Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-22 · Civilinė byla Nr. e2A-234-425/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
e2A-234-425/2020
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00648-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
A. J.
Civilinė byla Nr. e2A-234-425/2020.Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00648-2018-7.Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.1; 2.6.20.4.; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-292-732/2019 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „S.“ dėl darbo fakto pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovas A. J. prašė pripažinti, kad tarp jo ir atsakovės UAB „S.“ buvo sudaryta faktinė darbo sutartis ir pagal šią darbo sutartį ieškovas dirbo atsakovės apsaugos darbuotoju laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. sausio 2 d., o taip pat iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2. Nurodė, kad minėtu laikotarpiu ieškovas dirbo UAB „S.“ apsaugos darbuotoju. Darbą šioje įmonėje pasiūlė E. B., kuris, kaip suprato ieškovas, dirbo saugos tarnyboje. Į darbą priėmė bei darbo funkcijas nurodė vadovas A. A.. Su juo asmeniškai derino darbo sąlygas, t. y. darbo funkcijas, darbo vietą, laiką bei mokamą darbo užmokestį ir atsiskaitymo būdą. Atsakovės UAB „S.“ vadovas A. A. paskyrė darbą – saugoti UAB „M.“ teritorijoje esantį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. gruodžio 15 d. pavedė saugoti dar vieną objektą – (duomenys neskelbtini) rajono vartotojų kooperatyvo, esančio (duomenys neskelbtini), kasos patalpas. Šiuos objektus pagal slenkantį grafiką pamainoje saugojo vienas. Darbą pradėdavo 17 val. ir baigdavo kitą dieną 8 val. Kitomis dienomis šiuos objektus saugojo D. V., kuris yra miręs. Kiekvieną dieną pradėdamas ir baigdamas darbą apie tai pranešdavo telefonu į apsaugos pultą. Taip pat pradėdamas darbą pasirašydavo poste buvusiame budėjimo žurnale. Nurodė, kad dirbo 2014 m. rugpjūčio mėnesio 18, 21, 25, 26, rugsėjo mėnesio 1, 2, 4, 10, 14, 16, 22, 23, 25, 29, 30, spalio mėnesio 2, 7, 9, 13, 15, 16, 20, 223, 23, 27, 28, 30, lapkričio mėnesio 3, 4, 6, 10, 11, 13, 17, 18, 20, 24, 25, 27, gruodžio 1, 2, 4, 8, 9, 11, 15, 16, 18, 22, 23, 25, 29, 30 ir 2015 m. sausio 1 dienomis. Už darbą nurodytu laikotarpiu UAB „S.“ jam sumokėjo 2 371,70 Lt ir liko skolinga 4 648,30 Lt, kas atitinka 1 346,24 Eur. Mokama buvo pavedimu į banko sąskaitą, taip pat ir į rankas grynais. Pinigus į banko sąskaitą pervesdavo atsakovės darbuotojai R. V. arba R. R., o pinigus į rankas perduodavo asmeniškai atsakovės vadovas A. A.. Darbdavys vengė laiku užmokėti už atliktą darbą, susidarė didelė skola, todėl nutarė daugiau nebedirbti. Paskutinė jo darbo diena UAB „S.“ buvo 2015 m. sausio 1 d., darbą pabaigė 2015 m. sausio 2 d. 8 val. Daug kartų prašė išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį, tačiau įmonės vadovas iš pradžių prašė palaukti, po to siūlė atsiskaityti buitine technika, o vėliau pradėjo neigti tai, kad ieškovas dirbo UAB „S.“. 2015 m. liepos 2 d. ieškovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrių su prašymu dėl UAB „S.“ nesumokėto atlyginimo už nelegalų darbą. Patikrinimą atlikęs Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius nustatė, kad apie ieškovo darbą laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešta nebuvo ir jis dirbo nelegaliai. Kadangi atsakovė geranoriškai nepripažįsta, kad tarp jos ir ieškovo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. sausio 2 d. buvo susiformavę faktiniai darbo santykiai, t. y. sudaryta faktinė darbo sutartis, prašė teismo pripažinti šį faktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įtikinamų rašytinių įrodymų, jog jis nuo 2014-08-18 iki 2015-01-02 buvo nelegaliai įdarbintas UAB „S.“. Ieškovo A. J. paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Nors ieškovas nurodo, jog jis su A. A. susitarė dėl darbo UAB „S.“ ir pagal darbdavio nurodymus saugojo UAB „M.“ bei (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvo teritoriją, tačiau byloje pateikta 2015-01-30 UAB „M.“ pažyma, kurioje nurodyta, jog UAB „M.“ 2014-2015 m. su UAB „S.“ sutarčių dėl fizinės apsaugos nebuvo sudariusi. Ieškovas A. J. įrodinėdamas, kad jis saugojo UAB „M.“ teritoriją, nurodė, jog jis darbo vietoje keitėsi su D. V., tačiau pastarasis yra miręs, o administracinėje byloje Nr. A2.1.-140-218/2016 buvo nurodęs, jog nuo 2014-08-18 iki 2015-01-02 UAB „M.“ buvo saugoma signalizacijos sistemos būdu, ekipažas važiuodavo tik tada, kada suveikdavo signalizacija, o konkrečiai žmogus ten nesėdėdavo; taip pat jam nėra tekę kartu važiuoti su A. J..

5. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog R. V., kurią ieškovas nurodė, kaip mokėjusią jam atlyginimą, ieškovo nurodomu laiku pas atsakovę nedirbo, dėl ko negalėjo mokėti atlyginimo, o pinigines lėšas, kaip ir R. R., pervesdavo ieškovui už automobilių detales. Be to, pagal byloje esančius įrodymus, UAB „M.“ nebuvo taikoma fizinė apsauga, o tik reagavimo paslaugų teikimas, tai yra, esant įsibrovimui į teritoriją, UAB „Ekskomisarų biuro“ saugos darbuotojai vyksta į objektą. UAB „S.“ ir (duomenys neskelbtini) rajono vartotojų kooperatyvas 2014-12-12 sudarė vienam mėnesiui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinės apsaugos patalpų, tačiau įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimą, A. J. nepateikė.

6. Skundžiamame sprendime pabrėžiama ir tai, jog iš A. J. paaiškinimų, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, darytina išvada, jog jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. J. 2014 metų pavasarį dirbo UAB „P. s.“, bet ši bendrovė niekada nevykdė UAB „M.“ apsaugos, todėl A. A. niekaip negalėjo siūlyti ieškovui saugoti tą patį objektą (UAB „M.“), kurį jis tariamai saugojo dirbdamas UAB „P. s.“. Tą patvirtino ir pats A. A.. Taip pat nesuprantamas A. J. paaiškinimas, jog jis pats siūlė A. A. nesudaryti su juo darbo sutarties, nes jis tuo metu buvo registruotas darbo biržoje. O 2016-08-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarime Nr. A2.1.-1684-229/2016 A. J. paaiškino, jog jau pirmo pokalbio metu suprato, kad A. A. neturi žmonių, todėl nelegaliai jam siūlo dirbti. Jis sutiko, nes buvo sunki materialinė padėtis tuo metu. Tačiau, priešingai, nei ikiteisminio tyrimo metu, A. J. ieškinyje nemini, jog 2014 m. rugpjūčio mėnesį jis, kaip UAB „S.“ darbuotojas, dirbo Anykščiuose apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini) festivalyje ir moto krose. Taip pat teismas kritiškai vertino į bylą pateiktą telefono numerio pokalbių išklotinę bei socialinio tinklo susirašinėjimo informaciją, kadangi nuodyti duomenys ne tik neatitinka ieškovo nurodomų aplinkybių, tačiau ir yra tarpusavyje prieštaringi arba jų patikrinti nebėra galimybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareikštą ieškinį tenkinti arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7.1. Nurodo, kad dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo ir teisėjų nuomonės išsiskyrimo buvo suklaidinti proceso dalyviai; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Darbo inspekcijos dokumentų, kaip įrodymų, dėl ko nebuvo pilnai išnagrinėtos visos reikšmingos aplinkybės; pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose dėl nelegalaus darbo bei neįvertino prieštaringų liudytojų parodymų, juo labiau kad šie liudytojai yra suinteresuoti slėpti faktines aplinkybes; priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2015-01-30 UAB „M.“ pažyma, kadangi ji neturi registracijos numerio ir neatspindi faktinės padėties, kadangi visos atsakovės ir UAB „M.“ sutartys į bylą nebuvo pateiktos, dėl ko papildomai kyla abejonių ir dėl dokumentų klastojimo.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai formaliai vertino R. V. ir R. R. nurodomas aplinkybes, kad piniginės lėšos buvo pervedamos už automobilių detales, kadangi automobilių tvarkymą paprastai finansuodavo UAB „S.“, o norint įsigyti detales, yra reikalinga konkrečiai žinoti automobilio duomenis, tačiau šiuo atveju abu liudytojai su juo tiesiogiai nebuvo bendravę, todėl duodami parodymus akivaizdžiai slepia tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Šalies argumentai

7.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas saugojo (duomenys neskelbtini) rajono vartotojų kooperatyvo kasos patalpas, kadangi iš pateikto Darbo inspekcijos 2016-11-07 atsakymo apie atliktą tyrimą UAB „S.“ matyti, kad ieškovo nurodytos aplinkybės sutampa su atlikto tyrimo medžiaga: objekto saugojimo specifika, darbo laikas, laikotarpis nuo gruodžio 12 iki sausio 2 d., valandinis apmokėjimas ir kas už tai atsakingas (A. A.). Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kas, jei ne ieškovas, vykdė fizinę apsaugą tiek UAB „M.“ saugos poste, tiek kooperatyvo kasos patalpose.

7.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jo šioje byloje duotus parodymus, o taip pat į aplinkybę, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek šioje byloje nurodė, kad pirma dirbo (duomenys neskelbtini) festivalyje (renginyje Anykščiuose) ir pirmą kartą bendravo su A. A., tik po to vėl pradėjo dirbti UAB „M.“ saugos poste, o taip pat netinkamai vertino skambučių išklotinės duomenis, kadangi nepagrįstai neatsižvelgė, jog pokalbių trukmė yra nurodoma sekundėmis. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiekė nustatyti socialiniame tinkle vykusio pokalbio reikšmės bei jo vieno iš dalyvių tapatybės, t.y. nesiėmė jokių veiksmų (neskyrė ekspertizės) ir nesiaiškino, profilio savininko tapatybės.

7.5. Kartu pažymima, kad UAB „S.“, nurodė, jog darbo laiko apskaitos žurnalų negali pateikti, nes jie sunaikinti. Pateikė teismui savo sudarytas vidaus darbo taisykles, kuriose darbo laiko apskaitos žurnalai yra saugomi 3 metus. Taigi buvo tyčia sutrumpintas terminas siekiant nuslėpti dokumentus. Be to, prieštaringai vertinami A. A. parodymai, dėl jų patikimumo, kadangi jis skirtingose teisenose tas pačias faktines bylos aplinkybes aiškina skirtingai.

7.6. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje nepagrįstai nebuvo prijungta administracinė byla Nr. A2.1.-1684-229/2016, kurios pagrindu iškelta ši byla. Neapklaustas inspektorius D. R., kurio tyrimais buvo motyvuoti pagrindiniai įrodymai.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „S.“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o taip pat nėra pagrindo tenkinti pareikštą apeliacinį skundą.

8.2. Pabrėžia, jog teisėjo nušalinimas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nesukėlė jokios sumaišties, teismo procesas vyko laikantis civilinio proceso kodekso nuostatų, o naujai paskirtas teisėjas užtikrino visas šalių teises bei teisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių tiesioginių įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos bei teisingai pažymėjo, jog Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai nėra nustatę fakto, kad ieškovas nelegaliai dirbo pas atsakovę. Be to, ieškovo reikalavimai susiję su prieš 5 metus vykusiais įvykiais, todėl natūralu, kad liudytojai gali neprisiminti visų aplinkybių itin nuosekliai ir būti pamiršę tam tikras smulkmenas, tačiau tai nereiškia, kad jų parodymai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ar yra melagingi.

Atsiliepimas

8.4. Atsiliepime taip pat pažymima, kad nuo 2014-04-01 beveik visus darbus dėl apsaugos (duomenys neskelbtini) mieste vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl UAB „S.“ jokių sutarčių su apelianto minimomis įmonėmis dėl fizinės apsaugos nebuvo sudariusi, išskyrus vienintelę sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvu, kuri buvo sudaryta tik 2014 m. gruodžio mėnesiui. Be to, (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvo atstovė patvirtino faktą, kad niekada nėra mačiusi, kad apeliantas būtų saugojęs (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvo objektą.

