- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-350/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ir atsakovės S. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-446-260/2011 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei S. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. A. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 141,65 Lt turtinės žalos, 100 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1-6 l.; CK 6.250 str. 2 d., 6.267 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.). Nurodė, kad, 2007 m. lapkričio 16 d. apie 15 val. 15 min. jį, ėjusį bendrojo naudojimo šaligatviu, apkandžiojo atsakovės Kaukazo aviganių veislės šuo, išbėgęs iš atsakovės namų kiemo, esančio Kaune, Islandijos pl. 19; Mykolo Riomerio universiteto Teismo instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-3434/08(02) nurodoma, kad ieškovui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir ieškovas neteko daugiau 30 proc. pastovaus bendro darbingumo (toliau - Išvada). Ieškovo teigimu, jam buvo paskirtas gydymas medikamentais (tarp jo ir nuskausminamaisiais vaistais „Ketanov“ bei raminamaisiais), 2007-11-26 pašalinti siūlai, tačiau plaštakos žaizdų gydymas tęsėsi iki 2008-02-14 (vėliau paskirta reabilitacija).
Ieškovas nurodė, kad už naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CPK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 6.267 str. 1 d.), o jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.).
Ieškovo teigimu, dėl atsakovės šuns apkandžiojimo jo 141,65 Lt patirtą turtinę žalą įrodo pateikiami kasos kvitai, pagrindžiantys su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas, be to, jis patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 100 000 Lt. Nurodė, jog po šuns užpuolimo ir sukandžiojimo jautė didelius fizinius skausmus, išgyveno dvasinį sukrėtimą, šoką dėl pažeistos pirštų funkcijos, o dėl nuolatinio fizinio skausmo patiria dvasinius išgyvenimus, mąsto apie padarytų sužalojimų pasekmes, dėl patirtų sužalojimų negali gyventi visaverčio gyvenimo, dėl sutrikusių pirštų funkcijų nukenčia bendravimas su kitais asmenimis. Pažymėjo, jog nors prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nesugrąžintų į buvusią padėtį prieš žalos padarymą, tačiau kompensuotų patirtus išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovė S. B. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 26-29 l.,). Nurodė, kad jos šuo labai senas, neturi priekinių dantų ir yra neagresyvus, todėl ieškovo negalėjo apkandžioti. Be to, ieškovą apkandžioti galėjo ir kitas šuo, kadangi šalia atsakovės namo esančiuose individualiose gyvenamuosiuose namuose taip pat laikomi šunys, o atsakovės namas ir veterinarijos gydykla, kurioje veterinaras gydo Kaukazo aviganius, turi bendrą kiemą.
Nesutinka su ieškovo prašoma priteisti neturtine žala, kadangi ieškovo patirta trauma negalėjo sukelti jo nurodomų padarinių, t. y. įtakoti bendravimą su kitais asmenimis, paveikti dvasinį gyvenimą. Teigė, jog šuns užpuolimas neįtakoja galimybių bendrauti, o tokio tipo traumų sukeltas skausmas nebūna nuolatinis ar ilgai besitęsiantis, be to, ieškovo dėl šuns sukandžiojimo patirtų sužalojimų užsitęsęs gydymas kelia pagrįstų abejonių, kadangi tokio pobūdžio trauma negydoma taip ilgai. Atsakovės nuomone, ieškovo prašomas priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų suformuotos praktikos, be to, ieškovas žalą patyrė dėl savo neatsargumo ir naivumo, kadangi pamatęs pravirus kiemo vartus ir palaidą agresyvios veislės šunį pro juos ėjo, tikėdamasis, jog šuo nepuls.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį, priteisdamas iš atsakovės ieškovui 135 Lt turtinės žalos ir 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, valstybės naudai 364 Lt žyminio mokesčio ir 34,16 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CK 6.267 str., 6.250 str.; 1 b. t., 194-198 l.).
Teismas vertino, kad nereikia įrodinėti įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-582-414/2008 nustatytos aplinkybės, jog iš atsakovės namų valdos, adresu Kaune, Islandijos pl. 19, išbėgęs atsakovės šuo apkandžiojo pro šalį bendro naudojimo šaligatviu ėjusį ieškovą (CPK 182 str.). Teismo teigimu, nėra pagrindo nesivadovauti ekspertų išvadomis, kadangi ekspertai išvadas pateikė remdamiesi ieškovo gydymo po traumos medicininiais dokumentais ir pačių atlikto tyrimo duomenimis, o atsakovė nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių teismas neturėtų remtis ekspertų išvadomis. Teismo nuomone, įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovo patirtą turtinę žalą sudaro 135 Lt. Teismas sprendė, jog ieškovo neturtinė žala įvertintina 12 000 Lt, nurodydamas, jog medicininių dokumentų įrašai, ekspertų išvados apie ieškovui padarytus sužalojimus pagrindžia aplinkybę, kad dėl sunkaus komplikuoto gydymo ieškovas jautė fizinius skausmus, galėjo išgyventi stiprų dvasinį sukrėtimą, o išlikę neatsistatantys po sužalojimų sveikatos sutrikimai sukelia dvasinius išgyvenimus, apsunkina bendravimą su kitais asmenimis, dėl patirtų sužalojimų ieškovas negali gyventi visaverčio gyvenimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos įvertinimo ir priteisti iš atsakovės 100 000 Lt neturtinės žalos (2 b. t., 13-14 l.).
Ieškovas nurodo, kad teismas, iš esmės teisingai įvertinęs ieškovui padarytų sužalojimų sunkumą, nustatė neadekvačiai mažą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Ieškovo nuomone, apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neįvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumos ir, neatskleidė jų reikšmės nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl priteistas 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra per maža suma už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) .
Atsakovė S. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą, sumažinant priteistą neturtinės žalos dydį iki 3000 Lt (2 b. t., 4-8 l.), nurodydama tokius argumentus:
1) Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi netiksliu 2010-12-23 ekspertizės aktu Nr. EKG 80/10(02) (toliau – Ekspertizės aktas):
1.1. Ekspertizės akto išvada dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryta neteisingai aiškinant ir taikant Sveikatos apsaugos ministro, Teisingumo ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (toliau - Taisyklės) ir jų priedų lentelę, skirtą dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo lygiui nustatyti (toliau - Lentelė), kadangi dėl ieškovo patirtų sužalojimų, t. y. nei vienoje plaštakoje nebuvo sužalota daugiau nei du pirštai, nedarbingumo procentas negalėjo būti nustatomas remiantis Lentelės 83 ir 83.1 punktais. Todėl dėl neteisingo dešinės rankos sužalojimų vertinimo Ekspertizės akte nepagrįstai nurodytas 35 proc. ieškovo prarastas darbingumo lygis;
1.2. Ieškovo sužalojimų mastas turi būti vertinamas pagal Lentelės dalies „Plaštakos pirštai“ 75-77 punktus, kurie taikomi tais atvejais, kai sužalojama ar sutrinka iki trijų vienos plaštakos pirštų, o ne pagal Lentelės 83 ir 83.1 punktus, taikomus esant daugiau nei keturių vienos plaštakos pirštų sužalojimams. Nurodė, kad ekspertas S. M. dėl to paties įvykio 2007-11-27 vertino ieškovo sveikatos sutrikdymo mastą ir pateiktoje išvadoje Nr. G-3434 nurodė, jog sveikatos sutrikdymo mastas skaičiuojamas pagal Lentelės 74 ir 77 punktus;
1.3. Medicinos dokumentuose, Ekspertizės akte ir Išvadoje nurodyti sužalojimai nesutampa, eksperto S. M. Ekspertizės akte ir Išvadoje yra daug netikslumų, susijusių su ieškovui padarytų dešinės plaštakos sužalojimų apimtimi: ieškovui po traumos kreipusis į gydytojus, buvo nurodytos kastinės kairės rankos IV ir V pirštų ir riešo bei dešinės rankos V piršto žaizdos; Ekspertizės akte nurodoma, kad sužalotas V pirštas ir plaštakos paviršius, o Išvadoje nurodyti IV ir V pirštų sužalojimai. Be to, Ekspertizės aktą pasirašęs ekspertas S. M. buvo šališkas, kadangi du kartus vertino ieškovo patirtus sužalojimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apygardos teismo sprendimu ieškovui priteista 12 000 Lt neturtinė žala yra per didelė, todėl turėtų būti sumažinta įvertinus Teismų praktiką, ieškovo ir atsakovės elgesį. Nurodo, jog teismų praktikoje panašius sužalojimus patyrusiems asmenims priteisiama mažesnė suma neturtinei žalai atlyginti, be to, ieškovas sužalojimus patyrė ir dėl savo neatsargumo, kadangi, paaiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė tikėjęsis, jog šuo neužpuls. Be to, teismo sprendimu priteista neturtinė žala yra neproporcinga šalių gaunamoms pajamoms: atsakovė dėl finansinės padėties negali atlyginti tokios sumos neturtinės žalos, o ieškovas nėra nedarbingas, kadangi dirbdamas elektriniu pjūklu susižalojo kairę ranką ir koją.
Atsiliepimas
Ieškovas A. A. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti (2 b. t., 18-20 l.). Nurodo, kad eksperto išvada dėl padaryto sužalojimo masto yra pagrįsta ir teisinga, o atsakovė vertina tik kastines žaizdas, o ne dėl jų atsiradusias pasekmes. Ieškovo teigimu, atsakovė nepagrindė aplinkybės, jog ekspertas S. M., vertindamas ieškovo patirtus sužalojimus, pateikė skirtingas išvadas, be to, kartu su S. M. ekspertizę atliko bei ant ekspertizės akto pasirašė ir kiti asmenys. Be to, nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovas sukandžiotas atsakovės šuns dėl jo paties kaltės, o atsakovė dėl sunkios turtinės padėties negali atlyginti visos teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos dydžio.
Atsakovė S. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą su juo nesutinka, nurodydama esminius argumentus, kurie tapatūs apeliacinio skundo argumentams (2 b. t., 32-33 l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovė apeliaciniame skunde prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (2 b. t., 4-8 l.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal nurodytą apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, teismas, siekdamas išsiaiškinti kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių mokslo, medicinos srityse, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, pavesti ją atlikti kompetentingai ekspertizės įstaigai ar paskirti ekspertą. Eksperto išvada teismui neprivaloma, ji vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, tarp jų, kad ieškovas dėl sprendime nurodyto 2007-11-16 įvykio patyrė ir neturtinę žalą, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo bei byloje esančių aplinkybių vertinimo, nustatant ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį.
Atsakingas už žalos padarymą asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata (CK 283 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vien pakenkimas asmens sveikatai savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto; neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Pagal įstatymą, žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (CPK 178 str.), o įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.).
Materialinės teisės normose nėra nustatytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos, neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį nustato teismas, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Teismų praktikoje išaiškinta, kad vertinant neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013;2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą, o žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-582-414/2008 nustatyta, jog atsakovė pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų 2005-12-01 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 622, 11 ir 12 punktus, kadangi atsakovei priklausantis šuo 2007 m. lapkričio 16 d. apie 15 val. 15 min. užpuolė ir apkandžiojo bendrojo naudojimo šaligatviu ėjusį ieškovą A. A. (administracinė byla Nr. II-582-414/08, b. l. 37-39, 54-57 b. l.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijų visetą, tarp jų pažeistos vertybės pobūdį, tai, jog ieškovui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atsiradusius padarinius dėl sveikatos sužalojimo, ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą bei neturtinės žalos kompensacinį tikslą, ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, teisingai nustatė ieškovui jo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl nėra pagrindo tenkinti nei ieškovo, nei atsakovės skundų prašymų, susijusių su neturtinės žalos dydžiu.
Bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovui dėl šuns užpuolimo buvo padaryti sužalojimai, t. y. kastinės žaizdos dešinėje rankoje – viena žaizda dilbio distalinėje dalyje, viena žaizda nugariniame plaštakos paviršiuje ir viena V-ame piršte, dvi kastinės žaizdos kairėje plaštakoje – viena žaizda IV –o piršto vidurinėje falangoje ir viena žaizda V-o piršto distalinėje falangoje; patirtų sužalojimų gydymas dėl infekcinių komplikacijų (žaizdų pūliavimo) užtruko iki 2008-02-27, o dėl patirtos traumos išliko liekamieji reiškiniai – išsivystė pirštų kontraktūros, riboti pirštų judesiai (1 b. t., 8-10 l., 163-168 l.). Taigi yra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad jis patyrė fizinį skausmą tiek minėto įvykio metu, tiek gydant sužalojimus, išgyveno stiprų dvasinį sukrėtimą bei gydant sužalojimus patyrė buitinius nepatogumus. Tikėtina, jog ieškovas patyrė ir dvasinius išgyvenimus, juolab kad sužalojimų gydymas komplikavosi (supūliavo kastinės žaizdos), be to, sveikatos sutrikimai išliko ir po gydymo, o Ekspertizės akto duomenimis, ieškovui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ieškovas neteko 45 proc. pastovaus bendro darbingumo (1 b. t., 9 l., 163-158 l.).
Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su ekspertizės akto vertinimu, tarp jų, kad teismas vadovavosi neteisinga Ekspertizės akto išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto, kad Ekspertizės aktą pasirašė šališkas ekspertas S. M..
Kauno apygardos teismo 2010-11-26 nutartimi, remiantis atsakovės prašymu dėl ekspertizės atlikimo ir suformuluotais klausimais, paskirta teismo medicinos ekspertizė tikslu nustatyti ieškovui padarytų sužalojimų pobūdį, sveikatos sutrikdymo mastą bei jo sveikatos būklę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertams (1 b. t., 145-148 l.). Ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą pasirašė teismo medicinos ekspertai S. M. ir Ž. M. bei teismo paskirtas ekspertas (gydytojas traumatologas) E. K. (paskirtas Kauno apygardos teismo 2011-04-06 nutartimi, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus vedėjui pasiūlius ekspertų komisijoje skirti gydytoją traumatologą, tikslu objektyviai įvertinti ieškovo patirtos traumos pasekmes; 1 b. t., 163-168 l., 182-183 l., 186 l.). Ekspertizę atlikę ekspertai pasirašė bendrą išvadą, neišreikšdami Ekspertizės akte atskiros nuomonės (CPK 216 str.), atsakydami į teismo užduotus klausimus (nurodytus ir atsakovės prašyme; 1 b. t., 145-146 l., 163-168 l.). Iš Ekspertizės akto turinio matyti, jog ekspertizę atliko skirtingų ekspertinių bei gydymo įstaigų specialistai, turintys aukštą kvalifikaciją bei didelį ekspertinio darbo stažą (ekspertas S. M. turi auštąjį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, reikiamą kvalifikaciją, 15 metų ekspertinio darbo stažą; ekspertas Ž. M. turi aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą teismo medicinos gydytojo specialybę, 10 metų ekspertinio darbo stažą; teismo paskirtas ekspertu dr. E. K. yra gydytojas traumatologas, turintis 7 metų darbo stažą), todėl nėra pagrindo abejoti jų kompetencija. Be to, atliekant teismo ekspertizę, buvo apžiūrėtas ieškovas, buvo tiriami bei vertinami medicininiuose dokumentuose esantys įrašai apie ieškovo gydymo eigą; beje, atlikdami ekspertizę specialistai įvertino ieškovo plaštakų būklę (1 b. t., 163-168 l.). Ekspertizės akte taip pat išaiškinta, kaip pagal Taisykles nustatytas prarasto bendrojo darbingumo procentas, t. y. „sveikatos sutrikdymo mastas dėl A. A. 2007-11-16 patirtos traumos nustatomas pagal traumos pasekmes“ (1 b. t., 168 l., Taisyklių 10 p.).
Dėl aukščiau nurodyto nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl ekspertizės akte nustatyto ieškovo prarasto bendrojo darbingumo neteisingo vertinimo ar teismo eksperto S. M. šališkumo, kurio nepagrindžia ir atsakovės nurodyta aplinkybė, jog šis teismo ekspertas Kauno m. Žaliakalnio PK tyrėjos pavedimu iki teismo ekspertizės apžiūrėjo ieškovą, atliko tyrimą (pradėtas 2007-11-27, o baigtas 2008-10-22) bei 2008-10-22 surašė Specialisto išvadą Nr. G-3434/08(02). Be to, nors 2011-10-05 teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad ekspertizės aktas yra šališkas ir turi dėl jo pastabų, tačiau nekėlė klausimo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 219 str.) bei nepasinaudojo CPK įtvirtinta galimybe prašyti teismo apklausti teismo posėdyje ekspertizę atlikusių ekspertų, tokio prašymo atsakovė nepareiškė ir apeliaciniame skunde (CPK 217 str., 314 str.).
Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti Ekspertizės aktu bei jo išvadomis kaip įrodymu, kuris patvirtina byloje reikšmingas faktines aplinkybes - ieškovui po traumos likusias pasekmes – ribotus pirštų judesius ir kontraktūrą bei dėl sužalojimo pobūdžio prarastą darbingumą (CPK 218 str.). Juolab kad minėta, jog Ekspertizės aktą, kaip ir kitus įrodymus, teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino Ekspertizės aktą, ar padarė neteisingas išvadas dėl ieškovo patirtų sužalojimų ir prarasto darbingumo. Juolabiau kad, įvertinęs ne tik Ekspertizės aktą, bet ir kitus įrodymus, tarp jų medicininius dokumentus, ieškovo apžiūros duomenis, ieškovo paaiškinimus, teismas teisingai pagal aukščiau paminėtus kriterijus nustatė ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį.
Nesudaro pagrindo sumažinti apygardos teismo nustatytos neturtinės žalos dydžio ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo sužalojimą nulėmė jo paties neatsargūs veiksmai, ar kad apygardos teismo priteistas neturtinės žalos dydis neadekvatus šalių turtinei padėčiai. Nustatyta, kad atsakovė turėjo pareigą rūpintis gyvūno laikymu taip, jog tai nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, o ieškovo elgesio nėra pagrindo vertinti neatsargiu, juolab kad ieškovas ėjo mieste bendro naudojimo šaligatviu ir buvo užpultas bei sužalotas atsakovės netinkamai laikomo šuns (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. II-582-414/07, 37-39 b. l.). Atsakovės argumentas, jog skundžiamu teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos dydis yra neadekvatus atsakovės pajamoms, nepagrįstas rašytiniais įrodymais; beje, atsakovė nei apygardos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį, tarp jų įrodymų apie turimą nekilnojamąjį turtą, apie tai, jog negauna jokių kitų
pajamų, išskyrus senatvės pensiją (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Taigi skundžiamu teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos dydis (12 000 Lt) atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), bei, priešingai nei nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, tai - adekvati kompensacija patirtiems jo neturtinio pobūdžio išgyvenimams.
Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika taip pat nesudaro pagrindo sumažinti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o skundą galima grįsti tik tokiais teismų nutartyse išdėstytais išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje skundžiamas teismo sprendimas, bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006). Apeliantės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos savo faktinėmis aplinkybėmis yra skirtingos nuo nagrinėjamos bylos: byloje Nr. 2K-19/2008 nėra konstatuoti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų liekamieji reiškiniai sveikatai, be to, neaiškus sužalojimų sunkumas; byloje Nr. 2K-55/2008 nebuvo vertinamos aplinkybės dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo atsižvelgti ir į Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-775-185/2008 bei Panevėžio apygardos teismo 2008-11-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-400-338/2008 įvertintą neturtinės žalos dydį, kadangi minėtose nutartyse neturtinės žalos padarymo dydžiui nustatyti lemiamą reikšmę turėjo visiškai kiti kriterijai, be to, minėtos nutartys priimtos žemesnės instancijos teismų. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo teismų praktikos.
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą.