- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-675-524/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerijos servisas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerijos servisas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 700,00 Eur sumą už patirtas krano pirkimo išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad jis asmeninėmis lėšomis atsiskaitė už atsakovei pirktą tiltinį kraną.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo J. G. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerijos servisas“ 1 629,96 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, ieškovo teigimu, jis iš savo asmeninių lėšų (pasiskolintų iš kito asmens) įmonės reikmėms nupirko tiltinį kraną už 1 700,00 Eur, tačiau per jo neapdairumą pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo įformintas, įsigytas turtas nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą, todėl prašo iš atsakovės priteisti tiltinio krano įsigijimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju bylos ginčo dalyką sudaro 1 700,00 Eur suma, už kurią, ieškovo teigimu, įmonės reikmėms buvo įsigytas tiltinis kranas ir kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovas prašomos priteisti skolos sumos dydį, tai yra 1 700,00 Eur, grindžia savo paaiškinimais, tvirtindamas, kad būtent tokią sumą jis sumokėjo fiziniam asmeniui už tiltinį kraną, G. P. pakvitavimu dėl ieškovui suteiktos 1 700,00 Eur sumos, specialisto A. M. pažyma, rašytiniais įrodymais iš www.skelbiu.lt interneto puslapio dėl panašių matmenų ir keliamosios galios tiltinio krano vidutinės rinkos vertės. Iš ieškovo pateikto ieškinio ir jame nurodytų aplinkybių laikytina, kad ieškovas iš atsakovo siekia prisiteisti ieškovo atsakovei paskolintą 1 700,00 Eur sumą. Tarp šalių nėra ginčo, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta paskolos sutartis. Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu tiltinis kranas stovi atsakovei priklausančioje teritorijoje. Atsakovės atstovo R. R. teigimu, ieškovas nėra perdavęs įmonės buhalterinių dokumentų, todėl nėra aišku, iš kieno lėšų buvo pirktas tiltinis kranas, jis nėra įtrauktas į apskaitą kaip įmonės turtas, be to, įmonė tuo metu buvo pajėgi sumokėti už tiltinį kraną. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka ieškovo reikalavimui pagrįsti. Ieškovas, kuris tuo metu buvo ir UAB „Inžinerijos servisas“ direktorius, žinojo / privalėjo žinoti tiek įstatymų reikalavimus, tiek vadovaujamos įmonės vardu atliekamų veiksmų esmę, teisines pasekmes ir, akivaizdu, grėsmes (riziką), kurių nesilaikant šių reikalavimų gali atsirasti kilus ginčams dėl piniginių lėšų faktinio perdavimo, reikalavimo pagrįstumo ir pan., be to, būtų buvęs pats suinteresuotas į apskaitą įraukti savo paties reikalavimo teisę skolininko (įmonės) finansinėje atskaitomybėje, atkurti šią skolą patvirtinančius dokumentus, tačiau nuo tiltinio krano įsigijimo momento iki vadovavimo įmonei pabaigos, t. y. 2 metų ir 4 mėnesių laikotarpį, netgi turėdamas visas galimybes atkurti įmonės buhalterinėje apskaitoje savo paties reikalavimo teisę J. G. to nepadarė, todėl konstatuotina, kad atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovui 1 700,00 Eur už ieškovo asmeninėmis lėšomis įsigytą turtą, kuris atsakovei nepriklauso, todėl ieškinys atmestinas neįrodžius esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo ir neįrodžius, kad atsakovė yra skolinga ieškovui prašomą priteisti sumą, kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.870 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovės atstovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad už tiltinį kraną yra sumokėta iš atsakovės lėšų 883,00 Eur UAB „Strelė logistics“, atmestinos kaip nepagrįstos, nes iš sąskaitos išrašo matyti, kad tai buvo sumokėta už UAB „Strėlė logictics“ suteiktas krano paslaugas, o ne už kraną kaip prekę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovas asmeninėmis lėšomis atsiskaitė už atsakovei pirktą tiltinį kraną, tačiau netinkamai kvalifikavo nagrinėjamus teisinius santykius, tai yra nepagrįstai taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo (ieškovas) sumokėjo už skolininką (atsakovę) už tiltinį kraną, todėl trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Todėl šie santykiai spręstini vadovaujantis ne paskolinius santykius reguliuojamomis teisės normomis, o CK 6.50 straipsnio pagrindu.
4.2. Ginčo atveju atsakovės atstovė pripažino, jog tiltinis kranas yra įmonės, tačiau teismo argumentas „nelaikytinas atsakovės turtu“ paneigia civilinio proceso normomis nustatytą šalims teisę, t. y. atleidimą nuo įrodinėjimo pareigos, kai šalis pripažįsta faktą. Nagrinėjamu atveju abi šalys pripažįsta, kad tiltinis kranas yra pirktas įmonei ir yra įmonės teritorijoje, ginčo tarp šalių dėl kainos nėra, tačiau atsakovė nesutinka mokėti vien dėl to, kad jai nėra aišku, iš kieno lėšų buvo pirktas tiltinis kranas, ir jis nėra įtrauktas į apskaitą kaip įmonės turtas. Iš 2019 kovo mėn. ilgalaikio turto sąrašo, į kurį yra įtraukti 1 700 Eur grynieji pinigai už kraną ir kuris buvo pateiktas atsakovės direktoriui R. R., matyti, jog piniginės lėšos yra įtrauktos. Taigi, teismas, nustatydamas, jog tiltinis kranas nelaikytinas atsakovės turtu, prieštarauja šalių neginčijamiems, pripažįstamiems faktams.
4.3. Ieškovas niekada neteigė, jog atsakovei paskolino 1 700,00 Eur tiltiniam kranui pirkti ir pinigus perdavė atsakovei. Ieškovas nurodė, kad tiltinis kranas buvo įsigytas 2015 m. lapkričio mėn. už 1 700,00 Eur planuotoms įmonės reikmėms ir ieškovas sumokėjo už atsakovę už tiltinį kraną, buhalterinėje pažymoje nurodytos 2016 m., 2017 m., 2018 m. paskolos sutartys nesudaro pagrindo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kaip paskolinius.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė ir 2020-02-14 sprendime nenurodė, kad ieškovas asmeninėmis lėšomis atsiskaitė už atsakovei pirktą tiltinį kraną, kaip teigiama skunde. Priešingai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „vien tai, kad atsakovės lėšomis buvo apmokėta už tiltinio krano pakrovimą, jo gabenimą ar papildomų įrenginių pirkimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė turi pareigą ieškovui sumokėti jo prašomą priteisti sumą, nes ieškovas ieškinio reikalavimo neįrodė. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka ieškovo reikalavimui pagrįsti“.
5.2. Vadovo pareigas ėjęs ieškovas, asmeninėmis lėšomis pirkdamas tiltinį kraną atsakovės įmonės reikmėms, privalėjo iš tiltinio krano pardavėjo pareikalauti bent jau pakvitavimo arba pinigų pervedimo dokumente nurodyti mokėjimo paskirtį „už tiltinį kraną“ ir tokį pirkimą įtraukti į atsakovės įmonės apskaitą ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Taip nustatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 dalyje, pagal kurią apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Tačiau ieškovas nei per 4 mėnesius, nei vėliau neįtraukė tiltinio krano pirkimo į atsakovės įmonės buhalterinę apskaitą ir į bylą nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat ieškovas nepateikė į bylą ir jokio kito leistino apskaitos dokumento, susijusio su mokėjimu už tiltinį kraną ieškovo asmeninėmis lėšomis.
5.3. Aplinkybę, kad ieškovas per visą likusį 2,5 metų vadovavimo atsakovės įmonei laiką neįtraukė tiltinio krano į atsakovės buhalterinę apskaitą, patvirtina ir byloje esantis atsakovės 2015–2018 m. ilgalaikio-trumpalaikio turto sąrašas, kuriame nėra nurodytas tiltinis kranas ir ieškovo nurodyta kaip išleista 1 700,00 Eur dydžio suma kranui pirkti. Nesant į įmonės apskaitą įtraukto turto, išlaidos tokio turto įgijimui nepripažintinos leidžiamais atskaitymais.
