- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-1233-640/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- E. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei E. K. dėl nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2YT8643-l018/2023) patvirtintos E. G. ir E. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dalyje dėl nepilnamečių vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos (1, 2 ir 4 punktus) pagal ieškovo siūlomą tvarką; 2) iš E. K., priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. G. ir M. G. kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam po 315 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant E. G. šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis.
2. Ieškovas E. G. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaikų E. G. ir M. G. laikiną gyvenamąją vietą su juo – vaikų tėvu E. G.
3. Nurodė, kad nutraukus santuoką su atsakove E. K., pagal žodinį susitarimą su atsakove, vaikai faktiškai gyveno su juo – ieškovu, tačiau atsakovė netikėtai, nederinusi šio klausimo su juo, vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą ir jų lankomas ugdymo įstaigas pakeitė – išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Mano, kad tokiu elgesiu pažeidžiamos jo vaikų teisės. Vaikų ugdymo įstaigoje, kurioje jie šiuo metu mokosi, yra mažesnis mokymosi krūvis palyginti su ugdymo įstaiga, kurią jie lankė Vilniuje, todėl vaikų žinios ir mokymosi rezultatai ilgainiui prastės, kas turės ilgalaikių pasekmių ateityje vaikams laikant egzaminus ir siekiant aukštojo mokslo. Taip pat staiga perkėlus vaikus gyventi į kitą vietą – kaimišką vietovę, kelia nerimą vaikų emocinė būklė. Sūnus jaučiasi išsigandęs. Kol vaikai gyveno su juo, su savo motina vaikai vakarais bendraudavo telefonu, lankydavosi pas mamą savaitgaliais ir atostogų metu. Vaikams gyvenant su juo jis su vaikais bendraudavo artimai, rūpinosi jų poreikiais, aptardavo kaip diena sekdavosi, pasiekimus mokykloje, padėdavo ruošti pamokas. Buityje kartu ruošdavo valgyti, pasiskirstydavo smulkius buities darbus, skatindavo vaikų savarankiškumą. Vaikams gyvenant su juo vaikai miegojo viename kambaryje, tačiau savo gyvenamojoje vietoje turi galimybes vaikams sudaryti sąlygas suteikiant kiekvienam vaikui po kambarį – pats persikraustytų į svetainę, vaikai kiekvienas turėtų po kambarį. Kiek kalbėjo su vaikais, tai matė, kad vaikai šiuo metu turi atskirus kambarius, dukra turi atskirą kambarį, sūnus – gyvena pereinamame kambaryje, tačiau kambario garso izoliacija nėra pakankama ir sūnus skundėsi, kad jam dėl girdimo triukšmo trūksta miego.
Atsiliepimas
4. Atsakovė E. K. su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko.
5. Paaiškino, kad nutraukus santuoką vaikai kurį laiką gyveno su tėvu. Ji vaikų gyvenamąją vietą ir ugdymo įstaigas pakeitė nuo 2024 m. sausio 22 d., vaikų tėvui ėmus reikalauti iš jos išlaikymo vaikams. Bet to, dukra turėjo tam tikrų problemų gimnazijoje, teko važiuoti aiškintis situaciją. Žiemos atostogų metu dukra buvo pas ją (ieškovę), sūnus tuo metu buvo pas senelę. Dukra jautėsi nusivylusi ugdymo įstaiga, kurią lankė, tada ji pasiūlė dukrai apsilankyti gimnazijoje (duomenys neskelbtini). Dukrai gimnazija patiko ir dukra nusprendė mokytis šioje mokykloje, t. y. nebenorėjo grįžti į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Sūnui mokantis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kurioje mokosi apie 1500 mokinių, dažnai galvą skaudėdavo, todėl taip pat nuspendė sūnų perkelti į kitą ugdymo įstaigą. Sūnui sunkiau išreikšti jausmus, su sūnumi apie ugdymo įstaigos pakeitimą kalbėjo jo močiutė. Vaikai nuo 2024 m. sausio 22 d. lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kurioje mokosi apie 600 mokinių, mokykloje mokoma lietuvių kalba. Mokykla nuo gyvenamosios vietos yra šiek tiek virš 1 km atstumu, tai apie 20 min. pėstute, šiuo metu vaikai į mokyklą važiuoja dviračiais. Dėl vaikų elgesio ir/ar pasiekimų jokių nusiskundimų iš ugdymo įstaigos nėra gavusi. Dukra mokykloje jaučiasi puikiai – vedė renginį, dalyvaus anglų kalbos olimpiadoje, džiaugiasi, kad mokykloje pastebėjo jos gebėjimus ir drąsą. Sūnus mokykloje jaučiasi taip pat gerai, sakė, kad šioje mokykloje mokytojai nerėkia, viską ramiai paaiškina. Vaikų po santuokos nutraukimo iš karto neperkėlė į savo gyvenamąją vietą, nes nebuvo visiškai įsirengusi gyvenamosios vietos. Kai įsirengė – perkėlė vaikus į savo gyvenamąją vietą. Nutraukus santuoką, vaikai nuo 2023 m. vasaros vidurio iki 2024 m. sausio 22 d. gyveno su savo tėvu. 2023 m. vasaros atostogas vaikai leido su ja, su savo tėvu tik dvi savaites, kol jis turėjo atostogas. Vaikams gyvenant su tėvu, dukrai tekdavo grįžus po pamokų maisto gaminti, ji skambindavo ir klausdavo ką ir kaip reikia gaminti, o vėliau iki išnaktų pamokas ruošdavo. Dukra realiai atliko „motinos“ pareigas. Švietimo sistema yra vienoda visoje Lietuvoje, todėl nemano, kad ugdymo įstaigos pakeitimas mokslo metų viduryje gali turėti vaikams neigiamą įtaką. Dukra apie ugdymo įstaigos pakeitimą žinojo, tačiau tėčiui nesakė, nes bijojo, kad jis neišleis. Su ieškiniu vaikai yra susipažinę, su dukra atvirai bendrauja apie situaciją šeimoje, vaikų prieš tėvą nenuteikinėja. Nemano, kad dukros motyvacija mokytis yra sumažėjusi, dukra yra pakankamai jautri, ir kiekviena išvyka į olimpiadą, ar kokį konkursą jai yra papildomas stresas, dukra išgyvendavo, kad nesusitvarkys su jauduliu. Šiuo metu dukra jaučiasi labiau atsipalaidavusi. Jos gyvenamojoje vietoje yra trys kambariai, sūnus gyvena pereinamajame kambaryje, Vilniuje gyveno devynaukščiame name prie pat gatvės, viename kambaryje su sese, miegojo dviaukštėje lovoje.
6. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), atstovė palaikė pateiktą išvadą, kuria su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Paaiškino, kad Tarnybos atstovai lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje, bendravo su ieškovo ir atsakovės vaikais E. ir M. G. Atsakovės gyvenamojoje vietoje – gyvenamojo namo antrame namo aukšte yra vaikų kambariai, viena siena (pertvara) nėra užbaigta, tačiau abiem atsakovės vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos ugdymuisi, poilsiui, laisvalaikiui. Tarnybos atstovams bendraujant su vaikais, M. išreiškė pageidavimą mokytis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nes šioje mokykloje mokytojai „geri, nerėkia, išaiškina geriau mokomuosius dalykus“. Nepilnametė šalių dukra taip pat nurodė, kad mokslai jai sekasi gerai ir mokyklos keisti ji nenorėtų bei norėtų likti gyventi su mama. M. išreiškė pageidavimą gyventi su abiem tėvais, ir pageidavimo gyventi atskirai nuo mamos neišsakė, todėl mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų geriausių vaikų interesų užtikrinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
8. Teismas pažymėjo, kad iš išvadą teikiančios institucijos 2024 m. balandžio 2 d. išvados Nr. 3SD-2243 ir su minėta išvada pateiktų dokumentų matyti, kad vaikai E. G. ir M. G. gyvena su motina E. K. ir jos sutuoktiniu E. K. apie 60 kv. m ploto gyvenamajame name, kuriame sudarytos tinkamos, vaikų poreikius atitinkančios sąlygos, vaikai turi atskirus kambarius, visus reikalingus baldus, ugdymosi priemones ir kt. E. K. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą bei šeimai atvejo vadyba nėra taikoma, socialinės paslaugos taip pat neteikiamos (2024 m. kovo 29 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 3ŠTA-88). Nepilnametis M. G., išklausius jo nuomonę, paaiškino, kad mokslai (duomenys neskelbtini) gimnazijos sekasi gerai, jam mokykloje patinka, mokyklos keisti nenori, norėtų gyventi su abiem tėvais, su mamos vyru E. nelabai bendrauja, nes vieną kartą supyko, tačiau jo niekas neskriaudžia (2024 m. kovo 29 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 3VAIK-148 ). Nepilnametė E. G., išklausius jos nuomonę, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijoje adaptavosi gerai, mokslais sekasi labai gerai, mokykloje mokytis patinka (2024 m. kovo 29 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 3VAIK-147).
9. Pažymėjo, kad išklausius šalių nepilnamečių vaikų nuomonę, nepilnametė E. G. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pageidauja gyventi su mama ir mokyklos keisti nenori. Nors nepilnametis M. G. nurodė, kad gerai jaučiasi gyvendamas pas abu tėvus ir nėra apsisprendęs su kuriuo iš tėvų norėtų nuolat gyventi, tačiau prieštaravimo gyventi su mama neišreiškė, nurodė, kad mokyklos keisti nenori. Ieškovo nuogąstavimai ir pasvarstymai apie galimai ribojamas jo vaikų galimybes ateityje siekti išsilavinimo, yra labiau teorinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nėra užtikrinamas tinkamas ugdymo(si) procesas ar būtinybę tuo pagrindu keisti vaikų gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
10. Ieškovas nurodė, kad sūnus M. jaučia įtampą dėl konflikto su atsakovės sutuoktiniu E. K., kuris nėra galutinai išspręstas, ir tai, kad atsakovės sutuoktinis vartoja necenzūrinius žodžius. Atsakovė nurodė, kad sūnus M. su jos sutuoktiniu elgėsi grubiai ir nemandagiai dėl ko buvo išbartas, patvirtino, kad kartais sutuoktinis ir ji pati vartoja necenzūrinius žodžius. Aplinkybę, kad buvo susipykęs su savo motinos vyru E., patvirtino nepilnametis M. G., kuris nurodė, kad supykęs E. vartojo keiksmažodžius. Sutiko su ieškovu, kad necenzūrinių žodžių vartojimas vaiko akivaizdoje nėra tinkamas elgesys, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudaryta nesaugi, žalą sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi daranti aplinka.
Žemesnės instancijos teismas
11. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenimis atsakovės E. K. gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos, nepilnamečių vaikų poreikius atitinkančios gyvenimo ir ugdymosi sąlygos. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir nepilnamečiai vaikai E. ir M. G., nurodydami jų gyvenimo sąlygas ir aplinką. Aplinkybė, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje yra nebaigta įrengti pertvara (siena), nesant pabaigtiems namo įrengimo darbams, nesudaro pagrindo išvadai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena jiems nepritaikytoje ar jų fizinę, psichologinę bei socialinę raidą neatitinkančioje aplinkoje.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Ieškovas E. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties (toliau – ir skundžiama nutartis), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo E. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir nustatyti nepilnamečių vaikų E. G. ir M. G. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu E. G. Priteisti iš atsakovės E. K. ieškovo E. G. naudai patirtas bylinėjimo išlaidas.
13. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
13.1. Ieškovo vertinimu, vaikų geriausius interesus užtikrintų, jeigu vaikų laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Pažymėjo, jog nepilnamečiai vaikai išimtinai tik su ieškovu gyveno laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 22 d., t. y. daugiau nei pusę metų, ieškovo gyvenamoji vieta buvo vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, kuri 2024 m. sausio 22 d. buvo pakeista atsakovės iniciatyva be ieškovo žinios ir sutikimo. Nenustačius jokių aplinkybių, dėl kurių 2022 m. sausio 22 d. buvo pagrindas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, vaikų laikinoji gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma su ieškovu, kadangi, kaip ir nurodoma nutartyje, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (net ir sprendžiant klausimą dėl laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo), yra ypatingai svarbus pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam - socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Ieškovas nurodė, jog prašymo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu tikslas yra ne pakeisti esamą vaikų gyvenamąją vietą, o atvirkščiai - grąžinti vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą, kuri, kaip nurodoma aukščiau, 2024 m. sausio 22 d. buvo neteisėtai pakeista, t. y. ieškovas siekia, jog iki kol teismas priims galutinį ir neskundžiamą sprendimą, vaikai gyventų savo įprastoje aplinkoje taip užtikrinant civilinių santykių stabilumą.
13.2. Teismas neatsižvelgė į tai, jog nepilnametis ginčo šalių sūnus neišreiškė nenoro gyventi kartu su ieškovu, t. y. vaikas nurodė, jog norėtų gyventi su abejais tėvais. Pažymėjo, kad atsakovei išvykus gyventi iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini), vaikai liko gyventi su ieškovu, taigi, šalių žodiniu susitarimu vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta būtent su ieškovu, būtent dėl tos priežasties, vaikui teismo posėdžio metu nurodžius, jog jis nori gyventi su abejais tėvais, teismas turėjo grąžinti vaiką į jo įprastinę gyvenamąją vietą, o ne laikyti, jog nėra pagrindo keisti jo dabartinės gyvenamosios vietos, kuri buvo nustatyta vienašaliu ir neteisėtu atsakovės sprendimu.
13.3. Atsakovė daro neigiamą įtaką vaikams, nuteikinėja vaikus prieš ieškovą, daro psichologinį spaudimą, dėl ko vaikai akivaizdžiai arba nedrįsta išsakyti savo pozicijos, arba išsako ją neigiamai ieškovo atžvilgiu.
13.4. Atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra sukuriama itin saugi aplinka vaikų socialiniai raidai - tiek nepilnametis sūnus M. G., tiek ir nepilnametė dukra E. G. nurodė, jog tarp M. G. ir atsakovės sutuoktinio kyla žodinių konfliktų, kurių metu atsakovės sutuoktinis pakelia balso toną, vartoja necenzūrinius žodžius vaiko atžvilgiu, pati atsakovė patvirtino, kad necenzūrinius žodžius vartoja tiek ji pati, tiek ir nepilnametis ginčo šalių sūnus, kas ieškovą itin neramina. Ieškovas nurodė, kad vaikui gyvenant su ieškovu, su sūnumi niekada nebuvo problemų dėl jo elgesio, įskaitant ir necenzūrinių žodžių vartojimą, akivaizdu, kad tokį staigų vaiko emocijų pasikeitimą, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog vaikas yra uždaro būdo (tą patvirtino ir pati atsakovė posėdžio metu), galėjo padaryti būtent vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir kylantys nesutarimai su patėviu.
13.5. Atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra sudarytos tinkamos buitinės sąlygos gyventi nepilnamečiam sūnui - sūnaus kambarys yra ne tik pereinamas, tačiau ir itin plonomis, kartoninėmis sienomis, dėl ko vaikas nuolatos girdi triukšmą ir dėl to negali pailsėti, ką patvirtino ir posėdžio metu nurodydamas, kad nuolatos prabunda rytais anksčiau, nei turėtų, kadangi girdi triukšmą kitiems asmenims ruošiantis į darbus.
13.6. Vaikams persikėlus gyventi į atsakovės gyvenamąją vietą, itin sumažėjo vaikų motyvacija moksluose, 2024 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) gimnazija pateikė informaciją apie E. G., kurioje nurodė, kad vaikas yra aukštesnių gebėjimų, visada labai atsakinga ir nuosekliai mokėsi, mokinė, pasak mokytojų, buvo motyvuota, tačiau teismo posėdžio metu nepilnametė dukra nurodė, jog, kaip pati išsireiškė, tingi vykti į olimpiadas, nors gyvendama su ieškovu dalyvaudavo olimpiadose savo noru, pasiekė puikių rezultatų. Tiek dukra, tiek sūnus teismo posėdžio metu nurodė, kad naujoje mokykloje mokslai yra kur kas lengvesni, krūvis mažesnis, mokytojai mažiau reiklūs, reikia rašyti mažiau atsiskaitymų, dėl ko jie nenorintys keisti mokymosi įstaigos. Atkreipė dėmesį, jog vaikai nurodė, kad baigę mokyklą norės studijuoti, nepilnametis sūnus posėdžio metu patvirtino, kad norėtų studijuoti Vilniuje, universitete, dėl ko daugiau nei akivaizdu, kad yra ypatingai svarbu, kad vaikai gautų tinkamą išsilavinimą ir jog būtų ugdomi vaikų gabumai, o ne sumažinama vaikų motyvacija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu) taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas E. G. ir atsakovė E. K. (pavardė iki santuokos – G.) yra vaikų E. G. ir M. G. tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2YT-8643-1018/2023) šalių santuoka nutraukta bendru sutikimu, patvirtinta šalių sudaryta 2023 m. balandžio 18 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečių vaikų E. G. ir M. G. gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina, nustatyta, kad išlaikymą po 315 Eur kiekvienam vaikui moka E. G., išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad nepilnamečiai vaikai E. ir M. G. nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka (2023 m. gegužės 23 d.), iki 2024 m. sausio 22 d. gyveno su ieškovu E. G. jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiai vaikai E. ir M. G. iki 2024 m. sausio 22 d. lankė ugdymo įstaigas Vilniuje, t. y. E. G. – (duomenys neskelbtini) gimnaziją, M. G. – (duomenys neskelbtini) progimnaziją, nuo 2024 m. sausio 22 d. vaikai lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją.
17. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. K., kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2YT8643-l018/2023) patvirtintos E. G. ir E. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dalyje dėl nepilnamečių vaikų E. G. ir M. G. gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos ( 1, 2 ir 4 punktus ) pagal ieškovo siūlomą tvarką. Kartu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatyti nepilnamečių vaikų E. G. ir M. G. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu E. G.
18. Skundžiama nutartimi teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, į išvadą teikiančios institucijos išvadą, kurioje nurodyta, kad nepilnamečių vaikų E. G. ir M. G. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neatitiktų geriausių vaikų interesų, į vaiko E. G. išreikštą nuomonę ir pageidavimą gyventi kartu su motina E. K., į vaiko M. G. išreikštą nuomonę, kuria jis neprieštaravo, kad liktų gyventi su motina E. K., nes nori gyventi su abiem tėvais, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendė, kad ieškovo prašymas neatitinka geriausių vaikų interesų, todėl ieškovo prašymo nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
19. Ieškovas nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti nepilnamečių vaikų E. G. ir M. G. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu E. G.
20. Apeliantas nurodo, jog nepilnamečiai vaikai išimtinai tik su ieškovu gyveno laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 22 d., t. y. daugiau nei pusę metų, ieškovo gyvenamoji vieta buvo vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, kuri 2024 m. sausio 22 d. buvo pakeista atsakovės iniciatyva be ieškovo žinios ir sutikimo, todėl vaikai turi būti grąžinti į jų faktinę gyvenamąją vietą. Taip pat nurodė, kad atsakovė daro neigiamą įtaką vaikams, nuteikinėja vaikus prieš ieškovą, daro psichologinį spaudimą, dėl ko vaikai akivaizdžiai arba nedrįsta išsakyti savo pozicijos, arba išsako ją neigiamai ieškovo atžvilgiu; atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra sukuriama itin saugi aplinka vaikų socialinei raidai (tarp M. G. ir atsakovės sutuoktinio kyla žodinių konfliktų); atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra sudarytos tinkamos buitinės sąlygos gyventi nepilnamečiam sūnui; vaikams persikėlus gyventi į atsakovės gyvenamąją vietą, itin sumažėjo vaikų motyvacija moksluose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais.
21. Pažymėtina, kad laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausiai vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-352-275/09).
22. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria atsisakė nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, jog vaikams gyvenant pas atsakovę (motiną) kiltų grėsmė šalių nepilnamečių vaikų interesams, o laikinoji vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta išimtinai su ieškovu.
23. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog nepilnamečiai vaikai E. ir M. G. nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2024 m. sausio 22 d. gyveno su ieškovu E. G. jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), lankė ugdymo įstaigas Vilniuje, t. y. E. G. – (duomenys neskelbtini) gimnaziją, M. G. – (duomenys neskelbtini) progimnaziją, o nuo 2024 m. sausio 22 d. vaikai gyvena kartu su atsakove (duomenys neskelbtini) ir lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog vaikai kurį laiką gyveno su ieškovu, savaime nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymo ir nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. Taip pat laikytini deklaratyviais apelianto argumentai, kad atsakovė vaikus iš jo gyvenamosios vietos išsivežė neteisėtai, taip pažeisdama nepilnamečių vaikų interesus, kadangi šalys bendru susitarimu nutraukdamos santuoką, sudarė 2023 m. balandžio 18 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (patvirtinta 2023 m. gegužės 23 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8643-1018/2023), kuria sutarė, kad nepilnamečių vaikų E. G. ir M. G. gyvenamoji vieta bus nustatyta su vaikų motina. Be to, ir patys nepilnamečiai vaikai nei apklausiami teismo posėdžio metu, nei juos apklausiant vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų, neišreiškė nenoro gyventi su atsakove. Priešingai, abu vaikai patvirtino, kad nori gyventi su atsakove (motina), t. y. E. G. išreiškė pageidavimą gyventi kartu su motina E. K., o M. G. neprieštaravo, kad liktų gyventi su motina E. K., pažymėjo, kad nori gyventi su abiem tėvais.
24. Pažymėtina, kad laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
25. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, jog šalių vaikų laikina gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu, kadangi atsakovė daro neigiamą įtaką vaikams, nuteikinėja vaikus prieš ieškovą, daro psichologinį spaudimą, dėl ko vaikai akivaizdžiai arba nedrįsta išsakyti savo pozicijos, arba išsako ją neigiamai ieškovo atžvilgiu; atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra sukuriama itin saugi aplinka vaikų socialinei raidai (tarp M. G. ir atsakovės sutuoktinio kyla žodinių konfliktų); atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra sudarytos tinkamos buitinės sąlygos gyventi nepilnamečiam sūnui; vaikams persikėlus gyventi į atsakovės gyvenamąją vietą, itin sumažėjo vaikų motyvacija moksluose. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
26. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą apie tai, jog atsakovė darytų neigiamą įtaką vaikams, nuteikinėtų vaikus prieš ieškovą, darytų jiems psichologinį spaudimą ar kitu būdu pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Vien ieškovo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovė supažindino šalių nepilnametę dukrą (15 m.) su teisme tarp šalių vykstančiu procesu, savaime nepatvirtina, kad tokiu būdu atsakovė bando nuteikti šalių dukrą prieš ieškovą.
27. Dėl apelianto nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių sūnaus M. G. ir atsakovės sutuoktinio kyla žodinių konfliktų, pažymėtina, jog pati atsakovė patvirtino, kad nepilnametis M. G. buvo susipykęs su atsakovės vyru, tačiau byloje nėra duomenų, kad konfliktas tarp šalių sūnaus ir atsakovės sutuoktinio vyktų nuolat. Be to, pats nepilnametis M. G., išklausius jo nuomonę, nurodė, kad su mamos vyru E. nelabai bendrauja, nes vieną kartą supyko, tačiau jo niekas neskriaudžia (2024 m. kovo 29 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 3VAIK-148). Taigi ir pats šalių sūnus šį įvykį įvardino kaip vienkartinį bei nurodė, kad jo niekas neskriaudė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikui būtų sudaryta nesaugi, žalą sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi daranti aplinka.
28. Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra sudarytos tinkamos buitinės sąlygos gyventi nepilnamečiam sūnui. Pažymėtina, kad byloje kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikta išvada pridėtų dokumentų matyti, kad vaikai E. G. ir M. G. gyvena su motina E. K. ir jos sutuoktiniu E. K. apie 60 kv. m ploto gyvenamajame name, kuriame sudarytos tinkamos, vaikų poreikius atitinkančios sąlygos, vaikai turi atskirus kambarius, visus reikalingus baldus, ugdymosi priemones ir kt. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu šalių nepilnametė dukra nurodė, kad gyvendama su atsakove ji turi savo atskirą kambarį, todėl rečiau pykstasi su broliu nei gyvenant tėvo gyvenamojoje vietoje. Nepilnametis sūnus M. G. taip pat nurodė, kad kai gyveno su tėvu, kambarį dalindavosi su sese, o šiuo metu gyvenant su mama, turi savo kambarį, kambarys visai geras, tik garsas labiau girdimas, kartais tai rytais trukdo. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog dėl gyvenamojo namo izoliacijos šalių sūnus rytais girdi triukšmą (garsus), nesudaro pagrindo išvadai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena jiems nepritaikytoje ar jų fizinę, psichologinę bei socialinę raidą neatitinkančioje aplinkoje. Be to, atsakovė paaiškino, kad antrame namo aukšte yra nebaigta įrengti pertvara (siena) dėl ko sūnui galimai labiau girdimas triukšmas iš pirmo aukšto, tačiau įrengimo darbai yra eigoje.
29. Taip pat laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad vaikams persikėlus gyventi į atsakovės gyvenamąją vietą, itin sumažėjo vaikų motyvacija moksluose. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 22 d. abu šalių nepilnamečiai vaikai lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Tiek šalių dukra, tiek sūnus teismo posėdžio metu nurodė, kad mokyklos keisti nenori. Nepilnametė E. G. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nesijautė gerai – mokykloje jautėsi slegianti atmosfera, norėtų likti mokytis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, mokykloje jaučiasi gerai, mokslai sekasi gerai, susirado naujų draugų, dalyvavo olimpiadoje ir ketina, lydima mokytojos, vykti į antrą olimpiados atrankos etapą, lanko karatė būrelį. Nepilnametis M. G. paaiškino, kad norėtų likti mokytis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, čia ramesnės mokytojos ir mažesnis krūvis, pažymiai gal šiek tiek geresni, klasė visai draugiška, lanko karatė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo pasvarstymai apie galimai ribojamas jo vaikų galimybes ateityje siekti geresnio išsilavinimo yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nėra užtikrinamas tinkamas ugdymo(si) procesas.
30. Teismas atkreipia dėmesį, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių, jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas, taip pat viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
31. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nenagrinėja visų aplinkybių iš esmės, o tik vertina esamą situaciją ir galimą grėsmę vaikui ir jo interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas konkretų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas įvertino ieškovo argumentus apie tai, kad ieškovo vertinimu, atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra sukuriama itin saugi aplinka vaikų socialinei raidai (tarp M. G. ir atsakovės sutuoktinio kyla žodinių konfliktų); atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra sudarytos tinkamos buitinės sąlygos gyventi nepilnamečiam sūnui; vaikams persikėlus gyventi į atsakovės gyvenamąją vietą, itin sumažėjo vaikų motyvacija moksluose. Kaip matyti iš šioje nutartyje nurodytų teismo argumentų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl šių ieškovo nurodytų aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė ir į išvadą teikiančios institucijos išvadą, kurioje nurodyta, kad nepilnamečių vaikų E. G. ir M. G. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neatitiktų geriausių vaikų interesų, taip pat į vaiko E. G. išreikštą nuomonę ir pageidavimą gyventi kartu su motina E. K., į vaiko M. G. išreikštą nuomonę, kuria jis neprieštaravo, kad liktų gyventi su motina E. K. Vien tai, kad teismas kitaip, negu tikėjosi ieškovas, įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.
32. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje, kai dar tik sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir byloje iš esmės nėra duomenų, preliminariai pagrindžiančių netinkamą atsakovės, kaip vaiko motinos, teisių ir pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu įgyvendinimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu.
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei byloje nesant duomenų, kad dabartinė padėtis dėl vaikų gyvenamosios vietos darytų akivaizdžiai neigiamą įtaką vaikams, pažeistų jų teises ir interesus ir (ar) jų neatitiktų, ieškovui neįrodžius, kad atsakovės aplinka vaikams būtų nesaugi, kelianti grėsmę saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, nėra pagrindo nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.
34. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsisakymo nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu iki bylos proceso pasibaigimo yra pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Remiantis išdėstytu, ieškovo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.