Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, D. M., A. K., P. K., R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Palikėjo J. K. vardu jo mirties dieną viešame registre nebuvo registruoto jokio turto. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2023 m. liepos 11 d. išrašas (suvestinė). Tačiau J. K. būdamas santuokoje su E. A. K. įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie Nekilnojamojo turto registre yra registruoti jo sutuoktinės, palikėjos E. A. K., vardu. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas, reg. Nr. 98/894. Šis nekilnojamasis turtas yra įgytas J. K. ir E. A. K. gyvenant santuokoje, todėl taip pat priklauso ir palikėjui J. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Po savo vyro J. K. mirties jo sutuoktinė E. A. K. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti palikėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalį, taip pat ir kilnojamąjį, viešame registre neregistruojamą, turtą. E. A. K. turėjo ir saugojo palikėjo dokumentus, išlikusius asmeninius daiktus, paveldimo turto nuosavybės dokumentus. Pareiškėjos močiutė E. A. K. po vyro mirties kaip gyveno, taip ir liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir jame gyveno iki savo mirties. E. A. K. rūpesčiu ir pastangomis gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai buvo prižiūrimi, šis turtas buvo registruotas jos vardu, todėl buvo rūpinamasi turtu visa apimtimi ir nepertraukiamai. Palikėjams priklausantis gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio pastatais yra kaime, namas kūrenamas kietu kuru, namui yra tiekiama tik elektra. Po palikėjo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) nėra išlikę mokėjimo kvitai už namui tiekiamą elektrą, tačiau teismui pateikiami vėlesni mokėjimo dokumentai už elektrą. 2023 m. liepos 4 d. pažyma Nr. (2.2)5-45 iš Pivonijos seniūnijos, kurioje nurodyta, kad 1998 m. - 2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 7, namų ūkio Nr. 233 įregistruotas namų ūkis, šeimos galva nurodyta E. A. K., kad minėtame namų ūkyje E. A. K. faktiškai gyveno ir jį prižiūrėjo. Pateikti dokumentai patvirtina, kad po J. K. mirties jo žmona E. A. K. faktiškai gyveno ir prižiūrėjo jų bendrą gyvenamąjį būstą. Faktinį palikimo priėmimą įrodo E. A. K. veiksmai – rūpinimasis savo mirusio sutuoktinio turto dalimi, nekilnojamojo turto tvarkymas, prižiūrėjimas, jo palaikymas tinkamoje būklėje, rūpinimasis turtu kaip savu. Šie E. A. K. veiksmai išreiškė jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

5. Daugiau įpėdinių, faktiškai priėmusių palikimą, po J. K. mirties, nėra. Pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtinta ir suinteresuotiems asmenims D. M., A. K., P. K., R. K. žinomą faktą, kad, jų motina E. A. K. po sutuoktinio J. K. mirties per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti sutuoktiniui priklausančio turto dalį. Mirus palikėjui J. K., pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą buvo jo vaikai, kurie palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė ir į turtą nepretendavo. Praėjus dvidešimt šešiems metams po J. K. mirties, mirė jo sūnus K. K. ((duomenys neskelbtini)). Mirus J. K., t. y. palikimo atsiradimo metu, jo vaikai buvo gyvi, paveldėjimas atstovavimo teise, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 str., neatsiranda. Pareiškėja nurodo esanti testamentinė palikėjos E. A. K. įpėdinė, teismui pateikė liudijimą, patvirtinantį kad priėmė jos palikimą, todėl kreipiasi į teismą su pareiškimu, kaip turinti teisę paveldėti priimtą E. A. K. palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai

9. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą

10. Dėl palikimo priėmimo po J. K. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Kadangi palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti reguliavimas yra analogiškas kaip ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (išskyrus terminą), nagrinėjamu atveju aktuali toliau cituojama teismų praktika.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

12 Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

13. Nagrinėjamu atveju po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13), E. A. K. paveldėjo palikėjo J. K. turtą, tačiau į notarą nesikreipė. J. K. ir E. A. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12-13). Gyventojų registro duomenimis, J. K. mirė santuokoje su E. A. K. (el. b. l. 14). Palikėjas J. K. testamento po savo mirties nepaliko, ką patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. birželio 30 d. Testamentų registro išrašas (el. b. l. 17). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra J. K. ir E. A. K. anūkė, suinteresuoto asmens D. M. dukra (el. b. l. 7, 14-15). Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro 2020 m. gegužės 4 d. liudijimas patvirtina, kad pareiškėja po E. A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė E. A. K. likusį turtą pagal testamentą (el. b. l. 8-11). Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad J. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine E. A. K. valdė nekilnojamąjį turtą, - namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 18-21). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijos pažyma patvirtina, kad 1998 m. - 2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 7, namų ūkio Nr. 233 įregistruotas namų ūkis, šeimos galva nurodyta E. A. K., kad minėtame namų ūkyje E. A. K. faktiškai gyveno ir jį prižiūrėjo (el. b. l. 22).

14. Suinteresuoti asmenys D. M., A. K., P. K., R. K. yra pirmos eilės įpėdiniai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys palikimo nepriėmė ir į jį nepretendavo, konstatuotina, kad visas palikimas, atsiradęs po J. K. mirties atiteko jo sutuoktinei E. A. K. (CK 5.13 straipsnis).

15. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 13 punkte, E. A. K. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad jos senelė E. A. K. su sutuoktiniu J. K. gyveno ir vedė bendrą ūkį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat po sutuoktinio mirties likusiu turtu rūpinosi kaip savu, t. y. E. A. K. paėmė palikėjo asmeninius daiktus, gyveno nurodytu adresu, toliau rūpinasi namais. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. E. A. K. perėmė mirusiojo J. K. turtą ir pradėjo jį valdyti.

16. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 15 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. E. A. K. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke. Tokią išvadą patvirtina tai, kad E. A. K. prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugojo palikėjo paliktus dokumentus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

17. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. A. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. K. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. K. mirties, paveldėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Teismas šioje civilinėje byloje nepatyrė pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per šešis mėnesius, pradėjusi J. K. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. K. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.