); sanitarija ir tinkamas sandėliavimas bei kietųjų atliekų pašalinimas yra svarbūs kenkėjų kontrolės aspektai, ir pateikta kita informacija. Taip pat teismo posėdyje buvo apklaustas ornitologas J. M.. Teismas pažymėjo, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo užfiksuota, jog zoologijos sodo teritorijoje yra pastatytos tik trys atbaidymo priemonės, t. y. du manekenai ir viena balta transporto priemonė. Tačiau minėtos atbaidymo priemonės pastatytos prie vandens telkinių. Prie neuždengtų voljerų, kur gyvena liūtai, tigrai, vilkai, jokių atbaidymo priemonių nėra įrengta. Klaipėdos apygardos teismas daugiau nei prieš metus laiko nurodė pabandyti šalims ieškoti būdų ieškovo pažeistoms teisėms apginti, pvz., baidyti kranklius, leidžiant garsinius signalus, statant paukščius atbaidančius manekenus ar imituojant plėšriuosius paukščius. Teismas pažymėjo, jog E. L. nurodė, kad buvo parsivežęs šūvio patranką iš žuvininkystės ūkio, tačiau efektas tęsėsi pusantro mėnesio, krankliai kaip sėdėjo ieškovo sklype, taip ir sėdi. Liudytojas A. D. nurodė, jog asmeniškai statė kažkokius įrenginius paukščiams baidyti, bet tai nieko nepadėjo. Teismas įvertino, kad tiek atsakovės pusė, tiek ieškovo pusė ėmėsi veiksmų krankliams baidyti, tačiau poveikis buvo trumpalaikis ir problemos neišsprendė.

8.4. Teismas pažymėjo, kad būtent gyvūnų laikytojai yra įpareigoti nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, užtikrinti, kad į aptvarus, voljerus, kitus statinius ir įrenginius nepatektų laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai, reikalaujama, kad visi zoologijos sode esantys voljerai ar kitos patalpos būtų įrengti taip, kad į juos negalėtų patekti bet kokie laisvėje gyvenantys paukščiai, įskaitant tigrų, liūtų, vilkų narvus. Byloje nustatyta, kad ieškovo teisės yra pažeidžiamos dėl to, kad krankliams yra prieinamas maistas zoologijos sodo teritorijoje. Kaip nurodė Lietuvos zoologijos sodas, fiziniai barjerai yra labiausiai efektyvūs, varnoms nėra galimybių patekti į uždengtus voljerus, šiukšliadėžes, konteinerius. Atsakovė byloje teigė, jog voljerų uždengimas iš viršaus yra technologiškai sudėtingas ir labai brangus procesas, tai atsakovei kainuotų apie 200 000 Eur – 300 000 Eur. Teismas ragino atsakovę į bylą pateikti tokius įrodymus, tačiau jokių rašytinių įrodymų į bylą nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas negali padaryti išvados, kad voljerų uždengimas iš viršaus yra technologiškai sudėtingas ir labai brangus procesas ir kad toks įpareigojimas yra neproporcingas ginant ieškovo teises ir interesus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei neuždengus plėšriųjų gyvūnų voljerų, krankliams ir toliau bus prieinamas maisto šaltinis, dėl to ir toliau bus pažeidžiamos ieškovo teisės.

8.5. Pažymėta, kad nors teismo posėdžių metų atsakovės pusė teigė, jog visi konteineriai zoologijos sodo teritorijoje yra laikomi uždaryti, tačiau išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo užfiksuota, kad konteineriai, kuriuose sandėliuojamos iš voljerų surinktos maisto likučių atliekos, nėra uždengti, supjaustytas gabalais maistas paliktas lauke kibiruose, laikomas lauke prekybiniame vežimėlyje. Ieškovas papildomai prašė įpareigoti atsakovę užtikrinti, kad plėšriems gyvūnams skirtas maistas, maisto atliekos būtų laikomas uždengtuose konteineriuose. Teismas vertino, jog kadangi atviras maisto, maisto atliekų laikymas zoologijos sodo teritorijoje sudaro sąlygas paukščiams pagrobti maistą ir išsinešti jį į ieškovo teritoriją, yra pagrindas įpareigoti atsakovę maistą ir maisto likučius laikyti uždengtose šiukšliadėžėse, konteineriuose.

8.6. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys dėl atsakovės asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, papildomai įpareigojant atsakovę plėšriems gyvūnams skirtą maistą ir maisto likučius laikyti uždengtose šiukšliadėžėse, konteineriuose. Teismas, vertindamas ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę uždengti voljerus, kur maitinami žvėrys mėsos produktais, nuo paukščių per 14 dienų laikotarpį, įvertino aplinkybę, jog voljerai, kuriuos reikia uždengti, yra pakankamai dideli, juose laikomi plėšrūs žvėrys – tigrai, liūtai, vilkai, todėl reikia itin tiksliai suplanuoti visas konstrukcijas, rasti asmenis, kurie atliks tokį darbą, dėl to atsakovei suteiktas 6 mėnesių terminas šiam įpareigojimui įvykdyti. Įpareigojimą plėšriems gyvūnams skirtą maistą ir maisto likučius laikyti uždengtose šiukšliadėžėse, konteineriuose atsakovė įpareigota įvykdyti per 14 dienų laikotarpį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė asociacija Klaipėdos zoologijos sodas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; priteisti iš ieškovo Klaipėdos zoologijos sodui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

9.1. Teismas nenustatė, kad asociacija Klaipėdos zoologijos sodas pažeidžia ieškovo teisę naudotis savo sklypu, o nustatė, kad ieškovui naudotis sklypu trukdo varniniai paukščiai, konkrečiai – šalia gyvenantys krankliai. Apeliantės teigimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovė pažeidžia jo teisę naudotis sklypu be užteršimo dėl kranklių maitinimosi. Krankliai yra laukiniai paukščiai, jų atsakovė nekontroliuoja, jie priklauso valstybei, todėl, nustačius, kad ieškovo sklypą užteršia krankliai, ieškovas ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo turi reikšti ne Klaipėdos zoologijos sodui, o valstybei, kaip šių paukščių savininkei. Byloje ne tik neįrodyta, kad apeliantė pažeidė ieškovo teises naudotis sklypu, tačiau buvo nustatyta, kad apeliantės elgesys vykdant savo veiklą visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nė vienas iš atsakovų nėra atsakingi už laukinių paukščių, kurie nėra laikomi zoologijos sode, elgesį.

9.2. Asociacija Klaipėdos zoologijos sodas įsteigta ir pradėjo vykdyti zoologijos sodo veiklą toje vietoje, kur ir vykdo dabar, nuo 2001 m. balandžio 2 d. Ieškovas su sutuoktine žemės sklypą įsigijo tik 2006 m. (duomenys neskelbtini), o namą pradėjo statyti 2006 m., jį pasistatė 2009 m. ir įregistravo 2012 m. (duomenys neskelbtini). Apeliantės vertinimu, ieškovas žinojo ir suprato, kur ruošiasi gyventi ir kokios rizikos jo laukia, kai nusprendė įsikurti šalia zoologijos sodo. Laukinių paukščių sukontroliuoti neįmanoma. Krankliai maistą nešasi į vietas, kur jiems yra rami aplinka ir netrukdoma būti ir maitintis, todėl ieškovas visų pirma pats turėtų pasirūpinti, kad jo teritorijoje krankliams būtų sudarytos nepalankios sąlygos maitintis, t. y. sudaromos jiems neramios ir nesaugios aplinkos sąlygos juos nuolat trikdant.

9.3. Apeliantė nurodo, kad visi byloje apklausti specialistai nurodė, jog jei tam tikroje teritorijoje krankliams bus sudarytos nesaugios sąlygos maisto vartojimui, jie nesineš maisto ir jo neles toje vietoje, tai reiškia, kad ir neterš nesuvartotais maisto likučiais. Teismas nesvarstė šių aplinkybių, kaip geriausiai pašalinančių ieškovo sklypo užteršimo galimybes, o tik apsiribojo liudytojo A. D. parodymais, kurie buvo duoti prieš beveik dvejus metus, kad jis vieną kartą bandė baidyti kranklius, tačiau nepasiekė reikalingo efekto. Apeliantės teigimu, į bylą pateikti įrodymai, o būtent nuotraukos apie rastus maisto likučius ir plunksnas bei jų kiekius paneigia tokius A. D. teiginius ir patvirtina, kad kranklių baidymas duoda teigiamus rezultatus. Ieškovas nepateikė byloje įrodymų, kad jis nuolat bandė trikdyti ramybę krankliams savo sklype, tačiau tai nedavė reikiamo efekto.

9.4. Apeliantės teigimu, tai, kad ramybės krankliams trikdymas tam tikroje teritorijoje duoda puikius rezultatus dėl jų nesimaitinimo toje teritorijoje ir jos neteršimo, patvirtina specialisto V. Z. atvejis ir aplinkybė, kad jie nesimaitina Klaipėdos zoologijos sodo teritorijoje. Teismas nustatė, kad pačioje Klaipėdos zoologijos sodo teritorijoje yra pastatytos kranklių baidyklės, krankliai nebūna Klaipėdos zoologijos sodo teritorijoje, kadangi ten juos nuolat trikdo tiek baidyklės, tiek nuolatinis asmenų judėjimas, o sėdi medžiuose ieškovo sklypo pusėje, kur niekas jų netrikdo ir iš ten nebaido.

9.5. Zoologijos sode gyvūnai laikomi ir maitinami laikantis Taisyklių specialiai tam skirtose vietose. Paprastai gyvūnai maistą ėda ten, kur jis jiems patiekiamas – maitinimo vietose, jos visos yra dengtos, todėl negalima įpareigoti daryti to, kas jau egzistuoja. Zoologijos sode beveik visi narvai yra dengti, o nedengti tinklu yra tik 6 didieji liūtų ir tigrų narvai bei vilkų narvai, juos uždengti tinklu techniškai yra labai sudėtinga ir brangu dėl jų dydžio. Visi kiti plėšrūnų narvai yra dengti, todėl varnos į juos negali patekti. Tokių smulkių kaulų, kaip parodyti nuotraukose, zoologijos sodas liūtams, tigrams ir vilkams neduoda, nes jie yra gyvūnams kenksmingi. Tokie kaulai yra galbūt pavogti nuo mažesnių plėšrūnų, kurių voljerai yra dengti, tai tik patvirtina aplinkybę, kad voljerų uždengimas neapsaugo nuo kranklių vykdomų maisto vagysčių. Gamtos tyrimų centras ne kartą yra tikrinęs voljerų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir visą laiką nustatė, kad jie yra tinkami ir atitinka jiems keliamus reikalavimus. Teismo įpareigojimas uždengti plėšrūnų voljerus nuo paukščių yra nepagrįstas ir neteisėtas reikalavimų gyvūnų laikymo vietoms sugriežtinimas, kuris netgi kenksmingas zoologijos sodo veiklai ir kenkia jame laikomiems gyvūnams.

9.6. Apeliantė pažymi, kad Klaipėdos zoologijos sodas laukinius gyvūnus – tigrus, liūtus ir leopardus – maitina šėryklose (uždaruose narvuose), nors, AAD tvirtinimu, reikalavimo aptvaruose turėti šėryklas nėra, tai yra gyvūnų laikytojo sprendimas. Tigrai, liūtai, leopardai yra maitinami šėryklose, t. y. jau uždarose patalpose, ir tik vilkai yra šeriami atvirame voljere. Vilkų šėrimas atvirame voljere nėra teisės aktų pažeidimas, priešingai, tokiu šėrimo būdu yra įgyvendinamas teisės aktų reikalavimas laukinių gyvūnų laikytojui užtikrinti kuo artimesnes gyvenimo sąlygas gyvūno rūšiai, kokios yra natūralioje aplinkoje. VMVT nepateikė duomenų, kad atsakovė zoologijos sode laikomus gyvūnus maitina netinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė gyvūnus maitina netinkamai. Šių aplinkybių ieškovas neginčija.

9.7. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė teršia aplinką. Kad atsakovė, vykdydama zoologijos sodo veiklą, neteršia aplinkos, patvirtino ir kontrolę vykdantis AAD. Todėl teiginiai, kad Klaipėdos zoologijos sodas teršia aplinką, yra nepagrįsti, tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nurodo, kad ieškovas turi imtis priemonių, jog varnos nesilankytų jo sklype, jas baidyti ar kitaip atpratinti nuo jų noro skristi į sklypą, pasitarus su AAD.

9.8. Teismas atmetė teiginius, kad didžiųjų plėšrūnų voljerų uždengimas yra techniškai labai sudėtingas ir brangus, tik dėl to, kad atsakovė nepateikė apskaičiavimų sąmatos, kiek tokie darbai kainuoja ir kaip juos įgyvendinti. Apeliantės teigimu, jau vien faktas, kad nė vienas rangovas neapsiėmė parengti tokio dokumento, patvirtina, jog tai yra labai sudėtinga ir brangu. Apeliantės vertinimu, teismas pats savo iniciatyva privalo gauti įrodymus apie tai, kad jo nustatomas įpareigojimas yra įgyvendinamas ir ekonomiškai pagrįstas. Teismas, nustatydamas įpareigojimus dėl voljerų uždengimo, net nesiaiškino, nerinko duomenų ir netyrė, ar tai įmanoma įvykdyti, kaip tai įmanoma įvykdyti, kokie to yra kaštai. Teismas ne tik pats nerinko tokių įrodymų, bet jų nepareikalavo ir iš ieškovo, kuris ir turėjo pateikti įrodymus, kad toks jo reikalavimas įvykdomas tiek techniškai, tiek ekonomiškai, tačiau reikalavo iš apeliantės pateikti įrodymus, kaip tai yra įgyvendinama ir kiek tai kainuoja, taip pažeisdamas įrodinėjimo taisykles ir ieškovo įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantei.

9.9. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nusprendė apsigyventi šalia zoologijos sodo, todėl turėjo įvertinti, kokios grėsmės ir nepatogumai jam gali kilti. V. Z. paaiškino, kad krankliai šiose apylinkėse laikėsi dar iki zoologijos sodo įkūrimo ir po zoologijos sodo įkūrimo jų kolonija nepadidėjo. Kiekvienas asmuo, nuspręsdamas įsikurti toje vietoje, kur lankosi krankliai, turi įsivertinti galimus nepatogumus ir nuspręsti dėl būdų, kaip nuo jų apsisaugoti, ir kaip tai padaryti savo, o ne kitų asmenų sąskaita.

9.10. Net jei minėtus voljerus būtų galima padaryti dengtus iš techninės pusės ir tai būtų ekonomiškai pagrįsta, to neįmanoma įgyvendinti per teismo nustatytą 6 mėn. terminą, ypač žiemą, kai tokių darbų atlikimas yra negalimas dėl oro sąlygų. Apeliantė dėl maisto, skirto plėšrūnams, laikymo pažymi, kad šis maistas yra laikomas uždarose saugyklose, o šiukšliadėžėse nelaikomas, nes tai yra šalutiniai gyvūniniai produktai, jų laikymą kontroliuoja VMVT ir nėra nustačiusi jokių jų laikymo pažeidimų. Tai reiškia, kad ne tik nebuvo pagrindo nustatyti įpareigojimus apeliantei dėl maisto laikymo, bet teismas neturi teisės to daryti, nes tai yra VMVT kompetencija.

9.11. Apeliantė pažymi, kad teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstas. Pažymi, kad nors teismas motyvuojamojoje dalyje pasisakė, jog ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo, tačiau jų nepriteisė rezoliucinėje dalyje ir dėl to jokių pataisymų nepadarė per visą apeliacijai skirtą laiką. Apeliantė nurodo, kad net vertinant, jog ginčijamas sprendimas yra pagrįstas, ieškovui būtų buvę galima priteisti tik 1/2 dalį jo išlaidų iš asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo, nes jo reikalavimas E. L. buvo atmestas, tai reiškia, kad patenkinta tik 1/2 dalis ieškinio reikalavimų. Atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir į valstybės biudžetą priteistinos sumos: visiškai atmetus ieškinį, jos priteistinos iš ieškovo, o ne iš atsakovės (pagal sprendimą net neaišku, kurios atsakovės), o palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškinio reikalavimų nepakeistą, 1/2 dalis šių išlaidų turėtų būti priteista iš ieškovo, o tik kita 1/2 dalis iš asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1. Ieškovas pažymi, kad 2023 m. liepos 31 d. Lietuvos zoologijos sodas pateikė pirmosios instancijos teismui informaciją apie Lietuvos zoologijos sodo gerąją praktiką bei Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos rekomendacijas. Ši informacija patvirtina, kad teismas teisingai pripažino apeliantę atsakinga už maisto, naudojamo zoologijos sode gyvūnams maitinti, prieinamumą varnoms ir kitiems paukščiams ir įpareigojo apeliantę per 6 mėnesių laikotarpį žemės sklypo teritorijoje uždengti voljerus, kur maitinami plėšrūs gyvūnai mėsos produktais, nuo paukščių ir įpareigojo apeliantę per 14 dienų laikotarpį plėšriems gyvūnams skirtą maistą ir maisto likučius pradėti laikyti uždengtose šiukšliadėžėse bei uždengtuose konteineriuose.

Šalies argumentai

10.2. Ieškovas, remdamasis Laukinės gyvūnijos įstatymu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsniu, CK 6.263 straipsnio l dalimi, teigia, kad jis pagrįstai kreipėsi į teismą dėl savo teisių pažeidimo; jis pateikė į bylą įrodymus apie jo žemės sklypo teritorijoje aptiktus maisto likučius, kuriuos paukščiai atneša iš apeliantės zoologijos sodo.

10.3. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl sąmatų ar apskaičiavimų sudarymo. Šiose bylose nėra numatytas teismo aktyvumas besibylinėjančios šalies naudai rinkti įrodymus dėl techninės dokumentacijos parengimo bei apmokėjimo, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

10.4. Ieškovo manymu, teismas tinkamai taikė CPK nuostatas paskirstant bylinėjimosi išlaidas.

10.5. Ieškovas nesutinka su apeliantės dėstomais argumentais, kadangi, ieškovo vertinimu, pakartotinai nagrinėjant ieškinį pirmosios instancijos teismas įsigilino į ginčo esmę, organizavo išvažiuojamąjį posėdį, kad vietoje patikrintų ieškovo ir apeliantės paaiškinimus, įtraukė į procesą specialistus ir gavo daug kitos informacijos, susijusios su gyvūnų maitinimo organizavimu, paukščių apsauga ir kitų analogiška veika užsiimančių juridinių asmenų patirtimi. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

11. Išvadą teikianti institucija Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog yra pateikęs 2022 m. vasario 9 d. savo išvadą, joje pasisakė dėl užduotų klausimų, taip pat teikė paaiškinimus vykusiuose teismo posėdžiuose, papildomų argumentų ar informacijos neturi, todėl bylos svarstyme nedalyvaus, ir prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

12. Išvadą teikianti institucija Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad 2022 m. sausio 8 d. raštu Nr. (16)-ATS-11 pateikė išvadą, joje pasisakė dėl varninių paukščių populiacijos reguliavimo galimybių, atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, 2022 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (16)-A4E-13516 pateikė papildomus paaiškinimus, dėl to prašo teismo vadovautis į bylą pateikta išvada, paaiškinimais ir sprendimą priimti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai atsakovei asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovui E. L., apeliacine tvarka neapskųsta.

Bylos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

16. Byloje nustatyta, kad asociacija Klaipėdos zoologijos sodas įregistruota 2001 m. balandžio 2 d. (buvęs asociacijos pavadinimas – gamtininkų centras „Mini Zoo“), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Minėtos asociacijos vadovas (pirmininkas) nuo 2001 m. balandžio 2 d. yra E. L..

17. Atsakovui E. L. nuosavybės teise 2002 m. (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais, esančiais jame, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje remiantis atsakovų paaiškinimais nustatyta, kad E. L. žodinės panaudos sutarties pagrindu leido asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui naudotis jo žemės sklypu ir vykdyti joje veiklą.

18. E. L., gamtininkų centrui „Mini Zoo“ 2003 m. sausio 17 d. buvo išduotas leidimas aptvarui, voljerui ar kitam statiniui įrengti gamtininkų centre „Mini zoo“, adresu (duomenys neskelbtini); numatyto įrengti aptvaro, voljero ar kito statinio matmenys – 3,45 ha teritorija, aptverta 2,2 m aukščio tvora; teritorijoje bus 30 lauko voljerų, 15 gardų – voljero patalpose; buvo numatoma laikyti 156 paukščius, 44 žinduolius; laukinių gyvūnų laikymo tikslas – eksponavimas, veisimas. Minėtas leidimas galiojo iki 2007 m. sausio 15 d. Bylos duomenimis, Aplinkos apsaugos agentūra 2014 m. sausio 3 d. išdavė leidimą Nr. 4 asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui įkurti zoologijos sodą. Apeliacine tvarka neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad gyvūnų laikytoja yra asociacija Klaipėdos zoologijos sodas.

19. Ieškovui V. S. ir trečiajam asmeniui J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2006 m. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame ieškovo žemės sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. (duomenys neskelbtini) įregistruotas (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovo E. L. ir ieškovo žemės sklypai yra kaimynystėje ((duomenys neskelbtini)).

20. Ieškovo atstovė 2021 m. kovo 10 d. kreipėsi į atsakovą E. L. su reikalavimu per dvi savaites nuo reikalavimo gavimo dienos susitvarkyti gyvūnų voljerus zoologijos sode: didžiuosius voljerus su tigrais ir liūtais iš viršaus uždengti tinklais bei mažuosius voljerus su plėšrūnais (vilkais, hienomis ir kt.) uždengti su tinklais nuo laukinių paukščių. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus apie jam priklausančio žemės sklypo teritorijoje randamas atliekas (kaulus, plunksnas).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas byloje pareiškė reikalavimą dėl jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimo, apsunkinant teisę naudotis žemės sklypu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Vadovaujantis CK 4.98 straipsnio teisiniu reguliavimu, savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Tokiu ieškiniu ginamos savininko daiktinės teisės.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: pirma, kad jis yra turto savininkas; antra, kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Svarbu tai, kad daikto savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems dviem faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Apeliaciniu skundu atsakovė asociacija Klaipėdos zoologijos sodas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog Klaipėdos zoologijos sodas pažeidžia ieškovo teisę naudotis savo sklypu, o nustatė, kad ieškovui naudotis sklypu trukdo laukiniai varniniai paukščiai, konkrečiai – šalia gyvenantys krankliai ir varnos. Apeliantė pažymi, kad varnos ir krankliai nepriklauso Klaipėdos zoologijos sodui, o priklauso valstybei, ir nė vienas iš atsakovų nėra atsakingi už laukinių paukščių, kurie nėra laikomi zoologijos sode, elgesį.

25. Vertinant nurodytus apeliantės argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą dėl jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimo grindė argumentais, jog apsunkinimas naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu pasireiškia tuo, kad varnos ir krankliai būtent iš šalia esančiame žemės sklype esančio apeliantės zoologijos sodo perneša zoologijos sode maitinamų gyvūnų maisto atliekas ir taip į ieškovo žemės sklypą patenka atliekos – kaulai ir paukščių plunksnos, jos turi būti surenkamos, be to, patiriama papildomų išlaidų dėl ieškovo sklype laikomų šunų gydymo dėl sutrikusio jų virškinimo pasimaitinus tokiais kaulais. Šiuo atveju neginčijama aplinkybė, kad Klaipėdos zoologijos sodo teritorijoje gyvūnai yra maitinimai mėsa, nuo kurios lieka kaulų. Pažymėtina, kad bylą pirmą kartą išnagrinėjus apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A‑618‑524/2022 buvo konstatuota, jog yra labiau tikėtina, kad zoologijos sodo veiklą vykdanti asociacija Klaipėdos zoologijos sodas ir maitindama zoologijos sode laikomus gyvūnus sudarė sąlygas varnoms ir krankliams didesniais kiekiais maisto likučius išnešioti į aplinkines teritorijas, t. y. atsakovė sudarė sąlygas, dėl kurių, be kita ko, ieškovo žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį yra pasunkėjęs. Taip pat buvo pažymėta, kad nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, jog ieškovo žemės sklypas yra teršiamas gyvūnų dalimis – kaulais – ir nėra duomenų apie kitus arti esančius tokių atliekų šaltinius, išskyrus atsakovės zoologijos sodą.

26. Bylai, pirmosios instancijos teismui pateikus užklausą, pateiktas Lietuvos zoologijos sodo 2023 m. liepos 31 d. raštas, jame pateikta informacija apie Lietuvos zoologijos sodo gerąją praktiką ir Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos rekomendacijas. Minėtame Lietuvos zoologijos sodo 2023 m. liepos 31 d. rašte atkreipiamas dėmesys į tai, kad varnas į zoologijos sodus pirmiausia traukia maisto prieinamumas; pažymėta, kad pirminė apsauga nuo laukinių paukščių yra fiziniai barjerai (tvoros, tinklai, stogas), be to, sanitarija ir tinkamas sandėliavimas bei kietųjų atliekų pašalinimas yra svarbūs kenkėjų kontrolės aspektai. Minėtame rašte pažymima, kad santykinė natūralių ir antropogeninių maisto šaltinių svarba gali skirtis priklausomai nuo zoologijos sodo ekspozicijos struktūros, vis dėlto fiziniai barjerai yra labiausiai efektyvūs; varnoms nėra galimybių patekti į uždengtus voljerus, šiukšliadėžes, konteinerius; galima pakabinti ir ištempti tinklo tipo monofilamentinį žvejybinį valą virš vietos, kurią reikia apsaugoti. Byloje kaip specialistas apklausas ornitologas J. M. taip pat nurodė, kad maisto prieinamumas aplinkinėse vietovėse padidina tos rūšies ar grupės paukščių, varninių paukščių, kranklių skaičių; jeigu zoologijos sodo, kaip potencialaus maisto šaltinio, nebūtų, tikriausiai kranklių skaičius toje vietoje būtų mažesnis.

27. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo surengtas išvažiuojamasis teismo posėdis, apžiūrėta zoologijos sodo teritorija, gyvūnų aptvarai, maisto produktų, kuriais šeriami gyvūnai, laikymo sąlygos, varninių paukščių atbaidymo priemonės. Byloje esančiose išvažiuojamojo teismo posėdžio metu padarytose fotonuotraukose užfiksuota, kad plėšrūs gyvūnai laikomi uždaruose narvuose, kai kurie narvai uždengti iš viršaus, tačiau didieji liūtų, tigrų narvai bei vilkų narvai iš viršaus nėra uždengti. Apeliaciniame skunde apeliantė pažymi, kad Klaipėdos zoologijos sodas laukinius gyvūnus – tigrus, liūtus ir leopardus – maitina šėryklose (uždaruose narvuose), t. y. jau uždarose patalpose, ir tik vilkai yra šeriami atvirame voljere tam, kad būtų užtikrintas jų bendruomeniškumo instinktas misti grupėse, o tam reikia didelės erdvės ir šėryklos tam nepritaikytos. Tačiau iš pirmosios instancijos teisme vykusio išvažiuojamojo teismo posėdžio metu užfiksuotų duomenų matyti, kad voljeruose lieka maisto atliekų (kaulų, dalių su plunksnomis), jos nesurinktos, maisto atliekų konteineriai neuždengti, taip pat užfiksuoti šalia teritorijos medžiuose esantys paukščiai.

28. Taigi, vertinant apeliantės teiginius, kad kranklių ir varnų, kaip laukinių paukščių, apeliantė nekontroliuoja, reikšminga kartu vertinti ir byloje esančius duomenis, jog paukščius į zoologijos sodus pirmiausia traukia juose esančio maisto prieinamumas. Apeliantė dėl plėšrūnams skirto maisto laikymo nurodo, kad šis maistas yra laikomas uždarose saugyklose, o šiukšliadėžėse nelaikomas. Tačiau apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad vis dėlto zoologijos sode plėšrūnai yra šeriami ir mažesniais mėsos gabalais, voljeruose lieka maisto atliekų, atliekos prieš išauštant nesurenkamos, taip pat išvažiuojamojo teismo posėdžio metu užfiksuotų aplinkybių, jog lauke paliktas gabalais supjaustytas maistas, neuždengtas konteineris. Į bylą 2023 m. spalio 5 d. ieškovo pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina, kad ieškovo žemės sklype randamos maisto atliekos – kaulai, jų dalys su plunksnomis. Taigi tarp atsakovės vykdomos zoologijos sodo veiklos ir gyvūnų maitinimo bei atliekų atsiradimo ieškovo žemės sklype yra priežastinis ryšys. Bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad dėl apeliantės asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo veiklos yra sudaromos sąlygos, dėl kurių yra pasunkėjęs ieškovo žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį.

29. Apeliantė akcentuoja aplinkybes, kad asociacija Klaipėdos zoologijos sodas įsteigta ir pradėjo vykdyti zoologijos sodo veiklą toje vietoje nuo 2001 m. balandžio 2 d., o ieškovas su sutuoktine žemės sklypą įsigijo tik 2006 m. ir pradėjo statyti namą, jį pasistatė 2009 m. ir įregistravo 2012 m. Apeliantė teigia, kad ieškovas, nusprendęs įsikurti šalia zoologijos sodo, žinojo ir suprato, kur ruošiasi gyventi ir kokios rizikos jo laukia.

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

31. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, ieškovo žemės sklypo teritorijai specialių sąlygų, sietinų su apeliantės veikla, nenustatyta. Vertinant nurodytus apeliantės argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo J. S. byloje pateiktame atsiliepime nurodė, jog tuo metu, kai buvo perkamas žemės sklypas ir pradėtos statybos, dar nebuvo tikro zoologijos sodo, o buvo tik keletas šernų. Kartu reikšminga įvertinti bylos duomenis, kad 2003 m. sausio 17 d. išduotame leidime aptvarui, voljerui ar kitam statiniui įrengti gamtininkų centre „Mini zoo“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo numatyta, jog teritorijoje bus 30 lauko voljerų, 15 gardų – voljero patalpose; buvo numatoma laikyti 156 paukščius, 44 žinduolius. Aplinkos apsaugos agentūra asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui leidimą įkurti zoologijos sodą išdavė 2014 m. sausio 3 d., t. y. po ieškovo žemės sklypo įsigijimo ir gyvenamojo namo įregistravimo.

32. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos RAAD 2010 m. gruodžio 6 d. leidimu laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. G47‑12 E. L. adresu (duomenys neskelbtini), buvo leista laikyti gyvūnus pagal pridedamą sąrašą, šio sąrašo duomenimis, be kitų jame išvardytų gyvūnų, leista laikyti 2 tigrus (voljere su stogu), 2 liūtus (voljere su stogu), 2 jaguarus (voljere su stogu), 3 dryžuotąsias hienas (1 voljere), 1 hieną (voljere su stogu), 5 vilkus. Byloje esančio Aplinkos apsaugos agentūrai adresuoto 2012 m. sausio 29 d. prašymo leisti įkurti zoologijos sodą duomenimis, tuo metu zoologinę kolekciją sudarė kartu pateiktame sąraše nurodyti gyvūnai, tarp jų – 14 vilkų, 2 tigrai, 3 liūtai, 2 jaguarai, 8 pumos, 2 leopardai. Byloje esančio 2021 m. liepos 1 d. asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo prašymo užregistruoti gyvūnų bandas, teikto Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, duomenimis, vilkų bandą sudarė 14 gyvūnų, liūtų – 16, tigrų – 31, jaguarų – 3, pumų – 15, leopardų – 9. Iš nurodytų duomenų ir byloje pateikto laikytojos asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo 2018 m. sausio 8 d. Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo, 2021 m. sausio 1 d. pažymos apie laikytojos asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo laikomas gyvulių bandas bei duomenų, kad 2020 m. laikotarpiu asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui priklausė 88 voljerai ir 3 narvai, taip pat laikytojos asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo duomenų matyti, kad laikomų gyvūnų kiekis, palyginus su 2003 m. numatytu laikyti gyvūnų kiekiu, didėjo.

33. Iš nurodytų duomenų visumos matyti, kad nuo 2006 m., kai ieškovas su sutuoktine įsigijo žemės sklypą, faktinė situacija keitėsi ir zoologijos sode laikomų bei šeriamų gyvūnų kiekis didėjo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ieškovas, nusprendęs įsikurti šalia apeliantės zoologijos sodo teritorijos, žinojo ar galėjo žinoti, tokią galimą riziką dėl šiuo metu susiklosčiusios ginčo situacijos, dėl to šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

34. Apeliantė remiasi argumentais, kad apeliantės Klaipėdos zoologijos sodo elgesys, vykdant savo veiklą, visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad CK 4.98 straipsnio nuostatos taikymo aspektu daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Kasacinio teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad priešingai, esant įrodytiems faktams, kad asmuo (ieškovas) yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019; ir kt.).

35. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑83‑695/2019, 38 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 18 punktas).

36. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo nesutikimą grindžia argumentais, kad asociacija Klaipėdos zoologijos sodas, įgyvendindama savo teises, laikosi specialių jos veiklai keliamų reikalavimų ir jos vykdoma veikla visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Apeliantė remiasi argumentais, kad zoologijos sode gyvūnai laikomi ir maitinami laikantis Taisyklių, gyvūnai maitinami specialiai tam skirtose vietose, VMVT nepateikė duomenų, kad atsakovė zoologijos sode laikomus gyvūnus maitina netinkamai, Gamtos tyrimų centras ne kartą yra tikrinęs voljerų atitiktį teisės aktų reikalavimams, nustatė, kad jie yra tinkami ir atitinka jiems keliamus reikalavimus.

37. Vertinant nurodytus apeliantės argumentus pažymėtina, kad tiek Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1‑533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, tiek nuo 2023 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. D1-262, 1 punkte nurodyta, kad Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės nustato, be kita ko, laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje (aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose) sąlygas ir priežiūros reikalavimus, taip pat kitus aptartus reikalavimus. Tačiau svarbu pažymėti, kad, be specializuotų teisės aktų reikalavimų, taip pat turi būti paisoma bendro įpareigojimo savo teisėmis naudotis taip, kad būtų nepažeistos kitų asmenų teisės (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).

38. CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Tai suponuoja išvadą, kad savininko teisių neturi pažeisti joks kitų asmenų naudojimasis teisėmis. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau – juridiniai asmenys), kurie šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais naudoja laukinės gyvūnijos išteklius. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai privalo nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų, žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų.

39. Apeliantė nurodo, kad zoologijos sode gyvūnai laikomi ir maitinami laikantis Taisyklių, nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės aktai ir gerosios praktikos pavyzdžiai nenumato prievolės įrengti apsaugą, kad į voljerus, kuriuose šeriami tigrai, liūtai, vilkai, nepatektų laukiniai paukščiai, o gyvūnų maitinimo būdas ir racionas priklauso nuo laukinių gyvūnų laikytojo. Nagrinėjamu atveju nėra keliamas klausimas dėl specializuotų teisės aktų pažeidimo. Kaip buvo pažymėta ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A‑618-524/2022, nesant griežto reguliavimo, kaip leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas privalo organizuoti laikomų gyvūnų maitinimą, tokio leidimo turėtojas privalo vadovautis bendrąja CK ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme įtvirtinta taisykle – savo teisėmis naudotis taip, kad nepažeistų kitų gamtos išteklių naudotojų, žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų. Taigi nagrinėjau atveju svarbu įvertinti, ar apeliantei naudojantis savo teisėmis tam tikru būdu, nėra pažeidžiamos kito asmens, šiuo atveju ieškovo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, teisės bei interesai.

40. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė specialisto V. Z. paaiškinimų ir atsakovės argumentų, jog efektyviausias būdas teritoriją apsaugoti nuo jos užteršimo dėl kranklių ir varnų maitinimosi, būtent savo teritorijos apsauga ir joje sudarymas nepalankių sąlygų paukščiams ramiai būti ir maitintis, o apsiribojo tik liudytojo A. D. parodymais dėl bandymo baidyti paukščius, tačiau nepasiekto reikalingo efekto. Šie apeliantės argumentai atmestini, kadangi iš bylos duomenų nustatyta, jog po to, kai Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑618-524/2022 byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva kreipėsi į Kaune esantį Lietuvos zoologijos sodą, prašydamas suteikti informacijos / pasidalyti gerąja praktika, kokių priemonių imasi Lietuvos zoologijos sodas, siekdamas apsaugoti zoologijos sodo teritoriją nuo laukinių paukščių, kad šiems būtų užkirstas kelias išnešioti iš zoologijos sodo maisto likučius (mėsą, kaulus ir kt.) į aplinkines teritorijas, byloje taip pat buvo apklaustas specialistas (ornitologas) J. M.. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu organizuoto išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo užfiksuotos gyvūnų laikymo ir maitinimo sąlygos, nustatyta, kad zoologijos sodo teritorijoje yra pastatytos tik trys atbaidymo priemonės, t. y. du manekenai ir viena balta transporto priemonė. Pirmosios instancijos teismas įvertino 2023 m. rugpjūčio 1 d. rašte Lietuvos zoologijos sodui pateiktas rekomendacijas, kokių priemonių galima imtis, jeigu plėšrūno voljeras nėra dengtas (pvz.: skerdienos gabalai yra pateikiami su dideliais kaulais, kurių varna nepakeltų nuo žemės; jei šeriama triušiena ar paukštiena, pateikiama tokiomis porcijomis, kad neliktų atliekų; gyvūnus šerti vakarais ir surinkti atliekas prieš išauštant; nešerti gyvūnų tuo pačiu laiku kiekvieną dieną, nes varnos ir krankliai greitai perpranta zoologijos sodo dienotvarkę ir numato, kada pašaras bus pateiktas; rankinio lazerinio šviestuvo, kaip priemonės varnoms ir krankliams išbaidyti 500 m spinduliu, naudojimas), įvertino išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo užfiksuotas aplinkybes, kad tokių priemonių nėra imtasi, taip pat įvertino Lietuvos zoologijos sodo pateiktą informaciją, kad fiziniai barjerai yra labiausiai efektyvus būdas, nes varnoms nėra galimybių patekti į uždengtus voljerus, šiukšliadėžes, konteinerius. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje esančius duomenis apie tai, kokiomis priemonėmis įmanoma apsaugoti teritorijas nuo užteršimo dėl kranklių ir varnų maitinimosi, ir nagrinėjamu atveju esamą situaciją.

41. Apeliantė teigia, kad sulyginus surinktų teršalų (maisto likučių ir plunksnų) kiekius prieš iškeliant bylą su teršalų kiekiais, kuriuos ieškovas surinko po dvejų metų, matyti, jog šie kiekiai yra gerokai mažesni. Apeliantė taip pat teigia, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė teršia aplinką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti apeliantės argumentai nepaneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovo žemės sklypas yra užteršiamas atliekomis (kaulais ir plunksnomis). Tokias aplinkybes patvirtina ieškovo į bylą 2023 m. spalio 5 d. pateiktos laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. darytos nuotraukos. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nors šalys ėmėsi veiksmų krankliams baidyti, tačiau poveikis buvo trumpalaikis ir problemos neišsprendė.

42. Byloje nustatyta, kad zoologijos sodo veiklą vykdanti asociacija Klaipėdos zoologijos sodas, maitindama zoologijos sode laikomus gyvūnus, sudarė sąlygas varnoms ir krankliams didesniais kiekiais išnešioti maisto likučius į aplinkines teritorijas ir atliekoms ieškovo žemės sklype atsirasti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo teisės yra pažeidžiamos dėl to, kad varniniams paukščiams yra sudaromos maisto prieinamumo sąlygos zoologijos sodo teritorijoje. Apeliantės argumentai, kad pats ieškovas turėtų pasirūpinti, jog jo teritorijoje paukščiams būtų sudarytos nepalankios sąlygos maitintis, t. y. sudaromos jiems neramios ir nesaugios aplinkos sąlygos juos nuolat trikdant, atmestini.

43. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė teiginius, jog didžiųjų plėšrūnų voljerų uždengimas yra techniškai labai sudėtingas ir brangus procesas. Atsakovė asociacija Klaipėdos zoologijos sodas į bylą nepateikė objektyvių duomenų dėl tokių darbų kainos ir įgyvendinimo sudėtingumo. Apeliantės argumentai, kad teismas pats savo iniciatyva privalo gauti įrodymus apie tai, kad teismo nustatomas įpareigojimas yra įgyvendinamas ir ekonomiškai pagrįstas, atmestini kaip nepagrįsti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys, nepateikdamos savo teiginius patvirtinančių įrodymų, patiria neigiamas procesines pasekmes, tokios aplinkybės gali būti pripažįstamos neįrodytomis (CPK 176, 185 straipsnis).

44. Atsakovei asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui teigiant, kad uždengti voljerus iš viršaus yra technologiškai sudėtinga ir labai brangu, jai tenka procesinė įrodinėjimo pareiga pateikti jos atsikirtimų pagrindą patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir ieškovo įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui. Pastebėtina, kad atsakovės atstovas 2023 m. rugpjūčio 1 d. rašte nurodė, jog aptvarų uždengimo sąmata yra užsakyta, tačiau dar neparuošta ir bus pateikta teismui po to, kai bus paruošta. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė sąmatos dėl aptvarų uždengimo vertės nepateikė. Apeliantė laikosi pozicijos, kad vien faktas, jog nė vienas rangovas neapsiėmė parengti tokio dokumento, patvirtina, kad tai yra labai sudėtinga ir brangu. Tačiau apeliantė nei kartu su minėtu 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi į rangovus su užklausomis dėl tokio pobūdžio sąmatos sudarymo, tačiau ją sudaryti buvo atsisakyta. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovei neįrodžius savo teiginių dėl voljerų uždengimo iš viršaus technologinio sudėtingumo ir labai didelės kainos, nėra pagrindo vertinti, jog tokio pobūdžio įpareigojimas yra neproporcingas ginant ieškovo teises ir interesus (CPK 178, 185 straipsniai).

45. Apeliantė teigia, kad net jei voljerus būtų galima techniškai padaryti dengtus ir tai būtų ekonomiškai pagrįsta, to neįmanoma įgyvendinti per teismo nustatytą 6 mėn. terminą, ypač žiemą, kai tokių darbų atlikimas yra negalimas dėl oro sąlygų. Tačiau apeliantė, nesutikdama su skundžiamame teismo sprendime nustatytu 6 mėn. terminu, nepateikė jokių įrodymų pagrįsti teiginiams, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas objektyviai nėra pakankamas. Apeliantė taip pat nepateikė objektyvių duomenų, kad dėl metų sezono (žiemos) yra ribojamos galimybės įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus per nurodytą 6 mėn. terminą. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas 6 mėn. terminas nėra pakankamas teismo nustatytiems įpareigojimams įvykdyti.

46. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas įrodė savo ieškinio reikalavimų apeliantei pagrįstumą, ir pagrįstai ieškinio reikalavimus, pareikštus šiai atsakovei, tenkino (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas. Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos ir esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, pagrįstumui ir šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

47. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, išvados dėl tokių išlaidų priteisimo nenurodė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė netinkamai, ir nurodo, kad ieškovui buvo galima priteisti tik 1/2 dalį jo išlaidų iš atsakovės Klaipėdos zoologijos sodo, kadangi ieškinio reikalavimas atsakovui E. L. buvo atmestas. Apeliantės vertinimu, atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir į valstybės biudžetą priteistinos sumos, t. y. palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškinio reikalavimų, 1/2 dalis šių išlaidų turėtų būti priteista iš ieškovo, o tik kita 1/2 dalis – iš atsakovės Klaipėdos zoologijos sodo.

48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovas laikomas bylą laimėjusia šalimi, dėl to jam iš atsakovės asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo priteistinas visų ieškovo turėtų 465,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Apeliantė teisingai nurodo, kad nors skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo pasisakyta dėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo, tačiau skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismo išvada dėl šių išlaidų priteisimo ieškovui iš atsakovės (apeliantės) nenurodyta. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, tai laikytina rašymo apsirikimu (CPK 276 straipsnis).

49. CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Esminis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra „pralaimėjęs moka“ principas, taip užtikrinant šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, spręstinas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos eigą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, apeliantės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo pirmosios instancijos teisme atmeta kaip nepagrįstus. Nors ieškovo ieškinio reikalavimai buvo pareikšti atsakovui E. L. ir atsakovei asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui, o ieškinys dėl atsakovo E. L. atmestas, tačiau atsižvelgtina į tai, kad, ieškovui pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, jog atsakovui E. L. priklausančiame žemės sklype atsakovė asociacija Klaipėdos zoologijos sodas veiklą vykdo žodinės panaudos sutarties pagrindu, asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo vadovas nuo 2001 m. balandžio 2 d. yra E. L., be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta aplinkybė, kad gyvūnų laikytojas yra asociacija Klaipėdos zoologijos sodas. Įvertintina ir tai, kad ieškovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 465,50 Eur (75 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 88 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 302,50 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas), yra itin nedidelės, išlaidos advokato teisinei pagalbai gerokai mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8 punktuose numatytu būdu apskaičiuojamą nustatytą maksimalų dydį.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos proceso eigą, atsižvelgdama į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas laikytinas bylą laimėjusia šalimi, o tenkinus ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui, ši atsakovė laikytina pralaimėjusia bylą šalimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovo turėtų 465,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nagrinėjamu atveju priteistinas iš atsakovės asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo. Nurodytų motyvų pagrindu atmestini ir apeliantės argumentai dėl į valstybės biudžetą priteistinos sumos ir pripažintina, kad 56,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pagrįstai priteistos iš atsakovės asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, tai, kad ieškinio reikalavimai atsakovui E. L. atmesti, apeliantės pažymima aplinkybė, jog skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje tiksliai neįvardyta atsakovė, iš kurios valstybei priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pripažintina rašymo apsirikimu (CPK 276 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytų rašymo apsirikimų, jie ištaisytini, patikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 276, 301, 302 straipsniai). Pažymėtina, kad procesinio klausimo dėl rašymo apsirikimų ištaisymo išsprendimas nelaikytinas atsakovės apeliacinio skundo patenkinimu iš dalies.

54. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme turėtas 605 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 7 punkte ir 8.11 papunktyje nurodytu būdu apskaičiuotino numatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Įvertinus nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos pripažintinos pagrįstomis ir, atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui, nurodant, kad iš atsakovės asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo ieškovui V. S. (V. S.) priteisiama 465,50 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt penki eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, nurodant, kad valstybei priteistos 56,04 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 4 ct) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra priteistos iš atsakovės asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo.

Priteisti iš atsakovės asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo ieškovui V. S. (V. S.) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėMilda Skersienė