Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinio sprendimų kategorija: 2.3.4.8.; 3.2.7.1 ; 2.6.9.1.; 3.4.4.10.

2016 m. gegužės 18 d.

dalyvaujant ieškovės M. V. atstovei adv. Laurai Stankevičiūtei, atsakovei A. P. ir jos atstovui adv. R. P. Braziui, trečiajam asmeniui I. J., institucijos, duodančios išvadą byloje VšĮ ,,Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro“ atstovei Audronei Lučinskaitei - Piatych, neatvykus institucijos duodančios išvadą byloje Šiaulių m. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo I. J., dalyvaujant institucijoms, duodančioms išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui (toliau - ŠSPS) ir VšĮ ,,Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras“ (toliau - DPSPC).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

CK įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 str.) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), įtvirtintu CK 6.251 str., prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, turi galimybę naudotis CK įtvirtintu kreditoriaus interesų apsaugos būdu - palūkanų institutu.

4. Priteisti iš Atsakovės Ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentui teismui bus pateikti vėliau.

5. Įsiskolinimas už butą susidarė kaip tik todėl, kad, kaip jau nurodyta, globotinei skirtos pensijos vos pakako būtiniausiems kasdieniams jos poreikiams tenkinti.

7. Įsiskolinimas už butą, patvirtina ir tai, kad jis susidarė todėl, jog, nors ir būdama ieškovės M. V. turto administratore, atsakovė turėjo galimybę dalį jos pensijos panaudoti ir nurodomų mokesčių sumokėjimui, tačiau to nepadarė, kad esamų lėšų pakaktų gyvybiškai svarbesnių poreikių patenkinimui.

10. Kadangi visą ieškovei M. V. skirtą pensiją atsakovė panaudojo globotinės poreikių tenkinimui, atsakovės veikos žalingos pasekmės jai kaip asmeniui nekonstatuojamos, reikalauti grąžinti visas lėšas, kurias atsakovė administravo, vadovaujantis ne šeimos, bet prievolinius teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, pagrindo nėra.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. atsakovė teismo prašė:

Ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Globos laikotarpiu M. V. globėja A. P. ne kartą buvo perspėta dėl netinkamų globėjos funkcijų vykdymo. Nereguliariai mokėjo mokesčius už būstą, kuriame gyveno neveiksni M. V.. Bute buvo atjungta elektra bei nutrauktas dujų tiekimas. Be to, A. P. netinkamai naudojo savo globotinės šalpos pensiją. Pinigus išleisdavo savo, o ne neveiksnios M. V. reikmėms. Todėl globotinė dažnai likdavo be maisto. M. V. buvo priversta vaikščioti pas kaimynus prašinėti maisto bei pinigų. Dėl šios priežasties Dainų PSPC socialiniai darbuotojai ne kartą kartu su globėja A. P. eidavo į Socialinės paramos skyriaus kasą pasiimti neveiksniai M. V. priklausančią šalpos pensiją. Buvo kontroliuojama, kad paimti pinigai būtų tinkamai panaudoti globotinės reikmėms.

Nuo 2012 m. vasario 1 d. šalpos pensija nebebuvo mokama socialinės paramos skyriaus kasoje. Neveiksnios M. V. šalpos pensija buvo pervedinėjama į globėjos A. P. sąskaitą. Globėja gautus pinigus naudojo savo reikmėms ir neveiksnia M. V. nesirūpino. Globėja ne kartą buvo perspėta, tačiau į perspėjimus nereaguodavo.

Dėl šių priežasčių VšĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centro iniciatyva buvo kreiptasi į teismą dėl A. P. nušalinimo nuo globėjos pareigų. 2012 m. birželio 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi neveiksnios M. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore paskirta jos kaimynė, I. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centras, susipažinęs su ieškovės M. V. atstovo, advokato L. J. ieškiniu dėl skolos priteisimo bei byloje surinktais duomenimis, sutinka su ieškinio turiniu ir neprieštarauja ieškovės reikalavimams.

