- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- A20.-222-1156/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00013-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Donata Šimkutė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dmitrijus Korsakovas
dalyvaujant skundą padavusiam užsieniečiui M. J. M., jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamento) atstovei Jurgai Pašin,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal užsieniečio, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu M. J. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, susijusios su užsieniečio apgyvendinimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Skundu prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.
2. Užsienietis, jo atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Užsienietis paaiškino, kad jis sulaikytas daugiau nei šešis mėnesius, nesupranta, kodėl nuspręsta dar šešiems mėnesiams suvaržyti jo laisvę judėti.
Atsiliepimas
3. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Migracijos departamento 2022 m. sausio 18 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Įstatymo nuostatomis. Pabrėžiama, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, siekiančiais nustatyti jo asmenybę. Nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes, rodančias, kad užsienietis gali pasislėpti, todėl buvo priimtas sprendimas jį apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo vienos. Prieglobsčio prašymo byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, nes užsienietis apskundė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą bei Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos sprendimą apygardos administraciniam teismui, skundas neišnagrinėtas. Užsieniečio prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę negali būti tenkinamas, nes alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tuomet, kai asmens tapatybė nustatyta, o nagrinėjamu atveju tai nėra padaryta.
4. Migracijos departamento atstovė prašė skundo netenkinti, palaikė pateiktą atsiliepimą. Pabrėžė, kad labai tikėtina, kad nepaskyrus judėjimo laisvės suvaržymų užsienietis pabėgs ir tuomet nebus galima priimti galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, neturės galimybės jo įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
7. Byloje nustatyta, kad užsienietis, prisistatęs (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu M. J. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. 2021 m. liepos 5 d. išduotame registraciją patvirtinančiame lape nurodoma, kad užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis neturi dokumentų. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsienietis buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 18 d.
8. Užsienietis 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikos, jo prašymas priimtas, nuspręsta prašymą nagrinėti iš esmės (skubos tvarka). Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietis su minėtu sprendimu supažindintas 2021 m. lapkričio 30 d. Nesutikdamas su sprendimu nesuteikti jam prieglobsčio, užsienietis pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą M. J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su priimtai Migracijos departamento sprendimais, užsienietis juos apskundė, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skundas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose dar nėra išnagrinėtas, todėl daroma išvada, kad galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas, jis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.
9. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą įleisti M. J. M. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pažymėta, kad užsienietis neturi asmens tapatybės patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis pasislėps. Su priimtu sprendimu užsienietis supažindintas 2022 m. sausio 21 d.
10. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 517 paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl vadovaujantis Įstatymo 140⁷ straipsnio 3 dalimi taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, kitos šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos. Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Įvertinus tai, kad su Migracijos departamentas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu užsienietis supažindintas 2022 m. sausio 21 d., o skundas teisme gautas 2022 m. sausio 31 d., daroma išvada, kad skundas paduotas nepažeidžiant Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalyje numatyto termino.
11. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
12. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias Įstatymo nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.
13. Įvertinus tai, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (Migracijos departamento apklausos metu užsienietis nurodė, kad pametė kuprinę, su joje buvusiu pasu, paso nuotraukos neturi), kad apklausos metu tvirtino neturįs artimųjų ar draugų, kurie galėtų padėti nustatant jo asmenybę, nors turi paskyrą socialiniuose tinkluose, o pasiūlius susitikti su Tarptautinės Migracijos Organizacijos atstovais, kurie padeda sugrįžti į kilmės šalį (nuperka bilietus, duoda vienkartinę išmoką), užsienietis atsisakė šio pasiūlymo, visa tai rodo, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jo tapatybę bei pilietybę. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
14. Nors skundu prašoma skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, teismas pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, jei asmens tapatybę yra nustatyta, o nagrinėjamu atveju negalima vertinti, kad ji nustatyta, nes užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-572014).
15. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundu prašoma skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo X2 skyriaus nuostatoms, kitos šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ straipsnio 3 dalis). Atitinkamai tai reiškia, kad užsieniečiui gali būti taikomos tik Įstatymo 140¹⁹ straipsnyje nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Įstatymo 140¹⁹ straipsnis nenumato galimybės taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Tačiau savo turiniu analogiška alternatyvi sulaikymui priemonė yra įtvirtinta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, kurioje įtvirtinta galimybė užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Byloje nenustatyta, kad Migracijos departamento apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teisės. Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4459-815/2021, 26 punktas; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4344-442/2021, 18 punktas; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-261/2021, 27 punktas). Teismo vertinimu, užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti užsieniečio tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.
16. Teismas, išnagrinėjęs užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus sprendžia, kad Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsieniečio nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
atmesti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusio M. J. M., gimusio (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.