8.5. Papildomai atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, įrodinėjimo dėl nesančio darbuotojo darbo (ne)egzistavimo pareigos atsakovei nustatymas, t. y. reikalavimas, kad atsakovė, kaip darbdavė, įrodytų, jog ji nesamdė apelianto ir nedavė ieškovui nurodymo dirbti, iš esmės reikštų reikalavimą įrodyti tą, ko atsakovė objektyviai negali įrodyti, todėl toks aptariamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštos paskirstymas, ką siekia įrodyti apeliantas, yra nepagrįstas ir prieštarauja pirmiau nurodytoms taisyklėms, apibrėžiančioms įrodinėjimo pareigos ribas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju, byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei taikė teisės aktų nuostatas, spręsdamas fakto nustatymo klausimą, ar ieškovas jo nurodytu laikotarpiu dirbo pas atsakovę. Apeliaciniu skundu ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o taip pat nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai išnagrinėti bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.

11. Iš į bylą pateiktų įrodymų, kaip pagrįstai tą nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, matyti, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia iš esmės netiesioginiais įrodymais ir savo paaiškinimais. Tvirtindamas, kad laikotarpiu nuo 2014-08-18 iki 2015-01-02 nesudaręs darbo sutarties dirbo pas atsakovę, saugodamas UAB „M.“ bei (duomenys neskelbtini) rajono vartotojų kooperatyvo teritoriją, pateikė Valstybinei darbo inspekcijai teiktus prašymus, šios institucijos priimtus procesinius dokumentus, banko išrašą, foto nuotrauką bei skambučių išklotinę, kuri nėra patvirtinta jokios telekomunikacijų bendrovės.

12. Vienas iš esminių argumentų, kuriais ieškovas grindė savo reikalavimą, yra banko sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad R. R. ir R. V. yra atlikę keletą pavedimų į jo banko sąskaitą (vieno pavedimo suma būdavo nuo 100 iki 200 Lt). Nors tokie bankiniai pavedimai bei jų sumos iš esmės sutampa su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl ieškovo darbo UAB „S.“ fakto.

13. R. V. pagal byloje esančius duomenis ir jos pačios nurodytas aplinkybes, ieškovo nurodytu laiku nebuvo UAB „S.“ darbuotoja (1 t., 137 b. l.), dėl ko vertinti, kad ji, kaip savarankiškas fizinis asmuo veikė įmonės UAB „S.“ naudai ir jos interesais, nėra teisinio bei faktinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad ji faktiškai atliko darbines funkcijas UAB „S.“ nėra pagrįstos jokiais konkrečiais įrodymais. Sutiktina su apeliantu, jog byloje taip pat nėra įrodyta, kad R. V. ieškovui pinigines lėšas pervesdavo už tam tikras prekes ar detales. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra galimybės nustatyti, kokie konkrečiai tarpusavio santykiai siejo šiuos asmenis bei dėl ko buvo atliekami pavedimai. Taigi, nesant jokių patikimų įrodymų, kad R. V. veikė UAB „S.“ interesais, juo labiau kad ji galimai dirbo kitoje įmonėje, konstatuoti faktą, kad iš jos asmeninės sąskaitos piniginės lėšos ieškovui buvo pervedamos už darbą UAB „S.“, nėra pagrindo.

14. Vertinant R. R. atliktus mokėjimo pavedimus, matyti, kad jų paskirtis yra konkrečiai nurodyta, t.y. piniginės lėšos pervestos už prekes arba kaip avansas. Nors mokėjimo paskirties nurodymas savaime nereiškia, kad piniginės lėšos yra pervedamos neabejotinai tuo tikslu, kuris yra įvardijamas, tačiau nagrinėjamu atveju į bylą pateiktuose įrodymuose užfiksuoti R. R. parodymai (ikiteisminio tyrimo medžiaga bei nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje), kad piniginės lėšos buvo pervedamos už detales, skirtas automobiliams, už kurių remontą įmonėje jis buvo atsakingas, tarpusavyje sutampa ir nėra paneigti jokiais kitais įrodymais.

15. Taigi, nors pirmiau išdėstytos aplinkybės išties iš dalies sutampa su ieškovo argumentais, tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių R. V. ir R. R. parodymus bei patvirtinančių šių asmenų pervedamų lėšų paskirtį, kurią nurodo ieškovas. Vien tai, kad šie liudytojai buvo darbiniais santykiais susiję su atsakove, ieškovui nepateikus jokių tiesioginių įrodymų, automatiškai neleidžia nevertinti jų nurodomų aplinkybių bei nepatvirtina šių asmenų suinteresuotumo, juo labiau kad jų parodymai, priešingai nei tvirtina apeliantas, yra nuoseklūs.

