Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo M. L. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus ir nukentėjusiosios L. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, M. L. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių ir baudžiamoji byla M. L. atžvilgiu nutraukta.

Nuosprendžio kopiją (nuorašą) nuspręsta perduoti įgaliotai institucijai (Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui) administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ir ANK) 108 straipsnyje, surašyti.

Nukentėjusiosios L. Č. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Išteisintajam M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. L. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. L. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsniu 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjo 8 d. laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 20.30 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo miegamojo kambaryje esančio stalo pagrobė svetimą turtą – L. Č. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“ ir kompiuterio juodos spalvos įkrovimo laidą, bendros 263,16 Eur vertės, padarydamas nukentėjusiajai turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu M. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį ir M. L. išteisinti dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu), nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

3.1. Apeliantas M. L. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nepripažįsta įvykdęs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliantas mano, kad ikiteisminio tyrimo ir proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo padaryta tokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie apribojo M. L., galimybes tinkamai gintis ir nulėmė pirmosios instancijos teismo klaidas, pripažįstant įrodymais ir tokius duomenis, kurie neatitinka įrodymų sąvokos. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo įrodymų, jų sąsajumo ir jų tinkamai neįvertino.

3.2. Nuosprendis dėl apelianto išteisinimo ir jo patraukimo administracinėn atsakomybėn grindžiamas iš esmės nukentėjusiosios L. Č. parodymais. Kauno apylinkės teismas priimant nuosprendį neanalizavo M. L. nuoseklios ir argumentuotos įvykių versijos, kurią patvirtina byloje surinkti įrodymai. Be to, teismas neatsižvelgė į faktinių aplinkybių kontekstą, t. y. liudytojų nenuoseklius parodymus dėl įvykių sekos. Įrodymai buvo vertinami selektyviai pirmenybę suteikiant apeliantą kaltinantiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant kitus.

3.3. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2022 m. spalio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kuriame pateiktos 6 asmenų nuotraukos, kuriose nei vienas asmuo nėra nei su ilgesnių plauku šukuosena, nei su barzda ar ūsais, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, todėl akivaizdu, kad liudytoja Z. N. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2, nurodydama, kad „atpažįstu iš veido bruožų, šukuosenos, barzdos“ (1 t. b. 1. 147-148). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja neatpažino apelianto. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo medžiagą, vaizdo įrašuose liudytoja paštininkė Z. N. niekur nebuvo fiksuota, todėl jos parodymai laikytini nepatikimais. Be to nukentėjusioji L. Č. parodė, kad bute gyvena nuo (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad per ilgą laikotarpį susiformavo glaudūs santykiai tarp paštininkės Z. N. ir nukentėjusios. Kiti byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad liudytoja Z. N. negalėjo matyti analizuojamo įvykio.

3.4. Visas konfliktas prasidėjęs dėl tos aplinkybės, kad apeliantui M. L. yra trukdoma naudotis jo atstovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kadangi nukentėjusioji L. Č. ir liudytojas A. B. neišsikelia iš gyvenamųjų patalpų – buto adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo to, kad apelianto atstovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte gyvenantys asmenys nori apeliantui pakenkti, apkalbėti.

3.5. Nukentėjusioji L. Č. nurodė, kad kompiuterį įsigijo iš draugės, gyvenančios Anglijoje, tačiau minima draugė nebuvo apklausta, nebuvo pateikti jokie originalūs kompiuterio įsigijimo dokumentai, nei sąskaita-faktūra, nei banko sąskaitos išrašas, nors nukentėjusioji nurodė, kad už kompiuterį sumokėjo bankiniu pavedimu. Byloje pateiktas tik įsigytos prekės – kompiuterio, lydraštis anglų kalba, nors teismas reikalavo pateikti originalius bei patvirtintus kompiuterio įsigijimo dokumentus ir pirkimo sutartį. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. Č. duodama parodymus, nurodė, kad intensyviai dirba kompiuteriu ir naudojasi internetu, tačiau teisiamojo posėdžio metu paprašius nukentėjusiosios pateikti sudarytos interneto sutarties kopiją, jos nepateikė. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. paminėjo, kad kompiuterį įsigijo prieš 2 metus, tačiau tai nebuvo paminėta protokole, šią aplinkybę patvirtina teisiamojo posėdžio garso įrašas 00:39:02, kuris yra sudėtinė bylos dalis.

