Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-07-16 · Civilinė byla Nr. 2S-877-459/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
2S-877-459/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02305-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Pareiškėjas
mažosios bendrijos „Justas“
Suinteresuotas asmuo
A. A., V. A., akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Valnetas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-877-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02305-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos mažosios bendrijos „Justas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Justas“ skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. A., V. A., akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Valnetas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – MB) „Justas“ pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2020 m. vasario 28 d. patvarkymą Nr. S1e-20054, 2020 m. kovo 26 d. patvarkymą Nr. S1e-27128 ir pratęsti varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) laimėtojai MB „Justas“ terminą likusiai sumai už turtą (614,39 kv. m pramoginių renginių su kavine patalpas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sumokėti, iki bus galutinai atšauktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtas karantinas Lietuvoje. Skundas grindžiamas tuo, kad valstybėje paskelbus karantiną pareiškėjai reikalingas papildomas laikas piniginėms lėšoms pasiskolinti, o antstolio nustatytas 15 dienų terminas yra neprotingas.

2. Antstolis A. S. išnagrinėjęs pareiškėjos skundą 2020 m. kovo 31 d. patvarkymu Nr. S1e-28379 jo netenkino, nes vykdymo veiksmai atlikti teisėtai, ir perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjos MB „Justas“ skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmetė. Pagrindiniai motyvai:

3.1. Pažymėjo, kad CPK 716 straipsnis imperatyviai nustato sumos už varžytynėse nupirktą turtą sumokėjimo terminus ir nesuteikia antstoliui teisės kitaip, nei nustatyta šio straipsnio 3 dalyje, spręsti dėl mokėjimo termino atidėjimo. Pagal CPK 716 straipsnio 3 dalį, tik tais atvejais, jeigu iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos sumokama ne mažiau kaip pusė varžytynėse nupirkto turto kainos, varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio rašytiniu prašymu, pateiktu ne vėliau kaip iki CPK 716 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos, antstolis patvarkymu sumokėjimo už varžytynėse nupirktą turtą terminą gali pratęsti. Šis terminas negali būti ilgesnis negu pusė termino, skirto sumokėti visą varžytynėse nupirkto turto kainą. Teismas nustatė, kad MB „Justas“ yra įmokėjusi tik dalyvio mokestį (15 480 Eur), kuris tesudaro apie 8 proc. visos varžytynėse pasiūlytos turto kainos, todėl antstolio sprendimas netenkinti MB „Justas“ prašymo atidėti likusios kainos dalies mokėjimo terminą yra pagrįstas, nes antstolis neturi teisės pratęsti įstatymu nustatyto termino kitais, nei įstatymo numatytais, pagrindais.

3.2. Nurodė, kad visi pareiškėjos argumentai dėl tariamai jai taikytino trisdešimties dienų termino atmestini, kadangi nė vienas teisės aktas nenumato antstoliui teisės suteikti antrą kartą 30 dienų terminą pareiškėjui susimokėti už varžytynėse įgytą turtą.

3.3. Pažymėjo, kad antstolio 2020 m. vasario 28 d. patvarkymas Nr. S1e-20054 varžytynių nugalėtojai MB „Justas“ išsiųstas paštu 2020 m. kovo 2 d. Juridinių asmenų registre nurodytu adresu. Praėjus 5 dienoms nuo dokumento išsiuntimo iš antstolio kontoros dienos, vadovaujantis CPK 604 straipsniu laikoma, kad dokumentas buvo įteiktas adresatui 2020 m. kovo 8 d., bet 2020 m. kovo 8 d. buvo nedarbo diena, todėl dokumento įteikimo data yra kita darbo diena, t. y. 2020 m. kovo 9 d. Skaičiuojant 15 dienų nuo 2020 m. kovo 9 d. yra 2020 m. kovo 24 d., o tai reiškia, kad paskutinė antstolio 2020 m. vasario 28 d. patvarkymo Nr. S1e-20054 įvykdymo ir apskundimo diena buvo 2020 m. kovo 24 d. Vertinant faktinę situaciją ir tai, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 25 d. pateikė prašymą pratęsti terminą sumokėti pinigines lėšas, nustatytas 2020 m. vasario 28 d. patvarkymu Nr. S1e-20054, konstatuotina, kad yra praleistas 2020 m. vasario 28 d. patvarkymo apskundimo terminas, kurio pareiškėjas neprašė atnaujinti. Pateikdamas prašymą dėl termino pratęsimo, kurio netenkindamas antstolis priėmė 2020 m. kovo 26 d. skundžiamą patvarkymą Nr. S1e-27128, pareiškėjas nesinaudojo apskundimo teise įstatymo nustatyta tvarka. Tuo remiantis, darytina išvada, kad skundas dėl 2020 m. vasario 28 d. patvarkymo Nr. S1e-20054 yra nenagrinėtinas praleidus apskundimo terminą ir nepareiškus prašymo jį atnaujinti.

3.4. Teismas pritarė antstolio pozicijai, kad 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 karantinas buvo paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d., o procesinius dokumentus varžytynių nugalėtoja MB „Justas“ gavo 2020 m. kovo 2 d. Nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 16 d. skaičiuojama 13 dienų. Taigi rūpestingam varžytynių nugalėtojui turėjo pakakti laiko iki karantino paskelbimo (kuris pagal savo prigimtį neturi įtakos įstaigų, organizacijų, įmonių ir kt. darbui, o tik darbo organizavimo formai) įvykdyti antstolio patvarkymo reikalavimus. Todėl darytina išvada, kad antstolio nustatytas 15 dienų terminas sumokėti pinigines lėšas už varžytynėse nupirktą turtą atrodo daugiau negu protingas, kadangi pareiškėjas buvo civilinės bylos šalis ir iš antstolio ir (ar) teismo gavo visą informaciją, susijusią su byla ir piniginių lėšų sumokėjimu. Todėl galėjo ir privalėjo numatyti, kad artimiausiu metu reikės sumokėti pinigines lėšas už varžytynėse nupirktą turtą.

3.5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje esantys išaiškinimai nesuteikia pagrindo teigti, kad susiklosčiusi epideminė situacija savaime, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų apie esamas kliūtis ir (ar) sąlygas, priežastis ar kitas aplinkybes, pareiškėjo nurodytų konkrečiu nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinama kaip nenugalimos jėgos aplinkybė ar faktas, dėl kurio visuotinai ar (ir) pareiškėjas yra / galėtų būti atleidžiama / atleidžiamas nuo šių konkrečių prievolių vykdymo ir teisės aktų nevykdymo / netinkamo vykdymo teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad karantino paskelbimas nepanaikino CPK nuostatų galiojimo dėl turto kainos sumokėjimo, t. y. teisės normos imperatyviai numato, kokia tvarka varžytynių laimėtojas privalo sumokėti turto kainą, ir nutarimu paskelbtas karantinas nėra pagrindas aiškinti įstatymą kitaip. 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 buvo nustatytas įstaigų, organizacijų, įmonių ir kt. darbo režimas / būdas. Darbo režimo ar būdo nustatymas reiškia, kad įstaigos, organizacijos, įmonės ir kt. nenutraukia savo veiklos, o tik pakeičia savo darbo būdą – priima interesantus per nuotolį. Taigi vien tik susiklosčiusi epideminė situacija valstybėje automatiškai nelaikytina besąlyginiu šios pareiškėjo skundo dalies pagrįstumo pagrindu. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad pareiškėjo pareiga sumokėti nurodytas sumas šiuo konkrečiu atveju atsirado gerokai anksčiau nei iki 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 priėmimo ir taikymo. Taip pat pažymėjo, kad su skundu nėra pateiktas nė vienas įrodymas apie subjektyvius pareiškėjo teiginius, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad tik dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu įvesto karantino kredito įstaigos atsisako suteikti kreditą pareiškėjai ar yra kitų, turinčių esminės reikšmės bei įtakos aplinkybių dėl pareiškėjo nurodytos prievolės įvykdymo. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymas pratęsti piniginių lėšų sumokėjimo terminą, iki bus galutinai atšauktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskirtas karantinas Lietuvoje, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

4. MB „Justas“ (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti MB „Justas“ skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Nurodo, kad antstolio nustatytas 15 dienų terminas negali būti laikomas protingu, nes net LR CPK 716 straipsnio 2 dalis numato, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis visą kainą privalo sumokėti per trisdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos, jeigu turto kaina viršija tris tūkstančius eurų. Pirmosios instancijos teismas neteisingai skundžiamoje nutartyje konstatuoja, kad antstolis apskirtai negali pratęsti termino ilgesniam laikui nei 15 dienų. Pats antstolis terminus sumokėti likusią kainą pareiškėjui buvo pratęsęs net vieneriems metams.

4.2. Teigia, kad varžytynių kaina yra didelė, o, pačiam antstoliui sustabdžius vykdymo veiksmus ir atidėjus likusios kainos sumokėjimą vieneriems metams, MB „Justas“, siekdama išvengti palūkanų mokėjimo už nenaudojamus pinigus, taip pat ir nuostolių atsiradimo, tokios didelės pinigų sumos nesiskolino ir šias pinigines lėšas buvo suplanavusi skolintis po antstolio vykdymo veiksmų atnaujinimo. Kad šiuos veiksmus būtų galima atlikti, tam reikia laiko ir 15 dienų terminas yra per trumpas.

4.3. Nurodo, kad likusią sumą už turtą apeliantė buvo suplanavusi sumokėti skolindamasi pinigus iš UAB „Vėjų energija“. Kol antstolis buvo sustabdęs piniginių lėšų mokėjimą vieneriems metams, MB „Justas“ neprašė UAB „Vėjų energija“ paskolos išmokėti. Pati paskolos sutartis su UAB „Vėjų energija“ baigėsi 2020 m. vasario 27 d. Atsižvelgdama į tai, kad tuo metu nebuvo jokių žinių iš antstolio, kada jis planuoja atnaujinti terminus MB „Justas“ susimokėti likusią kainą, pareiškėja vykdė derybas tiek su UAB „Vėjų energija“, tiek su kitais kredito davėjais dėl naujos paskolos sutarties sudarymo. Buvo pasiektas susitarimas, kad, antstoliui leidus sumokėti likusią sumą už turtą, kredito davėjas suteiks paskolą ir perves pinigines lėšas per vieną kalendorinį mėnesį. Deja, antstolis per vėlai informavo apeliantę apie galimybę sumokėti likusią sumą už turtą. Kredito davėjai karantino metu sustabdė paskolų išdavimą MB „Justas“. Taip pat kredito davėjai nurodė, kad, atšaukus Lietuvoje karantiną ir gyvenimui grįžus į normalias vėžes, bus galima atnaujinti derybas dėl paskolos suteikimo. Taigi pareiškėja galės sumokėti už turtą likusią kainą, kai baigsis Lietuvoje karantinas.

Atsiliepimas

5. Akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nurodo, kad pareiškėjui terminas atsiskaityti jau buvo nustatytas 2019 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. Sld-107923. Vėliau sekę vykdomosios bylos dalyvių ginčai, prašant pripažinti varžytynes negaliojančiomis, nekeičia šios faktinės aplinkybės, kadangi terminą antstolis ne nustatė naujai neva pažeisdamas CPK 716 straipsnio 2 dalies nuostatas, o būtent pratęsė pagal CPK 716 straipsnio 3 dalies nuostatas.

5.2. Nurodo, kad nors apeliantas prašo panaikinti visą skundžiamą nutartį, tačiau ir skunde pirmosios instancijos teismui, ir atskirajame skunde neteikia prašymo atnaujinti praleistą terminą 2020 m. vasario 28 d. patvarkymui apskųsti.

5.3. Nurodo, kad nei įstatymuose įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje esantys išaiškinimai nesuteikia pagrindo teigti, kad susiklosčiusi epideminė situacija savaime (perse) galėtų būti vertinama kaip nenugalimos jėgos aplinkybė ar faktas, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo prievolių vykdymo ir teisės aktų nevykdymo / netinkamo vykdymo teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

8. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

9. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs apeliantės pateikto įrodymo – paskolos sutarties su UAB „Vėjų energija“ – turinį, teismas sprendžia, jog apeliantės pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Iš byloje bei vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/13/01241, pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10033-897/2012 dėl 426128,99 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. A., parduodant A. A. ir V. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą iš varžytynių išieškotojos AB SEB banko naudai. 2019 m. vasario 15 d. paskelbtos skolininkui ir jo sutuoktinei V. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – pramoginių renginių su kavine patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini). Pradinė turto pardavimo kaina – 154 800 Eur. Varžytynių laimėtoja paskelbta MB „Justas“, už parduodamą turtą pasiūliusi didžiausią sumą – 195 755 Eur. 2019 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S1d-30954 nustatyta, kad turto pirkėja MB „Justas“ pinigines lėšas už varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktą turtą privalo sumokėti per 29 dienas nuo galutinio teismo sprendimo dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo dienos.

12. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4133-838/2019 pareiškėjo A. A. prašymas tenkintas iš dalies – taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio A. S. veiksmų, uždrausta antstoliui A. S. surašyti nekilnojamojo turto – pramoginių renginių su kavine patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytynių aktą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4551-838/2019 atmestas AB SEB banko skundas dėl antstolio A. S. veiksmų. AB SEB bankas atskiruoju skundu paminėtą nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1336-459/2019 AB SEB banko atskirasis skundas netenkintas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartis palikta nepakeista. 2019 m. spalio 11 d. antstolis raštu informavo MB „Justas“, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1336-459/2019 AB SEB banko atskirasis skundas netenkintas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartis palikta nepakeista. Antstolis, vadovaudamasis minėtais teismų sprendimais, raštu „Dėl piniginių lėšų sumokėjimo“ informavo MB „Justas“, kad ji pinigines lėšas už varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktą turtą privalo sumokėti iki 2019 m. spalio 31 d. į antstolio depozitinę sąskaitą. 2019 m. spalio 29 d. antstolio kontoroje gautas MB „Justas“ prašymas dėl termino pratęsimo, kuriuo suinteresuotas asmuo prašė varžytynių laimėtojai MB „Justas“ pratęsti terminą likusiai sumai už turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sumokėti, iki bus galutinai išnagrinėti ginčai tarp antstolio ir skolininko A. A..

13. 2019 m. spalio 30 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog 2019 m. spalio 17 d. skolininko skundas nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teisme, o vykdomoji byla perduota skundą nagrinėjančiam teismui, antstolis pripažino, kad būtina nustatyti piniginių lėšų už varžytynėse nupirktą turtą sumokėjimo tvarką, ir nustatė, kad MB „Justas“ už varžytynėse įgytą turtą į antstolio depozitinę sąskaitą turi sumokėti per 15 dienų nuo galutinio teismo sprendimo dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo dienos.

14. Nesutikdamas su antstolio 2019 m. spalio 30 d. patvarkymu Nr. Sld-114471 AB SEB bankas pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2019 m. spalio 30 patvarkymą Nr. Sld-114471. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjo AB SEB banko skundą atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi AB SEB bankas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo apeliacinės instancijos teismo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-371-524/2020 Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas nurodytą bylą apeliacine tvarka, panaikino 2019 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir panaikino antstolio 2019 m. spalio 30 d. patvarkymą Nr. Sld-114471, įpareigojo antstolį priimti patvarkymą, įpareigojantį MB „Justas“ per protingą terminą sumokėti likusią iš varžytynių įsigyto turto kainą.

15. Antstolis 2020 m. vasario 28 d. patvarkymu Nr. Sle-20054 nustatė, kad turto pirkėja MB „Justas“ pinigines lėšas už varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktą turtą į antstolio depozitinę sąskaitą privalo sumokėti per 15 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos. 2020 m. kovo 25 d. antstolio kontoroje buvo gautas prašymas pratęsti varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) laimėtojai MB „Justas“ terminą likusiai sumai už turtą sumokėti, iki bus galutinai atšauktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtas karantinas Lietuvoje. Antstolis 2020 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. Sle-27128 varžytynių nugalėtojos MB „Justas“ prašymo netenkino. Antstolio 2020 m. kovo 30 d. patvarkymu 201903-18 varžytynės Nr. 168082 buvo paskelbtos neįvykusiomis, o varžytynių nugalėtojo sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis buvo paskirstytas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.

16. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį, nes antstolio nustatytas 15 dienų terminas negali būti laikomas protingu; CPK 716 straipsnio 2 dalis numato, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis visą kainą privalo sumokėti per trisdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos, jeigu turto kaina viršija 3 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

17. Antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 724 straipsnio 1 dalis). Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 724 straipsnio 2 dalis).

18. Varžytynes laimėjęs dalyvis privalo į varžytynes organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti pinigų sumą, kuri lygi kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui. Varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis privalo sumokėti: 1) per dešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra trys tūkstančiai eurų ar mažesnė; 2) per trisdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina viršija tris tūkstančius eurų. Jeigu iki CPK 724 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos sumokama ne mažiau kaip pusė varžytynėse nupirkto turto kainos, varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio rašytiniu prašymu, pateiktu ne vėliau kaip iki CPK 724 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos, antstolis patvarkymu sumokėjimo už varžytynėse nupirktą turtą terminą gali pratęsti. Šis terminas negali būti ilgesnis negu pusė termino, skirto sumokėti visą varžytynėse nupirkto turto kainą (CPK 716 straipsnis).

19. Taigi vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, įvertinus tai, jog turtas iš varžytynių parduotas už 195 755 Eur, MB „Justas“ visą kainą už iš varžytynių įsigytą turtą turėjo sumokėti per 30 dienų nuo varžytynių pabaigos. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, 2019 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S1d-30954 nustatyta, kad turto pirkėja MB „Justas“ pinigines lėšas už varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktą turtą privalo sumokėti per 29 d. dienas nuo galutinio teismo sprendimo dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1336-459/2019 pareiškėjos atskirasis skundas netenkintas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartis palikta nepakeista. Antstolis, vadovaudamasis minėtais teismų sprendimais, raštu „Dėl piniginių lėšų sumokėjimo“ informavo MB „Justas“, kad ji pinigines lėšas už varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktą turtą privalo sumokėti iki 2019 m. spalio 31 d. į antstolio depozitinę sąskaitą.

20. Kaip jau minėta, nustatytu terminu už iš varžytynių įsigytą turtą nebuvo sumokėta, kadangi skundžiamu patvarkymu antstolis pratęsė terminą visai turto kainai sumokėti.

21. Kaip nurodyta CPK 716 straipsnio 3 dalyje, terminas turto kainai sumokėti gali būti pratęstas tik sumokėjus daugiau nei pusę varžytynėse nupirkto turto kainos ir terminas visai turto kainai sumokėti šiuo atveju negali būti ilgesnis nei 15 dienų. Kaip matyti, CPK 716 straipsnio nuostatos yra imperatyvios. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog MB „Justas“ yra sumokėjusi tik startinį varžytynių dalyvio mokestį – 15 480 Eur, todėl vien dėl šios priežasties nebuvo teisinio pagrindo pratęsti terminą sumokėti visai kainai už iš varžytynių įsigytą turtą.

22. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Kaip jau minėta, CPK 716 straipsnis nenumato antstoliui teisės spręsti dėl CPK 716 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto termino pratęsimo, jeigu varžytynes laimėjęs asmuo nėra sumokėjęs pusę turto kainos, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi įpareigojo antstolį priimti patvarkymą įpareigojant MB „Justas“ per protingą terminą sumokėti likusią iš varžytynių įsigyto turto kainą, kadangi antstolio 2019 m. spalio 30 d. patvarkymas pripažintas neteisėtu dėl pernelyg ilgo ir neapibrėžto termino MB „Justas“ už varžytynėse įgytą turtą į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti per 15 dienų tik nuo galutinio teismo sprendimo dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo dienos.

23. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad CPK 716 straipsnis imperatyviai nustato sumos už varžytynėse nupirktą turtą sumokėjimo terminus ir nesuteikia antstoliui teisės kitaip, nei nustatyta šio straipsnio 3 dalyje, spręsti dėl mokėjimo termino pratęsimo, o nustatytas 15 dienų terminas sumokėti pinigines lėšas už varžytynėse nupirktą turtą atrodo daugiau negu protingas, kadangi pareiškėja buvo civilinės bylos šalis ir iš antstolio ir (ar) teismo gavo visą informaciją, susijusią su byla ir piniginių lėšų sumokėjimu. Todėl galėjo ir privalėjo numatyti, kad artimiausiu metu reikės sumokėti pinigines lėšas už varžytynėse nupirktą turtą.

24. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog skundas dėl 2020 m. vasario 28 d. patvarkymo Nr. Sle-20054 yra nenagrinėtinas pareiškėjui praleidus apskundimo terminą ir nepareiškus prašymo jį atnaujinti. Nors apeliantas teikia atskirąjį skundą ir prašo panaikinti visą skundžiamą nutartį, tačiau ir skunde pirmosios instancijos teismui, ir atskirajame skunde neteikia prašymo atnaujinti praleistą terminą patvarkymui apskųsti. Taip pat atskirajame skunde nėra nurodomi jokie argumentai, kurie suteiktų pagrindo paneigti skundžiamojoje nutartyje teismo konstatuotą faktą apie termino praleidimą skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantė praleido terminą apskųsti 2020 m. vasario 28 d. patvarkymą Nr. Sle-20054, kuriuo buvo nustatytas 15 dienų terminas likusiai kainai sumokėti.

