Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei K. B., jos atstovui advokatui V. S.

Institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui V. B., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

8. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

10. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo.

11. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė).

12. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

13. Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui.

14. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79). Šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Apibendrinant darytina išvada, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus: vaikas turi augti sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas, nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų.

15. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad nepilnamečiai K. B., gimęs (duomenys neskelbtini) ir L. B., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikai. K. B. gyvena su ieškove bute esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė jį išlaiko, todėl nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, vaiko motina K. B.. Dėl šio ieškovės reikalavimo ginčo byloje nėra.

16. Nepilnametis L. B. gyvena (duomenys neskelbtini), nes jam nuo 2020 m. gruodžio 22 d. nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinuoju globėju paskirti (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė pati inicijavo vaiko L. B. laikinosios globos nustatymą (duomenys neskelbtini), taip siekdama apsaugoti save ir kitus nepilnamečius vaikus nuo agresyvaus vaiko elgesio, todėl L. B. gyvenamoji vieta negali būti nustatyta šiuo teismo sprendimu su ieškove, nes tai prieštarautų ne tik L. B., bet ir K. B. interesams, taigi šioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas.

17. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

18. CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. LITEKO sistemos duomenimis, LITEKO sistemoje nebuvo rasta duomenų apie tai, kad nepilnamečio K. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina ieškove K. B.. Ieškovė savo reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo grindžia tuo, jog atsakovas pagal savo gyvenimo būdą negali pasirūpinti vaikais, nes tam neturi sąlygų bei visiškai jų neišlaiko, teigia, kad atsakovas jokių ryšių su sūnumis nepalaiko, mano, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas yra tinkamiausias būdas nutraukti ryšius su vaikų tėvu.

19. Teismas pažymi, kad tokie klausimai (ieškovės siekis užkirsti kelią galimam vaikų bendravimui su tėvu) sprendžiami kitomis teisinėmis priemonėmis nei parinko ieškovė. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

20. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 ir 3.159 straipsniuose įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų (tėvo ir/ar motinos) valdžios apribojimo priemonės taikomos išskirtiniais atvejais, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgus į vaiko interesus.

21. Ieškovės atstovo advokato ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, nuomone, tėvo valdžia turėtų būti apribota, nes atsakovas vengia išlaikyti savo vaiką. Iš teismui pateiktų duomenų: ieškovės ir atsakovo parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovas mokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą dalį teismo priteisto išlaikymo. VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, kad atsakovas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, atsakovo teigimu jis iki šiol dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį, tačiau patikrinus SODROS duomenis nėra duomenų apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas. Atsakovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir nurodė, kad ieškovė nepagrįstai siekia neterminuotam laikui apriboti jo kaip tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nes jis domisi vaikais, nuolat su jais bendrauja, palaiko ryšį, pasiima atostogų, būdamas su vaikais pirko maisto ir drabužių, vaikai noriai bendrauja su juo, lankė juos, kai jie buvo globos namuose, nuolat skambina telefonu, domisi jų sveikata, todėl pagrindo išvadai, kad atsakovas vengia išlaikyti vaikus ir dėl to būtinas tėvo valdžios apribojimas neterminuotam laikui, nėra.

22. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pagrindu nurodytas vengimas atlikti pareigą auklėti nepilnamečius vaikus ir teikti jiems išlaikymą, įvertinus ieškovės poziciją, jog ji nenori, kad vaikų tėvas bendrautų su jais (dalyvautų jų auklėjime) bijanti, kad jis darys blogą įtaką vaikams, nustačius tam tikrus prieštaravimus tarp ieškinio pagrindo ir ieškovės paaiškinimų, įvertinus duomenis, kad atsakovas iš dalies prisideda prie vaikų išlaikymo, palaiko ryšį su vaikais, nesant duomenų dėl atsakovo darbingumo, gaunamų pajamų, ieškinio reikalavimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vaiko K. B. atžvilgiu laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškinio reikalavimas dėl neterminuoto tėvo valdžios į nepilnamečius vaikus apribojimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

24. Ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista, jai apmokama 100 procentų valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 12), todėl tenkinus ieškinį iš dalies (50 procentų), bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovo V. B. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimai apmokestinami žyminiu mokesčiu taip: 1) neterminuotai apriboti tėvo valdžią apmokestinamas 100 Eur žyminiu mokesčiu; 2) nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš atsakovo V. B. priteistinas 100 Eur žyminis mokestis ir 90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2021 m. spalio 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 98 straipsnis, 99 straipsnis).

25. Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2014-09-23 pakeitimo įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 406 straipsnio 1, 2 dalimis, 407 straipsniu, 504 straipsnio 1, 2 dalimis.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ieškovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovę motiną K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 100 Eur (vieno šimto eurų) žyminis mokestis, valstybės naudai, mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 90 Eur (devyniasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000; AS Citadele bankas“ Lietuvos filialas, a. s. Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bankas“ AS Lietuvos skyrius, a. s. Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; akcinė bendrovė SEB Bankas, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, a. s. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“ a. s. Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ieškinio dalį dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo ir L. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.