Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį buvo surašytas už tai, kad A. A., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad 2014-08-18 - 2015-01-01 A. J. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, su pažeidimu nesutiko ir paaiškino, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nebedirba. Kuomet dirbo (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi, laikotarpio neprisimena, vėliau savo noru išėjo iš darbo. Į jo pareigas įėjo ieškoti naujų objektų ir atsiskaityti su klientais. Tuo metu, ginčo laikotarpiu ( 2014-08-18 iki 2015-01-01) įmonės direktoriumi galėjo būti Z. V., kuris išėjo į pensiją. Nurodė, kad A. J. pažįsta, jis (duomenys neskelbtini) nedirbo. Taip pat pažymėjo, kad įmonėje nebuvo atsakingas už įdarbinimą, tik kritiniu atveju, jeigu direktorius būdavo komandiruotėje, įdarbindavo. Be to, jis nemato priežasties, kodėl reikėjo įdarbinti A. J., jei jis pas juos nedirbo, nebuvo saugomų objektų. Nuo 2014-08-18 iki 2015-01-01 nebuvo įgaliotas eiti bendrovės direktoriaus pareigas ir neatsimena, kad būtų žodžiu paprašytas atlikti darbuotojų įdarbinimo pareigas. Jokio rašytinio patvarkymo, kad gali atlikti darbdavio funkcijas, nebuvo. Neigia, kad leido dirbti A. J., kad su juo tarėsi dėl darbo sąlygų, jis tik prisimena, kad A. J. intensyviai ieškojo darbo, todėl jį vis pas ką nors nukreipdavo. Kodėl žmogus nurodo, kad jam pinigai buvo už darbą pervedami per du asmenis- nežino. Patvirtino, kad kažkuriuo laikotarpiu R. V. dirbo jų bendrovėje, bet pusmetis iki to laikotarpio, kurį nurodė A. J.. A. J. nurodė, kad R. V. dirbo (duomenys neskelbtini) , tačiau neatsimena, kokias pareigias ji vykdė. (duomenys neskelbtini) teikia elektroninę apsaugą, t.y. suveikus signalizacijai, važiuoja greito reagavimo ekipažas. Pažeidimo laikotarpiu sutartis buvo sudaryta su (duomenys neskelbtini) ir jie jokių darbuotojų nesiųsdavo. Gavus signalą iš saugomo objekto, per 3 minutes turi prisistatyti į tą objektą. Jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) , jokių nurodymų R. V., kad pervestų pinigus, nedavė. Kad A. J. būtų dirbęs (duomenys neskelbtini) , jam nėra žinoma. Tuo metu, kai dirbo (duomenys neskelbtini) , už darbuotojų priėmimą ir atleidimą buvo atsakingas įmonės direktorius. Nuo 2014-08-18 iki 2015-01-01 R. V. (duomenys neskelbtini) jau nebedirbo. Anksčiau jis A. J. nepažinojo. Kadangi A. J. buvo įsitikinęs, kad saugo jų objektus, parašė skundą. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) ir Molėtų vartotojų kooperatyvas su (duomenys neskelbtini) nebuvo sudariusi jokių sutarčių dėl minėtų objektų apsaugos. Nurodė, kad oficialiai patvirtinti negali, jog A. J. kitiems asmenims dirbo nelegaliai, bet (duomenys neskelbtini) jis nei legaliai, nei nelegaliai nedirbo.

Iš 2016-03-04 teismo posėdžio metu pagarsintų A. A. parodymų matyti, kad protokole yra rašoma apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ir Molėtų rajono kooperatyvas nebuvo sudaręs fizinės apsaugos sutarčių su (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad tuo metu A. A. buvo (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius. (duomenys neskelbtini) su juo nesusijusi. (duomenys neskelbtini) užsiima turto apsauga. Visus darbus atlikinėjo „Ekskomisarų biuras“, nuo balandžio 1 dienos įsigaliojo minėta sutartis. A. J. pažįsta, yra daug bendrų pažįstamų. Kaip esmę nurodė tai, kad tas vaikinas nežino, kokioje tarnyboje dirbo, pas ką jis nelegaliai dirbo. E. B. jis pažįsta, jis yra firmos (duomenys neskelbtini) direktorius. Akcentavo, kad nesupranta, kodėl yra pakviestas, nes jis už įdarbinimą neatsakingas. Yra administratorė kuri rengia dokumentus, direktorius pasirašinėja. 2014 - 2015 metais A. A. buvo komercijos direktorius, o įmonės direktorius tuomet buvo Z. V. (2014-08-18 iki 2015-01-01). A. A. pažymėjo, kad yra atsakingas už įmonės saugą, už naujų objektų suradimą, sutarčių su objektais pasirašymą. Darbo sutartis su darbuotojais pasirašinėdavo direktorius (b.l. 71-73).

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Domas Rinkūnas teismo posėdžio metu prašė A. A. pripažinti kaltu, nes pagal pirmines nustatytas aplinkybes, kurios yra nurodomos ir administracinio teisės pažeidimo protokole, vertintina, kad pagal A. J. nurodytas darbo aplinkybes, tiesiogiai už tai yra atsakingas A. A. ir pagal anksčiau nagrinėtą poziciją VDI savo nuomonės nekeičia ir mano, kad A. A., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdavio atstovu, neužtikrino įstatymo nustatyta tvarka darbo sutarties sudarymo bei pranešimo apie darbuotojo įdarbinimą Sodrai apie A. J. priėmimą į darbą ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad 2014 metų pavasarį išėjo iš darbo, dirbo apsaugoje (duomenys neskelbtini), baigėsi objekto statyba, neturėjo darbo ir buvęs direktorius E. B. pasiūlė padirbti Molėtuose, apsaugoje pas A. A.. Padirbti pasiūlė nelegaliai. A. A. buvo (duomenys neskelbtini) direktorius. (duomenys neskelbtini) buveinė – (duomenys neskelbtini). Saugomi objektai buvo du- Molėtuose „Molėtų vartotojų kooperatyvas“ ir (duomenys neskelbtini) . Su A. A. jis pats niekada nebuvo susitikęs, su juo susisiekdavo telefonu, jis jam paskambindavo kai reikėdavo dirbti, nes ten dirbo tik vienas žmogus -D. V.. Jis dirbo už du. Telefoninio pokalbio su A. A. metu jie sutarė, kad jis A. J. už valandą mokės 6 Lt, taip pat sumokės už kurą, kadangi pamaina – 15 valandų, tai už visą pamainą 90 Lt ir už kurą – 40 Lt, viso už pamainą – 130 Lt. Jis iš Utenos važinėdavo į Molėtus ir kiekvieną kartą A. A. jam paskambindavo, kai reikėdavo eiti į darbą. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2014 metų rugpjūčio mėnesio 18 dieną ir dirbo iki 2015 metų sausio mėnesio pirmos dienos, bet įformintas nebuvo. Jau pirmo pokalbio metu suprato, kad A. A. neturi žmonių, todėl nelegaliai jam siūlo dirbti. A. J. sutiko, nes buvo sunki materialinė padėtis tuo metu. Už tą dirbamą laikotarpį A. A. atsiskaitydavo su juo dalimis per R. V.. A. A. buvo sakęs, kad sekančią dieną po atidirbtos pamainos, bus pervesti pinigai. Pradžioje jis nežinojo, kas yra ta R. V., bet kai nuvažiavo prašyti pinigų, ji buvo administratorė. Pats A. A. nesakė, per ką bus pervesti pinigai, tik sakė, kad bus atsiskaityta. Jis nusiuntė savo banko sąskaitą ir jis pervesdavo jam pinigus. Pradžioje laiku buvo pervedami pinigai per R. V.. Kai pradėjo mokėti dalimis- išėjo iš darbo. Pradėjus skųstis dėl ne laiku mokamo atlygio, A. A. atvažiuodavo ir jam mokėdavo grynais pinigais. Vieną kartą jis siūlė įdarbinti legaliai, bet tuo metu jau tarėsi dėl darbo Utenoje. A. A. visą laiką žadėjo, kad pinigai bus sumokėti, bet jis jau žinojo, kad įmonė turi skolų, 2015-01-01 išėjo iš darbo ir išvažiavo į užsienį. 2015 m. gegužės mėnesį grįžęs iš užsienio, skambindavo A. A. ir prašydavo sumokėti pinigus, bet taip ir nesumokėjo. Žino, kad A. A. buvo (duomenys neskelbtini) vadovas ir jis buvo atsakingas už įdarbinimą. Dar dirbant oficialiai pas vadovą E. B. kelis kartus saugojo A. A. objektą. Už tai atsiskaitydavo grynais E. B.. 2014-08-18 jis susisiekė su A. A. ir jis pasiūlė dirbti. D. V.- buvęs jo bendradarbis ankstesnėje įmonėje. Kai jis išėjo iš to darbo, įsidarbino (duomenys neskelbtini) . R. R. nepažinojo, bet, kai prašydavo pinigų, tai A. A. sakydavo „grįš Robertas ir perves“. Kokias funkcijas R. R. vykdė-nežino. Jis nežino ar ir kiti darbuotojai turėdavo kas valandą skambinti į (duomenys neskelbtini) pultą, bet jis nurodytu numeriu skambindavo. Jam nėra žinoma ar kažkokiu ekstra atveju kiti darbuotojai skambindavo į tą pultą. (duomenys neskelbtini) D. V. dirbo legaliai. A. A. davė savo sąskaitos numerį, esantį SEB banke, bet jam pervesdavo į AB „Swedbank“ esančią seną sąskaitą. R. V. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) Anykščiuose.