25. Apeliantė nurodo, kad likusią sumą už turtą buvo suplanavusi sumokėti pasiskolinusi pinigų iš UAB „Vėjų energija“. Kol antstolis buvo sustabdęs piniginių lėšų mokėjimą vieneriems metams, MB „Justas“ neprašė UAB „Vėjų energija“ paskolos išmokėti. Pati paskolos sutartis su UAB „Vėjų energija“ baigėsi 2020 m. vasario 27 d. Atsižvelgdama į tai, kad tuo metu nebuvo jokių žinių iš antstolio, kada jis planuoja atnaujinti terminus MB „Justas“ susimokėti likusią kainą, pareiškėja vykdė derybas tiek su UAB „Vėjų energija“, tiek su kitais kredito davėjais dėl naujos paskolos sutarties sudarymo. Buvo pasiektas susitarimas, kad, antstoliui leidus sumokėti likusią sumą už turtą, kredito davėjas suteiks paskolą ir perves pinigines lėšas per vieną kalendorinį mėnesį. Deja, antstolis per vėlai informavo apeliantę apie galimybę sumokėti likusią sumą už turtą. Kredito davėjai karantino metu sustabdė paskolų išdavimą MB „Justas“. Taip pat kredito davėjai nurodė, kad, atšaukus Lietuvoje karantiną ir gyvenimui grįžus į normalias vėžes, bus galima atnaujinti derybas dėl paskolos suteikimo. Taigi pareiškėja galės sumokėti už turtą likusią kainą, kai baigsis Lietuvoje karantinas.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei įstatymuose įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje esantys išaiškinimai nesuteikia pagrindo teigti, kad susiklosčiusi epideminė situacija savaime galėtų būti vertinama kaip nenugalimos jėgos aplinkybė ar faktas, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo prievolių vykdymo ir teisęs aktų nevykdymo / netinkamo vykdymo teisinių pasekmių. Be to, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad karantino paskelbimas Lietuvoje nepanaikino CPK nuostatų galiojimo dėl turto kainos sumokėjimo, t. y. teisės normos imperatyviai numato, kokia tvarka varžytynių laimėtojas privalo sumokėti turto kainą, ir nutarimu paskelbtas karantinas nėra pagrindas aiškinti įstatymą kitaip. 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 buvo nustatytas įstaigų, organizacijų, įmonių ir kt. darbo režimas. Darbo režimo nustatymas reiškia, kad įstaigos, organizacijos, įmonės ir kt. nenutraukia savo veiklos, o tik pakeičia savo darbo būdą – priima interesantus per nuotolį. Taigi vien tik susiklosčiusi epideminė situacija valstybėje automatiškai nelaikytina besąlyginiu šios pareiškėjo skundo dalies pagrįstumo pagrindu. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad pareiškėjo pareiga sumokėti nurodytas sumas šiuo konkrečiu atveju atsirado gerokai anksčiau nei iki 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 priėmimo ir taikymo. Taip pat pažymėtina, kad su skundu nėra pateiktas nė vienas įrodymas apie subjektyvius pareiškėjo teiginius, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad tik dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu įvesto karantino kredito įstaigos atsisako suteikti kreditą pareiškėjai ar (ir) yra kitų, turinčių esminės reikšmės bei įtakos aplinkybių dėl pareiškėjo nurodytos prievolės atlikimo.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ir antstolio pozicijai, kad karantinas buvo paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d., o procesinius dokumentus sumokėti kainą pareiškėjas gavo dar 2020 m. kovo 2 d. Nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 16 d. yra 13 dienų laikotarpis, kurio rūpestingam varžytynių nugalėtojui turėjo pakakti iki karantino paskelbimo (kuris pagal savo prigimtį neturi įtakos įstaigų, organizacijų, įmonių ir kt. darbui, o tik darbo organizavimo formai) įvykdyti antstolio patvarkymo reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad varžytynes pareiškėjas laimėjo gerokai anksčiau, nei priimtas pareiškėjo skundžiamas patvarkymas dėl kainos sumokėjimo per 15 dienų, todėl po varžytynių laimėjimo visą kliūčių (ginčų vykdomojoje byloje) laikotarpį, kurio metu pareiškėjo pareiga sumokėti visą turto kainą buvo atidėta, pareiškėjas negalėjo nežinoti arba pamiršti apie savo pareigą atsiskaityti už įsigytą turtą ir tokios pareigos vykdymo imperatyvius terminus.

28. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, jog ji negalėjo sumokėti visos varžytynių kainos dėl nutarimu paskelbto karantino, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog procesinius dokumentus sumokėti kainą apeliantė gavo 2020 m. kovo 2 d., tai yra dar iki karantino paskelbimo. Apeliantė dalyvaudama varžytynėse turėjo įsivertinti savo veiksmus ir riziką, kurią prisiima. Puikiai suprato, kad bet kurioje stadijoje gali atsirasti pareiga sumokėti varžytinių kainą, ir turėjo tam būti pasiruošusi. Tai, kad vykdymo procese jai buvo vis atidedamas kainos sumokėjimas, nesuteikia pagrindo manyti, kad antstolis gali atidėti kainos sumokėjimą neapibrėžtam laikui ir nesivadovauti CPK normomis.

29. Nors apeliantė nurodo, kad vedė derybas dėl paskolos turtui įsigyti gavimo ir tik atidėtas kainos sumokėjimas lėmė, kad vengdama papildomų išlaidų paskolintų pinigų palūkanoms jų nesiskolino, tačiau pateikta paskolos sutartis su UAB „Vėjų energija“ nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kadangi paskolos sutartis nepaneigia esminių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl epideminės situacijos įtakos Civilinio proceso kodekso normų aiškinimui ir taikymui vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstus ir deklaratyvius atmeta apeliantės argumentus, kad šiuo metu kreditoriai atsisako suteikti jai kreditą, kadangi jokių rašytinių įrodymų apie vedamas derybas, atsisakymus suteikti kreditą nepateikta.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė