Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. C. ieškinius atsakovams R. C., R. C., S. C., Ž. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos piniginiu ekvivalentu priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir VĮ „Registrų centras“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovo R. C. priešieškinį ieškovei R. C. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dėl žemės sklypo įgijimo asmeninės nuosavybės teise pripažinimo, tretieji asmenys Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. 2019 m. rugsėjo 13 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atleidimo iš dalies, kuriuo ieškovė prašo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nurodyti, kad mokėtino žyminio mokesčio suma yra 5 Eur. Prašyme nurodoma, kad ieškovė jau yra sumokėjusi 75 Eur žyminį mokestį, nors teismai to nemato LITEKO sistemoje. Tuo būdu būtent ieškovei perkeliant įrodinėjimo naštą, susijusią su valstybės duomenų sistemos veikimu, kuriai ji objektyviai negali turėti jokios įtakos, akivaizdžiai yra ribojama ir pasunkinama jos Lietuvos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Taip pat pažymėtina, kad ieškovei būtinos lėšos ir pragyvenimui bei gydymuisi, todėl jai dar kartą sumokėti 75 Eur žyminį mokestį valstybei yra labai sudėtinga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

9.1. Teismas, netenkinęs prašymo iš dalies atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nesuteikė ieškovei teisės šį mokestį sumokėti ir nutarė, jog ji yra pajėgi jį sumokėti, bei iš karto ieškinį grąžino ją padavusiai R. C..

9.2. Byloje yra visi duomenys, iš kurių spręstina, jog apeliantė dar prieš netekdama darbo, gyveno sudėtingoje materialinėje situacijoje, tačiau, suprantama, kad netekus darbo ir gyvenamosios vietos jos turtinė padėtis pasidarė dar sunkesnė. Ieškovė, klausydama gydytojų, o ne dėl įnorio, nutarė išeiti iš darbo mokykloje, kurioje biologijos mokytoja nepertraukiamai dirbo 20 metų. Byloje pateikti visi duomenys apie jos darbo stažą, darbovietes, uždarbį. Iš medicininių dokumentų aišku, kad ieškovei liga buvo diagnozuota dėl ilgalaikio psichologinio vyro persekiojimo. Teismas ne kartą buvo informuotas, teikiant atitinkamus įrodymus, apie jos persekiojimą, vyresniojo sūnaus ir jo sutuoktinės terorizavimą, t.y. apie ypač konfliktinius santykius šeimoje. Dėl įvairių neteisėtų veiksmų užgrobiant jos namus ir daiktus, kuriuos jai buvo pavedęs saugoti teismas, ieškovė priversta ne tik patirti tolimesnius dvasinius pergyvenimus žalojančus jos sveikatą, bet ir ginti savo teises teisėsaugos institucijų pagalba. Taigi, teismui pateikti duomenys, jog ieškovė neturi kur gyventi, yra priversta ginti savo teises.

9.3. Ieškovė turi maitintis, gydytis, keliauti po laikinas gyvenamasias vietas, tenkinti elementarius buitinius/higieninius poreikius, o tai taip pat yra būtinos išlaidos. Ieškovė šiuo metu gyvena remiama artimųjų. Teismui buvo nurodytos bylos, kurios vyksta administraciniuose teismuose, kurios inicijuotos siekiant apginti jos turtines teises bei surinkti įrodymus santuokos nutraukimo byloje. Taip pat, teismui pateikti duomenys apie šalių mokamas bankui įmokas, 175 Eur išlaikymo teikimą vaikui. Pažymų iš kredito įstaigų ieškovė nepateikė, nes tokios prievolės nėra, be to ji pateikė ne mažiau svarbius įrodymus ir nurodė aplinkybes, kurios akivaizdžiai įrodo jos sunkią materialinę padėtį.

9.4. Teikiamas ieškinys dėl įpareigojimo sutuoktinį išregistruoti pastatą ir įregistruoti naujai santuokoje pastatytą gyvenamąjį namą, kurį, siekdamas finansinės naudos dalijant turtą tyčia neregistruoja sutuoktinis, yra labai svarbus ieškovės turtinių teisių gynimui, todėl suvaržymas kreiptis į teismą reikalaujant sumokėti žyminį mokestį, kurio ji objektyviai negali sumokėti, itin pažeidžia jos teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir atmestas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovei nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 75 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi minėtą apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą ir nustatė naują terminą trūkumams pašalinti, t.y. 75 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti – iki 2019 m. rugsėjo 12 d. 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovė pateikė prašymą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nurodyti, kad mokėtino žyminio mokesčio suma yra 5 Eur. Pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė ieškovės R. C. prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, bei laikė jos 2019 m. birželio 25 d. patikslintą ieškinį nepaduotu ir kartu su jo priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. R. C. su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, todėl pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš dalies išspręsti iš esmės jį tenkinant.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

14. Kaip minėta, konkrečiu atveju, ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2019 m. rugsėjo 12 d. sumokėti 75 Eur žyminį mokestį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą patikslinto ieškinio trūkumų nepašalino, t.y. nesumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Atkreiptina dėmesys, kad nors atskirasis skundas paduotas dėl visos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, tačiau apeliantė nenurodo jokių argumentų įrodančių aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytą trūkumų nepašalinimo pasekmę. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai laikė ieškovės pateiktą procesinį dokumentą nepaduotu, bei jį su priedais grąžino.

15. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka.

16. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų, etc. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).

17. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.

18. Apeliantė teismui prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo teismui pateikė jau praleidusi teismo nustatytą terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs prašymo argumentus nusprendė, kad jie nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais. Nors apeliantė teigia, kad ji niekur nedirba, yra išvaryta iš namų, bei turi iš trečiųjų asmenų skolintis pragyvenimui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji nepateikia domenų apie pakeistą gyvenamąją vietą ir su jos išlaikymų susijusias išlaidas, įsiskolinimus tretiesiems asmenims, bei banko sąskaitos istorijos, kuri rodytų banko sąskaitoje esančių lėšų judėjimą ir viešų registrų išrašų apie turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, kuris būtų registruotas ieškovės vardu. Pažymėtina, kad iš SODROS duomenų matyti, kad apeliantė šiuo metu negauna pajamų, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta kad ieškovei su sutuoktiniu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 202 Eur, žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 753 Eur, ten pat esantis pastatas gyvenamasis namas, kurio rinkos vertė 2158 Eur ir ūkio pastatas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 382 Eur. Asmenine nuosavybe ieškovei priklauso žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 89 Eur, žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 332 Eur ir ten pat esantis 36 Eur vertės kiemo rūsys, bei 201 Eur vertės pirtis. Taip pat, ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 Eur ir žemės sklypo 12209/24418 dalis esančio (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė 1506 Eur. Įvertinęs byloje esančius duomenis ir aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog jos finansinė padėtis yra bloga ir ji šiuo metu neturi galimybės ir ateityje neturės galimybės sumokėti 75 Eur žyminį mokestį. Priešingai, matyti, kad atsakovė turi turto, kurį realizavus būtų galima sumokėti žyminį mokestį, kurio suma nėra laikytina didele. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, atsisakė tenkinti apeliantės prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už pateiktą patikslintą ieškinį sumojimo.

19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes ir įstatymo normas reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.