Nurodė, kad į teismo posėdį būtų tikslinga pakviesti buvusią VšĮ DPSC Psichikos sveikatos centro socialinę darbuotoją V. T., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri rūpinosi neveiksnia M. V. ir ginant jos interesus kontroliavo globėjos A. P. atliekamas funkcijas. Taip pat prašė, į teismo posėdį liudytojais iškviesti šiuos neveiksnios M. V. kaimynus: J. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), R. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), N. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini), V. V. – Z., gyvenančią (duomenys neskelbtini) ir E. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė pakartojo išvados motyvus ir prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Šiaulių m. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius irgi pateikė teismui savo išvadą, kurioje nurodė šiuos motyvus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius susipažino su ieškovės M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškiniu dėl skolos priteisimo iš A. P., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje M. V. nuo 2001-11-12 paskirta ir mokama šalpos pensija kaip neįgaliajam asmeniui, netekusiam 60-70 proc. darbingumo. 2009 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6054-207/2009 paskyrus M. V. globėja A. P., šalpos pensija, skirta M. V., buvo mokama A. P. nuo 2009-05-01 iki 2012-06-01. Informacija, kad A. P. netinkamai vykdo globėjos pareigas ir M. V. skirtą išmoka išleidžia ne globotinės naudai, Socialinės paramos skyrius gavo 2012 m. gegužės mėn. iš VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro rašto „Dėl M. V.“. Šiame rašte taip pat buvo prašoma nutraukti šalpos pensijos, skirtos M. V., mokėjimą jos globėjai A. P.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų Įstatymo 20 str. 2 d. 6 p. šalpos išmoka, skirta neveiksniam asmeniui, mokama jo globėjui iki teisės aktų tvarka paskirtas globėjas atleidžiamas ar nušalinamas nuo globėjo pareigų, todėl šalpos išmokos mokėjimas buvo tęsiamas toliau. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-13 nutartimi paskirta globėja I. J.. Jai M. V. šalpos pensija mokama nuo 2012-06-01.

Konkrečių duomenų, kokia šalpos išmokos dalis buvo naudojama M. V. naudai, kokią išmokos dalį globėja išleisdavo savo reikmėms, Socialinės paramos skyrius neturi. Taip pat neaišku, kodėl atleidus A. P. iš globėjos pareigų ir nauja M. V. globėja paskyrus I. J., nauja globėja iš karto nesikreipė į Teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, o mokėjo iš globotinės šalpos išmokos mokesčius už komunalinius patarnavimus ir skolą už butą, kuris priklausė (kaip išdėstyta ieškinyje) A. P. šeimai ir dėl šios priežasties prašoma priteisti metines palūkanas nuo visos skolos sumos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad neveiksnaus asmens globos/rūpybos funkcijas vykdo Psichikos sveikatos centras ir Centras vykdo kontrolę, kaip globėjas atlieka savo pareigas ir, manomai, pateiks išsamesnę informaciją, susijusią su šia civiline byla, ieškinio dėl skolos priteisimo tenkinimą palieka spręsti Teismo nuožiūra.

Prašė civilinę bylą nagrinėti nedalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui.

Institucijos atstovei neatvykus į teismo posėdį, teismas išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, nusprendė toliau bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir įrodymų tyrimo pabaigoje žodžiu pagarsino šios įstaigos išvadą.

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-04-02 sprendimu M. V. pripažinta neveiksnia (24 b.l.). 2001-03-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-08-25 sprendimu jos globėja buvo paskirta A. P. (26-27 b.l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-13 nutartimi A. P. dėl netinkamai atliekamų globėjos pareigų buvo nušalinta nuo M. V. globėjos ir turto administratorės pareigų (13-14 b.l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-13 nutartimi globotinės M. V. globėja ir turto administratore paskirta trečiasis asmuo I. J. (13-14 b.l.).

Šioje byloje spręstinas klausimas dėl ieškovės ankstesnės globėjos ir turto administratorės (atsakovės) teisinės atsakomybės dėl netinkamai per globos laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 20102-06-13 atliktų pareigų ir iš to kylančių teisinių pasekmių. Atskirai pažymėtina, kad globėjo atsakomybės klausimas jau buvo žinomas ir romėnų teisėje (žr. I. N., V. N., S, Vėlyvis. Romėnų teisė. Justitia, V., 1999, 176 p.).

Dėl atsakovės nušalinimo nuo globėjos pareigų dėl netinkamo pareigų atlikimo.

Globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti (CK 3.246 str. 2 d.).

Remiantis Šiaulių m. apylinkės teismo 2012-06-13 nutartimi nustatyta, kad atsakovė netinkamai atliko globėjos ir turto administratorės pareigas dėl ko ir buvo nušalintą nuo šių pareigų. Šis prejudicinis faktas yra įgijęs nenuginčijamumo savybę (CPK 279 str. 4d.). Ieškovės atstovė ieškinyje nurodė, kad jos buvusi globėja ne tik netinkamai atliko savo pareigas, bet ir neracionaliai, tai yra savanaudiškiems tikslams naudojo globotinei skirtas pinigines lėšas. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai – skolų už komunalines paslaugas apmokėjimo sutartys, antstolio informacija, tiekėjų informacija apie skolas už neapmokėtas suteiktas paslaugas (15-16, 137-145, 158-166 b.l.). Be to ir Institucijos, duodančios išvadą byloje irgi patvirtino, kad atsakovė netinkamai bei aplaidžiai atliko jai patikėtas globėjos ir turto administratorės pareigas ieškovės atžvilgiu, nesugebėjo užtikrinti, jog būtų laiku sumokėti mokesčiai už butui suteiktas komunalines paslaugas, nors ir jos šeimoje buvo įvairių problemų – bloga turtinė padėtis (28-31, 151-154 b.l.).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad per laikotarpį nuo 2008-02-15 iki 2012-09-12 pagal Šiaulių apylinkės teisme priimtus procesinius sprendimus atsakovei buvo iškeltos 7 civilinės bylos dėl nesumokėtų komunalinių paslaugų mokesčių (192-198 b.l.).

Iš ieškovės atstovės, trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų ir rašytinių dokumentų matyti, kad jau nuo 2009 m. gruodžio 21 d., kilo problemų kuomet atsakovė netinkamai vykdė globėjos ir turto administratorės pareigas. Apie susidariusią situacija tapo žinoma ir policijos pareigūnams (151 b.l.).

Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė ne tik netinkamai atliko globėjos ir turto administratorės pareigas globotinės (ieškovės) atžvilgiu, bet ir padarė pastarajai materialinę žalą.

Pastebėtina, kad globa padeda neveiksniam fiziniam asmeniui įgyvendinti jo, kaip teisės subjekto, teises, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir turtiniams interesams tenkinti (CK 3.238 straipsnis, 2.10 straipsnio 1 dalis).

Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

Vertinant globėjos (atsakovės) veiksmus globotinės (ieškovės) atžvilgiu, pažymėtina, kad pastarajai kiekvieną mėnesį nuo 2009-09-01 iki 2012-06-01 buvo mokoma ir 540 Lt (dabar 156,39 Eur) šalpos pensija neįgaliajam, pinigus išmokant jos globėjai (atsakovei) (53-54, 64, 66 b.l.). Kaip matyti iš bylos duomenų ir joje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė nesugebėjo per visą nurodytą laikotarpį sumokėti visų ar dalies komunalinių paslaugų mokesčių už į globotinės gyvenamąjį butą (duomenys neskelbtini) tiekiamas paslaugas (15-16, 137-142 b.l.).

Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė globėjos ir turto administratorės pareigas, nesudarė globotinei (ieškovei) normalių gyvenimo ir priežiūros sąlygų, dėl ko pastaroji ir patyrė materialinę žalą.

Dėl atsakovei taikytinos materialinės atsakomybės.

Kito asmens turto administravimo teisė Lietuvoje reglamentuota CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus CK 4.236 - 4.252 straipsniuose. Atskiros įstatymo nuostatos turto administravimo teisei reglamen­tuoti yra aptinkamos ir kitose CK nuostatose (pvz., CK 3.245 str. „Neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto administravimas“, CK 5.37 str. „Testamento vykdymas“ ir kt.). Taigi kito asmens turto adminis­travimo institutas taikomas įvairiems ir pagal kilmę skirtingiems san­tykiams reglamentuoti, pasižymintiems bendru požymiu - kito asmens turto administravimu. Kito asmens turto administravimas į nacionalinę teisės sistemą perkeltas remiantis Vakarų valstybių pažan­giais teisėkūros rezultatais.

Lietuvoje kito asmens turto administravimas gali kilti teismo nutarties pagrindu, kai reikia užtikrinti silpnesnio ar pažeidžiamo asmens interesus į turtą (CK 3. 238 str. 2d.). Atsakovei tapus ieškovės turto administratore, jai buvo suteikta teisė santykiuose su kitais asmenimis veikti tik turto savininkės, o ne savo vardu.

Administruojant kito asmens turtą, trečiųjų asmenų prievolės vykdomos iš administruojamo turto, tai yra tarp globėjo ir globotinio susiklosto kito asmens turto administravimo santykiai (CK 4.240 str. 1 d.). Šie santykiai yra svarbūs teisinių pasekmių ir civilinės atsakomybės aspektu.

Administruojant kito asmens turtą, teisės ir pareigos pagal bendrąją taisyklę kyla administruojamo turto savininkui. Ginčo atveju tai būtų ieškovė. Kaip jau minėta, įstatymas numato, kad nors kito asmens turto administratorius veikia savininko vardu, tačiau ir tokiu atveju gali kilti jo asmeninė atsako­mybė už savininko vardu prisiimtas prievoles. Tokiu atveju galioja, taisyklė, kad kuomet kito asmens turto administratorius nors ir veikia to asmens vardu, tačiau jeigu viršija savo įgaliojimus, jis yra atsakingas ne tik tretiesiems asmenims dėl kilusių prievolių, bet ir turto savininkui.

Pažymėtina, kad ginčo atveju kito asmens turto administravimo institutas naudojamas esant tokiems teisiniams santykiams, kai reikia užtikrinti turto tvarkymą, kai kiti asmenys ne tik kad negali išreikšti savo nuomonės dėl administravimo jų turtui taikymo, tačiau ir dažnai nėra niekaip objektyviai atsakingi dėl to, jog patys negali tvarkyti savo turto. Tokiu atveju susiklosto situacija numatyta CK 3.238 str. 2 d., 3.245 str. nuostatose.

Šiuo atveju įstatymų leidėjas siekia geriausios asmens, kurio turtas tvarkomas, interesų apsaugos, nes toks asmuo gali būti labiausiai socialiai pažeidžiamas ir gali neturėti jo­kių galimybių operatyviai apginti savo teises, jeigu jos būtų pažeistos, net jeigu ir turto administratorius veikia neviršydamas savo įgaliojimų. Būtent todėl tokiu atveju kitų asmenų turtas turi būti tvarkomas asmens, kuris tą darytų ne tik kito asmens vardu, bet ir siekiama, jog būtų užtikrintas didesnis tokio asmens atsakomybės laipsnis prieš turto savininką.

Antra vertus, aukščiau nurodytu atveju įstatymų leidėjas siekė, kad kito asmens turto valdytojai turėtų dideles galimybes ginti svetimą turtą nuo gresiančių ar esamų teisės pažeidimų (pvz. CK 4.242 str. 4 d.). Tuo pačiu tai suponuoja mintį, kad kito asmens turto administravimo teisę tam tikrais atvejais galima pakeisti turto patikėjimo teise, tačiau tai netaikytina ginčo atveju.

Pažymėtina, kad kiekvienoje situacijoje, kai būtina užtikrinti socialiai pa­žeidžiamo asmens interesus, naudotina tą teisinė priemonė, kuri užtikrina didesnį turtą tvarkančio asmens atsakomybės laipsnį.

Re­miantis aukščiau nustatytu ir turto administratoriaus atsakomybės, kaip civilinės atsakomybės, aiškinimu, galima daryti išvada, kad už netinkamą svetimo turto administravimą dėl atsakovės veiksmų egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tokios kaip neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).

Dėl ieškovei padarytos turtinės žalos dydžio.

Pagal CK 6.263 str. 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 227 str. 3 d., 159 str. 1 d.). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Kaip jau teismas yra aukščiau nurodęs, atsakovė netinkamai atlikdama turto administratoriaus pareigas ne tik nemokėjo už ieškovę komunalinių mokesčių iš jai valstybės skiriamos šalpos pensijos, bet ir neskyrė pakankamai lėšų pastarosios būtiniems poreikiams patenkinti.

Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančių įrodymų visumą teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl to, kad ieškovei M. V. buvo padaryta turtinė žala, o atsakinga dėl to yra atsakovė A. P., nes byloje pateikti įrodymai tą patvirtina, o ir pati atsakovė šių aplinkybių nenuginčijo. Kaip minėta, civilinės atsakomybės sąlyga yra asmens neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turtinės žalos padarymo atveju (kai nėra laiku mokomi komunaliniai mokesčiai) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip atsakingo asmens (ginčo atveju atsakovės) netinkamas pareigų atlikimas naudojantis svetimais pinigais, kad nebūtų padaroma žalos ir kitiems asmenims (pvz. komunalinių paslaugų tiekėjams). Asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas netinkamas svetimų pinigų (lėšų) panaudojimas, tai yra ne pagal jų tiesioginę paskirtį. Tuo pačiu teismas daro išvada, kad atsakovė nepaneigė ir priežastinio ryšio susijusio su jos veiksmais dėl ieškovei M. V. padarytos turtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamo jos pinigų panaudojimo (CPK 178 str.).

Kaip jau minėta žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto vertę. Šiuo atveju, kai ieškovė vėl turi mokėti iš jai skiriamos šalpos pensijos susidariusias skolas komunalinių paslaugų tiekėjams pagal atskiras sutartis, kuomet nukentėjęs asmuo vėl turi realių išlaidų, teismas turi pagrindą žalos dydį nustatyti ir kitais skaičiavimo būdais, o ne tik ieškovės nurodytu. Tenkindamas ieškovės M. V. reikalavimą dėl jos nurodyto žalos dydžio pripažinimo, teismas negali pažeisti vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės tikslų.

Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. asmuo, atsakingas už žalą, privalo ją atlyginti, kad nukentėjusysis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jeigu jam nebūtų buvę jam padaryta žalos (lot. restitutio in integrum). Tai, kad Lietuvos civilinėje teisėje kompensacinė funkcija pripažįstama pagrindine civilinės atsakomybės funkcija, matyti ir iš kitų CK straipsnių. Pirmiausia, taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama kompensuoti patirtus neigiamus turtinius padarinius.

Taigi CK labai aiškiai pasisakoma, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą. Šitai pasakius, galima teigti, kad bendroji Lietuvos civilinė teisė nepritaria baudimo elementui taikant sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę. Kitaip tariant, žalos turi būti atlygi­nama tiek, kiek įrodoma, kad jos faktiškai patirta, ir, taikant civilinę atsakomybę, turi būti siekia­ma neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito - žalą padariusio - asmens sąskaita. Šią taisyklę pakankamai aiškiai pripažįsta ir teismai (LAT CBS 2001-09-19 nutartis c/b Nr. 3K-3763, kat. 39.2.4.). Lietuvos teisės doktrinoje yra analizuojamas ir kompensacijos institutas, dėl kurio išsakomas dve­jopas požiūris: vienu atveju kompensacija vertintina ir kaip veiksmingas, pavyzdžiui autorių teisių gynimo būdas, turintis atgrasinimo efektą, tačiau, kita vertus, ir kaip bendrajai civilinei teisei svetimą nubaudimo elementą, turintis teisių gynimo būdas.

Todėl teismas šioje byloje laikosi CK įstatymų leidėjo išreikštos pozicijos dėl civilinės atsakomybės kompensacinės funk­cijos.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 str.). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas nesant atitinkamų įrodymų jai nustatyti, negali sprendime remtis jos dydį nepatvirtinančiais įrodymais, o tuo pačiu negali tenkinti šalių reikalavimų, kad būtų teisingai išspręstas jų ginčas. CK 6.249 str., reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tačiau šioje byloje priešingai, kaip jau minėta, ieškovė reiškia reikalavimą beveik visa apimtimi, o atsakovė jo nepripažįsta. Ieškovės reikalavimas atsakovei, remiasi gautos šalpos pensijos suma per nurodytą laikotarpį, atsižvelgiant į duomenis kurie užfiksuoti rašytiniuose įrodymuose ir sumažinant atitinkama dalimi reikalavimo dydį. Teismas su tokiu ieškovės nurodytu dydžiu sutinka tik iš dalies, kadangi per nurodytą laikotarpį atsakovė nors ir minimaliai, tačiau pagal bylos duomenis nustatyta, kad ji teikė ieškovei paramą ir maisto produktais. Todėl teismui nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė tuo metu gyveno tik iš kaimynų paramos ar iš to, ką jai paaukodavo kiti asmenys. Tokiu atveju teismas laiko, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies dėl patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Dėl to ieškovės reikalavimas atsakovei, mažintinas atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį ir LRV nustatytą 1 bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – minimalus gyvenimo lygis), šias išlaidas priskiriant prie būtinų išlaidų per nurodytą laikotarpį. Teismui atlikus perskaičiavimą pripažintina, kad atsakovė privalo ieškovei sumokėti 4 118,03 Eur sumą, o likusioje dalyje pastarosios reikalavimas atsakovei atmestinas. Atskirai pastebėtina, kad teismas sutinka ir su ŠSPS išvadoje išsakyta nuomone, kad dabartinė ieškovės globėja (trečiasis asmuo) galėjo ir anksčiau kreiptis į teismą dėl globotinei padarytos žalos atlyginimo, o ne po beveik trejų metų, kas tuo pačiu apsunkina nustatant tikslesnį ieškovei padarytos žalos dydį.

Dėl palūkanų priteisimo.

Iš atsakovės priteistinos ieškovei ir 5 proc. dydžio metinės kompensacinės palūkanos nuo 4 118,03 Eur sumos nuo skolos termino pradžios (2012-06-20) iki bylos iškėlimo teisme (2015-12-04), tai yra 688,63 Eur. Taip pat ieškovei priteistinos iš atsakovės ir tokio pat dydžio procesinės palūkanos nuo 4 806,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisės doktrina išskiria keletą istoriškai susiformavusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teorijų, kurių esminiai skirtumai glūdi būtent kaltės (atsakomybės) dėl proceso sampratoje. Viena iš šių teorijų yra priežasties teorija, kuri atmeta visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priklausymą nuo šalių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Pirmiausia, šios teorijos atstovai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi tik procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Antra, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius (procedūrinius) veiksmus arba tokius procesinius (procedūrinius) veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi. Priežasties teorija numato, kad greta bendrosios taisyklės, jog bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis, daromos ir tokios taisyklės išimtys, kai teismas privalo paskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą neatsižvelgdamas į ginčo baigtį materialiuoju teisiniu atžvilgiu. Šiuo atveju pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos „be kaltės“. Šioje doktrinoje taip pat numatytos ir specialiosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės, „kai yra šalies kaltė“. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra turtinio pobūdžio santykis. Šio santykio esmę trumpai galima apibūdinti taip: kalta (atsakinga) dėl proceso šalis atlygina savo padarytą žalą, susijusią su civilinės bylos iškėlimu, nagrinėjimu ir sprendimų vykdymu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltės (atsakomybės) dėl proceso samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turi tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis taikytinos CK nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas CK nuostatas taikant tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d.). Dėl to sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas remiasi draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis, o esant šio draudimo pažeidimui, konstatuoja, kad nekaltoji šalis įgyja teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą.

Teismui tenkinant ieškovės ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovei M. V. proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dydžiui, o atsakovei A. P. - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Vienareikšmiška šių įstatymo nuostatų prasmė, taip pat susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad nors ieškovės reikalavimai konkretūs, bet jeigu jie tenkinami ne visi, o tik dalis jų, kitus atmetant, susidaro ieškinio patenkinimo iš dalies situacija. Tačiau šiuo atveju įstatymas aiškintinas sistemiškai ir spręstinas klausimas, ar yra ieškovės kaltė dėl atsakovės A. P. išlaidų. Dėl to atsakovės A. P. bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinant, ar toje konkrečioje situacijoje buvo galima įžvelgti ieškovės kaltę dėl minėtų atsakovės bylinėjimosi išlaidų, t. y. būtina įvertinti ieškovės procesinį elgesį paduodant būtent teismui ieškinį dėl A. P. civilinės atsakomybės. Kaip jau minėta teismas negali remtis atsakovės motyvu, kad ji neturi atlyginti ieškovei padarytos žalos. Kuomet ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinamas tik iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat reikia atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o ne vien į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Šioje byloje patenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, tenkintinas ir jo reikalavimas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios priteistinas iš atsakovės A. P., o tuo pačių remiantis aukščiau nurodytu, šiuo atveju netaikytinas įskaitymas dėl šių išlaidų sumažinimo, nors ieškinys patenkintas iš dalies, įvertinus aukščiau paminėtus teisinius argumentus ir pačios ieškovės statusą.

Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės A. P. priteistina 93,00 Eur žyminio mokesčio (22, 70 b.l.). Taip pat ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimo dydį, iš valstybės biudžeto jai grąžintina 11,00 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1p.).

Teismas, spręsdamas kitų bylinėjimosi išlaidų (tai yra, pašto išlaidų) atlyginimo, priteisimo ir išieškojimo į valstybės biudžetą klausimą iš dalyvaujančių asmenų, atsižvelgia į tai, jog tik iš atsakovės priteistinos šios išlaidos. Tokiu būdu iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 14,50 Eur suma (CPK 92 str.).

Dėl sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo.

Nors nei atsakovė, nei jos atstovas nepateikė teismui prašymo dėl galimai priteistos sumos išdėstymo, tačiau atsižvelgiant į atsakovės dabartinę turtinę padėtį, teismo iniciatyva iš jos priteistos 4 118,03 Eur sumos išieškojimo įvykdymas išdėstytinas dviejų metu terminui (CPK 271 str.). Teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir jų patvirtinimui pateiktus argumentus ex officio nustato sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymą dėl ieškovei priteistos sumos išieškojimo iš atsakovės. Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad atsakovė pagal bylos duomenis kol kas negali sumokėti iš karto visos teismo priteistos sumos. Ši teismo pozicija remiasi tuo, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes išdėsčius priteistos sumos grąžinimą ilgesniam laikui, tuo pačiu būtų pažeistas ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines ieškovės teises, jas gerbti ir ginti. Pažymėtina, kad kreditoriaus (ieškovės) teisė susigrąžinti skolą iš skolininko (atsakovės) turi būti ginama, o skolininkas (atsakovė) privalo gerbti ieškovės teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę. Atskirai pastebėtina, kad sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymas netaikytinas dėl ieškovei iš atsakovės priteistų visų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės galiojimo ir kitų reikalavimų (CPK 270 str. 5d. 3p.).

Teismui patenkinus ieškovės ieškinį atsakovei iš dalies, byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė pagal 2015-12-07 nutartį paliktina galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.). Tačiau sprendimui įsiteisėjus sumažintinas laikinosios apsaugos priemonės turto arešto dydis, jį sumažinant iki 4 899,66 Eur (CPK 148 str.). Atmestina ir atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išsakyta nuomonė dėl netinkamo ieškovės atstovavimo ar jos suformuluoto ieškinio dalyko, kaip teisiškai neargumentuota.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 148, 150, 268 - 271, 279 str.

nutaria:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Priteisti ieškovei M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4 118,03 Eur nuostolių atlyginimui, 688,63 Eur kompensacinių palūkanų ir 93,00 Eur žyminį mokestį, iš viso: 4 899,66 Eur.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovei atmesti.

2. Ieškovei M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistos 4 118,03 Eur sumos sumokėjimą išdėstyti dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę kiekvieną mėnesį iki paskutinės jo dienos sumokėti kreditoriui (ieškovei) po 171,58 Eur įmoką, o paskutinį 24 mėnesį 171,69 Eur įmoką.

3. Priteisti ieškovei M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo 2015-12-04 nuo 4 806,66 Eur sumos iki visiško jos sumokėjimo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo likusios nesumokėtos sumos.

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovės A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 14,50 Eur (keturiolika eurų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu per LR pašto bendrovę.

5. Laikinąją apsaugos priemonę taikytą Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-07 nutartimi palikti galioti, o teismo sprendimui įsiteisėjus skolininkės A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto arešto dydį sumažinti iki 4 899,66 Eur.

6. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškovės M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu grąžinti globėjai ir turto administratorei I. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 11,00 Eur (vienuolikos eurų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2015-12-03 mokėjimo pavedimu Nr. 953 ir 2016-01-27 mokėjimo pavedimu Nr. 978, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.