4. Nukentėjusioji L. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: M. L. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, L. Č. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

5.1. M. L. versiją, kad jis iš balkono pasiėmė savo kompiuterį su juodu laidu, paneigia tai, kad nei vienas iš bute buvusių trijų liudytojų nematė, kad M. L. su savimi turėtų nešiojamąjį kompiuterį, M. L. juo nesinaudojo (dokumentams rodyti naudojo mobilų telefoną), vaizdo kamerų įraše matyti, kad M. L. iš balkono paima daiktą, panašų į kompiuterį su juodu laidu, o savo parodymuose M. L. teigė, jog laidą nešiojosi atskirai nuo kompiuterio, savo kelnių kišenėje. Įvertinus tai, kad nukentėjusios gyvenamajame bute elektra buvo atjungta, kaltinamasis negalėjo turėti priežasties prijungti laidą prie savo kompiuterio. Iš šių aplinkybių seka, kad kaltinamasis iš balkono paėmė ne savo atsineštą kompiuterį, o nukentėjusiosios.

5.2. Nukentėjusioji pateikė nešiojamo kompiuterio „Lenovo“ įsigijimo dokumentus, vagystės metu ji gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad ji turėjo kompiuterį. Kompiuteris „Lenovo S20-30“ buvo įsigytas 2014 m. lapkričio 26 d., t. y. prieš 8 metus iki vagystės. Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad šis kompiuteris buvo veikiantis, intensyviai naudojamas jos ir darbiniais klausimais nevyriausybinėje organizacijoje, jame buvo saugomas didelis kiekis darbui reikalingos informacijos. Įvertinus tai, kad kompiuteris buvo naudojamas darbui ir yra nusidėvėjęs, kad jis buvo veikiantis ir naudojamas, buvo įvertinta, kad pagrobto turto vertė yra 131,58 Eur.

5.3. Kompiuteris buvo naudojamas tik L. Č. asmeniniams poreikiams, o ne pramoniniais tikslais, t. y. naudojamas ne kiekvieną dieną ir ne intensyviai, kaip nurodė teismas. Todėl manytina, kad nepagrįstai jos turto vertei buvo taikomas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas. Skunde nurodoma, kad konstatavus, kad minėtas įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, prašoma atsižvelgti į šio įstatymo 18 straipsnio 12 dalį.

5.4. Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai vertino ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, t. y. į ilgalaikio materialiojo turto naudingųjų savybių kitimą per visą jo eksploatavimo laikotarpį; technologinę bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą, kitus veiksnius, trumpinančius arba ilginančius ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį, nors nukentėjusioji teismui nurodė, kad kompiuteryje buvo atlikti tam tikri pagerinimo darbai.

5.5. Kompiuteris buvo prižiūrimas, t. y. atliekamas kasmetinis jo patikrinimas – valymas, ką gali patvirtinti specialistas M. J., kuris šiuos darbus ir atlikdavo, be to, atliktas kompiuterio remontas siekiant ne tik atkurti techniniuose dokumentuose nustatytas kompiuterio savybes, pablogėjusias dėl jo naudojimo, bet ir norint tas savybes pagerinti, remonto metu buvo įdiegtos kelios programos: Office, Windows bei antivirusinės programos, 2017 m. pakeistas naujas ekranas „Lenovo s20 30 touch“ 65 svarų vertės (76,82 Eur), 2022 m. sausio mėn. pakeistas kietasis diskas „Samsung 860 EVO 1TB SATA 2.5 inch Intcmal Solid State drive(SSD) (MZ-76E1TO) 117,26 svarų vertės (138,58 Eur), t. y. bendros 182,26 svarų vertės (215,40 Eur). Baigus remonto darbus, akivaizdu, kad padidėjo ir šio kompiuterio įsigijimo kaina, nes šie darbai pagerino turto naudingąsias savybes (pirkimo kaina 263,16 Eur + papildoma įranga 215,40 Eur = 478,56 Eur, nusidėvėjimas 50%, bendra turto vertė 239,28 Eur).

6. Teismo posėdyje išteisintasis M. L. ir jo gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius prašė išteisintojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji prašė tenkinti jos skundą, o išteisintojo skundą atmesti. Taip pat L. Č. teisiamojo posėdžio metu pateikė patikslintą civilinį ieškinį. Prokuroras prašė tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Išteisintojo M. L. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiosios L. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų – pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais ir duomenimis.

8. Nagrinėjamoje situacijoje, kai nukentėjusioji L. Č. skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui ir išteisintąjį M. L. pripažinti kaltu bei nuteisti dėl jai priklausančio kompiuterio pagrobimo, o išteisintasis prašo pakeisti išteisinimo pagrindą ir jį išteisinti, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi.

9. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino M. L. pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, todėl išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

10. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias M. L. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: M. L. 2022 m. rugsėjo 8 d. laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 20.30 val. pagrobė svetimą 263,16 Eur vertės turtą – L. Č. priklausantį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, buvusį nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“ su įkrovimo laidu.

11. Bylos duomenys pagrindžia, kad tarp A. B., nukentėjusiosios L. Č. sugyventinio ir išteisintojo M. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, vyksta teisinis ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, priklausomybės. Ginčas tarp šių asmenų vyko ir nusikalstamos veikos padarymo dieną M. L. atvykus į šį butą. M. L. nurodo, kad įsigijo butą iš varžytinių, buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas, o A. B. turėjo išsikraustyti iš buto. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo neteisėtu (dėl (duomenys neskelbtini), Kaunas esančio buto) ginčai vyksta ir teismuose. Galutinis sprendimas iki šiol nėra priimtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios parodymai vertintini itin atidžiai, nes iš susiklosčiusios faktinės situacijos akivaizdu, kad M. L. ir A. B. bei L. Č. sieja konfliktiniai santykiai, ko pasekoje egzistuoja rizika, kad pastarieji gali M. L. apkalbėti. Ir vis tik, net ir įvertinus nurodytą aplinkybę, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl žemiau išvardintų priežasčių. Visų pirma, tiek A. B., tiek L. Č. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, jie nekito ir vienas kitą papildė. Antra, šiuos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys: liudytojų Z. N., L. T., D. Ž. bei A. V. S. parodymai bei kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

12. Išteisintasis M. L. apeliaciniu skundu ginčija išteisinimo pagrindą, nurodydamas, kad nukentėjusiajai priklausančio kompiuterio jis negrobė, todėl teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl šių išteisintojo argumentų. Pirmosios instancijos teismas, nors ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nustatęs, kad pagrobto kompiuterio vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos, tačiau padarė išvadą, kad vis tik M. L. 2022 m. rugsėjo 8 d. laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė svetimą turtą – L. Č. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“ su įkrovimo laidu ir šiai išvadai teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti.

13. Pats išteisintasis viso proceso metu kaltę neigė, tačiau jo kaltė įrodyta kitais pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. L. nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini), Kaune jis buvo teisėtai. Vaikščiodamas po butą, kompiuterio nematė. Patvirtino, kad buvo balkone parūkyti, ten pasidėjo planšetę, kurią laikė po rūbais, o laidą laikė kišenėje. Pakvietus pareigūnams, grįžo atgal, o jiems paklausus, ar ketina rašyti pareiškimą, nuėjo į policijos automobilį rašyti pareiškimą. Parašęs pareiškimą, grįžo į automobilį. Pamatęs, kad planšetę paliko balkone, nuėjo tiesiai prie balkono ir ją pasiėmė.

14. Vertindama išteisintojo M. L. parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie nėra patikimi ir prieštarauja kitiems ištirtiems įrodymams, todėl teismas neturi pagrindo jais tikėti. Visų pirma, nustatyta, kad niekas iš apklaustų asmenų nepatvirtino, kad M. L. po rūbais turėjo atsinešęs planšetę. To nėra užfiksuota ir byloje esančiuose pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose. Be to, atvykusiems policijos pareigūnams M. L. rodydamas aktualius dokumentus, naudojo irgi ne planšetę, o mobiliojo ryšio telefoną. Taigi, teisėjų kolegija netiki išteisintojo parodymais, kad jis į balkoną iš lauko lipo pasiimti savo planšetės. Priešingai, toks išteisintojo elgesys, visų kitų ištirtų įrodymų kontekste, rodo, kad lipdamas iš lauko pro buto balkoną jis pasiėmė ne savo, o svetimą, būtent L. Č. priklausantį turtą. Ir patekimo į butą būdas rodo, kad tai jis norėjo padaryti slaptai.

15. Iš baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusiosios L. Č., liudytojų Z. N., A. B. bei byloje esančių pareigūnų kamerų vaizdo įrašų akivaizdu, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas gyveno L. Č. ir jos sugyventinis A. B.. Šiame bute jie laiko savo asmeninius daiktus. L. Č. ir A. B. patvirtino, kad bute esančiame kambaryje, į kurį taip pat buvo užėjęs M. L., buvo laikomas ir L. Č. kompiuteris „Lenovo“. L. Č. pateikė nešiojamojo kompiuterio „Lenovo“ įsigijimo dokumentus. Liudytoja L. T. taip pat patvirtino, kad matė nešiojamąjį kompiuterį kambaryje, kuriame buvo sudėta daug įvairių dokumentų.

16. Nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu apklausta liudytoja D. Ž. patvirtino, kad ji maždaug prieš 10-11 metų L. Č. prašymu nupirko jai kompiuterį. Kompiuterį pirko Jungtinėje Karalystėje, jo kaina su nuolaida buvo apie 300 svarų. Kompiuterio priežiūra rūpinosi pati L. Č., tačiau pastaroji yra prašiusi pagalbos, kai reikėjo taisyti kompiuterį. L. Č. būnant Anglijoje, pas liudytoją, pastaroji susisiekė su meistru, kad jis pažiūrėtų kompiuterį, darbų kaina buvo apie 100 svarų.

17. Taigi, aptartų įrodymų pagrindu, teisėjų kolegija neabejoja, kad nukentėjusioji L. Č. turėjo kompiuterį „Lenovo“ ir jį nusikaltimo metu laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune.

18. Neginčijamai nustatyta aplinkybė ir, kad M. L. 2022 m. rugsėjo 8 d. laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 20.30 val. buvo atvykęs į butą (duomenys neskelbtini), Kaune, kur netrukdomas vaikščiojo po kambarius, tame tarpe ir po kambarį, kuriame buvo padėtas L. Č. kompiuteris bei po balkoną. Šias aplinkybes patvirtina L. T., A. B. parodymai, neneigia ir pats M. L.. Taigi, akivaizdu, kad M. L. turėjo galimybę niekam nematant nunešti L. Č. priklausantį kompiuterį iki balkono, iš kur vėliau jį paėmė per lauko pusę. O aplinkybę, kad jis iš lauko pusės buvo persisvėręs per buto (duomenys neskelbtini), Kaune, balkoną, iš kurio paėmė nešiojamą kompiuterį su laidu, patvirtino tai mačiusi liudytoja Z. N., kuri be kita ko ir atpažino išteisintąjį (1 t., b. l. 147-148).

19. Tiek bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, tiek apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, M. L. ginčijo liudytojos Z. N. parodymus, pabrėždamas, kad bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu liudytoja neatpažino jo, kaip asmens, matyto balkone, liudytoja nebeatsiminė tikslių aplinkybių, o jos ikiteisminio tyrimo metu nurodomas laikas, kuomet ji matė asmenį balkone, yra netikslus, liudytojos nesimato byloje esančiuose vaizdo įrašuose, todėl išteisintojo įsitikinimu, liudytojos parodymai yra nepatikimi. Liudytoja Z. N. bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu parodė, kad tikslios dienos neprisimena, eidama pro (duomenys neskelbtini) kampą ėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), eidama matė, kad balkone, priklausančiame pirmam butui, svetimas žmogus pasilenkęs kažką darė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2022 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, ketvirtadienį, apie 14.00 val. ėjo pro (duomenys neskelbtini) kampą ir matė vyriškį, persisvėrusį per pirmo aukšto balkoną. Vyriškis rankose turėjo juodą laidą, prie kurio kabėjo kažkas panašaus į juodą nešiojamąjį kompiuterį. Iš balkono vietos, suprato, kad tai pirmajam butui priklausantis balkonas. Balkone buvęs vyriškis buvo 40 metų amžiaus, šatenas, lyg turėjo žandenas ir nedidelę barzdelę (1 t., b. l. 139-146). Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji paaiškino, kad kažką matė, tačiau nežino, ką, negali pasakyti, ar ten buvo kompiuteris, buvo kažkoks juodas „šniūras“. Liudytoja taip pat negalėjo atsakyti, ar teismo posėdžių salėje yra žmogus, kurį matė. Vis dėl to, iš 2024 m. sausio 25 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja Z. N. nurodė, kad kaltinamasis M. L. jai yra matytas, kai ji nešiojo laiškus, be to, liudytoja taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Nors M. L. ginčija šiuos liudytojos Z. N. parodymus, tačiau teismas neturi pagrindo jais netikėti. Visų pirma atsižvelgtina į tai, kad pirmos instancijos teisme liudytoja buvo apklausiama praėjus daugiau nei metams po analizuojamo įvykio. Tad būdama garbaus amžiaus, dėl kai kurių detalių galėjo sąžiningai klysti. Antra, pats išteisintasis M. L. neneigia, kad buvo persisvėręs pro buto (duomenys neskelbtini), Kaune, balkoną iš lauko pusės, iš kur, neva pasiėmė savo planšetę. Tai taip pat užfiksuota ir namo prieigas filmuojančiomis vaizdo kameromis (1 t., b. l. 114-122). Taigi, šios aplinkybės atitinka ir liudytojos Z. N. parodymus.

20. M. L. taip pat nesutinka ir su parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, nurodydamas, kad iš atpažinti pateiktų asmenų nuotraukų jis vienintelis buvo su barzda. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš Z. N. pateiktų šešių nuotraukų ji atpažino asmenį užfiksuotą antroje nuotraukoje (M. L.), kaip asmenį, kurį matė persisvėrusį (duomenys neskelbtini), Kaunas buto balkone (1 t., b. l. 147-148). Sutiktina, kad parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole vienintelis asmuo, kuris yra užfiksuotas su barzda yra M. L., tačiau vien ši aplinkybė nedaro parodymo atpažinti kaip procesinio veiksmo neteisėtu. Analizuojamu atveju be M. L. nuotraukos buvo pateiktos dar penkios kitų asmenų nuotraukos ir nors išteisintasis yra vienintelis pavaizduotas su barzda, tačiau liudytoja M. L. atpažino ne tik iš barzdos, ji taip pat įvardino ir jo šukuoseną, plaukus, veido bruožus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad parodymo atpažinti protokolas bei Z. N. parodymai nėra vienintelis įrodymas, pagrindžiantis faktinę aplinkybę, kad M. L. buvo persisvėręs per buto, iš kurio buvo pagrobtas kompiuteris, balkoną. Tai užfiksuota ir vaizdo kameromis (1 t., b. l. 114-122), beje to neneigia ir pats M. L..

21. Aptarti įrodymai pagrindžia, kad L. Č. faktiškai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriame laikė ir savo nešiojamą kompiuterį „Lenovo“. M. L., atvykęs į šį butą, vaikščiojo po kambarius, buvo nuėjęs į balkoną, o vėliau jis užfiksuotas pasiimantis kompiuterį iš šio buto balkono. L. Č. pasigedo jai priklausančio kompiuterio apie tai tą pačią dieną pranešė policijos pareigūnams. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent M. L. pagrobė L. Č. priklausantį kompiuterį. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas aplinkybes patvirtina A. B., L. Č. Z. N., L. T., D. Ž., A. V. S. parodymai, vaizdo įrašai bei kiti ištirti įrodymai, kurie tarpusavyje yra susiję, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir pagrindžia M. L. kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Šiuo atveju vienintelio išteisintojo M. L. parodymai prieštarauja visai ištirtų įrodymų visumai, todėl yra pagrindas spręsti, kad būtent išteisintojo parodymai yra nepatikimi.

22. Teisėjų kolegija sutinka su L. Č. apeliaciniame skunde nurodytas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai konstatavo, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, kadangi pagrobto turto vertė yra 2,6 MGL dydžio ir nesiekia 3 MGL ribos, nuo kurios yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nustatydamas pagrobto turto vertę pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi turto nusidėvėjimo ir amortizacijos normatyvais, todėl padarė neteisingą išvadą dėl pagrobto turto vertės.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu liudytojas A. V. S. parodė, kad jis ne kartą matė pagrobtą kompiuterį pas L. Č.. Ji ne kartą kreipėsi pagalbos išmokinant naudotis tekstiniais ir grafiniais redaktoriais. Besimokant iškilo poreikis pasikeisti kompiuterio monitorių į geresnį, vėliau taip pat buvo pakeistas kietasis diskas iš ¼ terabaito į 1 terabaitą. Tai buvo padaryta, nes kompiuteryje reikėjo saugoti daug duomenų. Pakeitus monitorių, pastarasis tapo jautrus lietimui. Kompiuteris buvo įsigytas ir tvarkomas Anglijoje. Jo žiniomis monitoriaus pakeitimas kainuoja 100-160 Eur, lietimui nejautraus monitoriaus keitimas papildomai gali kainuoti 30-40 Eur. Jis patarė L. Č. pakeisti detalę, o ne pirkti naują kompiuterį. Vėliau jis matė pakeistą kompiuterį, jame buvo pakeistas tiek monitorius tiek kietasis diskas. Tokių parametrų kietasis diskas kainuoja apie 150 Eur, neskaičiuojant darbo. Liudytojo įsitikinimu kompiuterio vertė buvo ne mažesnė kaip 800 Eur. Kompiuterio ir jo detalių bei tvarkymo kainą jis gali įvardinti, kadangi kompiuteriai ir jų detalės yra jo darbo įrankiai. Jo žiniomis L. Č. turėjo vieną kompiuterį.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu apklausta liudytoja D. Ž. paaiškino, kad kompiuterį pirko L. Č. Jungtinėje Karalystėje maždaug už 300 svarų. Liudytojos žiniomis kompiuteris buvo tvarkomas, remontuojamas. Kad kompiuteris kainavo 229,9 svaro (263,16 Eur), jis buvo įsigytas 2014 m. patvirtina ir liudytojos D. Ž. pasirašytas skolos raštelis. Minėtame raštelyje taip pat nurodyta, kad už 2018 m. ir 2022 m. atliktą kompiuterio remontą ji sumokėjo 252,26 svaro. Tai, kad analizuojamam pagrobtam kompiuteriui buvo atliekami remonto darbai patvirtina ir nukentėjusiosios į bylą pateiktos sąskaitos faktūros.

25. Nukentėjusioji L. Č. bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad savo kompiuterį naudojo tiek asmeninėms reikmėms, tiek darbui, jame buvo išsaugoti ne tik su nevyriausybine organizacija susiję dokumentai, bet ir jos nuotraukos, kompiuteris iš esmės buvo įsigytas nukentėjusiosios asmeninėmis lėšomis, nevyriausybinė organizacija su šio turto įsigijimu neturėjo jokių sąsajų. Aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, juolab, kad dėl pagrobto turto pretenzijas reiškia pati nukentėjusioji, o ne nevyriausybinė organizacija. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas kompiuterio vertę jo pagrobimo dienai, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytais normatyvais. Pagal Pelno mokesčio įstatymą ilgalaikio turto vertės nustatymo tikslas yra apskaičiuoti turto amortizaciją ir nusidėvėjimą, kad būtų galima teisingai apskaičiuoti įmonės pelną ir mokesčius. Tai yra susiję su ūkio subjektui priklausančio turto efektyvaus naudojimo ir ekonominių rodiklių analizavimu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pagrobto turto vertės nustatymo tikslas yra įvertinti padarytą žalą nukentėjusiajai ir tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Taigi, atsižvelgiant, į tai, kad L. Č. nėra verslo subjektas, o pagrobto turto vertės nustatymo tikslas susijęs su baudžiamojo proceso uždaviniais, yra aktualus pagrobto turto rinkos vertės nustatymas.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo pritaikęs Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytais normatyvus pagrobto turto vertei nustatyti, neteisingai sprendė, kad pagrobto L. Č. kompiuterio vertė yra sumažėjusi ne mažiau 50 procentų ir yra 131,58 Eur. Teismas padarydamas šią išvadą paskaičiavo tik teorinį pagrobto turto nusidėvėjimą, neįvertindamas, kad nukentėjusioji pagrobtą kompiuterį prižiūrėjo ir ne kartą investavo į jo atnaujinimus, kas nebejotinai yra reikšminga nustatant faktinę jo rinkos vertę. Analizuojamu atveju nustatyta, kad pagrobtas kompiuteris buvo įsigytas 2014 m. Taigi, praėjus 10 metų nuo jo įsigijimo iki pagrobimo, negalima suabejoti, jog naudojamos kompiuterinės technikos vertė dėl nusidėvėjimo mažėja. Vis tik, teisinga kompiuterio priežiūra gali užtikrinti ilgesnį naudingųjų savybių išsaugojimą.

27. Nagrinėjamu atveju L. Č. pagrobto kompiuterio vertę grindė pateikta ataskaita bei liudytojų A. V. S. ir D. Ž. parodymais. Nukentėjusiosios pateikti duomenys rodo, kad tokio modelio kompiuteriai, kuris buvo pagrobtas, šiuo metu jau nebeparduodami. Nukentėjusioji pateikė panašių kompiuterių ir detalių kainas, o liudytojas A. V. S. nurodė, kad nukentėjusiosios kompiuteris yra „Lenovo Legion“ analogas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu vis tik, nepaisant to, kad kompiuteriai gali turėti panašių detalių ir techninių parametrų, vis tik, L. Č. pagrobtas kompiuteris buvo naudotas dešimt metų, tad jo vertės negalima lyginti su tokios pačios, kaip analogiško naujo kompiuterio verte. Šiame kontekste spręstina, kad nukentėjusioji, atlikdama kompiuterio techninių parametrų pagerinimus, tokius kaip monitoriaus ir kietojo disko keitimas į galingesnius, atstatė kompiuterio techninius parametrus iki pradinės įsigijimo metu buvusios vertės. Vis tik nusidėvėjimas ir technologinis senėjimas daro reikšmingą poveikį turto vertei, todėl netgi po patobulinimų kompiuterio vertė negalėjo išaugti. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad kompiuterio pagrobimo metu jo vertė sudarė 263,16 Eur.

28. M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu bei kaltinamojo akto surašymo metu galiojusi BK 178 ir 190 (sąvokų išaiškinimas) straipsnių redakcija buvo pakeista 2023 m. balandžio 27 d. priimtu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d.

29. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 178 straipsnio 5 dalies ir 190 straipsnio 1 dalies redakcija įpareigoja veiką, kurios metu pagrobiamas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur), kvalifikuoti kaip BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Taigi, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Tokiu būdu M. L. veika perkvalifikuojama iš veikos padarymo metu galiojusios BK 178 straipsnio 1 dalies (svetimo turto vagystė) į aktualios redakcijos švelnesnę BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) kaip nedidelės vertės svetimo turto vagystė.

Dėl bausmės M. L. skyrimo

30. Skirdamas M. L. bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad M. L. padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, BK 60 straipsnis). Praeityje M. L. teistas eilę kartų už turtinio (BK 182 straipsnio 1 dalis, BK 182 straipsnio 2 dalis) bei smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 140 straipsnis, BK 284 straipsnis) (2 t., b. l. 12-15). Veiką, už kurią teisiamas, padarė 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės. M. L. baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 17-28). Duomenų, duodančių pagrindą abejoti M. L. pakaltinamumu, nėra (2 t., b. l. 31, 33). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į M. L. asmenybę, bei tai, kad ankščiau paskirtos švelnesnio pobūdžio bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimas nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, sprendžia, kad M. L. skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jos dydį parenkant didesnį už minimalų – t. y. 20 parų.

31. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės vykdymas M. L. atžvilgiu jau buvo atidėtas, tačiau jam nesilaikant paskirtų įpareigojimų ir draudimų Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, be to bausmės vykdymo atidėjimo metu išteisintasis padarė naują nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šiuo atveju probacija galėtų būti efektyvi. Remiantis aptartais argumentais spręstina, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti M. L. paskirtos arešto bausmės vykdymo.

Dėl pareikšto patikslinto civilinio ieškinio

32. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta nukentėjusiosios L. Č. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

33. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu 2024 m. lapkričio 5 d. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. Č. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame prašoma iš M. L. priteisti 478,56 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (4 t., b. l. 5-6).

34. Ieškovė L. Č. patirtą turtinę žalą grindė kompiuterio įsigijimo ir jo pagerinimų kaina. Nukentėjusiosios teigimu kompiuteris kainavo 263,16 Eur, jo ekrano pakeitimas kainavo 76,82 Eur, o kietojo disko pakeitimas kainavo 138,58 Eur. L. Č. visu bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos apie turėto kompiuterio kainą ir jam atliktus pagerinimus.

35. M. L. civilinio ieškinio nepripažino, nurodė kad kompiuterio nepaėmė, yra įsitikinęs, kad L. Č. neturėjo kompiuterio, kurio pagrobimu jis yra kaltinamas.

36. Atsižvelgiant į tai, kad yra naikinamas pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis ir M. L. atžvilgiu yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat yra keičiamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Č. papildyto civilinio ieškinio. Patikslintas L. Č. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

37. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinėje teisėje taikomas bendrasis principas, kad kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus jų dydžio, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014).

38. Apskaičiuojant nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtą turtinę žalą, akivaizdu, kad ji investavo ne tik įsigydama kompiuterį, bet ir jį pagerindama. Vis dėl to, pagerinimai kompiuteriui buvo atliekami siekiant juo naudotis pagal paskirtį, kuriai L. Č. ir įsigijo kompiuterį bei siekiant užtikrinti, kad jis ir toliau veiktų, bei išlaikytų savo pradinę vertę. Įvertinus tai, kad kompiuteris buvo pirktas seniai, laikytina, kad tinkama jo priežiūra ir atlikti pagerinimai leido išlaikyti jo pradinę vertę, todėl konstatuojama, kad L. Č. buvo padaryta 263,16 Eur turtinė žala, kuri priteistina iš M. L..

39. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ir apskaičiavimo mechanizmas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į: jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

40. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų. Teismų praktikoje formuojami dydžiai yra tik orientaciniai, nes identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka arba apskritai neįmanoma. Teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrobiant nedidelės vertės svetimą turtą vagysčių bylose yra labai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės esmingai skiriasi, kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška yra vertinama individualiai.

41. Pagrįsdama pareikštos neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji L. Č. nurodė, kad dėl M. L. veiksmų ilgą laiką buvo be pagrindinio darbo įrankio, dėl įsibrovimo į namus nupjaunant spynas ir vyrius, patyrė didelį psichologinį šoką, po kurio iki dabar jaučia didelį dvasinį sukrėtimą, nesaugumo jausmą. Dėl kompiuterio vagystės patyrė didelių nepatogumų, kadangi jame buvo sukaupta ne vienerių metų informacija, susijusi tiek su asmeniniu gyvenimu tiek su darbo reikalais bei mokestinėmis ataskaitomis, dalis svarbios informacijos buvo negrįžtamai prarasta.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus argumentus, teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio panašaus pobūdžio bylose, teisiamojo ir nukentėjusiosios turtinės padėties reikšmingus skirtumus, vertina, kad nors pats neturtinės žalos reikalavimas yra pagrįstas, tačiau jos dydis esmingai mažintinas. Visų pirma akcentuotina tai, kad nagrinėjamas klausimas susijęs tik su kompiuterio pagrobimu ir nevertinama tai, kokią žalą nukentėjusioji patyrė dėl nurodomo M. L. įsibrovimo į butą, kadangi akivaizdu, kad į butą buvo patekta ne siekiant pagrobti nukentėjusiosios turtą, o sprendžiant nuosavybės klausimus, kurie nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad dėl kompiuterio pagrobimo nukentėjusioji patyrė didelių nepatogumų, neigiamų emocijų, kad buvo prarasta svarbi ne vienerius metus kaupta informacija, susijusi tiek su asmeniniu gyvenimu tiek su darbo reikalais. Kita vertus, nukentėjusioji nors teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, kad dėl prarastos informacijos, ji turėjo atsisakyti dalyvavimo jai svarbiuose renginiuose, tačiau to nepagrindė. Taip pat nepateikė duomenų, kad dėl to buvo padaryta ilgalaikė žala jos psichologinei sveikatai. Remiantis aptartais argumentais, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas, iš M. L. nukentėjusiosios L. Č. naudai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

43. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 12 d. pažyma Nr. APD-2024-06425 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatui Arvydui Montrimui pirmosios instancijos teisme atstovaujant nukentėjusiąją L. Č., valstybė patyrė 1 090,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 119). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, spręstinas klausimas dėl valstybės patirtų išlaidų atstovaujant L. Č. atlyginimo.

44. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

45. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Sprendžiant klausimą dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, svarbu atsižvelgti į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes. Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).

46. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nukentėjusioji L. Č. nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Byla teisiamajam posėdžiui buvo perduota 2023 m. gegužės 30 d., o išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas 2024 m. birželio 20 d., taigi bylos nagrinėjimas užtruko daugiau nei vienerius metus, iš viso vyko aštuoni teisiamieji posėdžiai, dalis teisiamųjų posėdžių nevyko, nes į juos neatvyko M. L.. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad iš M. L. išieškotinos 1 090,37 Eur išlaidos nukentėjusiosios atstovo paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Dėl kardomosios priemonės panaikinimo ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo.

47. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 157-159), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti – panaikintina.

48. Panaikinus skundžiamą nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, spręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantys kompaktiniai diskai (1 t., b. l. 47, 123, 130, 2 t., b. l. 65) – paliktini saugoti byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Pripažinti M. L. kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Iš M. L. nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės L. Č. naudai priteisti 263,16 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 16 euro centų) turtinei ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš M. L. valstybės naudai priteisti 1 090,37 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiosios atstovo paslaugoms bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu apmokėti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.