16. Kita vertus, byloje esantys įrodymai, kuriuos išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas, neleidžia spręsti, kad ieškovo nurodomos įmonėms buvo teikiamos fizinės apsaugos paslaugos ir kad jas teikė būtent ieškovas. 2015-01-30 UAB „M.“ pažyma patvirtina, kad UAB „M.“ 2014-2015 m. su UAB „S.“ sutarčių dėl fizinės apsaugos nebuvo sudariusi. Nesivadovauti šia pažyma, vien dėl to, kad joje nėra nurodytas registracijos numeris, kaip tą nurodo ieškovas, nėra pagrindo, juo labiau kad į bylą nepateikta jokių kitų įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės vertinimu, kad kiekvienas privatus juridinis asmuo turi savo raštvedybos taisykles ar įpročius, todėl dokumentus registruoja ir tvarko savo nuožiūra, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis. Tai, ar atsakovė tinkamai laikėsi raštvedybos bei apeliaciniame skunde nurodomų dokumentų saugojimo terminų nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl ko, nesant atsakovės pateiktą sutartį paneigiančių, o tik ją patvirtinančių, įrodymų, nesiremti minėta sutartimi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

17. Ieškovo į bylą pateikta foto nuotrauka neįrodo, kad joje užfiksuotas būtent ieškovo nurodytos įmonės postas bei kad ieškovas vykdė fizinės apsaugos funkcijas kaip UAB „S.“ darbuotojas, juo labiau kad pats ieškovas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, buvo nurodęs, kad saugojo šią įmonę dirbdamas UAB „I.“ bei UAB „P. s.“. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš į bylą pateiktos 2014-03-20 Reagavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos prieduose užfiksuotos informacijos, matyti, kad trijų metų laikotarpiui tarp UAB „S.“ ir UAB „E. b.“ buvo sudaryta reagavimo sutartis, pagal kurią UAB „E. b.“ įsipareigojo UAB „S.“ atskiru prašymu operatyviai reaguoti į UAB „S.“ klientams, tarp kurių nurodyta ir UAB „M.“) ar klientų turtui iškilusią grėsmę siųsdamas į UAB „S.“ nurodytą vietą savo apsaugos darbuotojus, kad jie imtųsi teisėtų priemonių grėsmei nutraukti ar užkirsti kelią. Šie įrodymai nėra paneigti, taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti tokia informacija. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti minėtais įrodymais ir jų nevertinti spręsdamas klausimą dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo.

18. Vertinant ieškovo nurodomas aplinkybes dėl fizinės (duomenys neskelbtini) rajono vartotojų kooperatyvo apsaugos taip pat pažymėtina, kad atsakovė UAB „S.“ ir (duomenys neskelbtini) rajono vartotojų kooperatyvas 2014-12-12 sudarė vienam mėnesiui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinės apsaugos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimą, o be to, D. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarius papildomą sutartį dėl apsaugos matydavo, jog saugomoje teritorijoje stovi automobilis su logotipu. Taigi galima pagrįstai vertinti, kad fizinė apsauga buvo vykdoma atsakovės automobiliui stovint saugomoje teritorijoje, bet ieškovas nebuvo nurodęs ir neteigė, kad dirbant pas atsakovę jis naudojosi jos automobiliu ar kad fizinę apsaugą vykdė būtent tokiu būdu. Kita vertus, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) rajono vartotojų kooperatyve buvo įrengtas apsaugos postas.

19. Taigi, įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes matyti, kad ieškovo nurodomos aplinkybės yra paneigtos byloje esančiais įrodymais arba neparemtos jokiais objektyviais duomenimis, leidžiančiais vertinti, kad jis išties vykdė fizinę nurodomų objektų apsaugą kaip atsakovės darbuotojas.

20. Išdėstytą vertinimą sustiprina ir tai, kad paties ieškovo parodymai šioje civilinėje byloje bei vykusiuose administracinio teisės pažeidimo ir ikiteisminio tyrimo procesuose skirias – kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas neteigia, kad jis kaip atsakovės darbuotojas vykdė apsaugos funkcijas Anykščiuose vykusiuose festivalyje ir moto krose, nors šiuos faktus buvo nurodęs duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ieškovo parodymai ir paaiškinimai skiriasi dėl aplinkybių, susijusių su darbo sutarties nesudarymo aplinkybėmis – viena vertus jis tvirtina, kad pats siūlė nesudaryti darbo sutarties, nes jam tai buvo naudinga dėl gaunamos bedarbio išmokos, kita vertus, tą neva suprato iš A. A. nurodytų aplinkybių, kas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėjo darbinės patirties saugos įmonėse, leidžia vertinti, kad jis žinojo apie darbo sutarties sudarymo reikšmę darbinių santykių atsiradimui bei turėjo įvertinti galimai jam neigiamas darbo sutarties nesudarymo pasekmes, jei faktiškai būtų atlikęs darbines funkcijas darbdavio naudai. Taip pat pastebėtina, kad ir ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su būtinumu atliekant darbines funkcijas kas valandą skambinti į saugos pultą, prieštarauja paties ieškovo į bylą pateiktos išklotinės duomenims, kurie ne tik nesutampa su visu ieškovo nurodytu darbo grafiku, tačiau ir nepatvirtina, kad skambučiai išties vyko kas valandą ir būtent į saugos pultą, kaip tą nurodo apeliantas. Nepaisant to, nėra aišku, koks dokumentas yra ieškovo į bylą pateikta išklotinė, kuri įvardinta kaip „iškarpyta išklotinė“, kadangi šio dokumento rengėjas nėra nustatytas, o be to ji nėra parengta telekomunikacijų bendrovės. Taigi, nei paties ieškovo nurodytos aplinkybės, nei į bylą pateiktas dokumentas, įvardintas, kaip „iškarpyta išklotinė“ nepagrindžia ieškovo reikalavimo pagrįstumo ir neleidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareikštą ieškinį.

21. Ieškovo ieškinio nepagrįstumą iš dalies patvirtina ir VSDFV Utenos skyriaus 2018-09-05 Pažyma apie asmenes valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, iš kurios nustatyta, kad A. J. laikotarpiu nuo 2014-07-22 iki 2014-10-03 buvo mokama nedarbo išmoka, tačiau ieškovas ieškiniu prašė pripažinti buvusius darbo santykius atsakovės bendrovėje laikotarpiu nuo 2014-08-18 iki 2015-01-02, t.y. iš laikotarpį nuo 2014-08-18 iki 2014-10-03, kuomet ieškovas A. J. buvo oficialiai registruotas kaip nedirbantis asmuo ir gaunantis valstybės paramą.

22. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė visų priemonių tiesai byloje nustatyti bei nepagrįstai nevertino bei netyrė į bylą pateikto internetinio susirašinėjimo duomenų, kurie, anot apelianto, patvirtina jo reikalavimo pagrįstumą.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra susijęs su darbo santykių egzistavimu, o be to, ieškovas faktiškai į teismą kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, iš esmės sutinka su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus nagrinėdamas šią civilinę bylą. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra išsamus ir argumentuotas, procesą pirmosios instancijos teisme, t.y. kad nušalinus paskirtą teisėją byla buvo nagrinėjama iš pradžių (kas, priešingai nei tvirtina apeliantas, nepatvirtina jokios proceso sumaišties), teismas sprendė šalių pareikštus prašymus ir reikalavimus, o taip pat apklausė liudytojus, kurių parodymai dėl faktinių aplinkybių buvo pateikti (ikiteisminio tyrimo metu priimtas nutarimas bei nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje), vertina, kad nagrinėdamas šią civilinę bylą teismas tinkamai užtikrino ieškovo procesines teises bei nepadarė esminių proceso teisės pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą.

24. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovo pateikto internetinio susirašinėjimo bei nesiėmė jokių veiksmų dėl pokalbyje dalyvavusių asmenų tapatybės nustatymo, pažymėtina, kad teismo aktyvumas negali būti vertinamas, kaip veiksmai, kuriais siekiama pagrįsti ieškovo ar pareiškėjo reikalavimą. Šiuo atveju ieškovo pareiga pagrįsti savo reikalavimą nėra eliminuota, o teismas, atsižvelgiant į tai, kad jokie tiesioginiai ir konkretūs įrodymai, patvirtinantys ieškovo reikalavimą, į bylą pateikti nebuvo, neturėjo pagrindo skirti internetinio susirašinėjimo ekspertizės, juo labiau kad asmuo, su kuriuo nurodo kalbėjęs ieškovas, yra miręs. Kita vertus, susipažinus su pateikto elektroninio susirašinėjimo turiniu, nėra pakankamo pagrindo vertinti, kad yra reikšminga spręsti asmenų tapatybės nustatymo klausimą, kadangi pokalbio turinys nėra tiesioginis ieškovo reikalavimų įrodymas ir iš jo nėra pagrindo spręsti, jog pokalbio dalyvis nurodė ieškovą dirbus kartu su juo toje pačioje įmonėje ir buvus bendradarbiais.

25. Kaip nepagrįstą teismo pasyvumą apeliantas nurodo ir tai, kad nebuvo vertinti Valstybinės darbo inspekcijos raštai bei dokumentai, o taip pat kad nepagrįstai neišreikalauta visa administracinio teisės nusižengimo byla. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. Pabrėžtina, kad Valstybinės darbo inspekcijos priimti procesiniai dokumentai bei juose nurodytos aplinkybes šiuo atveju yra institucijos, tyrusios įvykio aplinkybes, dokumentai, o ne procesinis sprendimas, konstatuojantis nelegalaus darbo aplinkybes. Šiuo atveju pagal Valstybinės darbo inspekcijos parengtą protokolą nurodyti asmenys buvo traukiami administracinėn atsakomybėn bylą nagrinėjant apylinkės teisme, kuris tokiu atveju turėjo teisę priimti procesinį sprendimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn konstatuojant buvus nelegalaus darbo faktą. Tačiau toks procesinis sprendimas priimtas nebuvo, dėl ko ieškovo akcentuojamuose Valstybinės darbo inspekcijos priimtuose dokumentuose nurodytos aplinkybės neturi prejudicinės galios ir nesukuria atitinkamų teisinių pasekmių. Be to, byloje esant pateiktiems administracinio teisės pažeidimo nutarimui, nutarimui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei pačiam pirmosios instancijos teismui betarpiškai apklausus liudytojus spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylą neprijungė ir administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje buvo apklausti tie patys liudytojai, nėra pagrindo.

26. Be to, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, šioje civilinėje byloje buvo vertinamos aplinkybės, vykusios prieš 5 metus, todėl tai, kad tam tikri liudytojų, kurie buvo prisiekę ir įspėti dėl teisinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymų netikslumai nelaikytini šių visų asmenų parodymų prieštaringumu ar nenuoseklumu, juo labiau kad liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, dalis liudytojų nėra ir nebuvo atsakovės darbuotojai, o paties ieškovo nurodomas asmuo D. V., kuris yra miręs, nebuvo patvirtinęs fakto dėl ieškovo darbo pas atsakovę. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus bei neprijungė į bylą kitų ieškovo nurodomų bylų.

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28. Taigi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikia Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos raštą dėl dokumentų saugojimo termino. Tačiau prašomas prijungti procesinis dokumentas nėra susijęs su ieškinio reikalavimu ir nėra reikšmingas siekiant nustatyti darbo faktą, dėl to pateiktą dokumentą, kuris teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.

30. Apeliantas 2020-01-27 pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl neteisėto procesinio atstovavimo byloje, t.y. kad atsakovės atstovės įgaliojimas yra pasibaigęs, o be to atsakovės direktorius ir atstovė dar iki atsiliepimo pateikimo nebedirbo įmonėje, dėl ko negali jai atstovauti. Išties, pagal byloje esantį įgaliojimą, atsakovės atstovė buvo įgaliota atstovauti iki 2019-12-31, tačiau, apeliantas nepateikė jokių jo nurodomus argumentus patvirtinančių įrodymų, kad tiek atsakovė, tiek direktorius nėra atsakovės darbuotojai. Pagal Sodros registrų ir viešojoje erdvėje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad šie asmenys UAB „S.“ nebedirba. Taigi vertinti, kad nesant naujo įgaliojimo buvo esmingai pažeistos civilinio proceso nuostatos, nėra pagrindo, juo labiau kad ši civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovo apeliacinį skundą, dėl ko net ir tuo atveju, jei atsakovė nebūtų pateikusi atsiliepimo, civilinės bylos nagrinėjimas yra galimas ir tai savaime nepatvirtina ieškovo pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė