- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- T-34-859/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02765-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Nuteistasis
- G. L.
nuteistajam G. L. (per ZOOM platformą), jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolio Mindaugo Dabkaus teikimą dėl nuteistajam G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtos baudos pakeitimo į areštą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. L. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį bei vadovaujantis BK 66 straipsniu, jam paskirta galutinė - 4 MGL (520 Lt/ 150 EUR) dydžio bauda.
Antstolis Mindaugas Dabkus prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu G. L. paskirtą 150 EUR baudą į laisvės apribojimą. Teikime antstolis nurodo, kad 2015 m. balandžio 14 d. priimtas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris išsiųstas adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Skolininkui nesumokėjus per nustatytą terminą, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Patikrinus vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes bei kitas mokumo galimybes, nustatyta, kad asmuo neturi piniginių lėšų, transporto priemonių, nekilnojamojo turto, niekur nedirba. Skolininkas niekada neatvyko į kontorą, nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, informacijos apie savo turtinę padėtį neteikė. Nors asmeniui buvo žinoma apie baudžiamąją bylą, tačiau niekada nesidomėjo baudą pakeisti viešaisiais darbais, neteikė paaiškinimų apie turtinę padėtį. Antstolis išnaudojo visas realias galimybes užtikrinti baudos sumokėjimą, tačiau asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės jos išieškoti.
Nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo adresu, kuriuo antstolis siuntė laiškus, jis negyvena, todėl jokiu laiškų negavo. Teismui su juo taip greit pavyko susisiekti dėl to, kad brolis gyvena Naujininkuose. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena mama, tačiau su mama paskutiniu metu nebendrauja. Įsipareigoja baudą sumokėti per du mėnesius.
Šalies argumentai
Prokuroras teismo posėdžio metu su teikimu nesutiko, nurodė, kad teikimo tenkinimui nėra teisinio pagrindo, kadangi nuteistasis įsipareigoja baudą sumokėti per du mėnesius.
Nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu nurodė, kad tiki, jog ginamasis baudą sumokės, todėl prašė teikimo netenkinti.
Teikimas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu G. L. paskirta 150 EUR bauda. Nuteistasis šios baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl paskirtos baudos išieškojimas buvo perduotas antstoliui vykdyti priverstinai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.
BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Analogiškos nuostatos nustatytos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme.
Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).
Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).
Pastebėtina, kad iš bylos matyti, jog antstolis su nuteistuoju nesusisiekė, nuteistasis sutikimo atlikti viešuosius darbus neišreiškė. Teismo vertinimu, keisti baudą į laisvės apribojimą netikslinga, nes per maža laisvės apribojimo bausmė (konkrečiu atveju 3 dienų) taptų deklaratyvi, neproporcinga, prieštarautų teisingumo principui bei neatitiktų bausmės tikslams. Be to, neatitinka BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kurios nustato apskritai galimą minimalų laisvės apribojimo bausmės terminą - 3 (trys) mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio teikimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,
nutaria:
antstolio Mindaugo Dabkaus teikimo dėl nuteistajam G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudos pakeitimo į laisvės apribojimą netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.