- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2-370-1174/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02536-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Vilius Jonaitis
dalyvaujant ieškovei N. K. (N. K.), jos atstovui advokatui Viliui Jonaičiui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. (N. K.) ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos metu įgyto registruotino kilnojamojo turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Ieškovė N. K. (N. K.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti atsakovo A. K. ir ieškovės N. K. (N. K.) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) R. F., K. srities, B. r. CBAĮ skyriuje, bei (duomenys neskelbtini) įregistruotą M. rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ši santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei N. K. (N. K.) palikti santuokinę pavardę – „K.“, o atsakovui A. K. jo pavardę „K.“; ieškovės N. K. (N. K.) ir atsakovo A. K. santuokos metu ieškovės N. K. (N. K.) vardu įregistruotą 2001 m. gamybos lengvąjį automobilį AUDI A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 800 Eur, pripažinti asmenine ieškovės N. K. (N. K.) nuosavybe bei po santuokos nutraukimo natūra priteisti jai, bei priteisti ieškovei N. K. (N. K.) iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas
2. Ieškovė N. K. (N. K.) ieškinyje nurodė, kad su atsakovu santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) R. F., K. srities, B. r. CBAĮ skyriuje, o (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota Mažeikių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 197. Tiek ieškovei, tiek ir atsakovui ši santuoka yra pirma. Jų šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K., kuris šiuo metu jau yra pilnametis. Kadangi jie susipažino ir susituokė K., iš pradžių ten ir gyveno, o paskui, gimus sūnui, po kurio laiko atvažiavo gyventi į Lietuvą. Lietuvoje apsigyveno S. miestelyje, atsakovo tėvų namuose. Kadangi ieškovė yra R. F. pilietė, Lietuvoje ji gyveno pagal periodiškai jai išduodamą laikiną leidimą, o 2022 m. jai jau buvo išduotas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje. Šalims apsigyvenus atsakovo tėvų namuose, po kurio laiko jie tame pačiame kieme pradėjo įsirenginėti namą, šis namas buvo įrenginėjamas iš atsakovo uždirbamų pinigų bei pinigų, kuriuos ieškovei duodavo jos tėvai, kadangi pati ieškovė, kol gyveno su atsakovu, nedirbo. Atsakovas pradžioje uždarbiaudavo tame pačiame S. miestelyje, vėliau pradėjo važinėti dirbti į užsienį. Ieškovė nežino ir neturi jokių duomenų, kieno vardu šis namas buvo įrenginėjamas bei kieno vardu jis yra įregistruotas. Kadangi iš jos gautos Nekilnojamojo turto registro pažymos yra matyti, jog joks namas atsakovo vardu nėra įregistruotas, be to, kadangi ji negali paskaičiuoti asmeniškai jos į šio namo įrengimą investuotų piniginių lėšų, taip pat ji neturi ir jokių tokias lėšas patvirtinančių dokumentų, todėl į jokią piniginę kompensaciją šiuo atveju ji nepretenduoja. Kurį laiką po santuokos sudarymo šalys iš esmės sutarė gerai, tačiau kuo toliau, tuo vis labiau atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nebesirūpinti šeimos reikalais. Pradžioje ieškovė visą tai kentė, paskui jai darėsi toks gyvenimas nepakenčiamas. Atsakovas, kai pradėjo važinėti dirbti į užsienį, grįžęs su ieškove praktiškai nebūdavo, o „atsipalaiduodavo“ su draugais, po to vėl išvažiuodavo, ir taip nuolat. Be to, paskutiniu laiku jis namuose nieko net nebedirbdavo. Dar prieš keletą metų, matydama, kad jos ir atsakovo santuokinis gyvenimas iš esmės žlunga, ieškovė pradėjo mokytis kirpėjo specialybės, dėjo visas įmanomas pastangas šeimos išsaugojimui. Tačiau atsakovas savo elgesio nė kiek nepakeitė, be to, 2020 metų pavasarį, būdamas neblaivus namuose ieškovės atžvilgiu panaudojo smurtą. Todėl, galutinai supratusi, kad tarp jos ir atsakovo iš tiesų nebėra nieko bendro, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 8 d. išėjo iš namų, bei nuo šios datos gyvena atskirai M. mieste. Nors dabartiniu metu ieškovė su atsakovu nebegyvena jau daugiau, nei 3 metai, su juo visiškai nebebendrauja, nepalaiko jokių santykių bei neveda jokio bendro ūkio, atsakovas šalių santuokos nutraukimo niekada neiniciavo. Akivaizdu, jog šalių santuoka yra jau senai iširusi, bei ją atkurti nėra jokių galimybių. Ieškovei nepavykus sudaryti su atsakovu jokio susitarimo dėl jų santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, ji buvo priversta reikšti šį ieškinį ir prašyti, kad šalių santuoką nutrauktų teismas. Taip pat ji prašo, kad nutraukiant šalių santuoką teismas išspręstu ir šios santuokos metu ieškovės vardu įregistruoto lengvojo automobilio AUDI A2, padalijimo klausimą, nes nei nepilnamečių vaikų, nei jokio kito dalintino registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto šalys neturi. Šalių santuoka iš esmės yra nutrūkusi dėl to, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima, smurtavo ieškovės atžvilgiu ir kt., dėl ko ieškovei nebebuvo įmanoma su juo toliau kartu gyventi. Taigi šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad būtent atsakovas iš esmės pažeidė lojalumo kitam sutuoktiniui, ieškovei, pareigą, bei dėl to bendras šalių kaip sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Tačiau, nors tai ir turėjo lemiamos įtakos šalių santuokos iširimui, ieškovė neatmeta, jog jų santuoka galėjo iširti ir dėl išryškėjusių charakterių skirtumų, pernelyg skirtingo požiūrio į šeiminį gyvenimą ir jo perspektyvas, tarpusavio santykius bei pareigas šeimoje, ko pasekoje sutuoktiniai vienas nuo kito nutolo, tapo svetimi ir pan. Dėl to ieškovė atsakovo kaltės dėl jų santuokos iširimo neįrodinės, o prašo pripažinti jų abiejų kaltę ir nutraukti jų santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neįgijo, tik 2013 m. kovo 29 d. ieškovė savo vardu yra įregistravusi 2001 m. gamybos lengvąjį automobilį AUDI A2, su kuriuo ji ir šiuo metu važinėja. Šio automobilio rinkos vertė, ieškovės manymu, šiuo metu yra apie 800 Eur. Tačiau ieškovė laiko, kad šis automobilis nutraukiant jos ir atsakovo santuoką tarp šalių yra nedalintinas, o turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe, kadangi jis jos yra įgytas ne iš santuokinių piniginių lėšų, o iš lėšų, gautų jai prieš tai pardavus turėtą kitą automobilį, kuris jos buvo įsigytas iš jos tėvų jai asmeniškai tam tikslui padovanotų pinigų. Nutraukiant šalių santuoką prašytina ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę „K.“, o atsakovui – jo pavardę „K.“. Išlaikymo sau iš atsakovo ieškovė priteisti nereikalauja. Patenkinus šį ieškinį, iš atsakovo ieškovės naudai prašo priteisti visas šioje byloje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė N. K. (N. K.) teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad santuoka buvo sudaryta ne Lietuvoje, tačiau gimus jų sūnui su vyru atvažiavo gyventi į Lietuvą, gyveno atsakovo tėvų namuose. Prie atsakovo tėvų namų buvo pradėtas statyti namas, su atsakovu nutarė, kad reikia baigti statyti tą namą ir persikelti gyventi atskirai. Taip baigė namo statybas, sutvarkė šildymą ir apsigyveno. Ji nuo santuokos sudarymo niekada nedirbo, namas buvo statomas iš atsakovo uždirbtų pinigų ir jos tėvų duotų pinigų. Pritrūkus pinigų, atsakovas išvyko dirbti į užsienį, namo grįždavo trumpam. Atsakovui pradėjus dirbti užsienyje, jų santykiai tik blogėjo, grįžęs atsakovas nesirūpindavo namais, tik jai priekaištavo, vartojo alkoholį, net smurtavo prieš ją. Supratusi, kad negalės gyventi su atsakovu, ji baigė mokslus, įgijo profesiją, atsakovui tai netiko. Sūnui sulaukus pilnametystės, po 2020 m. rugpjūčio 8 d. įvykusio konflikto, ji išėjo iš namų ir daugiau su atsakovu nebendravo. Dėl santuokos iširimo ir jaučia savo kaltę, nes prasidėjus nesutarimams planavo savo išėjimą, įgijo profesiją, ieškojosi būsto, nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui. Bandė santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau nepavyko, jos žiniomis atsakovas grįžęs nuolat vartoja alkoholį. Nežino ar yra sutvarkyti namo dokumentai, jei sutvarkyti, nežino kieno vardu registruotas namas, kurį statė santuokos metu, kadangi tuo metu nedirbo, ji nereiškia jokių pretenzijų į statytą namą, tik prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti įgytą automobilį, nes jis pirktas pardavus kitą automobilį, kuriam pinigus dovanojo jos tėvai.
4. Ieškovės N. K. (N. K.) atstovas advokatas Vilius Jonaitis teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad ieškovė siekė santuoką su atsakovu nutraukti bendru sutarimu, tačiau su atsakovu nepavyko sutarti.
5. Atsakovas A. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi (šeimos nariui - tėvui), teismo šaukimų atsakovo tėvas atsisakė paimti, teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė N. K. (N. K.), gimusi (duomenys neskelbtini), atsakovas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) R. F., K. srities, B. r. CBAĮ skyriuje, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruotą M. rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis šalių vardu nekilnojamojo turto nėra registruoto, valstybės įmonės Regitra duomenimis atsakovo A. K. vardu nėra registruotų transporto priemonių, ieškovės N. K. (N. K.) vardu registruota transporto priemonė AUDI A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
8. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
9. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje ir atsiradus sunkumams, su jais abu nesugebėjo susidoroti, todėl santuokos nepavyko jiems išsaugoti. Pasak ieškovės, atsakovui pradėjus važinėti dirbti į užsienį, sutuoktiniai vienas nuo kito nutolo, tapo svetimi, o grįžęs atsakovas su ieškove praktiškai nebūdavo, o „atsipalaiduodavo“ su draugais, po to vėl išvažiuodavo, ir taip nuolat, nesutarimai vis didėjo, išsiskyrė sutuoktinių požiūris į gyvenimą, atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, išryškėjo atsakovo agresyvus būdas. Ieškovės teigimu atsakovas prieš ją smurtavo 2020 metų pavasarį, tačiau ji neturėjo kur išeiti, o po 2020 m. rugpjūčio 8 d. įvykusio konflikto, išėjo iš namų, bei nuo šios tos gyvena atskirai M. mieste, šalys, ieškovės teigimu, visiškai nebendrauja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sutuoktiniai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, byloje nėra duomenų, jog kuris nors iš sutuoktinių būtų siekęs išsaugoti šeimą, būti jai lojalus, siekęs palaikyti vienas kitą morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nedėjo jokių pastangų siekiant atnaujinti bendravimą.
10. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo, abipusės pagalbos trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtina bylos nagrinėjamo metu išdėstytos aplinkybės, iš kurių nustatyta, kad abu sutuoktiniai nesiekė išspręsti tarpusavio konfliktų ir tęsti bendravimą, o tiesiog pasirinko gyventi toliau kiekvienas sau, tarsi santuoka nebūtų sudaryta, todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
11. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
12. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, teismas ieškovei palieka santuokinę pavardę – „K.“, o atsakovui palieką prigimtinę pavardę – „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Nutraukiant santuoką, be kita ko, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. (CK 3.117 straipsnio 1 ir 2 dalys).
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau santuokos metu 2013 m. kovo 29 d. ieškovės vardu įgytas registruotinas kilnojamasis turtas – automobilis AUDI A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, nurodydama, kad transporto priemonė įgyta ne iš santuokinių piniginių lėšų, o įgyta pardavus turėtą kitą jos automobilį, kurį buvo nusipirkusi už jos tėvų jai asmeniškai tam tikslui dovanotus pinigus. Ieškovė nurodo, kad automobilio vertė šiai dienai yra 800 Eur.
15. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė AUDI A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruota ieškovės N. K. (N. K.) vardu, kuria nuo pat įsigijimo iki šiol naudojasi bei ją remontuoja ieškovė, į tai, kad transporto priemonė įgyta ne iš santuokinių piniginių lėšų, o įgyta pardavus turėtą kitą ieškovės automobilį, kurį buvo nusipirkusi už jos tėvų jai asmeniškai tam tikslui dovanotus pinigus, transporto priemonė AUDI A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nedalintina ir pripažintina ieškovės N. K. (N. K.) asmenine nuosavybe.
17. Materialinio išlaikymo vienas iš kito nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).
18. Šalys kreditorių neturi (CK 3.126 straipsnis).
19. Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 541 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
21. Ieškovė prašė byloje priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 131,00 Eur žyminio mokesčio ir 800,00 Eur advokato išlaidų. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo A. K. ieškovei priteistina 931,00 Eur (131,00 Eur + 800,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl viešo paskelbimo
22. Atsakovui A. K. apie priimtą sprendimą praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) R. F., K. srities, B. r. CBAĮ skyriuje, bei (duomenys neskelbtini) įregistruotą M. rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, ieškovei N. K. (N. K.), palikti santuokinę pavardę – „K“, atsakovui A. K. palikti prigimtinę pavardę – „K“.
Transporto priemonę AUDI A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pripažinti N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteisti N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 931,00 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą 00 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui A. K., apie priimtą sprendimą, pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:
„Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-370-1174/2024 priimtas sprendimas, kuriuo ieškovės N. K. (N. K.) ieškinys atsakovui A. K., gimusiam 1975 m., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos metu įgyto registruotino kilnojamojo turto padalijimo patenkintas visiškai. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, adresu Mažeikių m., V. K. g. A. A. informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas sprendimą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.“
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.