Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Pasisakydamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, ieškovas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Šiuo atveju atsakovė nedirba, tačiau nėra žinoma jokių objektyvių priežasčių, kurios tokį jos elgesį galėtų pateisinti. Atsakovė yra darbingo amžiaus, turi išsilavinimą, todėl jos pareiga teikti sūnui išlaikymą negali būti eliminuota. Ieškovo teigimu, 200,00 Eur per mėnesį sūnui teikiamas išlaikymas iš atsakovės (nebent paaiškėtų jo poreikiai, apie kuriuos šiuo metu nėra žinoma) būtų tinkamas.

Ieškovo manymu, esamoje situacijoje motinos bendravimas su vaiku turi būti sureguliuotas taip, kad motina neturėtų pagrindo bei galimybių įtakoti vaiką, riboti jo veiksmus, kontroliuoti poelgius ir pan. Bendravimas su savo elgesio nekontroliuojančia motina vaikui kelia stresą, neigiamus išgyvenimus. Šioje situacijoje yra pagrindas nustatyti motinos bendravimą su vaiku, dalyvaujant vaikų psichologui. Tokiu būdu būtų užtikrinama vaiko ir motinos teisė bendrauti, o tuo pačiu būtų imamasi priemonių suteikti pagalbą ją ignoruojančiai motinai. Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis sūnus turi teisę bendrauti su abiem tėvais, pareigą užtikrinti tokį bendravimą turi ir ieškovas ir atsakovė, todėl darytina išvada, kad abi šalys lygiomis dalimis turėtų apmokėti psichologo konsultacijų išlaidas, jei nepavyktų rasti nemokamai teikiamos pagalbos. Pasak ieškovo, šioje stadijoje neįmanoma nustatyti konkretaus pereinamojo laikotarpio, kuriam pasibaigus, motina galėtų bendrauti su sūnumi tiesiogiai, nedalyvaujant psichologui. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, būsimais įvykiais, t. y., nebelikus psichologo dalyvavimo bendravime su vaiku poreikio, šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (tomas 1, e. b. l. 1-14).

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog nustačius laikiną šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, vaikas buvo pavargęs ir morališkai sužlugdytas, tačiau ilgainiui darėsi žvalesnis, pradėjo geriau sektis mokslai, atsirado draugų, sūnus „atrado“ pusbrolius, dėdes/tetas, atsirado gimtadienių šventimai, vaikas pasidarė žvalesnis, savarankiškesnis (pvz. išmoko užsirišti batų raištelius), buvo pastebimas tiek jo savijautos, tiek ir mokymosi rezultatų pagerėjimas. Ieškovas ėmė rūpintis nepilnamečio sūnaus sveikata (vykdavo kartu pas gydytojus, odontologus, į sanatoriją. Pasak ieškovė, atsakovė kategoriškai atsisakė vykdyti teismo nutartyje nustatytą bendravimo tvarką (dalyvaujant specialistui), ir toliau vengė bendradarbiauti su specialistais, iš esmės neteikė sūnui laikino išlaikymo. Pasak ieškovo, motina iki šiol įtaigiai veikia sūnų (pvz., berniukas nenori lankyti motinos siūlomos muzikos mokyklos, tačiau bijo jai apie tai prisipažinti, bijo, kad motina su juo nebendraus), tačiau vaikas atsakovės pasiilgsta, todėl sūnui išsakius pageidavimą susitikti su motina, ieškovas tam neprieštarauja (M. G. su motina dažniausiai susitinka savaitgalį, sekmadienį kelioms valandoms be nakvynės). Ieškovas nurodė, jog iš pradžių atsakovė sūnui skambindavo kas pora valandų, tačiau pastaruoju metu skambučių sumažėjo. Ieškovas paaiškino, jog sūnui apsigyvenus kartu su tėvu, buvo pastebima vaiko savarankiškumo, socialinių įgūdžių stoka (ieškovas pratina nepilnametį sūnų kartu apsipirkinėti), vaikas nežinojo elementariausių dalykų (pvz., kad Vilniuje teka upė Neris), nežinojo, jog su atsakove gyvenantys jos tėvai yra jo seneliai (motina šiuos asmenis sūnui pristatydavo pašaliniais žmonėmis. Ieškovas pažymėjo, jog ir vykstančiame procese (tiek teikdama atsiliepimą tiek ir duodama paaiškinimus teisme) atsakovė šalių nepilnamečio vaiko tėvu nurodo esant kitą asmenį, kurio neįvardija. Kiek ieškovui yra žinoma, tokios aplinkybės neatitinka tikrovės.

Atsakovė V. G. per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, tačiau jos namuose besilankančiai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnybos) specialistei perdavė tekstus su pavadinimu „Atsiliepimas į pareikštą ieškinį“. Šie atsakovės pateikti dokumentai buvo išreikalauti iš Tarnybos ir 2019 m. kovo 28 d. prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos. Minėtuose atsakovės dokumentuose (toliau – atsiliepimas) nurodoma, jog atsižvelgiant į kitų asmenų gautą informaciją, ji abejoja dėl ieškovo V. G. tėvystės ir prašo teismo skirti DNR ekspertizę. Atsakovė pažymėjo, kad kitų santykių su kitais vyras iki sūnaus gimimo neturėjusi. Patvirtino, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimu santuoka tarp šalių nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiam sūnui išlaikymą, sudarantį 144,85 Eur. Atsakovė neigia faktą, jog ieškovas bendrauja su vaiku, užsiima jo auklėjimu, domisi mokslais. Po santuokos nutraukimo ieškovas dingo pusei metų, vėliau lankėsi pas atsakovę, vizitus derindamas su atsakovės tėvais, o atėjęs aplankyti vaiko, žiūrėdavo televizorių, su vaiku beveik nebendraudavo. Vėliau ieškovas pats nutraukė lankymąsi pas vaiką. Atsakovė atsiliepime taip pat teigė, jog bendravimą su vaiku visiškai apribojo tik pasikartojus vaiko sveikatos sutrikimams ir matydama ieškovo tikslingą veržimasi į namus. Po posėdžio, įvykusio 2018 m. gruodžio 17 d., atsakovei paprašius, ieškovas lankėsi jos namuose du kartus. Atsakovė nurodė, jog iki 2018 m. gruodžio 17 d. nedalyvavo susitikimuose su specialistais, kadangi nebuvo gauta Tarnybos išvada. Atsakovės teigimu, ji nebeveda vaiko į kiemą dėl sveikatos problemų. Be to, atsakovė pažymėjo, kad sūnus turi ne vieną draugą kieme, mokykloje bei užsienyje. Pasak atsakovės, ji niekada nereikalaudavusi vaiko miegoti kartu vienoje lovoje, tačiau vaikas pats yra įpratęs miegoti su motina, kadangi tokiu būdu jaučiasi saugiau. Atsakovė neigia ieškovo argumentus, kad izoliuoja vaiką nuo mokyklos. Atsakovė prašo teismo apriboti ieškovui tėvystės teises, atlikti DNR tyrimą, skirti psichiatrinį gydymą V. G. bei įtraukti į teismo procesą tikrąjį vaiko tėvą. Atsiliepime tikrasis vaiko tėvas nenurodytas (tomas 1, e. b. l. 65-71).

Teismo posėdžio metu atsakovė su jai pareikštu ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nesutiko ir paaiškino, jog tiek santuokos metu, tiek ir po santuokos nutraukimo iš esmės ji viena rūpinosi nepilnamečiu sūnumi. Po santuokos nutraukimo ieškovas pasveikino sūnų su gimtadieniu ir po to beveik pusę metų su atsakove tiesiogiai nebendravo (bendravimą vykdė per kartu su atsakove gyvenančius asmenis). Atsakovė nurodė, jog ji sūnumi tinkamai rūpinosi, dėjo pastangas, kad vaikas lankytų muzikos mokyklą (atsakovė paaiškino, jog jei ne jos dalyvavimas muzikos pamokose, sūnus muzikos mokyklos nelankytų, taip pat ir pats vaikas atsakovei yra sakęs apie savo nenorą šią ugdymo įstaigą lankyti). Pasak V. G. sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ja geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, kadangi ieškovo gyvenamojoje vietoje sūnus nesiadaptavo, ji pastebinti vaiko fizinį bei emocinį išsekimą, tik ji viena galinti tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi bei jo sveikta. Atsakovė nurodė, jog ji nesutinka su nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka (dalyvaujant psichologui) ir neketina šios tvarkos laikytis, kadangi tai reikštų jos kaltės pripažinimą. V. G. taip pat nurodė, jog ji sūnų myli, geba juo rūpintis, todėl jokie tėvystės kursai ar bendravimas dalyvaujant psichologui, jai nėra reikalingas. Pasisakydamas dėl išlaikymo priteisimo, atsakovė nurodė, jog sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 300 Eur per mėnesį, be to tėvai turėtų papildomai lygiomis dalimis prisidėti prie sūnaus papildomų poreikių tenkinimo. Pasisakydama dėl konkrečių sūnaus poreikių bei jų patenkinimui reikalingų lėšų atsakovė sutiko dėl jog sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga suma galėtų sudaryti ir didesnę nei 400 Eur sumą.

2019 m. kovo 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos darbuotoja apsilankė ieškovo, atsakovės bei vaiko gyvenamosiose vietose bei surašė 2019 m. kovo 25 d. buities tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad ieškovas V. G. kartu su motina ir broliu gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Būstas priklauso ieškovo motinai, yra švarus, tvarkingas, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais. Bute yra trys izoliuoti kambariai, atskira virtuvė, vonios ir tualeto kambariai. V. G. dirba (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju. Nurodė, kad jo darbo pajamos – ne mažiau 500 Eur per mėnesį. Ieškovo teigimu, jis sūnaus išlaikymui teikia apie 160 Eur per mėnesį, paskutinį kartą vaiką matė 2019 m. sausio mėnesį. Pasak V. G., paprastai informaciją apie M. teikia vaiko senelis (atsakovės tėvas), kuris gyvena kartu su atsakove ir sūnumi. Ieškovo teigimu, jis supranta, kad jo santykiai su vaiku yra nutrūkę, todėl pradėjo lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus, siekia užmegzti ryšį su vaiku. Pasak ieškovo, jei sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, jis ieškotų kito darbo bei galimybės įsigyti nekilnojamojo turto. Tarnybos darbuotojai lankantis pas atsakovę adresu (duomenys neskelbtini), V. G. atsisakė įsileisti į butą, teigdama, kad vaiko sveikata yra labai silpna, jis negali kalbėti ar priimti svetimų žmonių. Tarnybos darbuotoja paaiškino, kad lankomasi ne tik dėl vaiko nuomonės išklausymo, bet ir dėl buities sąlygų ištyrimo, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė įsileisti į butą, todėl pokalbis vyko daugiabučio namo laiptinėje. V. G. teigimu, ji šiuo metu vykdo individualią veiklą (verčia tekstus iš užsienio kalbų), darbo pajamos - apie 600 Eur per mėnesį. Pasak atsakovės, bute gyvena trys suaugę žmonės ir jos nepilnametis sūnus M. G. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) darželio - mokyklos 4 klasę, ieškovas V. G. teikia sūnaus išlaikymui apie 144 Eur per mėnesį. Tarnyba pažymėjo, kad V. G. šeima yra žinoma. 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) darželio - mokyklos dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių. 2018 m. rugsėjo 21 d. Tarnybos specialistai įvertino grėsmės vaikui lygį ir nors nebuvo nustatytas grėsmės vaikui lygis, tačiau buvo inicijuotas Atvejo vadybininko paskyrimas V. G. šeimai dėl kompleksinių paslaugų teikimo. Yra įvykę penki Atvejo nagrinėjimo posėdžiai (2018 m. spalio 5 d., 2018 m. gruodžio 4 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. kovo 7 d.), sudaryti Pagalbos planai. 2018 m. gruodžio 5 d. Tarnybai gavus pranešimą iš Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos apie galimai blogai atliepiamus vaiko poreikius, mamos netinkamus tėvystės įgūdžius, buvo pakartotinai įvertintas grėsmės vaikui lygis ir nustatytas 1 grėsmės vaikui lygis. Visi specialistai, dirbantys su šeima pastebi, kad nepilnamečio M. G. motina V. G. nėra linkusi išgirsti specialistų rekomendacijų, nenori bendradarbiauti, stengiasi padaryti viską už vaiką, neleidžia jam atsakyti į užduodamus klausimus, siekia atriboti vaiką nuo socialinės aplinkos, berniukas pasimetęs, blogai jaučiasi dėl mamos emocionalaus elgesio, vaikas galimai turi specialiųjų poreikių, bet mama vengia lankytis pas specialistus, tik po daugkartinių raginimų nuvyko į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą, yra įtarimų ir dėl M. sveikatos problemų, taip pat kelia abejones ir mamos sveikatos būklė, tačiau V. G. sako, kad jai nereikia specialistų pagalbos. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į nustatytus faktus, turimą medžiagą, nepilnamečiui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra sudarytos sąlygos gyventi, mokytis ir ugdytis pas tėvą V. G. (tomas 1, e. b. l. 78-80).

2019 m. balandžio 1 d. nutartimi teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė šalių nepilnamečio sūnaus M. G., laikiną gyvenamąją vietą su tėvu V. G., įpareigojo atsakovę V. G. perduoti nepilnametį sūnų M. G. ieškovui, nustatė laikiną atsakovės V. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. G. tvarką, numatančią, jog atsakovė V. G. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. G., dalyvaujant jos pasirinktam vaikų psichologui, psichologo nustatytu grafiku ir tvarka, psichologo paslaugas šalims apmokant lygiomis dalimis. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės V. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. G., po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, paskyrė ieškovą V. G. nepilnamečiui vaikui M. G. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise (tomas 1, e. b. l. 78-185).

Ieškovas pareiškė teismui ieškinį dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, kuriuo prašo teismo pakeisti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu V. G.. Atsakovė su pareikštu ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nesutiko. Tarnyba pateikė byloje išvadą ir nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka. Tarnybos nuomone, pas V. G. sūnui M. G. yra sudarytos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis, tėvas tinkamai rūpinasi vaiku, M. patinka gyventi su tėvu, todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Tam, kad būtų pakeista vaikų gyvenamoji vieta, ieškovas turėjo įrodyti, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nustatanti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko gyvenamosios vietos nustatymui. Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y., sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodoma, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, įskaitant ir kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą bei kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas.

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad V. G. šeima Tarnybai yra žinoma. 2018m. rugsėjo 20 d. Tarnyboje buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) darželio – mokyklos dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių. 2018 m. rugsėjo 21 d. Tarnybos atstovams įvertinus grėsmės vaikui lygį, jis nebuvo nustatytas (tomas 1, e. b. l. 88-98), tačiau nepaisant to atsakovės šeimai buvo inicijuotas Atvejo vadybininko paskyrimas dėl kompleksinių paslaugų teikimo. Nagrinėjamu atveju įvykus penkiems Atvejo nagrinėjimo posėdžiams, sudarius Pagalbos planus, atsakovė didžiojoje dalyje jų nedalyvavo.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. M. G. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasėje, charakterizuojamas teigiamai, tačiau turi mokymosi sunkumų, spragų. Nuo 2019 m. spalio 6 d. nepilnametis dalyvauja Visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ programoje „Noriu mokytis“, kur kiekvieną sekmadienį (duomenys neskelbtini) gauna reikiamą korepetitorių pagalbą. Ieškovas tinkamai rūpinasi sūnumi (2019 m. lapkričio 22 d., 2020 m. kovo 12 d. pagalbos planų duomenys) Berniukas lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, kur groja pučiamaisiais instrumentais, taip pat (duomenys neskelbtini) konsultacijas. Tarnybos darbuotojams berniukas nurodė, jog jam patinka gyventi pas tėvą, jie kartu žaidžia, žiūri filmus, jis gerai sutaria su kartu gyvenančiais giminaičiais. M. teigimu, juo rūpinasi tėvas ir dėdė, jie bendrauja, daro valgyti, žaidžia stalo žaidimus, kai suserga, tėtis nuveda jį pas gydytoją, nuperka jam rūbų, duoda kišenpinigių. Pasak vaiko, gyvenant su tėvu pagerėjo jo mokslai, jis pradėjo daugiau mokytis, susirado naujų draugų dienos centre, o su mama susitinka muzikos mokykloje, su ja tiesiog pabūna, mama labai dažnai skambina, padovanojo jam šaliką ir kepurę, kuriuos pati numezgė. M. teigimu, jam patinka taip, kaip yra, jis nieko nenori keisti, tik pasiilgsta mamos, norėtų su ja dažniau matytis, galbūt savaitgaliais (tomas 3, e. b. l. 3-16).

Bylos duomenimis, su V. G. buvo pradėta dirbti nuo 2018 m. gruodžio 4 d., kai buvo sudarytas pirmas pagalbos šeimai planas. Ieškovui buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos – konsultavimas, informavimas, tarpininkavimas. V. G. bendradarbiauja su socialine darbuotoja, visada palaiko ryšį telefonu, sudaro sąlygas lankytis namuose, vadovaujasi specialistų rekomendacijomis, laiku atvyksta į paskirtas konsultacija. Konsultacijų metu atvirai kalba apie šeimos problemas bei kylančius sunkumus auklėjant sūnų. Geba tinkamai rūpintis sūnumi bei pozityviai jį auklėja. 2019 m. kovo 25 d. – gegužės 20 d. ieškovas Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje išklausė bendravimo su vaikais tobulinimo kursus (tomas 2, e. b. l. 82). Pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus tinkami rūpintis vaiku, užtikrinti kokybišką vaiko laisvalaikį, ugdyti tėvystės įgūdžius, lankyti individualias (duomenys neskelbtini) konsultacijas bei užtikrinti sūnui psichologinę pagalbą, ieškovas vykdo, t. y., tinkamai rūpinasi sūnumi, daug dėmesio skiria vaiko ugdymui bei lavinimui, laiku vykdo vaiko sveikatos priežiūrą VšĮ „(duomenys neskelbtini) poliklinikoje“, užtikrina vaikui psichologinę pagalbą. Vadovaujantis byloje esančiais medicininiais duomenimis, (tomas 2, e. b. l. 116, 117, 158, 184), pagerėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra kojų skausmo, nebeliko (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 2019 m. lapkričio 5 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini) poliklinikos“ duomenimis, vaiko sveikatos raidos istorijoje duomenų, bylojančių apie netinkamą vaiko priežiūrą šeimoje, neužfiksuota. Ieškovui buvo rekomenduota užtikrinti vaikui fizinio aktyvumo užimtumą. Socialinė darbuotoja tarpininkavo dėl futbolo treniruočių berniukui organizavimo, tačiau treniruotoje M. lankėsi tik vieną kartą, tačiau vaikas išsigando tokio fizinio krūvio, nes neturi pasitikėjimo savimi ir futbolą lankyti atsisakė. Planuoja lankyti baseino užsiėmimus (pradėti šių užsiėmimų lankymą sutrukdė šalyje paskelbtas karantinas).

2019 m. spalio 25 d. gauta informacija iš VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, kurioje pažymima, kad socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimas V. G. yra sudėtingas – moteris neįsileidžia į namus, su socialine darbuotoja bendrauja laiptinėje, siūlomos pagalbos atsisako, bendrauja ribotai bei teigia, kad pagalbos jai nereikia (tomas 2, e. b. l. 178).

M. G. pradėjus lankyti (duomenys neskelbtini) L. Č. konsultacijas Visuomeninėje organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“, vaiko ir šeimos centre „(duomenys neskelbtini)“, kur individualias konsultacijas lanko ir ieškovas, buvo nutarta pasiūlyti organizuoti vaiko ir mamos susitikimus, dalyvaujant konsultuojančiai (duomenys neskelbtini), tačiau V. G. tokio pobūdžio susitikimuose dalyvauti atsisakė. 2019 m. lapkričio 22 d. pagalbos plano duomenimis, atsakovė atsisako specialistų pagalbos, nepalaiko su jais kontakto, neugdo tėvystės įgūdžių, nėra pradėjusi lankyti/baigusi pozityvios tėvystės kursų, nelanko psichologo konsultacijų. Į 2020 m. kovo 12 d. atvejo nagrinėjimo posėdį atvyko, tačiau nurodė, kad jame nedalyvaus. Atsakovė atsisako bendradarbiauti su atvejo vadybininke, neįsileidžia jos į namus, todėl socialinis darbas su V. G. nevyksta (2020 m. kovo 12 d. pagalbos plano duomenys). Atsakovė taip pat nevykdo 2019 m. balandžio 1 d. nutartyje nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos (bendrauti dalyvaujant psichologui), tačiau su sūnumi susitinka ir bendrauja muzikos mokykloje, vaikui išreiškus norą dažniau susitikti su motina ir ieškovui tam neprieštaraujant, atsakovė su sūnumi susitinka savaitgaliais, leidžia laiką gamtoje, lankosi prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, eina į kinoteatrą.

V. G. ir V. G. taikoma atvejo vadyba, jiems teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Specialistų vertinimu, ieškovas V. G. turi glaudų ryšį su sūnumi, geba savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, pas ieškovą sūnui M. G. yra sudarytos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis, tėvas tinkamai rūpinasi vaiku, M. patinka gyventi su tėvu. Atsakovei atsisakius bendradarbiauti, socialinis darbas su ja nevyksta, pagalbos plane numatytų įpareigojimų (palaikyti kontaktą su socialiniais darbuotojais, sudaryti sąlygas jiems apsilankyti gyvenamojoje vietoje, ugdyti tėvystės įgūdžius ir pan.) atsakovė iki šiol nevykdo.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama pakeisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Nagrinėjamu atveju byloje iš byloje esančių įrodymų visumos spręstina, jog atsakovė nesugeba tinkamai užtikrinti savo sūnaus teisių ir interesų, nėra linkusi išgirsti specialistų rekomendacijų, vengia bendradarbiauti, atsisako siūlomos pagalbos, todėl darytina išvada, kad šalių nepilnamečiui sūnui šiuo metu nėra saugu gyventi su atsakove. V. G. aplinka nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka M. G. būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškovu. Pažymėtina, jog M. G. jau daugiau nei vienerius metus gyvena su tėvu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas tinkamai vykdo tėvo pareigas, užtikrina nepilnamečio sūnaus interesus, yra sukūręs su sūnumi artimą ir nuoširdų ryšį. Duomenų apie netinkamą tėvo valdžios panaudojimą vaiko atžvilgiu byloje nėra. Vadovaujantis Tarnybos pateikta išvada, ieškovas yra sudaręs tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas ir nepilnamečio M. G. gyvenamosios vietos pakeitimas, t. y., jos nustatymas su tėvu V. G., atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimą šioje dalyje tenkina pilnai ir nustato M. G. gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) V. G..

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatytina atsakovės V. G. bendravimo su sūnumi M. G. tvarka.

2019 m. balandžio 1 d. nutartimi teismas byloje nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. G. tvarką, pagal kurią atsakovė V. G. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. G., dalyvaujant jos pasirinktam vaikų psichologui, psichologo nustatytu grafiku ir tvarka, psichologo paslaugas šalims apmokant lygiomis dalimis. Apie pasirinktą psichologą V. G. informaciją V. G. pateikia raštu atsiųsdama pranešimą registruotu paštu V. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog atsakovė teismo nustatytos bendravimo, dalyvaujant psichologui, tvarkos niekada nesilaikė, t. y., pati nenurodė pasirinkto vaikų psichologo, neorganizavo bendravimo su vaiku, dalyvaujant psichologui, taip pat visais atvejais kategoriškai atsisakė bendrauti su vaiku, dalyvaujant jį konsultuojančiai psichologei. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė paaiškino, jog bendrauti su sūnumi teismo nustatyta tvarka, dalyvaujant psichologui, neketina, kadangi bendraujant tokiu būdu (dalyvaujant psichologui), ji pripažintų savo kaltę. Pasak atsakovės, psichologo dalyvavimas motinos ir sūnaus bendravime galėtų neigiamai įtakoti bendravimą ar net padaryti vaikui žalą. Tokia atsakovės pozicija tik patvirtina specialistų išdėstytas aplinkybes, kad atsakovė kategoriškai atsisako naudotis specialistų pagalba, vengia bet kokio bendradarbiavimo, atsisako pagalbos, t. y., šiuo klausimu situacija tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nėra pasikeitusi.

Bylos duomenimis, atsakovė su nepilnamečių sūnumi bendrauja telefonu. Pasak šalių nepilnamečio sūnaus, jam skambina mama, pats jis mamai neskambina. Tuo atveju, jei iškart nepavyksta atsiliepti, atsakovė sūnui skambina nepertraukiamai. Teismo posėdžio metu M. G. paaiškino, jog jam yra įprasta rasti 30-50 praleistų motinos skambučių, tačiau vieną kartą jų yra radęs ir 100. Teismo posėdžio metu atsakovė neneigė itin dažnai skambinanti sūnui, tačiau tokį savo elgesį aiškino noru žinoti, kaip sūnui sekasi, ar viskas yra gerai. 2019 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė taip pat paaiškino, jog ieškovas nesirūpina sūnaus sveikata. Atsakovė nurodė, kas dvi valandas skambinanti vaikui ir renkanti anamnezę apie sūnaus sveikatos būklę. Pasak jos, tokiu būdu ji suprantanti, kai vaikui prasideda (duomenys neskelbtini).

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Ieškinyje ieškovas nepateikė nepilnamečio sūnaus poreikių lentelės, tačiau sūnaus poreikius detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodydamas, jog sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 400 Eur suma, iš kurių kiekvieną mėnesį yra skiriama apie 115-120 Eur sūnaus maitinimui namuose, 25 Eur sūnaus maitinimui mokykloje (bandelė + sultys) bei vidutiniškai 6 Eur per savaitę kišenpinigiams; vaistams, vitaminams, sveikatos priežiūros priemonėms – apie 20 Eur per mėnesį, drabužiams, avalynei – parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė 25 Eur per mėnesį sumą, kurią bylos nagrinėjimo teisme metu patikslino iki 50 Eur per mėnesį; transporto išlaidoms (kuro išlaidos, patiriamos ieškovui vežant sūnų į mokyklą (apie 3 km), taip pat į kaimą (duomenys neskelbtini) rajone (vasaros metu kiekvieną savaitgalį 130 km) – 50 Eur per mėnesį, laisvalaikiui bei ugdymui (kinas, kelionės į gamtą, į Trakus, ledai, picos, saldumynai, knygos, žaislai ir pan.) – parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė 20 Eur per mėnesį sumą, kurią bylos nagrinėjimo teisme metu patikslino iki 70 Eur per mėnesį; būsto komunaliniams mokesčiams (vaiko dalis) – parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė 60 Eur per mėnesį sumą, kurią bylos nagrinėjimo teisme metu patikslino iki 25 Eur per mėnesį. Ieškovas taip pat nurodė, jog vidutiniškai apie 10 Eur per mėnesį yra reikalinga skirti kanceliarinėms išlaidoms, apie 40 Eur per metus skiriama mokyklinės uniformos (džemperio) įsigijimui. Taip pat dalį išlaidų, skirtų sūnaus poreikių tenkinimui, apmoka atsakovė – tai sūnaus mobiliojo ryšio paslaugas (sutartis su telekomunikacijų bendrove yra sudaryta atsakovės vardu) bei muzikos mokyklos lankymo išlaidas. Ieškovas nurodė, jog prašo iš atsakovės priteisti pusę reikalingos sumos, t. y., po 200 Eur per mėnesį. Ieškovas, siekdama pagrįsti sūnaus poreikius ginčo laikotarpiu į bylą pateikė išlaidų suvestines bei patirtas išlaidas patvirtinančių prekių įsigijimo kvitų kopijas. Teismo posėdžio metu V. G. taip pat patvirtino, jog kartais atsakovė nuperka sūnui drabužių, tačiau jie nėra tinkami dėvėti, nes yra netinkamo dydžio (pvz., sūnui yra perkamos 47 dydžio kojinės, kai jo batų dydis yra 40, perkami net keliais dydžiais didesni viršutiniai drabužiai ir pan.). Ieškovas taip pat nurodė, jog 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatyto laikino išlaikymo atsakovė neteikia. Vadovaujantis į bylą pateiktais duomenimis, iki 2019 m. gruodžio 19 d. iš atsakovės buvo išieškota 6,85 Eur išlaikymo (DOK-287638), 2020 m. sausio 6 d. atsakovės išlaikymo įsiskolinimas sudarė 1520,00 Eur (DOK-6127).

Bylos nagrinėjimo metu, atsakovo atstovė, pasisakydama dėl vaiko poreikių ir išlaikymo dydžio, su pareikštu ieškiniu šioje dalyje sutiko tik iš dalies. Atsakovė nurodė, jog neginčija ieškovo nurodomų išlaidų maitinimui namuose (115-120 Eur), kišenpinigių (30-35 Eur), išlaidų laisvalaikiui (20 Eur), kanceliarinėms išlaidoms (vidutiniškai 10 Eur per mėnesį), komunaliniams mokesčiams apmokėti (25 Eur), mokyklinei uniformai įsigyti (40-50 Eur metams). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, jog sūnaus drabužiams bei avalynei įsigyti reikalinga apie 800 Eur per metus (apie 200 Eur sezonui), išlaidos sūnaus sveikatos priežiūrai galėtų sudaryti apie 10 Eur per mėnesį, jei nėra (duomenys neskelbtini) paūmėjimo ir apie 20 Eur, jei paūmėjimas yra. Išlaidos transportui (vilniečio kortelė bei kuro išlaidos) galėtų sudaryti apie 30 Eur. Pasak atsakovės, sūnaus laisvalaikiu rūpinasi tik ji ir tam per savaitgalį skiria apie 50 Eur (kiekvieną savaitgalį su sūnumi eina į kiną, kavinę), sūnui kišenpinigiams yra reikalinga apie 5 Eur per dieną, kas atitinkamai sudarytų 100 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat paaiškino, jog jai priklauso mobiliojo ryšio aparatas, kuriuo naudojasi sūnus (už jį atsakovė moka apie 25 Eur per mėnesį). Taip pat atsakovė apmoka sūnaus mobiliojo ryšio paslaugas, vidutiniškai sudarančias apie 30 Eur per mėnesį. M. G. trejus metus lanku muzikos mokyklą, kuri kainuoja 200 Eur per metus bei papildomai apie 100 Eur per semestrą (200 Eur per metus) kainuoja instrumento su futliaru nuoma. Šias išlaidas dengia atsakovė V. G. Atsakovė sutiko, jog kiekvienas iš tėvų turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo.

Įvertinus ieškovo ir atsakovės pozicijas dėl šalių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui reikalingų lėšų, matyti, jog kiekviena iš šalių nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė, nei 400 Eur suma, tačiau šalys šias lėšas buvo linkę kiek skirtingai paskirstyti.

Ieškovė nurodė, jog sūnaus vaistams, gydymui ir kitai sveikatos priežiūrai yra reikalinga skirti vidutiniškai 20,00 Eur per mėnesį. Ieškovas pateikė teismui kvitus, patvirtinančius vaistų bei įvairių sveikatos priežiūros priemonių įsigijimą. Atsakovė su šiomis išlaidomis sutiko iš dalies (10-20 Eur per mėnesį).