- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- e2-549-869/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07977-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Ina Navickienė
- Kategorijos
sekretoriaujant Dianai Kotilovič, Ernestai Perednienei, Audronei Glambienei, Natalijai Tomilinai,
išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei V. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. G., prašydamas pakeisti 2014 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-35260-96/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3-7 punktus, t. y., šalių nepilnamečio sūnaus M. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu (tėvu); priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; nustatyti ieškovo siūlomą atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; sutarties 7 punktą panaikinti.
Ieškinyje nurodė, jog ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šalys augina nepilnametį sūnų M. G., gim. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus M. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. G. (3 punktas), ieškovas moka sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 144,85 Eur periodinėmis išmokomis (4 punktas), šalys kartu rūpinasi sūnaus auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymusi, mokymu bei lavinimu, t. y., visapusiškai dalyvauja sūnaus auklėjime (5 punktas), ieškovas turi teisę abiem tėvams sutarus ir sūnui priimtinu laiku ir sąlygomis susitikinėti (6 punktas), šalys buvo sutarę sūnų auklėti pagal abipusį susitarimą, laikantis bendrųjų moralės nuostatų (7 punktas). Pasak ieškovo, po teismo sprendimo priėmimo ieškovas kurį laiką su sūnumi bendravo, tačiau palaipsniui atsakovė pradėjo šį bendravimą riboti, kol nebeleido su sūnumi matytis ir bendrauti. Situacija tapo kritiška atsakovei pačiai atsiribojus nuo kontakto su ieškovu bei įvairių institucijų atstovais, tačiau ir atribojus vaiką nuo ieškovo ir socialinio gyvenimo. Į organizuotus penkis susitikimus su specialistais, kurių metu buvo sudaromi pagalbos planai, fiksuojami reikšmingi įvykiai, atsakovė neatvyko. Specialistai konstatavo, kad atsakovė vengia bet kokio kontakto su specialistais, nepriima jokios pagalbos, toliau visiškai izoliuoja sūnų, neigia bet kokios problemos buvimą. Būdama namuose, ji atidaro duris, tačiau į namus neįsileidžia, elgiasi neprognozuojamai, sūnaus lankomos mokyklos administracija nerimauja dėl jos veiksmų ir agresijos, nes aplinką ji supranta priešiškai, vaikas motinos bijo ir tik jos nesant pasikeičia. Atsakovė neteikia apie vaiką jokios informacijos, jį yra visiškai izoliavusi, vaiką idealizuoja, neleidžia net jam kalbėti ir/ar atsakyti į klausimus, dėl ko pastarojo socialinis aktyvumas mažas. Sūnus klasėje turi vieną draugą, praktiškai visą laiką praleidžia namuose su motina, į lauką yra neišleidžiamas. Be to, mokykloje buvo pastebėti keisti M. G. sveikatos sutrikimai (buvo nualpęs, dažnokai verkia), bet motina nesutiko, kad vaikui būtų atlikti išsamesni tyrimai. Ieškinyje nurodyta, jog yra konstatuota, kad motinai reikalinga pagalba, nes ji savo emocijomis užgožia sūnų, dažnai susijaudina ir kalba pakeltu balso tonu, jos rankos dreba, o vaikas visada jaučiasi nesmagiai. Atsakovė yra atsiribojusi ir nuo savo tėvų, vaikui su jais taip pat neleidžia bendrauti, ji, galimai, yra sirgusi (duomenys neskelbtini). Atsakovė reikalauja, kad vaikas vis dar miegotų su ja vienoje lovoje. V. G. jau eilę metų niekur nedirba, reikalauja pinigų iš savo tėvų, kurie, nors ir būdami atriboti, atsakovę išlaiko. Ieškovo teigimu, situaciją būtina keisti, nes tolesnis taikstymasis su tokiais atsakovės veiksmais sūnui padarys nepataisomą žalą, be to, yra nemaža tikimybė, kad motina stengsis izoliuoti vaiką ir nuo mokyklos, neleisdama jam lankyti užsiėmimų.
Ieškovas nurodė, jog ypač atkreiptinas dėmesys į kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y., tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras. Pasak ieškovo, būtent jis turėtų prisiimti atsakomybę už vaiką ir jo ateitį. Pati atsakovė savarankiškai gyvenimo perspektyvų nekuria, niekur eilę metų nedirba, yra agresyvi, jos elgesys su vaiku bei hypergloba yra pavojinga vaiko raidai. Šiuo metu esama situacija patvirtina, kad nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina neužtikrina vaiko interesų, atsakovė netinkamai rūpinasi vaiku, jos sudaroma aplinka, kurioje sūnus laikomas, nėra saugi, nes priklauso nuo atsakovės emocijų, kurių, ji nevaldo. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaiko interesus nei nustatyta gyvenamoji vieta su motina. Ieškovas nurodė, jog dirba tolimųjų reisų vairuotoju, turi gyvenamąjį plotą, t. y., laikinai su sūnumi galės gyventi ieškovo mamai priklausančiame bute, tačiau jau yra pradėjęs derybas su bankais dėl paskolos būstui įgyti suteikimo. Ieškovo pajamos yra pakankamos išlaikyti save bei sūnų, jis yra rimtai pasiruošęs padėti vaikui.
Pasisakydamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, ieškovas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Šiuo atveju atsakovė nedirba, tačiau nėra žinoma jokių objektyvių priežasčių, kurios tokį jos elgesį galėtų pateisinti. Atsakovė yra darbingo amžiaus, turi išsilavinimą, todėl jos pareiga teikti sūnui išlaikymą negali būti eliminuota. Ieškovo teigimu, 200,00 Eur per mėnesį sūnui teikiamas išlaikymas iš atsakovės (nebent paaiškėtų jo poreikiai, apie kuriuos šiuo metu nėra žinoma) būtų tinkamas.
Ieškovo manymu, esamoje situacijoje motinos bendravimas su vaiku turi būti sureguliuotas taip, kad motina neturėtų pagrindo bei galimybių įtakoti vaiką, riboti jo veiksmus, kontroliuoti poelgius ir pan. Bendravimas su savo elgesio nekontroliuojančia motina vaikui kelia stresą, neigiamus išgyvenimus. Šioje situacijoje yra pagrindas nustatyti motinos bendravimą su vaiku, dalyvaujant vaikų psichologui. Tokiu būdu būtų užtikrinama vaiko ir motinos teisė bendrauti, o tuo pačiu būtų imamasi priemonių suteikti pagalbą ją ignoruojančiai motinai. Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis sūnus turi teisę bendrauti su abiem tėvais, pareigą užtikrinti tokį bendravimą turi ir ieškovas ir atsakovė, todėl darytina išvada, kad abi šalys lygiomis dalimis turėtų apmokėti psichologo konsultacijų išlaidas, jei nepavyktų rasti nemokamai teikiamos pagalbos. Pasak ieškovo, šioje stadijoje neįmanoma nustatyti konkretaus pereinamojo laikotarpio, kuriam pasibaigus, motina galėtų bendrauti su sūnumi tiesiogiai, nedalyvaujant psichologui. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, būsimais įvykiais, t. y., nebelikus psichologo dalyvavimo bendravime su vaiku poreikio, šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (tomas 1, e. b. l. 1-14).
Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog nustačius laikiną šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, vaikas buvo pavargęs ir morališkai sužlugdytas, tačiau ilgainiui darėsi žvalesnis, pradėjo geriau sektis mokslai, atsirado draugų, sūnus „atrado“ pusbrolius, dėdes/tetas, atsirado gimtadienių šventimai, vaikas pasidarė žvalesnis, savarankiškesnis (pvz. išmoko užsirišti batų raištelius), buvo pastebimas tiek jo savijautos, tiek ir mokymosi rezultatų pagerėjimas. Ieškovas ėmė rūpintis nepilnamečio sūnaus sveikata (vykdavo kartu pas gydytojus, odontologus, į sanatoriją. Pasak ieškovė, atsakovė kategoriškai atsisakė vykdyti teismo nutartyje nustatytą bendravimo tvarką (dalyvaujant specialistui), ir toliau vengė bendradarbiauti su specialistais, iš esmės neteikė sūnui laikino išlaikymo. Pasak ieškovo, motina iki šiol įtaigiai veikia sūnų (pvz., berniukas nenori lankyti motinos siūlomos muzikos mokyklos, tačiau bijo jai apie tai prisipažinti, bijo, kad motina su juo nebendraus), tačiau vaikas atsakovės pasiilgsta, todėl sūnui išsakius pageidavimą susitikti su motina, ieškovas tam neprieštarauja (M. G. su motina dažniausiai susitinka savaitgalį, sekmadienį kelioms valandoms be nakvynės). Ieškovas nurodė, jog iš pradžių atsakovė sūnui skambindavo kas pora valandų, tačiau pastaruoju metu skambučių sumažėjo. Ieškovas paaiškino, jog sūnui apsigyvenus kartu su tėvu, buvo pastebima vaiko savarankiškumo, socialinių įgūdžių stoka (ieškovas pratina nepilnametį sūnų kartu apsipirkinėti), vaikas nežinojo elementariausių dalykų (pvz., kad Vilniuje teka upė Neris), nežinojo, jog su atsakove gyvenantys jos tėvai yra jo seneliai (motina šiuos asmenis sūnui pristatydavo pašaliniais žmonėmis. Ieškovas pažymėjo, jog ir vykstančiame procese (tiek teikdama atsiliepimą tiek ir duodama paaiškinimus teisme) atsakovė šalių nepilnamečio vaiko tėvu nurodo esant kitą asmenį, kurio neįvardija. Kiek ieškovui yra žinoma, tokios aplinkybės neatitinka tikrovės.
Atsakovė V. G. per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, tačiau jos namuose besilankančiai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnybos) specialistei perdavė tekstus su pavadinimu „Atsiliepimas į pareikštą ieškinį“. Šie atsakovės pateikti dokumentai buvo išreikalauti iš Tarnybos ir 2019 m. kovo 28 d. prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos. Minėtuose atsakovės dokumentuose (toliau – atsiliepimas) nurodoma, jog atsižvelgiant į kitų asmenų gautą informaciją, ji abejoja dėl ieškovo V. G. tėvystės ir prašo teismo skirti DNR ekspertizę. Atsakovė pažymėjo, kad kitų santykių su kitais vyras iki sūnaus gimimo neturėjusi. Patvirtino, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimu santuoka tarp šalių nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiam sūnui išlaikymą, sudarantį 144,85 Eur. Atsakovė neigia faktą, jog ieškovas bendrauja su vaiku, užsiima jo auklėjimu, domisi mokslais. Po santuokos nutraukimo ieškovas dingo pusei metų, vėliau lankėsi pas atsakovę, vizitus derindamas su atsakovės tėvais, o atėjęs aplankyti vaiko, žiūrėdavo televizorių, su vaiku beveik nebendraudavo. Vėliau ieškovas pats nutraukė lankymąsi pas vaiką. Atsakovė atsiliepime taip pat teigė, jog bendravimą su vaiku visiškai apribojo tik pasikartojus vaiko sveikatos sutrikimams ir matydama ieškovo tikslingą veržimasi į namus. Po posėdžio, įvykusio 2018 m. gruodžio 17 d., atsakovei paprašius, ieškovas lankėsi jos namuose du kartus. Atsakovė nurodė, jog iki 2018 m. gruodžio 17 d. nedalyvavo susitikimuose su specialistais, kadangi nebuvo gauta Tarnybos išvada. Atsakovės teigimu, ji nebeveda vaiko į kiemą dėl sveikatos problemų. Be to, atsakovė pažymėjo, kad sūnus turi ne vieną draugą kieme, mokykloje bei užsienyje. Pasak atsakovės, ji niekada nereikalaudavusi vaiko miegoti kartu vienoje lovoje, tačiau vaikas pats yra įpratęs miegoti su motina, kadangi tokiu būdu jaučiasi saugiau. Atsakovė neigia ieškovo argumentus, kad izoliuoja vaiką nuo mokyklos. Atsakovė prašo teismo apriboti ieškovui tėvystės teises, atlikti DNR tyrimą, skirti psichiatrinį gydymą V. G. bei įtraukti į teismo procesą tikrąjį vaiko tėvą. Atsiliepime tikrasis vaiko tėvas nenurodytas (tomas 1, e. b. l. 65-71).
Teismo posėdžio metu atsakovė su jai pareikštu ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nesutiko ir paaiškino, jog tiek santuokos metu, tiek ir po santuokos nutraukimo iš esmės ji viena rūpinosi nepilnamečiu sūnumi. Po santuokos nutraukimo ieškovas pasveikino sūnų su gimtadieniu ir po to beveik pusę metų su atsakove tiesiogiai nebendravo (bendravimą vykdė per kartu su atsakove gyvenančius asmenis). Atsakovė nurodė, jog ji sūnumi tinkamai rūpinosi, dėjo pastangas, kad vaikas lankytų muzikos mokyklą (atsakovė paaiškino, jog jei ne jos dalyvavimas muzikos pamokose, sūnus muzikos mokyklos nelankytų, taip pat ir pats vaikas atsakovei yra sakęs apie savo nenorą šią ugdymo įstaigą lankyti). Pasak V. G. sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ja geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, kadangi ieškovo gyvenamojoje vietoje sūnus nesiadaptavo, ji pastebinti vaiko fizinį bei emocinį išsekimą, tik ji viena galinti tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi bei jo sveikta. Atsakovė nurodė, jog ji nesutinka su nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka (dalyvaujant psichologui) ir neketina šios tvarkos laikytis, kadangi tai reikštų jos kaltės pripažinimą. V. G. taip pat nurodė, jog ji sūnų myli, geba juo rūpintis, todėl jokie tėvystės kursai ar bendravimas dalyvaujant psichologui, jai nėra reikalingas. Pasisakydamas dėl išlaikymo priteisimo, atsakovė nurodė, jog sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 300 Eur per mėnesį, be to tėvai turėtų papildomai lygiomis dalimis prisidėti prie sūnaus papildomų poreikių tenkinimo. Pasisakydama dėl konkrečių sūnaus poreikių bei jų patenkinimui reikalingų lėšų atsakovė sutiko dėl jog sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga suma galėtų sudaryti ir didesnę nei 400 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu buvo išklausyta šalių nepilnamečio sūnaus M. G. nuomonė. Berniukas nurodė, jog jam yra 12 metų, jis gyvena kartu su tėčiu, močiute ir dėde, su kuriais gerai sutaria. Su tėčiu mėgsta žiūrėti filmus, kažką pažaisti, kartu išdykauja, tėtis jį pakutena, būna linksma. Berniukas nurodė, jog su tėčiu gali pasikalbėti, jei kažko nesupranta, jei kas mokykloje tyčiojasi (vadina jį „princese“), šiaip su tėčiu pasikalba, tėtis paaiškina žodžius, jei berniukas nesupranta jų reikšmės. Patinka, kad tėtis yra aktyvus ir linksmas, nepatinka, kai tėtis pyksta. Tiek su močiute, tiek ir su dėde sutaria gerai, dėdė pamoko jį matematikos. Motiną V. G. vaikas apibūdino kaip linksmą, gerą, su kuria berniukui taip pat patinka bendrauti. Vaikas paaiškino, jog gyvenant kartu mama sakydavo, kad kartu gyvenantys močiutė ir senelis nėra tikrieji jo seneliai, tačiau tėtis sako kitaip. Su jais berniukui patinka bendrauti – tiek senelis, tiek močiutė yra linksmi. M. paaiškino, jog mama kartais su seneliais pykdavosi, prašydavo jų pinigų nes neturėjo, pradėdavo pykti, rėkti. Būdavo sunku gyventi. Mama įsigalvodavo dalykus, kad bus pasaulio pabaiga. Berniukas paaiškino, kad su mama susitinka kiekvieną sekmadienį 12:00 val., kartu eina į kiną, į mišką prie namų. Patinka taip leisti laiką. Jei karantinas baigtųsi, norėtų savaitę gyventi pas vieną iš tėvų, o po to savaitę pas kitą. Jei reikėtų pasirinkti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi – norėtų gyventi pas tėtį ir kad mama galėtų ateiti sekmadieniais pabendrauti. Per atostogas norėtų su mama pabūti ilgiau – šeštadienį ir sekmadienį. Teismo posėdžio metu nepilnametis paaiškino, kad tuo metu, kai gyvenamo pas mamą, lankė muzikos mokyklą. Ją lankė keturias dienas per savaitę, tačiau dabar vaikui pabodo ją lankyti, tačiau nedrąsu apie tai pasakyti mamai, nežino, kaip ji dėl to elgsis. Pasak berniuko, mama nori, kad jis muzikos mokyklą lankytų, nes tai vienintelis būdas jiems susitikti ir pabendrauti. Bendraudamas su mama jis atlikdavo muzikos mokykloje paskirtas užduotis, tačiau tėčiui apie tai nepasakojo. M. nurodė, jog norėtų lankyti krepšinį bei dailės būrelį, taip pat tėtis užrašė jį į baseiną, nes nelabai gerai moka plaukti. Mokykloje sekasi vidutiniškai, turi keletą draugų. Jo vidurkis yra mažesnis, nei 7 balai, todėl turi lankyti konsultacijas. Tėtis jam padeda ruošti lietuvių kalbos, istorijos namų darbus, dėdė – matematikos, močiutė – tikybos, o mama padeda su muzika. Kai suserga, juo pasirūpina tėtis, anksčiau – rūpindavosi mama. Drabužius dažniausiai perka tėtis, bet kartais ir mama padovanoja (mama padovanojo treningus, tačiau jie buvo per dideli, nes mama nežino jo rūbų dydžio). M. nurodo, jog jo sveikata yra gera, jis yra sveikas. Atsakydamas į klausimus berniukas patikslino, kad daugiau laiko norėtų praleisti pas tėtį, nes pas jį jaučiasi laisviau, gali daryti, ką nori. Gyvendamas pas mamą buvo kaip „zefyras“ ir jautėsi „kaip paukštis narve“, negalėdavo išeiti (kodėl – nežino), žiūrėdavo televizorių. Dabar jam patinka skaityti, eiti į lauką pasivaikščioti, važiuoti pasivažinėti su tėčiu (tėtis važiuoja su dviračiu, o jis - su paspirtuku). M. papasakojo, jog mama jam paskambina kiekvieną rytą ir skambina, kol jis atsiliepia. Kartais jis praleidžia 30-40-50 jos skambučių, o vieną kartą, kai buvo pas pusbrolį ir buvo pamiršęs telefoną, rado praleistų 100 mamos skambučių. Berniukas nurodė, kad pats mamai neskambina, nes yra užsiėmęs su mokslais. Vaikas paaiškino, jog šventes (Velykas, Kalėdas, gimtadienį) norėtų švęsti su visais, o jei nepavyktų, tuomet Velykų atostogas norėtų praleisti su tėčiu, norėtų nuvykti į kaimą, ten yra pusbrolių, pusseserių, dėdžių, tetų. Kalėdas, gimtadienį norėtų įšvęsti su visais, jei nepavyktų – su tėčiu arba su mama.
2019 m. kovo 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos darbuotoja apsilankė ieškovo, atsakovės bei vaiko gyvenamosiose vietose bei surašė 2019 m. kovo 25 d. buities tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad ieškovas V. G. kartu su motina ir broliu gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Būstas priklauso ieškovo motinai, yra švarus, tvarkingas, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais. Bute yra trys izoliuoti kambariai, atskira virtuvė, vonios ir tualeto kambariai. V. G. dirba (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju. Nurodė, kad jo darbo pajamos – ne mažiau 500 Eur per mėnesį. Ieškovo teigimu, jis sūnaus išlaikymui teikia apie 160 Eur per mėnesį, paskutinį kartą vaiką matė 2019 m. sausio mėnesį. Pasak V. G., paprastai informaciją apie M. teikia vaiko senelis (atsakovės tėvas), kuris gyvena kartu su atsakove ir sūnumi. Ieškovo teigimu, jis supranta, kad jo santykiai su vaiku yra nutrūkę, todėl pradėjo lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus, siekia užmegzti ryšį su vaiku. Pasak ieškovo, jei sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, jis ieškotų kito darbo bei galimybės įsigyti nekilnojamojo turto. Tarnybos darbuotojai lankantis pas atsakovę adresu (duomenys neskelbtini), V. G. atsisakė įsileisti į butą, teigdama, kad vaiko sveikata yra labai silpna, jis negali kalbėti ar priimti svetimų žmonių. Tarnybos darbuotoja paaiškino, kad lankomasi ne tik dėl vaiko nuomonės išklausymo, bet ir dėl buities sąlygų ištyrimo, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė įsileisti į butą, todėl pokalbis vyko daugiabučio namo laiptinėje. V. G. teigimu, ji šiuo metu vykdo individualią veiklą (verčia tekstus iš užsienio kalbų), darbo pajamos - apie 600 Eur per mėnesį. Pasak atsakovės, bute gyvena trys suaugę žmonės ir jos nepilnametis sūnus M. G. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) darželio - mokyklos 4 klasę, ieškovas V. G. teikia sūnaus išlaikymui apie 144 Eur per mėnesį. Tarnyba pažymėjo, kad V. G. šeima yra žinoma. 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) darželio - mokyklos dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių. 2018 m. rugsėjo 21 d. Tarnybos specialistai įvertino grėsmės vaikui lygį ir nors nebuvo nustatytas grėsmės vaikui lygis, tačiau buvo inicijuotas Atvejo vadybininko paskyrimas V. G. šeimai dėl kompleksinių paslaugų teikimo. Yra įvykę penki Atvejo nagrinėjimo posėdžiai (2018 m. spalio 5 d., 2018 m. gruodžio 4 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. kovo 7 d.), sudaryti Pagalbos planai. 2018 m. gruodžio 5 d. Tarnybai gavus pranešimą iš Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos apie galimai blogai atliepiamus vaiko poreikius, mamos netinkamus tėvystės įgūdžius, buvo pakartotinai įvertintas grėsmės vaikui lygis ir nustatytas 1 grėsmės vaikui lygis. Visi specialistai, dirbantys su šeima pastebi, kad nepilnamečio M. G. motina V. G. nėra linkusi išgirsti specialistų rekomendacijų, nenori bendradarbiauti, stengiasi padaryti viską už vaiką, neleidžia jam atsakyti į užduodamus klausimus, siekia atriboti vaiką nuo socialinės aplinkos, berniukas pasimetęs, blogai jaučiasi dėl mamos emocionalaus elgesio, vaikas galimai turi specialiųjų poreikių, bet mama vengia lankytis pas specialistus, tik po daugkartinių raginimų nuvyko į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą, yra įtarimų ir dėl M. sveikatos problemų, taip pat kelia abejones ir mamos sveikatos būklė, tačiau V. G. sako, kad jai nereikia specialistų pagalbos. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į nustatytus faktus, turimą medžiagą, nepilnamečiui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra sudarytos sąlygos gyventi, mokytis ir ugdytis pas tėvą V. G. (tomas 1, e. b. l. 78-80).
2019 m. balandžio 1 d. nutartimi teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė šalių nepilnamečio sūnaus M. G., laikiną gyvenamąją vietą su tėvu V. G., įpareigojo atsakovę V. G. perduoti nepilnametį sūnų M. G. ieškovui, nustatė laikiną atsakovės V. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. G. tvarką, numatančią, jog atsakovė V. G. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. G., dalyvaujant jos pasirinktam vaikų psichologui, psichologo nustatytu grafiku ir tvarka, psichologo paslaugas šalims apmokant lygiomis dalimis. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės V. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. G., po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, paskyrė ieškovą V. G. nepilnamečiui vaikui M. G. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise (tomas 1, e. b. l. 78-185).
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. lapkričio 15 d. Tarnyba pateikė teismui patikslintą išvadą su priedais, kurioje nurodoma, jog Tarnybos vyr. specialistei pakartotinai apsilankius ieškovo ir vaiko gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad ieškovas V. G. su nepilnamečiu sūnumi M. G., savo motina V. G. bei broliu D. G. gyvena tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygos yra nepasikeitusios, tinkamos vaikui augti, vystytis bei ugdytis. M. G. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasėje, lanko muzikos mokyklą, taip pat (duomenys neskelbtini) konsultacijas. Tarnybos darbuotojai pakalbinus berniuką, jis sakė, kad jam patinka gyventi pas tėvą, jie kartu žaidžia, žiūri filmus, jis gerai sutaria su kartu gyvenančiais giminaičiais. M. teigimu, juo rūpinasi tėvas ir dėdė, jie bendrauja, daro valgyti, žaidžia stalo žaidimus, kai suserga, tėtis nuveda jį pas gydytoją, nuperka jam rūbų, duoda kišenpinigių. Pasak vaiko, gyvenant su tėvu pagerėjo jo mokslai, jis pradėjo daugiau mokytis, susirado naujų draugų dienos centre, o su mama susitinka muzikos mokykloje, su ja tiesiog pabūna, mama labai dažnai skambina, padovanojo jam šaliką ir kepurę, kuriuos pati numezgė. M. teigimu, jam patinka taip, kaip yra, jis nieko nenori keisti, tik pasiilgsta mamos, norėtų su ja dažniau matytis, galbūt savaitgaliais. V. G. registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna apie 300 Eur per mėnesį bedarbio išmoką. Pasak ieškovo, sūnus kartu su juo gyvena nuo 2019 m. balandžio mėnesio, atsakovė priteisto išlaikymo vaikui nemoka, pastaruoju metu M. su mama susitinka muzikos mokykloje, kartais nueina į kiną. Ieškovo teigimu, dabar jis daugiausiai rūpinasi sūnumi, nuperka, ko jam reikia, padeda su mokslais, rūpinasi vaiko sveikata, pats lanko (duomenys neskelbtini) konsultacijas, jam padeda kartu gyvenantys brolis ir mama. Tarnybos išvadoje pažymima, kad V. G. ir V. G. taikoma atvejo vadyba, jiems teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Tarnybos nuomone, pas V. G. sūnui M. G. yra sudarytos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis, tėvas tinkamai rūpinasi vaiku, M. patinka gyventi su tėvu (tomas 3, e. b. l. 3-16).
Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pateikė galutinę išvadą, ir paaiškino, jog teismui yra pateikta visa medžiaga apie šeimą nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Šeimoje ne kartą buvo vertintas grėsmės lygis. Vertinant pirmą kartą, jis nebuvo nustatytas, šeimai buvo paskirta atvejo vadyba. Antruoju atveju, buvo nustatytas 1 grėsmės lygis, šeimai sudaryti pagalbos planai. Visų specialistų vertinimu, motina nenoriai bendradarbiauja su specialistais, nelanko pozityvios tėvystės kursų, (duomenys neskelbtini) konsultacijų, neįsileidžia specialistų į gyvenamąją vietą, tuo tarpu ieškovas visas specialistų rekomendacijas stengiasi vykdyti. Byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, vaiko laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu. Bylos duomenimis, berniukui patinka gyventi su tėvu, kuris juo rūpinasi, gamina maistą, perka drabužius. M. myli abu tėvus ir norėtų su jais abiem gyventi po savaitę, tačiau jei reikėtų pasirinkti, rinktųsi gyvenimą su ieškovu, nes pas mamą jautėsi suvaržytas („kaip paukštis narve“). Išklausius šalių bei nepilnamečio vaiko paaiškinimų, matyti, jog mama lankosi vaiko pamokose, viską už vaiką sprendžia, sūnus dėl tokios motinos hyperglobos jaučiasi nejaukiai, bijo mamai pasakyti, kad nebenori lankyti muzikos mokyklos. Tarnybos nuomone, nepilnamečio vaiko interesus geriau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, kadangi motinos namuose vaikui nėra saugu būti, dėl mamos hyperglobos vaikas yra užgožiamas. Tarnybos nuomone, abu tėvai turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ieškovo prašoma priteisti 200,00 Eur per mėnesį suma yra protinga, atsakovė yra dirbanti, jos gaunamos pajamos sudaro apie 600 Eur per mėnesį, todėl ji gali prašoma suma prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Teikdama išvadą Tarnybos specialistė pažymėjo, jog atsakovė laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdo, su specialistais nebendradarbiauja, tačiau ieškovas iš esmės neprieštarauja, kad atsakovės bendravimas su vaiku būtų praplėstas, todėl Tarnybos specialistės nuomone, nagrinėjamu atveju galėtų būti nustatomas motinos bendravimas su vaiku savaitgaliai ir darbo dienomis, tačiau be nakvynių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų M. G., gim. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 35). (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-35260-96/2014 šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (motina) (sutarties 3 punktas), susitarta, jog ieškovas V. G. nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki vaiko pilnametystės kiekvieną mėnesį skirs 144,85 Eur išlaikymą (sutarties 4 punktas), numatyta, jog tėvai kartu rūpinsis nepilnamečio sūnaus auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y., visapusiškai dalyvaus sūnaus auklėjime (sutarties 5 punktas), tėvas V. G. turės teisę abiem tėvams ir sūnui priimtinu laiku ir sąlygomis susitikinėti (sutarties 6 punktas), tėvai papildomai susitarė nepilnametį sūnų auklėti pagal abipusį susitarimą, laikantis bendrųjų moralės nuostatų (sutarties 7 punktas) (e. b. l. 26-27).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Ieškovas pareiškė teismui ieškinį dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, kuriuo prašo teismo pakeisti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu V. G.. Atsakovė su pareikštu ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nesutiko. Tarnyba pateikė byloje išvadą ir nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka. Tarnybos nuomone, pas V. G. sūnui M. G. yra sudarytos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis, tėvas tinkamai rūpinasi vaiku, M. patinka gyventi su tėvu, todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus.
CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).
Tam, kad būtų pakeista vaikų gyvenamoji vieta, ieškovas turėjo įrodyti, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nustatanti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko gyvenamosios vietos nustatymui. Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y., sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodoma, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).
CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, įskaitant ir kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą bei kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas.
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad V. G. šeima Tarnybai yra žinoma. 2018m. rugsėjo 20 d. Tarnyboje buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) darželio – mokyklos dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių. 2018 m. rugsėjo 21 d. Tarnybos atstovams įvertinus grėsmės vaikui lygį, jis nebuvo nustatytas (tomas 1, e. b. l. 88-98), tačiau nepaisant to atsakovės šeimai buvo inicijuotas Atvejo vadybininko paskyrimas dėl kompleksinių paslaugų teikimo. Nagrinėjamu atveju įvykus penkiems Atvejo nagrinėjimo posėdžiams, sudarius Pagalbos planus, atsakovė didžiojoje dalyje jų nedalyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išreikalautoje 2018 m. gruodžio 4 d. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo Nr. MK-1111 (toliau – Pažyma), nurodoma, jog minėtoje institucijoje buvo konsultuotas šalių nepilnametis sūnus M. G., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodoma, jog M. būdinga neaukšta mokymosi motyvacija. Labiausiai išreikštas mokymosi motyvas, berniuko pateiktais duomenimis, yra poreikis gauti socialinį pripažinimą. Taip pat pateiktais duomenimis, jo veikla sociume, už namų ir mokyklos ribų yra nepakankamai įvairi. Berniukas su bendraamžiais bendrauja tik mokyklos ribose, ribotai vyksta į bendras klasės išvykas, nelanko būrelių bei daugiausia laiko praleidžia su mama. Pagal vaiko elgesio klausimyną, pildytą mamos, visų skalių įverčiai išsidėstę normos ribose. Psichologo vertinimu, reikalinga pagalba vaikui ir šeimai. Socialinio pedagogo vertinimu, stebimas labai išreikštas mamos poreikis apsaugoti vaiką nuo aplinkos pavojų, kas apriboja M. socialinį aktyvumą, aplinkos tyrinėjimą, iniciatyvumą bei savarankišką problemų sprendimą. Su berniuku elgiamasi kaip su mažesniu vaiku, paliekant mažai galimybių pačiam vaikui savarankiškai veikti. Rekomenduota socialinę pedagoginę pagalbą derinti su psichologine pagalba, padedant tėvams geriau suprasti ir atliepti vaiko poreikius. Plėsti socialinių ryšių, kontaktų ratą, tikslingas papildomas užimtumas ar popamokinė veikla. Pažymoje teikiama išvada apie M. G. nustatytą kompleksinį sutrikimą – specifinius mokymosi ((duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) sutrikimus. Mokymosi sunkumus dėl nepalankių aplinkos veiksnių. Konstatuoti dideli specialieji ugdymosi poreikiai (tomas 1, e. b. l. 61-65).
2018 m. gruodžio 5 d. Tarnybai gavus pranešimą iš Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos apie galimai blogai atliepiamus vaiko poreikius, mamos netinkamu tėvystės įgūdžius, buvo pakartotinai įvertintas grėsmės vaikui lygis ir nustatytas 1 grėsmės vaikui lygis (tomas 1, e. b. l. 101-116). Visi specialistai, dirbantys su atsakovės šeima pastebėjo, kad nepilnamečio M. G. motina nėra linkusi išgirsti specialistų rekomendacijų, nenori bendradarbiauti, stengiasi padaryti viską už vaiką, neleidžia jam atsakyti į užduodamus klausimus, siekia bet kokia kaina apsaugoti vaiką nuo sunkumų ir iššūkių, siekia atriboti vaiką nuo socialinės aplinkos, berniukas yra pasimetęs, blogai jaučiasi dėl mamos emocionalaus elgesio, vaikas galimai turi specialių poreikių, bet mama vengia lankytis pas specialistus tik po daugkartinių raginimų nuvyko į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą, yra įtarimų dėl M. G. sveikatos problemų. Tarnybos specialistams abejonių kelia ir mamos sveikatos būklės (2018 m. gruodžio 5 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos duomenimis, pokalbių su specialistais metu atsakovė labai emocionali, negeba rišliai kalbėti, pasakoja su realybe nesuderinamus dalykus, pokalbio metu jai ima drebėti rankos, ji elgiasi neadekvačiai), tačiau V. G. atsisako specialistų (psichologo) pagalbos. Atsakovė elgiasi neprognozuojamai, mokyklos administracija nerimauja dėl jos veiksmų ir agresijos, tiek vaikai, tiek darbuotojai jos bijo (tomas 1, e. b. l. 86). 2019 m. vasario 28 d. M. pamokų metu pasijuto blogai ir nuo to laiko berniukas ilgą laiką nebelankė ugdymo įstaigos. Atsakovė ribojo vaiko bendravimą su tėvu, neteikė jam informacijos apie vaiką, taip pat ribojo berniuko bendravimą net ir su kartu gyvenančiais seneliais (atsakovės tėvais), kuriuos V. G. įvardija kaip svetimus asmenis. Byloje esančiais Tarnybos pateiktais duomenimis, Vaiko santykis su mama stiprus, tačiau berniukas išsako, kad jam gėda dėl mamos elgesio, vaikas linkęs bendrauti su tėvu. Ugdymo įstaigos specialistų nuomone, nagrinėjamu atveju pirmiausia yra reikalinga pagalba motinai, kadangi ji savo emocijomis užgožia vaiką, pastebima, kad vaikas atsigauna, kai motina pasišalina. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovė nebendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, atsisako juos įleisti į butą, ištirti buities sąlygas, išklausyti vaiko nuomonės. Atvejo nagrinėjimo posėdžių metu prisiimtų įsipareigojimų nevykdo.
Situacijai šeimoje blogėjant (2018 m. rugsėjo 21 d. grėsmės lygis vaikui nenustatytas, o 2018 m. gruodžio 5 d. jau nustatytas pirmas grėsmės lygis), 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė šalių nepilnamečio sūnaus M. G., laikiną gyvenamąją vietą su tėvu V. G., įpareigojo atsakovę V. G. perduoti nepilnametį sūnų M. G. ieškovui, nustatė laikiną atsakovės V. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. G. tvarką, numatančią, jog atsakovė V. G. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. G., dalyvaujant jos pasirinktam vaikų psichologui, psichologo nustatytu grafiku ir tvarka, psichologo paslaugas šalims apmokant lygiomis dalimis. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės V. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. G., po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, paskyrė ieškovą V. G. nepilnamečiui vaikui M. G. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise (tomas 1, e. b. l. 78-185).
Nuo 2019 m. balandžio mėnesio šalių nepilnametis sūnus M. G. gyvena kartu su ieškovu. 2019 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos – darželio pateiktais duomenimis, Gyvenant su tėčiu, vaiko emocinė būsena pasikeitė. Jis jaučiasi stabiliau, ramiau. Dingo baimės jausmas, nerimo priepuoliai. Pastaruoju metu nesiskundžia galvos skausmais, pykinimu. Į mokyklą ateina gerai nusiteisęs, puikios nuotaikos. Noriai pasakoja apie savo laisvalaikio praleidimo laiką, džiaugiasi ir dalijasi nauja patirtimi. Tapo drąsesnis, kalbesnis. Tėčio skatinamas pradėjo dalyvauti mokyklos ir klasės renginiuose. Šeimoje pradėtas ugdyti savarankiškumas: M. išmoko užsirišti batus, po pamokų ateina vienas prie mokyklos vartelių pasitikti tėčio. Formuojamas teigiamas požiūris į sportą, vaikui atveriamos platesnės pasaulio suvokimo galimybės. Visus teigiamus M. emocinės būsenos pokyčius pastebėjo ir klasės bendruomenės nariai (tomas 2, e. b. l. 44).
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. M. G. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasėje, charakterizuojamas teigiamai, tačiau turi mokymosi sunkumų, spragų. Nuo 2019 m. spalio 6 d. nepilnametis dalyvauja Visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ programoje „Noriu mokytis“, kur kiekvieną sekmadienį (duomenys neskelbtini) gauna reikiamą korepetitorių pagalbą. Ieškovas tinkamai rūpinasi sūnumi (2019 m. lapkričio 22 d., 2020 m. kovo 12 d. pagalbos planų duomenys) Berniukas lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, kur groja pučiamaisiais instrumentais, taip pat (duomenys neskelbtini) konsultacijas. Tarnybos darbuotojams berniukas nurodė, jog jam patinka gyventi pas tėvą, jie kartu žaidžia, žiūri filmus, jis gerai sutaria su kartu gyvenančiais giminaičiais. M. teigimu, juo rūpinasi tėvas ir dėdė, jie bendrauja, daro valgyti, žaidžia stalo žaidimus, kai suserga, tėtis nuveda jį pas gydytoją, nuperka jam rūbų, duoda kišenpinigių. Pasak vaiko, gyvenant su tėvu pagerėjo jo mokslai, jis pradėjo daugiau mokytis, susirado naujų draugų dienos centre, o su mama susitinka muzikos mokykloje, su ja tiesiog pabūna, mama labai dažnai skambina, padovanojo jam šaliką ir kepurę, kuriuos pati numezgė. M. teigimu, jam patinka taip, kaip yra, jis nieko nenori keisti, tik pasiilgsta mamos, norėtų su ja dažniau matytis, galbūt savaitgaliais (tomas 3, e. b. l. 3-16).
Bylos duomenimis, su V. G. buvo pradėta dirbti nuo 2018 m. gruodžio 4 d., kai buvo sudarytas pirmas pagalbos šeimai planas. Ieškovui buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos – konsultavimas, informavimas, tarpininkavimas. V. G. bendradarbiauja su socialine darbuotoja, visada palaiko ryšį telefonu, sudaro sąlygas lankytis namuose, vadovaujasi specialistų rekomendacijomis, laiku atvyksta į paskirtas konsultacija. Konsultacijų metu atvirai kalba apie šeimos problemas bei kylančius sunkumus auklėjant sūnų. Geba tinkamai rūpintis sūnumi bei pozityviai jį auklėja. 2019 m. kovo 25 d. – gegužės 20 d. ieškovas Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje išklausė bendravimo su vaikais tobulinimo kursus (tomas 2, e. b. l. 82). Pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus tinkami rūpintis vaiku, užtikrinti kokybišką vaiko laisvalaikį, ugdyti tėvystės įgūdžius, lankyti individualias (duomenys neskelbtini) konsultacijas bei užtikrinti sūnui psichologinę pagalbą, ieškovas vykdo, t. y., tinkamai rūpinasi sūnumi, daug dėmesio skiria vaiko ugdymui bei lavinimui, laiku vykdo vaiko sveikatos priežiūrą VšĮ „(duomenys neskelbtini) poliklinikoje“, užtikrina vaikui psichologinę pagalbą. Vadovaujantis byloje esančiais medicininiais duomenimis, (tomas 2, e. b. l. 116, 117, 158, 184), pagerėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra kojų skausmo, nebeliko (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 2019 m. lapkričio 5 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini) poliklinikos“ duomenimis, vaiko sveikatos raidos istorijoje duomenų, bylojančių apie netinkamą vaiko priežiūrą šeimoje, neužfiksuota. Ieškovui buvo rekomenduota užtikrinti vaikui fizinio aktyvumo užimtumą. Socialinė darbuotoja tarpininkavo dėl futbolo treniruočių berniukui organizavimo, tačiau treniruotoje M. lankėsi tik vieną kartą, tačiau vaikas išsigando tokio fizinio krūvio, nes neturi pasitikėjimo savimi ir futbolą lankyti atsisakė. Planuoja lankyti baseino užsiėmimus (pradėti šių užsiėmimų lankymą sutrukdė šalyje paskelbtas karantinas).
2019 m. spalio 25 d. gauta informacija iš VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, kurioje pažymima, kad socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimas V. G. yra sudėtingas – moteris neįsileidžia į namus, su socialine darbuotoja bendrauja laiptinėje, siūlomos pagalbos atsisako, bendrauja ribotai bei teigia, kad pagalbos jai nereikia (tomas 2, e. b. l. 178).
M. G. pradėjus lankyti (duomenys neskelbtini) L. Č. konsultacijas Visuomeninėje organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“, vaiko ir šeimos centre „(duomenys neskelbtini)“, kur individualias konsultacijas lanko ir ieškovas, buvo nutarta pasiūlyti organizuoti vaiko ir mamos susitikimus, dalyvaujant konsultuojančiai (duomenys neskelbtini), tačiau V. G. tokio pobūdžio susitikimuose dalyvauti atsisakė. 2019 m. lapkričio 22 d. pagalbos plano duomenimis, atsakovė atsisako specialistų pagalbos, nepalaiko su jais kontakto, neugdo tėvystės įgūdžių, nėra pradėjusi lankyti/baigusi pozityvios tėvystės kursų, nelanko psichologo konsultacijų. Į 2020 m. kovo 12 d. atvejo nagrinėjimo posėdį atvyko, tačiau nurodė, kad jame nedalyvaus. Atsakovė atsisako bendradarbiauti su atvejo vadybininke, neįsileidžia jos į namus, todėl socialinis darbas su V. G. nevyksta (2020 m. kovo 12 d. pagalbos plano duomenys). Atsakovė taip pat nevykdo 2019 m. balandžio 1 d. nutartyje nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos (bendrauti dalyvaujant psichologui), tačiau su sūnumi susitinka ir bendrauja muzikos mokykloje, vaikui išreiškus norą dažniau susitikti su motina ir ieškovui tam neprieštaraujant, atsakovė su sūnumi susitinka savaitgaliais, leidžia laiką gamtoje, lankosi prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, eina į kinoteatrą.
V. G. ir V. G. taikoma atvejo vadyba, jiems teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Specialistų vertinimu, ieškovas V. G. turi glaudų ryšį su sūnumi, geba savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, pas ieškovą sūnui M. G. yra sudarytos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis, tėvas tinkamai rūpinasi vaiku, M. patinka gyventi su tėvu. Atsakovei atsisakius bendradarbiauti, socialinis darbas su ja nevyksta, pagalbos plane numatytų įpareigojimų (palaikyti kontaktą su socialiniais darbuotojais, sudaryti sąlygas jiems apsilankyti gyvenamojoje vietoje, ugdyti tėvystės įgūdžius ir pan.) atsakovė iki šiol nevykdo.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama pakeisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Nagrinėjamu atveju byloje iš byloje esančių įrodymų visumos spręstina, jog atsakovė nesugeba tinkamai užtikrinti savo sūnaus teisių ir interesų, nėra linkusi išgirsti specialistų rekomendacijų, vengia bendradarbiauti, atsisako siūlomos pagalbos, todėl darytina išvada, kad šalių nepilnamečiui sūnui šiuo metu nėra saugu gyventi su atsakove. V. G. aplinka nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka M. G. būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškovu. Pažymėtina, jog M. G. jau daugiau nei vienerius metus gyvena su tėvu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas tinkamai vykdo tėvo pareigas, užtikrina nepilnamečio sūnaus interesus, yra sukūręs su sūnumi artimą ir nuoširdų ryšį. Duomenų apie netinkamą tėvo valdžios panaudojimą vaiko atžvilgiu byloje nėra. Vadovaujantis Tarnybos pateikta išvada, ieškovas yra sudaręs tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas ir nepilnamečio M. G. gyvenamosios vietos pakeitimas, t. y., jos nustatymas su tėvu V. G., atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimą šioje dalyje tenkina pilnai ir nustato M. G. gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) V. G..
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
Nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatytina atsakovės V. G. bendravimo su sūnumi M. G. tvarka.
2019 m. balandžio 1 d. nutartimi teismas byloje nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. G. tvarką, pagal kurią atsakovė V. G. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. G., dalyvaujant jos pasirinktam vaikų psichologui, psichologo nustatytu grafiku ir tvarka, psichologo paslaugas šalims apmokant lygiomis dalimis. Apie pasirinktą psichologą V. G. informaciją V. G. pateikia raštu atsiųsdama pranešimą registruotu paštu V. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog atsakovė teismo nustatytos bendravimo, dalyvaujant psichologui, tvarkos niekada nesilaikė, t. y., pati nenurodė pasirinkto vaikų psichologo, neorganizavo bendravimo su vaiku, dalyvaujant psichologui, taip pat visais atvejais kategoriškai atsisakė bendrauti su vaiku, dalyvaujant jį konsultuojančiai psichologei. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė paaiškino, jog bendrauti su sūnumi teismo nustatyta tvarka, dalyvaujant psichologui, neketina, kadangi bendraujant tokiu būdu (dalyvaujant psichologui), ji pripažintų savo kaltę. Pasak atsakovės, psichologo dalyvavimas motinos ir sūnaus bendravime galėtų neigiamai įtakoti bendravimą ar net padaryti vaikui žalą. Tokia atsakovės pozicija tik patvirtina specialistų išdėstytas aplinkybes, kad atsakovė kategoriškai atsisako naudotis specialistų pagalba, vengia bet kokio bendradarbiavimo, atsisako pagalbos, t. y., šiuo klausimu situacija tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nėra pasikeitusi.
Bylos duomenimis, atsakovė su nepilnamečių sūnumi bendrauja telefonu. Pasak šalių nepilnamečio sūnaus, jam skambina mama, pats jis mamai neskambina. Tuo atveju, jei iškart nepavyksta atsiliepti, atsakovė sūnui skambina nepertraukiamai. Teismo posėdžio metu M. G. paaiškino, jog jam yra įprasta rasti 30-50 praleistų motinos skambučių, tačiau vieną kartą jų yra radęs ir 100. Teismo posėdžio metu atsakovė neneigė itin dažnai skambinanti sūnui, tačiau tokį savo elgesį aiškino noru žinoti, kaip sūnui sekasi, ar viskas yra gerai. 2019 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė taip pat paaiškino, jog ieškovas nesirūpina sūnaus sveikata. Atsakovė nurodė, kas dvi valandas skambinanti vaikui ir renkanti anamnezę apie sūnaus sveikatos būklę. Pasak jos, tokiu būdu ji suprantanti, kai vaikui prasideda (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Tiek atsakovė, tiek ir ieškovas bei šalių nepilnametis sūnus patvirtino, jog V. G. su sūnumi taip pat bendrauja muzikos mokykloje, kur šalių nepilnamečiui sūnui 4 kartus per savaitę vykdavo užsiėmimai. Teismo posėdžio metu V. G. paaiškino, jog ji ne tik lankydavosi muzikos mokykloje, bet ir tiesiogiai dalyvaudavo užsiėmimuose tam, kad galėtų papildomai paaiškinti vaikui tam tikrus mokytojos aiškinamus dalykus, kad vaikas juos geriau suprastų ir būtent šiuo pagrindu prašė pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (tomas 3, e. b. l. 49-54). Teismo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai (t. y., perdėtas motinos dalyvavimas sūnaus ugdymo procese), riboja vaiko savarankiškumą, neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų bei pažeidžia nustatytą ugdymo įstaigų veiklą. Teismo vertinimu, dėl šių priežasčių šalių nepilnametis sūnus patiria vidinį konfliktą – tiek ieškovui, tiek ir teismui nurodęs, jog nepageidauja toliau lankyti muzikos mokyklos, nedrįsta to paaiškinti atsakovei, o pastaroji, galimai matydama muzikos mokyklą, kaip vieną iš galimybių plačiau bendrauti su sūnumi, spaudžia jį šį užsiėmimą lankyti.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog vaikui išreiškus pageidavimą dažniau matytis su motina, ieškovas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus interesus, iš esmės tam neprieštarauja (atsakovė su sūnumi susitinka pasirinktą dieną, dažniausiais savaitgalį), tačiau kategoriškai nesutinka dėl to, jog sūnus nakvotų pas atsakovę. Bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovas paaiškino, jog yra buvę atvejų, kai susitikimų metu atsakovė sūnui pasakojusi, kad ją pasodins į kalėjimą, kankins ir ji galinti žūti (2020 m. sausio 9 d. posėdžio garso įrašas), ji taip pat yra siūliusi vaikui gerti vaistus (2020 m. kovo 12 d. pagalbos plano duomenys), ieškovo manymu, atsakovės hypergloba šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu byloje yra akivaizdi, o kartu įvertinus aplinkybę, jog V. G. nebendrauja ir nebendradarbiauja su jokiais specialistais, atsisako juos įsileisti į gyvenamąjį būstą, ieškovas bijo, jog leidus sūnui nakvoti atsakovės namuose, ji galinti nebesutikti perduoti sūnų ieškovui.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas patvirtino, jog palaiko ieškinyje prašomą nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, tačiau neprieštarauja, jei teismas nustatytų platesnę atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką be nakvynių.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos specialistė, 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu teikdama galutinę išvadą dėl ginčo nurodė, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti nustatomas, motinos ir vaiko bendravimas savaitgalį bei darbo dienomis, be nakvynių.
Išklausęs šalių bei nepilnamečio vaiko paaiškinimų, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus amžių bei išreikštą norą dažniau matytis su motina, tačiau kartu įvertinęs atsakovės elgesį, vengimą priimti bet kokią specialistų pagalbą ir tuo sukuriamą nesaugią gyvenamąją aplinką, teismas nustato atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, numatydamas, jog atsakovė bendrauja su sūnumi M. G. kas antrą šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 10.00 val. ryte ir tą pačią dieną 19.00 val. grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą bei vieną pasirinktą darbo dieną, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimas, nesant užsiėmimų – 12.00 val. ir tą pačią dieną 20.00 val. grąžindama jį į gyvenamąją vietą.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Bylos duomenimis, nepilnametis M. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), t. y., vaikui šiuo metu yra 12 metų.
Ieškinyje ieškovas nepateikė nepilnamečio sūnaus poreikių lentelės, tačiau sūnaus poreikius detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodydamas, jog sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 400 Eur suma, iš kurių kiekvieną mėnesį yra skiriama apie 115-120 Eur sūnaus maitinimui namuose, 25 Eur sūnaus maitinimui mokykloje (bandelė + sultys) bei vidutiniškai 6 Eur per savaitę kišenpinigiams; vaistams, vitaminams, sveikatos priežiūros priemonėms – apie 20 Eur per mėnesį, drabužiams, avalynei – parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė 25 Eur per mėnesį sumą, kurią bylos nagrinėjimo teisme metu patikslino iki 50 Eur per mėnesį; transporto išlaidoms (kuro išlaidos, patiriamos ieškovui vežant sūnų į mokyklą (apie 3 km), taip pat į kaimą (duomenys neskelbtini) rajone (vasaros metu kiekvieną savaitgalį 130 km) – 50 Eur per mėnesį, laisvalaikiui bei ugdymui (kinas, kelionės į gamtą, į Trakus, ledai, picos, saldumynai, knygos, žaislai ir pan.) – parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė 20 Eur per mėnesį sumą, kurią bylos nagrinėjimo teisme metu patikslino iki 70 Eur per mėnesį; būsto komunaliniams mokesčiams (vaiko dalis) – parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė 60 Eur per mėnesį sumą, kurią bylos nagrinėjimo teisme metu patikslino iki 25 Eur per mėnesį. Ieškovas taip pat nurodė, jog vidutiniškai apie 10 Eur per mėnesį yra reikalinga skirti kanceliarinėms išlaidoms, apie 40 Eur per metus skiriama mokyklinės uniformos (džemperio) įsigijimui. Taip pat dalį išlaidų, skirtų sūnaus poreikių tenkinimui, apmoka atsakovė – tai sūnaus mobiliojo ryšio paslaugas (sutartis su telekomunikacijų bendrove yra sudaryta atsakovės vardu) bei muzikos mokyklos lankymo išlaidas. Ieškovas nurodė, jog prašo iš atsakovės priteisti pusę reikalingos sumos, t. y., po 200 Eur per mėnesį. Ieškovas, siekdama pagrįsti sūnaus poreikius ginčo laikotarpiu į bylą pateikė išlaidų suvestines bei patirtas išlaidas patvirtinančių prekių įsigijimo kvitų kopijas. Teismo posėdžio metu V. G. taip pat patvirtino, jog kartais atsakovė nuperka sūnui drabužių, tačiau jie nėra tinkami dėvėti, nes yra netinkamo dydžio (pvz., sūnui yra perkamos 47 dydžio kojinės, kai jo batų dydis yra 40, perkami net keliais dydžiais didesni viršutiniai drabužiai ir pan.). Ieškovas taip pat nurodė, jog 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatyto laikino išlaikymo atsakovė neteikia. Vadovaujantis į bylą pateiktais duomenimis, iki 2019 m. gruodžio 19 d. iš atsakovės buvo išieškota 6,85 Eur išlaikymo (DOK-287638), 2020 m. sausio 6 d. atsakovės išlaikymo įsiskolinimas sudarė 1520,00 Eur (DOK-6127).
Bylos nagrinėjimo metu, atsakovo atstovė, pasisakydama dėl vaiko poreikių ir išlaikymo dydžio, su pareikštu ieškiniu šioje dalyje sutiko tik iš dalies. Atsakovė nurodė, jog neginčija ieškovo nurodomų išlaidų maitinimui namuose (115-120 Eur), kišenpinigių (30-35 Eur), išlaidų laisvalaikiui (20 Eur), kanceliarinėms išlaidoms (vidutiniškai 10 Eur per mėnesį), komunaliniams mokesčiams apmokėti (25 Eur), mokyklinei uniformai įsigyti (40-50 Eur metams). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, jog sūnaus drabužiams bei avalynei įsigyti reikalinga apie 800 Eur per metus (apie 200 Eur sezonui), išlaidos sūnaus sveikatos priežiūrai galėtų sudaryti apie 10 Eur per mėnesį, jei nėra (duomenys neskelbtini) paūmėjimo ir apie 20 Eur, jei paūmėjimas yra. Išlaidos transportui (vilniečio kortelė bei kuro išlaidos) galėtų sudaryti apie 30 Eur. Pasak atsakovės, sūnaus laisvalaikiu rūpinasi tik ji ir tam per savaitgalį skiria apie 50 Eur (kiekvieną savaitgalį su sūnumi eina į kiną, kavinę), sūnui kišenpinigiams yra reikalinga apie 5 Eur per dieną, kas atitinkamai sudarytų 100 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat paaiškino, jog jai priklauso mobiliojo ryšio aparatas, kuriuo naudojasi sūnus (už jį atsakovė moka apie 25 Eur per mėnesį). Taip pat atsakovė apmoka sūnaus mobiliojo ryšio paslaugas, vidutiniškai sudarančias apie 30 Eur per mėnesį. M. G. trejus metus lanku muzikos mokyklą, kuri kainuoja 200 Eur per metus bei papildomai apie 100 Eur per semestrą (200 Eur per metus) kainuoja instrumento su futliaru nuoma. Šias išlaidas dengia atsakovė V. G. Atsakovė sutiko, jog kiekvienas iš tėvų turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo.
Įvertinus ieškovo ir atsakovės pozicijas dėl šalių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui reikalingų lėšų, matyti, jog kiekviena iš šalių nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė, nei 400 Eur suma, tačiau šalys šias lėšas buvo linkę kiek skirtingai paskirstyti.
Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui. Vaiko poreikį turėti gyvenamąjį būstą turi užtikrinti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju M. G. gyvena kartu su tėvu bei dėde, ieškovo motinai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute. Tarp šalių nesant ginčo, 25 Eur per mėnesį sudarančios išlaidos būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti (vaiko dalis), ieškovo pagrįstai įtrauktos į šalių nepilnamečio vaiko poreikius.
Taip pat tarp šalių nesant ginčo, būtiniesiems M. G. poreikiams priskirtinos 150 Eur išlaidos maitinimui (namuose bei mokykloje), 25 Eur išlaidos kišenpinigiams, 10 Eur išlaidos kanceliarinėms išlaidoms.
Ieškovas, sutikslinęs savo poziciją, teismui nurodė, jog sūnaus drabužiams ir avalynei per mėnesį yra reikalinga skirti 50-60 Eur. Taip pat dar apie 40-50 Eur per metus (apie 4 Eur per mėnesį) sudaro išlaidos mokyklinei uniformai. Atsakovė su šia ieškovo nurodoma suma sutiko ir nurodė, jog jos manymu, išlaidos sūnaus drabužiams ir avalynei įsigyti galėtų sudaryti apie 200 Eur sezonui, kas atitinkamai sudarytų apie 800 Eur per metus (67 Eur per mėnesį). Spręsdamas dėl išlaidų drabužiams, avalynei pagrįstumo teismas pažymi, jog atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat į šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog per pastaruosius metus šalių nepilnametis sūnus neteko nemažai svorio bei stipriai paaugo, tikėtina, kad beveik 13 metų jaunuolio aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 60 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne (įskaitant mokyklinę uniformą), tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai ir avalynei per mėnesį sudaro apie 60 Eur.
Abi šalys teismui nurodė, jog kiekviena iš jų skiria išlaidų sūnaus laisvalaikiui: atsakovė paaiškino, jog beveik kiekvieną savaitgalį eina su sūnumi į kiną, kavinę (išskyrus karantino laikotarpį, kurio metu dažniausiai laiką su vaiku leisdavo gamtoje); bylos duomenimis, atsakovas taip pat rūpinasi turiningu sūnaus laisvalaikio praleidimu (vyksta į krepšinio varžymas, kiną, čiuožimą ir pan.). Sprendžiant dėl išlaidų vaiko laisvalaikiui pagrįstumo, teismas būtinosiomis išlaidomis pripažįsta 20 Eur per mėnesį bei pažymi, jog atsižvelgiant į kiekvienos iš šalių teisę leisti su vaiku laisvalaikį, jį organizuoti ir savo nuožiūra pasirinkti jo praleidimo būdus, papildomos išlaidos, viršijančios šią sumą, pripažintinos susijusiomis su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų finansines galimybes.
Ieškovas į vaiko poreikius išlaidas transportui, vidutiniškai sudarančias apie 50,00 Eur per mėnesį, atsakovė su šiomis išlaidomis sutiko iš dalies (vilniečio kortelei papildyti 30 Eur per mėnesį). Spręsdamas dėl šių išlaidų pagrįstumo, teismas atsižvelgia į tai, jog nei viena iš šalių neginčija, jog dalis transporto išlaidų yra patiriama vaiko kelionėms viešuoju miesto transportu apmokėti (vilniečio kortelei papildyti). Likusi dalis išlaidų yra skiriama kuro išlaidoms padengti, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog kelionės į kaimą nėra organizuojamos išimtinai tik šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, į jas kartu vyksta ir ieškovas, teismas ieškovo nurodytas išlaidas transportui sumažina ir protingomis bei pagrįstomis į bylą pateiktais įrodymais, pripažįsta 30 Eur per mėnesį išlaidas transportui.
Ieškovė nurodė, jog sūnaus vaistams, gydymui ir kitai sveikatos priežiūrai yra reikalinga skirti vidutiniškai 20,00 Eur per mėnesį. Ieškovas pateikė teismui kvitus, patvirtinančius vaistų bei įvairių sveikatos priežiūros priemonių įsigijimą. Atsakovė su šiomis išlaidomis sutiko iš dalies (10-20 Eur per mėnesį).
Spręsdamas klausimą dėl išlaidų šalių nepilnamečio sūnaus sveikatos priežiūrai pagrįstumo, teismas atsižvelgia į nepilnamečiui nustatytas susirgimų diagnozes, į bylą patirtus rašytinius įrodymus bei aplinkybę, jog išlaidos sveikatos priežiūrai kiekvienais metais gali, nesant nustatytų specialių šalių nepilnamečio sūnaus sveikatos poreikių, protingomis ir pagrįstomis išlaidomis M. G. sveikatos priežiūrai pripažįsta 20 Eur išlaidas per mėnesį.
Vadovaujantis šalių paaiškinimais, duotais bylos nagrinėjimo metu, nustatyta, jog išlaidas šalių nepilnamečio sūnaus telefono ryšiui apmokėti padengia atsakovė ir jos vidutiniškai sudaro apie 30 Eur per mėnesį. Taip pat dar apie 400 Eur per metus arba atitinkamai apie 33 Eur per mėnesį (200 Eur metinis mokestis ir 100 Eur x 2 semestrai instrumento bei jo futliaro nuoma) sudaro išlaidos šalių nepilnamečio sūnaus papildomam ugdymui.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti reikalingas apie 400,00 Eur išlaikymas per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, sudaranti 60,00 Eur. Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus M. G. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 340,00 Eur suma (400 Eur – 60 Eur = 340 Eur), kurią turėtų skirti abu tėvai.
Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Bylos duomenimis, ieškoas kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, darbingo amžiaus vyras. Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nustatyta, jog jo gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudarė apie 0600 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. 24). Nustačius laikiną šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, V. G. darbas (duomenys neskelbtini) tapo nesuderinamu su nepilnamečio sūnaus M. auginimu ir priežiūra, todėl atsakovas šiuo darbo santykius nutraukė, kurį laiką nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (tomas 3, e. b. l. 63), gavo nedarbo išmoks, sudarančias 307-397 Eur (tomas 3, e. b. l. 66), dalyvavo vykdomuose mokymuose ir artimiausiu metu ketina pradėti dirbti autobusų parke vairuotoju. Tikslios darbo užmokesčio sumos dar nežino (nėra aptaręs). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog šiame darbe jis turės galimybę derinti savo darbo grafiką, kad galėtų pakankamai laiko skirti sūnaus priežiūrai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas nekilnojamojo turto neturi (tomas 1, e. b. l. 104). Ieškovo vardu yra registruotos nuosavybės teisės į vieną transporto priemonę – lengvąjį automobilį Volvo, 2006 m. gamybos (tomas 2, e. b. l. 86-87, 105). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog šį transporto priemonė yra parduota ir ieškovas yra įsigijęs kitą automobilį Toyota bei motociklą. Įrašų hipotekos, turto arešto aktų registruose apie ieškovą nėra (tomas 2, e. b. l. 89, 90). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, ieškovo atžvilgiu šiuo metu nėra vykdoma vykdomųjų bylų. (tomas 2, e. b. l. 91).
Bylos duomenimis atsakovė V. G. be šalių nepilnamečio sūnaus, kitų išlaikytinių neturi, teismo posėdžio metu nurodė, esanti sveika, darbingo amžiaus, neturinti sveikatos sutrikimuų, įtakojančių jos darbingumą. Vadovaujantis į bylą pateiktais duomenimis, atsakovė verčiasi individualia veikla – atlieka vertimus lietuvių – anglų kalbomis. Atsakovė teismui pateikė metines pajamų deklaracijas už 2017 ir 2018 metus (tomas 3, e. b. l. 26-33). Rašytinių įrodymų apie atsakovės gaunamas pajamas vėlesniu laikotarpiu (2019 m. - 2020 m.) byloje nėra, kadangi atsakovė dar nebuvo pateikusi deklaracijos už 2019 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu V. G. nurodė, kad jos gaunamos pajamos iš vertimų veiklos vidutiniškai sudaro apie 600 Eur per mėnesį.
Nekilnojamojo turto bei VĮ „Regitra“ registro duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (tomas 2, e. b. l. 88, 103) 104). Įrašų hipotekos, turto arešto aktų registruose apie atsakovę nėra (tomas 2, e. b. l. 99,100). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, atsakovės atžvilgiu nebuvo pradėta vykdomųjų bylų (tomas 2, e. b. l. 101), tačiau šiuo metu priverstine tvarka yra vykdomas laikino išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui išieškojimas (vykdo antstolė Asta Stanišauskaitė, vykdomosios bylos Nr. 0177/19/01888 – 2019 m. gruodžio 19 d. atstolės pažymos duomenys, tomas 3, e. b. l. 66).
Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą turtą, sveikatos būklę, darbingumą, kitų išlaikytinių nebuvimą ir pan.), teismas sprendžia, jog abiejų tėvų turtinė padėtis pripažintina iš esmės lygiaverte (ieškovas turi jo vardu registruotų transporto priemonių, tačiau šiuo metu nedirba, atsakovė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio registruotino turto neturi, tačiau verčiasi individualia veikla, iš kurios gauna stabilių pajamų), sudarančia galimybes kiekvienam iš tėvų lygiomis dalimis prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo.
Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek ir atsakovė nurodė, jog abi šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Ieškovas V. G. pareiškė reikalavimą iš atsakovės V. G. nepilnamečio sūnaus M. G. išlaikymui priteisti po 200,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. Teismui nustačius, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 340 Eur suma, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ieškinys yra tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. G., sudarantį po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2019 m. kovo 15 d.) iki vaiko pilnametystės.
Tarp šalių nebuvo ginčo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė dengė sūnaus mobilaus ryšio išlaidas bei mokėjo už sūnaus papildomą ugdymą – muzikos mokyklą. Pasisakydamas dėl atliktų mokėjimų už mobilaus ryšio paslaugas, atsakovė paaiškino, jog per mėnesį apmokėjo25 Eus skyrė įmokoms už telefono aparatą, kuriuo naudojasi sūnus, sumokėti bei dar vidutiniškai apie 30 Eur įmokoms už sūnui suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas. Pasak atsakovės, yra buvę tokių mėnesių, kai už sūnui suteiktas mobilaus ryšio bei interneto paslaugas yra tekę mokėti daugiau nei 100 Eur per mėnesį. Atsakovė teismui pateikė mobilaus ryšio operatorių išrašytų sąskaitų kopijas (tomas 3, e. b. l. 68-112), duomenų apie atliktus mokėjimus už įsigytą telefono aparatą atsakovė teismui nepateikė.
Pasisakydamas dėl atsakovės nurodomų išlaidų mobilaus ryšio telefonui bei mobilaus ryšio paslaugos pagrįstumo, teismas pažymi, jog mobilaus ryšio telefono įsigijimas, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, pripažintinas būtinuoju vaiko poreikiu, tačiau kartu pažymėtina, jog tiek mobiliojo ryšio telefonų įsigijimo, tiek ir suteikiamų mokėjimo planų kainos yra itin skirtingos, priklausančios nuo daugybės parametrų. Teismo vertinimu, 12-13 metų vaikui nėra būtina įsigyti itin brangų ar profesionalų telefoną, įsigyti brangų mokėjimo planą ar per mėnesį skirti dideles sumas (virš 100 Eur – tomas 3, e. b. l. 103) mobiliojo ryšio bei interneto paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, tėvai turėtų prisiimti šių išlaidų dydžio kontrolę. Atsižvelgiant į visuotinas žinomas mobiliųjų telefonų kainas, viešai skelbiamas mobiliojo ryšio operatorių siūlomų mokėjimo planų kainas, taip pat įvertinus, jog įsigytas mobiliojo ryšio telefonas, kuris galėtų būti naudojamas kelerius metus, teismas protingomis ir atitinkančiomis visuotinas žinomas kainas pripažįsta 25 Eur per mėnesį išlaidas mobilaus ryšio telefonui įsigyti bei paslaugoms už suteiktas ryšio paslaugas apmokėti. V. G. nurodžius, jog ginčo laikotarpiu šios išlaidos buvo dengiamos jos lėšomis, teismas iš atsakovės priteistą išlaikymą laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo sumažina 25 Eur suma. Tokiu atveju iš atsakovės V. G. nepilnamečio sūnaus M. G. naudai priteistinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 145 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2019 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y., 2020 m. birželio 29 d.) ir po 170,00 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė taip pat nurodė, ginčo laikotarpiu mokėjusi už sūnaus lankomą (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą (200 Eur metams, kas atitinkamai sudarytų 17 Eur per mėnesį) bei dar apie 200 Eur skyrusi muzikos instrumento bei jo futliaro nuomai (100 Eur x 2 semestrai instrumento bei jo futliaro nuoma). Atsakovė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas teismui nepateikė. Be to, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar M. G. lanko muzikos mokyklą (ieškovas teismui paaiškino, jog sūnui nusprendus nebetęsti mokslų muzikos mokykloje, nuo 2020 m. kovo mėnesio užsiėmimai nebebuvo lankomi, tuo tarpu atsakovė teismui aiškino, kad susitikimų su sūnumi metu, berniukas atlikdavo muzikos užduotis, kurias mokslams vykstant nuotoliniu būdu, atsakovė įkeldavo į sistemą ir sūnus lankomą muzikos mokyklos klasę baigė). CPK 178 straipsnis numato, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nurodomų išlaidų sūnaus papildomam ugdymui nepagrindė jokiais rašytiniai įrodymais, teismas šias išlaidas pripažįsta neįrodytomis.
Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis (145,00 Eur ginčo laikotarpiu ir 170,00 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės), atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriamas ieškovas V. G. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, nustatė atsakovės bendravimo su vaiku tvarką bei priteisė laikiną išlaikymą. Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog išnagrinėjus civilinę bylą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, tačiau teismo sprendimas gali būti skundžiamas, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2014 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-35260-96/2014 nustatytą nepilnamečio M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko M. G. gyvenamąją vietą su tėvu V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nuo 2019 m. balandžio 1 d. nutraukti 2014 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-35260-96/2014 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškojimą iš tėvo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad atsakovė V. G. bendrauja su sūnumi M. G.:
- kas antrą savaitgalį, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 10.00 val. ryte ir tą pačią dieną 19.00 val. grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą; bei
- vieną pasirinktą darbo dieną, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimas, nesant užsiėmimų, pasiimdama sūnų 12.00 val., ir tą pačią dieną 20.00 val. grąžindama jį į gyvenamąją vietą.
Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 145,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2019 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y., 2020 m. birželio 28 d.) ir po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y., 2020 m. birželio 29 d.) vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.