5.4. Apeliacinio skundo motyvas, kad „iš 2019 m. kovo mėn. ilgalaikio turto sąrašo, į kurį yra įtraukti 1 700,00 Eur gryni pinigai už kraną, ir kuris buvo pateiktas atsakovės direktoriui R. R., matyti, jog piniginės lėšos yra įtrauktos“, turi būti atmestas kaip nepagrįstas jokiais įrodymais.
Šalies argumentai
5.5. Apeliantas, teigdamas, kad jis grynaisiais pinigais sumokėjo 1 700,00 Eur už tiltinį kraną, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius minėtas aplinkybes, tačiau tokių įrodymų jis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
5.6. Ieškovui, jo teigimu, sumokėjus už tiltinį kraną nemažą sumą grynaisiais pinigais (1 700,00 Eur), jam, kaip tuo metu buvusiam atsakovės įmonės vadovui, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, neabejotinai turėjo būti žinoma, kad, įmonėje atliekant operacijas grynaisiais pinigais, turi būti išrašomas kasos pajamų / išlaidų orderis, pakvitavimas ar kitas apskaitos dokumentas, juolab kad visos finansinės operacijos turi būti atspindėtos įmonės apskaitoje. Todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė: „Kadangi pardavėjas buvo fizinis asmuo ir prašė sumokėti už tiltinį kraną grynais, tokiu atveju ieškovas iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 1 700 Eur už atsakovę UAB „Inžinerijos servisas“. Pardavėjas pakvitavimo ar kita forma raštelio neišrašė“, neatleidžia tuo metu įmonės vadovo pareigas ėjusio ieškovo nuo atsakomybės už tokio pakvitavimo nepareikalavimą.
5.7. Atsakovės įmonės vadovo pareigas ėjęs ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kad sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą dėl tiltinio krano įgijimo už 1 700 Eur ir dėl jo akcininkai priėmė sprendimą. Byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad ieškovas informavo kitą atsakovės akcininką R. R., turintį 51 proc. akcijų, ir gavo jo pritarimą asmeninėmis lėšomis nupirkti tiltinį kraną atsakovės įmonės reikmėms, nors visai netrukus 2015-12-30 atsakovės įmonėje buvo sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, tai patvirtina pridedamas susirinkimo protokolas Nr. 4. Informaciją apie 1 700 Eur sumokėjimą už tiltinį kraną ieškovas pateikė atsakovei tik 2019 metais, t. y. po to, kai nustojo eiti įmonės vadovo pareigas ir tarp šalių prasidėjo konfliktai.
5.8. Taigi, atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2015-11-10 savo banko sąskaitoje turėjo daugiau nei pakankamai nuosavų piniginių lėšų atsiskaityti už tiltinį kraną, kuris, ieškovo teigimu, kainavo 1 700 Eur. Tai paneigia ieškovo argumentus, pateiktus tiek 2019-10-30 patikslintame ieškinyje, tiek pirmosios instancijos teismui, apie tai, kad atsakovė neva neturėjo lėšų tiltiniam kranui pirkti.
5.9. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisinių santykių kvalifikavimą taikė netinkamai įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinę reikšmę tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams identifikuoti, dėl to nepagrįstai taikė paskolą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovo teigimu, ginčo teisiniams santykiams turėjo būti taikomos LR CK 6.50 str. nuostatos. Kaip nurodyta 2020-02-14 sprendime, teismo vertinimu, ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka ieškovo reikalavimui pagrįsti. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas nepagrindė įrodinėjamo fakto, jog asmeninėmis lėšomis įvykdė atsakovės piniginę prievolę už tiltinio krano įsigijimą, todėl ieškovui regreso tvarka negali pereiti ir pradinio kreditoriaus teisės, susijusios su atsakove.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
9. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomą įrodymą, kurį prašo pridėti prie bylos, – UAB „Inžinerijos servisas“ 2015-12-30 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 4, kuriuo papildomai įrodinėja atsiliepime nurodytus nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus ir įrodinėja ieškovo darbo užmokesčio dydį, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra susijęs su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, todėl šį įrodymą atsisakytina priimti.
10. Byloje ginčas kyla dėl to, kas yra atsakovei perduoto tiltinio krano savininkas ir kieno lėšomis buvo sumokėta už atsakovės tiltinio krano įsigyjimą iš byloje nenustatyto fizinio asmens. Ieškovas savo paaiškinimu įrodinėja, kad tiltinį kraną jis nupirko atsakovei už 1700 EUR savo lėšomis iš fizinio asmens, kuris jokio rašytinio dokumento neišdavė. Be to, nurodo, kad jo nurodomą aplinkybę įrodo G. P. patvirtinimas, kad jis skolino ieškovui 1700 EUR naudotam tiltiniam kranui pirkti. Susirašinėjimas įrodo, kad šio krano paiešką vykdė ieškovas, rūpinosi jo transportavimu, pranešdamas informaciją atsakovės atstovui (t. 1, b. l. 11–13).
11. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog šis kranas yra pas atsakovę, jis įtrauktas į atsakovės buhalterinę apskaitą.
12. Byloje įrodyta, kad atsakovė 1 137 Eur sumokėjo už šio krano transportavimą pagal 2015 m. lapkričio 10 d. tarp atsakovės ir UAB „Jotvanis“ sudarytą transporto sutartį-užsakymą Nr. V-4304 dėl krano sijos pervežimo (t. 1, b. l. 11–13). Iš 2015 m. spalio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MNO-1059953 nustatyta, kad atsakovė iš AB „ORLEN Lietuva“ įsigijo pakėlimo mechanizmus už 363,00 Eur sumą, kurie, ieškovo teigimu, buvo reikalingi įsigytam tiltiniam kranui (t. 1, b. l. 10). Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2015 m. spalio 15 d. buvo atliktas 363,00 Eur pavedimas AB „ORLEN Lietuva“, 2015 m. lapkričio 10 d. buvo atliktas 774,40 Eur pavedimas UAB „Jotvanis“, o 2015 m. lapkričio 11 d. – 883,00 Eur už krano paslaugas (t. 1, b. l. 44–45).
13. Šie įrodymai byloje įrodo, jog atsakovė turėjo išlaidų dėl krano sijos pervežimo, tačiau kas yra šio krano savininkas, už kieno lėšas buvo pirktas pats kranas, kurio nuotraukos yra (t. 1, b. l. 5–7), byloje nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose bei bylos esmės atskleidimo.
Dėl bylos esmės atskleidimo
14. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2018 m. kovo 27 d. buvo UAB „Inžinerijos servisas“ (tuo metu buvęs pavadinimas UAB „Patvari statyba“) direktoriumi. Be to, jis buvo ir šiuo metu yra įmonės akcininkas. Iš 2018 m. lapkričio 19 d. buhalterinės pažymos Nr. 3 nustatyta, kad, 2018 m. spalio 31 d. buhalteriniais duomenimis, UAB „Inžinerijos servisas“ J. G. skolinga 8 300,00 Eur negrąžintų paskolintų lėšų, panaudotų bendrovės veikloje (2016 m. sausio 7 d. paskolos sutartis dėl 1 800,00 Eur, 2017 m. rugpjūčio 8 d. paskolos sutartis dėl 2 000,00 Eur, 2017 m. spalio 20 d. paskolos sutartis dėl 1 950,00 Eur, 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartis dėl 2 550,00 Eur sumos) (t. 1, b. l. 163). Ginčo suma šioje pažymoje nenurodyta ir šalys kitos paskolos sutarties dėl ginčo sumos nepateikė, todėl dėl šios aplinkybės darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių.
15. Esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiltinis kranas 2015 m. lapkričio 12 d. buvo iškrautas atsakovei priklausančioje teritorijoje Pempių kaime, Klaipėdos rajone, už šio krano transportavimą, jo pakrovimą sumokėjo atsakovė, tačiau atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą neigia, jog šis kranas yra įtrauktas į jos buhalterinę apskaitą, nors byloje atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytas ilgalaikio turto – krano –pirkimas už 1700 (t. 1, b. l. 166), todėl šis prieštaravimas byloje turi būti pašalintas siūlant šalims teikti įrodymus dėl to, už kokio krano transportavimą, jo pakėlimą sumokėjo atsakovė paminėtais pavedimais 2015 m. lapkričio 10 d., 2015 m. lapkričio 11 d., t. y. šio ginčo esmė – ką ir kokiu pagrindu atsakovė parvežė į savo teritoriją ir valdo iki šiol, t. y. kas buvo šio tiltinio krano pirkėjas.
16. Iš atsakovės atstovo paaiškinimo nustatyta, kad jis tik surado skelbimą apie parduodamą kraną ir apie tai informavo ieškovą, o toliau viską tvarkė pats ieškovas. Nežino, iš kieno lėšų buvo pirktas šitas kranas, nes duomenų įmonės buhalterijoje nėra. Kranas yra įmonės teritorijoje, tačiau į balansą jis nėra įtrauktas. Todėl pirmosios instancijos teismas turi pasiūlyti atsakovei pateikti ilgalaikio bei trumpalaikio įmonės turto sąrašą.
17. Iš atsakovės procesinių dokumentų nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovės atstovo yra konfliktas dėl įmonės apskaitos dokumentų priėmimo–perdavimo, tačiau šioje byloje yra pateikti 2015–2018 metų įmonės apskaitos dokumentai, kuriuose nurodytas kranas nurodant ir ginčo sumą, todėl atsakovei siūlytina pateikti kitus sudarytus finansinės atskaitomybės dokumentus jos paminėtam paaiškinimui pagrįsti. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ir įmonės 2019 m. finansinėje atskaitomybėje šis kranas yra įtrauktas. Atsakovė atsiliepime šią aplinkybę neigia remdamasi tik kaip naujai apeliacinės instancijos teisme iškelta aplinkybe, tačiau atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys, kuriuose yra nurodytas trumpalaikis ir ilgalaikis turtas, jo vertė yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui.
Dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose
18. Šioje byloje būtina nustatyti, kokiu pagrindu atsakovė šį kraną laiko savo teritorijoje, mokėjo už jo pervežimą, kas buvo šio krano pirkėjas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis, ir ieškovo reikalavimą kaip neįrodytą atmetė remdamasis paskolos teisiniais santykiais, tačiau, konstatavęs šalių sutartinių santykių nebuvimą, neanalizavo nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, atitinkamai – koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.
19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą).
20. Taigi, ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).
21. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo, todėl šioje byloje būtina atsakovei siūlyti teikti įrodymus, kokiu pagrindu ji valdo ieškovo nurodytą kraną, o ieškovui siūlyti kviesti kaip liudytojus apklausti asmenis, dalyvavusius krano pirkime. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės, nes tai leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Vadinasi, pakvitavimas nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, galinti patvirtinti tinkamą įsipareigojimų pagal pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymą. Todėl šios bylos ginčo dalyką apima ir ieškovo nurodomi krano pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nes paminėtas susirašinėjimas dėl ikisutartinių santykių dėl krano pirkimo įrodo, jog juose dalyvavo ir atsakovės atstovas.
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
23. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).
24. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
25. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
26. Įvertinusi visumą bylos duomenų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, dėl to neištyrė ir neįvertino visų bylos teisingam išnagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių dėl ieškovo nurodomo ieškinio pagrindo. Atsižvelgiant į iš naujo vertintinų įrodymų apimtį bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, nes neatsakyta byloje, kokiu pagrindu atsakovė valdo ieškovo nurodomą kraną, kieno lėšomis šis kranas buvo įgytas, kas buvo krano pirkėjas, todėl yra naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo, nes byloje siūlytina šalims teikti paminėtus įrodymus dėl atsakovės buhalterinės apskaitos, liudytojų apklausos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Grąžinti UAB ,,Inžinerijos servisas“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą rašytinį įrodymą.