Iš 2016-04-01 teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas D. V., parodė, jog A. J. pažįsta, yra dirbę kartu kitoje apsaugos firmoje. Laikotarpiu nuo 2014-08-18 iki 2015-01-01 ekipaže su A. J. nėra tekę kartu važiuoti, A. J. ten dirbant nematė. Darbdavys išmoka visą atlyginimą laiku bankiniu pavedimu. Pažymėjo, kad nuo 2015-08-18 iki 2015-01-01 Molėtuose nedirbo. (b.l. 89-91).

Iš 2016-04-01 teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas R. R., paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2013 metų pradžios apsaugos darbuotoju. Darbo specifika – objektų apsauga. Paskutiniu metu dirba inkasatoriumi. 2014 - 2015 metais būdavo pultas ir operatorius. Su A. J. yra truputį kontaktavęs, kelis kartus susitikęs, kai buvo atvykęs ieškoti darbo. Taip pat jis jam yra kelias paslaugas atlikęs. Pinigus kelis kartus pervedė už automobilių dalis, kurias pirkdavo savo automobiliui. Kiek žino, įmonė sudarinėja sutartis elektroninei apsaugai, stacionariai nei vieno darbuotojo nėra. 2014 - 2015 (duomenys neskelbtini) postų neturėjo. Anykščiuose stacionaraus posto nebuvo. Nurodo, kad jį į darbą priėmė Vaitkevičius. (duomenys neskelbtini) A. J. nedirbo. A. A. jam nedavė nurodymo mokėti pinigus A. J. (b.l. 89-91).

Byla nutrauktina.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, jog yra pažeidimo sudėtis: subjektas, subjektyvioji pusė, objektas ir objektyvioji pusė. Nesant visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

Teisės teorijoje administracinio teisės pažeidimo subjektu laikomas asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t. y. asmuo, atlikęs priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas tik asmuo, kuris yra kaltas pažeidimo padarymu.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N575-805/2012, kad ATPK 41-3 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas yra specialus – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 d. nustatyta, jog už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą atsako, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis bendrovės direktorius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimo laikotarpiu (2014-08-18 iki 2015-01-01) bendrovės vadovo pareigas ėjo Z. V. (nuo 2014-05-21 iki 2015-07-27) ir E. B. (nuo 2015-07-27 iki dabar) (b.l. 142). Kaip ir savo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, teismo posėdyje nuosekliai nurodė A. A., kad nuo 2014-08-18 iki 2015-01-01 jis nebuvo įgaliotas eiti bendrovės direktoriaus pareigas ir neatsimena, kad būtų žodžiu paprašytas atlikti darbuotojų įdarbinimo pareigas, taip pat jokio rašytinio patvarkymo dėl darbdavio funkcijų atlikimo, nebuvo. Be to, nors byloje nėra duomenų apie tai, kokios konkrečiai darbinės funkcijos ir įgalinimai buvo suteikti A. A., tačiau iš 2015-07-30 Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0888-0303, kuriame tyrimo atlikimo laikotarpiu vadovu nurodytas Z. V. (b.l. 8-9), ir iš 2014-04-23 darbo sutarties su D. V. matyti (b.l. 86-87), jog darbo sutarčių sudarymas (duomenys neskelbtini) yra būtent įmonės vadovo kompetencija. Nors pastaroji sutartis sudaryta dar 2014-04-23, tačiau nesant šiuos įrodymus paneigiančių duomenų, darytina išvada, kad darbdavio atstovas, kuris turėjo įgaliojimą sudarinėti darbo sutartis, buvo būtent pažeidimo laikotarpiu vadovo pareigas ėjęs Z. V.. Atsižvelgus į pateiktus dokumentus, A. A., paties nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimus darytina pagrįsta išvada, kad bendrovės vadovu tuo metu, kai pradėjo dirbti A. J., buvo Z. V., todėl jis turėjo užtikrinti, kad su darbuotojais būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1, 2 p.). Byloje duomenų, kad Z. V. šią kompetencijos sritį būtų perdavęs kitam asmeniui, šiuo atveju- A. A., nėra. Todėl A. A. laikytinas netinkamu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 str. 1 d., subjektu bei administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.

Pažymėtina dar tai, kad ir pats A. J. teismo posėdžio metu nurodė prieštaringas aplinkybes. Jis nurodė, jog dėl darbo sąlygų tarėsi su A. A., su E. B., kartais jam grynus pinigus mokėdavo E. B., kitais kartais atlygį gaudavo pavedimu, tačiau ne iš (duomenys neskelbtini) , o iš fizinių asmenų, įmonės darbuotojo R. R. ir įmonėje pažeidimo laikotarpiu nedirbusios R. V. (b.l. 110).

Remiantis principu, jog visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, A. A. paaiškinimą, jog jis bendrovėje dirbo komercijos direktoriumi ir jokių kitų savo funkcijų, be tiesioginių, nevykdė, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad A. A., kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas, neatitinka nei darbdavio atstovo, nei darbdavio įgalioto asmens sąvokų, todėl negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, nes yra netinkamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnyje, subjektas. Tokiu būdu administracinio teisės pažeidimo byla, nesant A. A. veiksmuose ATPK 413 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimą per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.